Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2A-182-777/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2A-182-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13468-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
A. Ž.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-182-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13468-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai padidinimo, kuriuo prašė: pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. N2-1702-299/2013 dėl K. T. išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai K. T. išlaikymą po 190 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1702-299/2013 patvirtino šalių taikos sutartį, pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį ir nustatė dukters K. T. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), dukters K. T. išlaikymui iš atsakovės (mamos) priteisė 300 Lt (86,88 Eur), mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo 2013 m. liepos 17 d.

2.2. Ieškovas dirba R. K. individualioje įmonėje, gauna 620 Eur darbo užmokestį. Ieškovas su sutuoktine A. T. augina sūnų D. T., gimusį 2014 m. sausio 11 d., kuris lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemones: automobilį „Volkswagen Touareg“, 2004 m. gamybos, ir automobilį „Audi A6“, 1996 m. gamybos.

2.3. Šalių dukrai ieškinio pateikimo metu buvo 10 metų, mokėsi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje 4 klasėje.

2.4. Atsakovės (indeksuotas) išlaikymo įsiskolinimas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudarė 2 764,42 Eur.

2.5. Dukters poreikiai nuo 2013 metų yra padidėję, dukra auga, todėl neabejotina, kad jos poreikiai išaugo. Dukra mokosi ugdymo įstaigoje, todėl jos švietimui ir ugdymui skiriama lėšų suma padidėjo. Išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų dukters pragyvenimui būtinų prekių kainos. Padidėjo infliacija, todėl akivaizdu, kad dukters poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų. Atsakovės sutiktas mokėti 86,88 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinųjų dukters poreikių ir užtikrinti tinkamų sąlygų dukrai augti ir vystytis. Dukters poreikiams tenkinti reikalinga 380 Eur suma per mėnesį.

2.6. Ieškovui tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukros gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius.

2.7. Atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, kitų asmenų neišlaiko, nededa maksimalių pastangų, kad susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą. Priteisė valstybei iš ieškovo 223,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1702-299/2013 patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, pakeista šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta – ji nustatyta su ieškovu, iš atsakovės dukters išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

4.2. Nurodė, kad ieškovas dėl išlaikymo dukrai padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik ketveriems metams. Šalių dukra yra 10 metų, lanko Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos ugdymu. Per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Sutiko su ieškovo pozicija, kad iš atsakovės priteisto išlaikymo dukrai dydis po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.

4.3. Nurodė, kad byloje pateiktas būtinų dukrai išlaikyti išlaidų apskaičiavimas. Pagal jį dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 380 Eur suma. Duomenų apie dukros ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta. Teismas, įvertinęs dukters poreikių lentelėje nurodytas sumas, konstatavo, kad jos atitinka ekonominę realybę, dukters amžių. Šiems įprastiniams dukters poreikiams pagrįsti kitų papildomų įrodymų, nei pateikta teismui, nereikia. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta dukters išlaikymui reikalinga suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos (400 Eur) dydžio. Atsakovės samprotavimus apie dalies išlaidų dukters poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad dukters poreikiams per mėnesį patenkinti pakaktų 200 Eur, laikė deklaratyviais. Nurodė, kad jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, nes dukra gana ilgai negyvena su atsakove.

4.4. Nurodė, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

4.5. Nustatė, kad ieškovas dirba R. K. IĮ, jo darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 620 Eur. Ieškovas yra sudaręs santuoką ir turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų. Ieškovas nuosavybes teise nekilnojamojo turto neturi, nuosavybes teise turi kilnojamojo turto – transporto priemones: 2004 m. gamybos automobilį „Volkswagen Toureg“, ir automobilį „Audi A6“, 1996 m. gamybos. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonės yra pirktos sudarius lizingo sutartį, tačiau duomenų, kokias įmokas moka per mėnesį, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų kreditinių įsipareigojimų neturi. Kartu su šeima ieškovas gyvena žmonos tėvų namuose.

4.6. Nustatė, kad atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje. 2018 m. įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Atsakovės pajamas sudaro gaunama 122 Eur socialinė pašalpa. Atsakovė šiuo metu ieško darbo pagal įgytą specialybę. Nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Antstolio K. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/14/00142, kurios pagrindu iš atsakovė išieškomas išlaikymo įsiskolinimas dukrai. Atsakovė gyvena kartu su mama mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, nes prižiūri sergančią mamą. Atsakovė gyvena iš mamos gaunamos 230 Eur senatvės pensijos, nes atsakovės gaunama socialinė pašalpa yra skiriama dukrai išlaikyti ir išlaikymo įsiskolinimui dengti. Atsakovė nuo 2013 m. registruojasi darbo biržoje, nuo to laiko nedirba. Šiuo metu laukia darbo pasiūlymų pagal įgytą specialybę. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad negali susirasti kito darbo, nes privalo pusę metų atidirbti pagal įgytą specialybę. Priešingu atveju darbo biržai atsakovė turėtų sugrąžinti 680 Eur, išleistų už atsakovės mokslus. Duomenų apie tokį rašytinį susitarimą teismui nepateikta. Kita priežastis, kurią atsakovė įvardijo kaip pateisinančią jos negalėjimą dirbti kito darbo, – jos mamos liga. Atsakovės mamai nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kitų asmenų, galinčių prižiūrėti sergančią mamą, nėra.

