Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-1702-299/2013 priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių taikos sutartį – pakeitė 2011 m. vasario 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant dukters K. T. gyvenamąją vietą su tėvu – R. T. bei dukters K. T. išlaikymui iš atsakovės A. Ž. priteisė išlaikymą po 300 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. liepos 17 d.

Ieškovas R. T. dirba R. K. individualioje įmonėje bei gauna 620 Eur darbo užmokestį. Ieškovas su sutuoktine A. T. augina sūnų – D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris lanko Klaipėdos lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą - transporto priemones: automobilį VW Touareg valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, bei automobilį Audi 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos.

Kita vertus, ieškovas nenurodė, kas konkrečiai pasikeitė po 2013 m. gruodžio 31 d. iki ieškinio padavimo, t. y. kokie vaiko poreikiai padidėjo dvigubai ar pasikeitė šalių finansinė/materialinė padėtis.

Tiesa, kaip matyti, atsakovas po 2013 m. gruodžio 31 d. dienos įsigijo dvi transporto priemones, tai VW Touareg ir AUDI A6, kas laikytina jo finansinės padėties pagerėjimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo, t. y. pagerėjus ieškovo finansinei padėčiai jis proporcingai galėtų prisidėti daugiau prie vaiko K. išlaikymo, kita vertus, skaičiuojant matematiškai, galimai darytina išvada, jog ieškovas be nurodytų pajamų gauna ir kitas pajamas, apie kurias nenurodė šiame ieškinyje, nes, kaip jau minėta, iš likusios 300 Eur dalies likusios iš atlyginimo, išgyventi 3 asmenų šeimai ir dar įsigyti 2 autotransporto priemones nebūtų realiu.

Nurodo, kad atsakovės finansinė padėtis nepagerėjo, o pablogėjo nes 2013 m. atsakovė tam tikrais laikotarpiais dirbo, o teismui priimant 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį atsakovė jau nedirbo, o buvo įtraukta į darbuotojų ieškančių darbo sąrašą, todėl nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. gavo nedarbo draudimo išmokas, kurios vidutiniškai sudarė 369,57 Lt/mėn., atitinkamai 107,03 Eur per mėnesį, taigi taikos sutarties sudarymo metu atsakovės pajamos buvo netgi keliais Eur didesnės, nei kad dabar. Atsakovė nuo 2017 m. spalio 19 d. iki dabar vėl yra registruota kaip darbo ieškantis asmuo. Jokių nedarbo išmokų iš darbo biržos atsakovė negauna. Atsakovei buvo pasakyta darbo biržoje, jog ji galės lankyti kursus dėl socialinės darbuotojos statuso. Įgijus minėtą statusą atsakovė tikisi susirasti socialinio darbuotojo darbą, t. y. vykti į namus pas asmenis, kuriems reikalingos tokios paslaugos, kartu prižiūrėti ir savo motiną. Pažymi, kad atsakovė prižiūri savo motiną E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovės motinai buvo įdėtas širdies stimuliatorius, pastarajai dažnai sukyla labai aukštas kraujospūdis, dėl ko tenka vykti į ligoninės stacionarą netgi po 2 kartus per mėnesį kur yra gaivinama reanimacijoje. Būtent dėl paminėtų priežasčių atsakovė ir gyvena pas motiną jos bute, nes nuolat prižiūri, slaugo savo motiną, nes be atsakovės jos motina pati viena negalėtų apsidirbti buitinių darbų, nes be atsakovės priežiūros/pagalbos ji neišeina iš namų. Nors atsakovė ir turi dar du brolius, tačiau pastarieji yra sukūrę savo šeimas ir neturi galimybių prižiūrėti motinos. Vienas iš brolių gyvena ne Lietuvoje, tačiau antrasis, kuris gyvena Šilutės mieste atsakovei padeda su motinos priežiūra esant svarbiam poreikiui. Atsakovės mama gauna tik senatvės pensiją, kuri sudaro šiai dienai 251,89 Eur per mėnesį ir visus šiuos pinigus naudoja savo reikmėms, t. y. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčiams, vaistams, o kas lieka - maistui. Tuo tarpu atsakovės pajamos yra tik 102 Eur/mėn., iš kurių yra išieškomas išlaikymas dukrai po 81,80 Eur/mėn. Todėl galima teigti, kad atsakovė su motina gyvena praktiškai tik egzistuodamos. Nors atsakovė ir turi būtą, kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 16 d. įgytą Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo, tačiau jis yra areštuotas nuo 2014 m. kovo 7 d. Be to, atsakovė turi mokėti ir mokesčius susijusius su savo būsto išlaikymu. Taigi, iš to matyti, kad atsakovė jokio nekilnojamojo turto po 2013 m. gruodžio 31 d. neįgijo, tačiau netgi ir jos turėtas butas po minėtos datos buvo areštuotas, todėl šiuo požiūriu laikytina, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo. Maža to, ieškovo sutuoktinė yra skambinusi atsakovei ir sakiusi, kad jie „atims iš atsakovės butą“, kaip suprato už vaiko periodinių išmokų įsiskolinimą, nes kitų skolų atsakovė neturi. Atsakovė transporto priemonių neturėjo ir neturi.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka. Teisme gautas institucijos teikiančios išvadą byloje pranešimas, kuriame nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant nepilnamečių išlaikymo bylas yra privalomas, todėl pateiktas prašymas nagrinėti šią bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. T. ir A. Ž. yra nepilnametės K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. psl. 5). Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi Nr. N2-1702-299/2013 patvirtinta R. T. ir A. Ž. taikos sutartis, kuria pakeista šalių nepilnametės dukros K. T. gyvenamoji vieta – ji nustatyta su ieškovu, iš atsakovės dukros išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki dukros pilnametystės (e. b. psl. 19-21).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik ketveriems metams. Šalių dukra jau yra 10 metų, lanko Klaipėdos „Verdenės“ progimnaziją, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos ugdymu. Be to, pažymėtina, kad per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad iš atsakovės priteistas išlaikymo dukrai dydis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.

Byloje pateiktas dukros išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (e. b. psl. 17-18). Iš jo matyti, kad dukros poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 380 Eur suma. Byloje duomenų apie dukros ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, įprastinių vaiko poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo minimalios mėnesinės algos (400 Eur) dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad dukters poreikiams per mėnesį patenkinti pakaktų 200 Eur, laikytini deklaratyviais. Jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas gana ilgai su atsakove negyvena. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas dirba R. K. IĮ, jo darbo užmokestį kas mėnesį sudaro apie 620 Eur (e. b. psl. 11). Ieškovas yra sudaręs santuoką bei turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametį sūnų (e. b. psl. 6-7). Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise turi kilnojamojo turto – transporto priemones: 2004 m gamybos VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gamybos automobilį Audi 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. psl. 9-10). Kartu su šeima gyvena ieškovo žmonos tėvų namuose. Teismo posėdyje nurodė, kad transporto priemonės yra pirktos sudarius lizingo sutartį, tačiau duomenų kokias įmokas moka per mėnesį teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje (e. b. psl. 48-49). 2018 m. įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę (e. b. psl. 107-110). Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad jos pajamas sudaro gaunama 122 Eur socialinė pašalpa (e. b. psl. 46-47). Šiuo metu ieško darbo pagal įgytą specialybę. Nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. psl. 45), transporto priemonių neturi. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi. Antstolio K. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu iš atsakovės išieškomas išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai K. T. (e. b. psl. 16). Atsakovė gyvena kartu su mama jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi prižiūri sergančią mamą (e. b. psl. 44, 51). Nurodė, kad gyvena iš mamos gaunamos 230 Eur senatvės pensijos, kadangi jos gaunama socialinė pašalpa yra skiriama dukros išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimo padengimui (e. b. psl. 42-43). Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ji nuo 2013 m. registruojasi darbo biržoje. Nuo to laiko atsakovė nedirba. Šiuo metu laukia darbo pasiūlymų pagal įgytą specialybę. Teismo posėdžio metu nurodė, kad negali susirasti kito darbo, kadangi privalo pusę metų atidirbti pagal įgytą specialybę, priešingu atveju, darbo biržai turėtų sugrąžinti 680 Eur už jos mokslus. Duomenų apie tokį rašytinį susitarimą teismui nepateikta. Kita priežastis, kurią įvardino atsakovė, kaip jos negalėjimą dirbti kito darbo - jos mamos liga. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės mamai nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. psl. 50). Nurodė, kad kitų asmenų galinčių prižiūrėti sergančią mamą nėra.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Teismo vertinimu, atsakovė ne visiškai išnaudoja galimybes gauti pakankamai lėšų, kad galėtų tenkinti dukros poreikius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus moteris. Atkreiptinas dėmesys, kad ir tada, kai atsakovės mamai nebuvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, atsakovė nedirbo. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos mamai yra galimybė teikti socialines paslaugas, kurios per mėnesį kainuoja, atsakovės teigimu, apie 20 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad yra galimybių atsakovei dirbti. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė nuosavybės teise turi butą, kuriame negyvena, ir nesistengia gauti papildomų pajamų jį nuomodama ar pan. Todėl vien atsakovės mažos pajamos šiuo atveju nesudaro pagrindo apskritai nekeisti išlaikymo vaikui dydžio. Kartu, teismo vertinimu, ilgalaikis nedarbas, mamos liga, gyvenamoji vieta, ką tik pakeista profesinė kvalifikacija yra svarios priežastys, objektyviai pasunkinančios atsakovei galimybes pilnai įgyvendinti savo pareigą teikti vaikui šiuo metu reikiamo dydžio išlaikymą. Kartu pažymėtina, kad įstatymas ir teismų praktika nepaneigia galimybės nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo prisideda proporcingai savo turtinei padėčiai. Įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, o atsakovės turtinė padėtis itin sunki, todėl, esant objektyvioms priežastims dėl kurių šiuo metu atsakovė negali pilna apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės A. Ž. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 125 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (išlaikymas vaikui padidintas 38,11 Eur vietoj prašomų 103,11 Eur) (36,96 proc.).

Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma 103,11x12=1 237,32 Eur) mokėtinas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (e. b. psl. 28-29). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis sudaro 15 Eur, kuris mokėtinas į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų.

Iš teismui 2018 m. balandžio 23 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-3200 nustatyta, kad dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 353,90 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo procentą iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 223,10 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnis).

Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą R. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš ieškovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 223,10 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus dešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „DNB“ banke, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.