4.7. Konstatavo, kad atsakovė nevisiškai išnaudojo galimybes gauti pakankamai lėšų, kad galėtų tenkinti dukros poreikius. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus. Atsakovė ir tada, kad jos mamai nebuvo nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, nedirbo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mamai yra galimybė teikti socialines paslaugas, kurios per mėnesį kainuoja apie 20 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė turi galimybių dirbti. Atsakovė nuosavybės teise turi butą, kuriame negyvena, tačiau nesistengia gauti papildomų pajamų jį nuomodama ar pan. Todėl vien atsakovės mažos pajamos šiuo atveju nesudaro pagrindo apskritai nekeisti išlaikymo dukrai dydžio. Kartu teismas konstatavo, kad ilgalaikis nedarbas, mamos liga, gyvenamoji vieta, ką tik pakeista profesinė kvalifikacija yra svarbios priežastys, objektyviai pasunkinančios atsakovei galimybes visiškai įgyvendinti savo pareigą, teikti dukrai šiuo metu reikiamo dydžio išlaikymą.

4.8. Konstatavo, kad įstatymas ir teismų praktika nepaneigia galimybės nustatyti, jog kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo prisideda proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, todėl esant objektyvioms priežastims, dėl kurių šiuo metu atsakovė negali visa apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, ieškinį patenkino iš dalies.

4.9. Konstatavo, kad abi šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis sumokamas iš valstybės biudžeto lėšų.

4.10. Nurodė, kad dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 353,90 Eur išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo procentą, iš ieškovo valstybei priteisė 223,10 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 190 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis bei nustatytas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog yra objektyvių priežasčių, dėl kurių šiuo metu atsakovė negali visa apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, todėl iš esmės didesnė našta dėl nepilnametės dukters išlaikymo tenka ieškovui.

6.2. Apeliantas turi dar vieną išlaikytinį – mažametį vaiką – sūnų, kurį ieškovas turi išlaikyti, o atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo padėtis šiuo metu yra geresnė.

6.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turi galimybių dirbti. Ši išvada iš esmės patvirtina, kad atsakovė turi galimybę teikti dukters poreikiams tenkinti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės padėtis yra šiuo metu itin sunki, nes atsakovė tokią padėtį yra susikūrusi pati, nedirbdama nuo 2013 metų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirbo Vokietijoje, Norvegijoje, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovei nededant pastangų teikti dukrai minimaliesiems poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo, pirmosios instancijos teismas visą dukters išlaikymo naštą perkėlė tinkamai ir sąžiningai savo pareigas vykdančiam tėvui – ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino objektyvias priežastis, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – ilgalaikis nedarbas, mamos liga, gyvenamoji vieta, ką tik pakeista profesinė kvalifikacija, nėra objektyviai pasunkinančios atsakovei galimybę įgyvendinti savo pareigą teikti dukrai šiuo metu reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovės nenoras dirbti, problemos dėl alkoholio vartojimo yra pagrindinės priežastys, dėl kurių atsakovė nedirba ir negali teikti reikiamo išlaikymo.

7. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir atsakovė (asmeniškai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalių dukters poreikiams patenkinti reikalinga 380 Eur suma. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas šios faktinės aplinkybės neanalizuoja ir dėl jos nepasisako.

11. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė nevisiškai išnaudojo galimybes gauti pakankamai lėšų, kad galėtų tenkinti dukros poreikius. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus. Atsakovė ir tada, kad jos mamai nebuvo nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, nedirbo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mamai yra galimybė teikti socialines paslaugas, kurios per mėnesį kainuoja apie 20 Eur. Todėl atsakovė turi galimybių dirbti. Atsakovė nuosavybės teise turi butą, kuriame negyvena, tačiau nesistengia gauti papildomų pajamų jį nuomodama ar pan. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas šių faktinių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jos nepasisako.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio padidinimo dukrai, t. y. nuo 125 Eur iki 190 Eur.

13. Apeliantas nurodė, kad atsakovė turi galimybę teikti dukters poreikiams tenkinti išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

14. Visų pirma, iš byloje esančios Lietuvos darbo biržos Darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. spalio 19 d. registruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje. 2018 m. balandžio 23 d. atsakovei išduotas profesinio mokymo diplomas, patvirtinantis, kad atsakovė 2018 m. įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė gali dirbti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei būtų buvęs pasiūlytas darbas, o ji jo būtų atsisakiusi. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė šią padėtį yra sukūrusi pati. Atsakovė deda pastangas susirasti darbą.

15. Antra, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad yra dirbusi Vokietijoje 2013 ir 2014 metais po du mėnesius. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingos, nes ieškovas 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai padidinimo ir prašė nuo 2017 m. spalio 19 d. padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą dukrai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. spalio 19 d.) atsakovė būtų dirbusi užsienyje.

16. Trečia, byloje nėra duomenų, kad problemos dėl alkoholio vartojimo yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė nedirba ir negali teikti reikiamo išlaikymo, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vien apelianto deklaratyvūs paaiškinimai nėra pakankami daryti tokią išvadą.

17. Ketvirta, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, tačiau jos gaunamos pajamos (122 Eur socialinė pašalpa) yra daugiau nei 5 kartus mažesnės už apelianto gaunamas pajamas (620 Eur darbo užmokestis). Todėl vien tas faktas, jog apeliantas turi dar vieną mažametį vaiką – sūnų, kurio išlaikymui skiria 250 Eur (teismo posėdžio metu ieškovo nurodyta aplinkybė), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo metu apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, todėl esant objektyvioms priežastims, dėl kurių šiuo metu atsakovė negali visa apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, ieškinį patenkino iš dalies.

18. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

20. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 353,90 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingai atmestos ieškinio reikalavimo dalies procentą, iš ieškovo valstybei priteisė 223,10 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos pobūdį, dalyką, apelianto anksčiau nutartyje aptartą turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš apelianto valstybei nepriteisti (atleisti) dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteista 223,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 93, 96 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

21. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik patikslinti sprendimo dalį dėl valstybei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinant šią sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybei priteista 223,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė