- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-872-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01693-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždariosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždariosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) “Ignitis” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 330,99 Eur skolos už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovės pasirinko netinkamą šalį procese, atsakovei niekada nepriklausė ir ji niekada nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl neturi jokių neįvykdytų prievolių ieškovės atžvilgiu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad ieškovei tapo aišku, kad neturi pagrindo reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės. Prašė atmesti atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl pačios atsakovės netinkamo procesinio elgesio, procesinių pareigų nesilaikymo ir savalaikio esminės informacijos nepateikimo ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Ignitis“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei 16,50 Eur žyminio mokesčio. Priteisė atsakovei L. K. iš ieškovės UAB „Ignitis“ 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad aiškaus pagrindo spręsti, kad atsakovė yra buto savininkė ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu nebuvo, nes 2018 m. spalio 3 d. atsakovei priėmus palikimą, jos nuosavybės teisės įregistruotos į kitą nekilnojamąjį turtą nei šiuo atveju reiškiamas reikalavimas. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė, priėmus palikimą į butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu nebuvo įregistruota. Teismas sprendė, kad ir pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nurodytos aplinkybės, kurios vėliau atsakovės buvo atskleistos atsiliepime, neleidžia nukrypti nuo susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, nes tikėtinai tiek atsakovei, tiek jos atstovui reikėjo laiko surinkti visus duomenis, pagrindžiančius reiškiamus atsikirtimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovei L. K. iš ieškovės UAB „Ignitis“ 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės L. K. prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovės elgesio tiek iki šio proceso pradžios, tiek ir jo metu, taip pat tinkamai neįvertino ieškovės elgesio, ieškinio pateikimo bei atsisakymo priežasčių. Dėl to teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad neva tik ieškovo veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
6.2. Ieškovė, remdamasi valstybės tvarkomų viešųjų registrų (Gyventojų registro, Testamentų registro) duomenimis, nustačiusi, kad objekto savininkei J. J. 2018 m. rugsėjo 19 d. mirus, jos palikimą pagal testamentą 2018 m. spalio 3 d. priėmė tik atsakovė, turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovei, kaip buvusios objekto savininkės įpėdinei, perėjo ir nuosavybės teisė į objektą.
6.3. Ieškovė, pagrįstai manydama, kad po buvusios objekto savininkės mirties objektas perėjo atsakovei, dar iki 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, eilę kartų raštu kreipėsi į atsakovę dėl skolos, susidariusios už objekte patiektą bei suvartotą elektros energiją apmokėjimo, tačiau atsakovė nė karto nenurodė ieškovei, kad jai objektas nuosavybes teise nepriklauso.
6.4. Atsakovė, naudodamasi advokato paslaugomis, pateikdama prieštaravimus dėl 2023 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymo, išreiškė prieštaravimą, nenurodydama jo priežasčių, taigi ir esminės jai žinomos aplinkybės – jog objektas jai nuosavybės teise nepriklausė.
Atsiliepimas
6.5. Ieškovė iš jokių kitų šaltinių negalėjo žinoti šios esminės aplinkybės, kurią atsakovė, nors ir žinojusi nuo 2018 m. spalio 3 d., nurodė tik atsiliepime.
6.6. Ieškovė, žinodama aplinkybę, jog atsakovė nepaveldėjo objekto, nebūtų teikusi nei ankstesnio, nei 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo, o taip pat ir 2023 m. gruodžio 28 d. ieškinio, o ją sužinojusi, ieškinio atsakovės atžvilgiu iš karto atsisakė.
6.7. Atsakovės veiksmai, nutylint esminę aplinkybę, kurios pagrindu jai ir buvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos, susidariusios už objektui patiektą ir suvartotą elektros energiją, priteisimo, tik ir sąlygojo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Toks atsakovės elgesys, ypač naudojantis advokato paslaugomis, negali būti laikomas sąžiningu procesiniu elgesiu, atitinkančiu šalių bendradarbiavimo, sąžiningumo ir protingumo principus. Savalaikis šios aplinkybės atskleidimas ieškovei būtų lėmęs tai, kad atsakovė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
6.8. Teismas, priteisdamas atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė į Rekomendacijose bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo nevertino. Teismas nevertino, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga – ginčas kilo dėl skolos už elektros energiją, joje nekeliami nauji teisės klausimai, skolos suma yra itin nedidelę – 330,99 Eur; byla nutraukta net nepradėjus jos teisminio nagrinėjimo.
6.9. Pažymėjo, kad atsakovės naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kurios dydis yra tris kartus didesnis nei skolos suma yra aiškiai nepagrįsta. 200,00 Eur suma už procesinio dokumento (prieštaravimų) parengimą negali būti laikoma pagrįsta ir tai, kad atsakovė sutiko ją mokėti, vertintina išlaidavimu, už kurį atlyginti pareiga negali būti perkelta ieškovui. Atsakovės nesąžiningas elgesys, nutylint esminę aplinkybę lėmė ir vėlesnių, didžiausią dalį sudarančių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo parengimu, susidarymą.
7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Atsakovė, priešingai nei ieškovė, viso bylos nagrinėjimo metu, sąžiningai ir nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, gynė savo teisėtus interesus: domėjosi nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpino tinkamu atstovavimu, teikė įrodymus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė atliko procesinius veiksmus ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Apeliantė, pareiškusi ieškinį netinkamai pasirinktam atsakovui, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, turėdama įrodymus patvirtinančius, kad objektas dėl kuriam teiktų paslaugų susidarė skola, nepriklauso atsakovei, neatsižvelgdama į šiuos įrodymus, inicijavo procesą dėl skolos priteisimo.
7.3. Ieškovės nuomonė, kad bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) susidarymą nulėmė pačios atsakovės netinkami ar pertekliniai veiksmai, nelaikytina pagrįsta, nes ieškovė nesivadovavo jos žinioje esančiais nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose akivaizdžiai nurodyta, kad objektas, dėl kuriam teiktų paslaugų neapmokėjimo pareikštas ieškinys, atsakovei nepriklauso. Būtent ieškovės netinkamas elgesys nulėmė nepagrįsto proceso inicijavimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovė tinkamai nepasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, pareiškė ieškinį nesurinkusi visų įrodymų ieškiniui pagrįsti.
7.4. Savo atsikirtimus įrodančias aplinkybes, atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį, kaip tai nustatyta 142 straipsnio 2 dalyje. Taigi, atsakovės veiksmai procese negali būti vertinami kaip CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyti piktnaudžiavimo atvejai arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsisakius ieškinio, pagrįstai atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
11. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį - skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-684/2024).
15. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 330,99 Eur skolos už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti skolą iš atsakovės pasirinko netinkamą šalį procese, kadangi atsakovei niekada nepriklausė ir ji niekada nebuvo buto (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl neturi neįvykdytų prievolių. Ieškovė, įvertinusi atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą informaciją, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė nutraukti bylą, atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Aptardamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad aiškaus pagrindo spręsti, kad atsakovė yra buto savininkė ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu nebuvo, nes 2018 m. spalio 3 d. atsakovei priėmus palikimą jos nuosavybės teisės įregistruotos visai į kitą nekilnojamąjį turtą nei šiuo atveju reiškiamas reikalavimas. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė, priėmus palikimą į butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu nebuvo įregistruota. Todėl, teismas sprendė, kad ir pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės veiksmai.
18. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovės elgesio tiek iki šio proceso pradžios, tiek ir jo metu, taip pat tinkamai neįvertino ieškovės elgesio, ieškinio pateikimo bei atsisakymo priežasčių. Dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad neva tik ieškovės veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai įvertintas atsakovės elgesys viso teisminio proceso metu. Nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačios atsakovės elgesys.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę su ieškiniu dėl skolos priteisimo už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Ieškinio reikalavimų atsisakė iš atsakovės atsiliepimo sužinojusi esminę aplinkybę, jog atsakovė nėra buto, už kurį susidarė įsiskolinimas, savininkė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad dar iki ieškinio pateikimo teismui, 2023 m. liepos 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, siekdama išieškoti iš atsakovės minėtą skolą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė teismo įsakymą. 2023 m. gruodžio 13 d. teisme buvo gauti atsakovės prieštaravimai. Atsakovė, pateikdama prieštaravimus, nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka su jai pareikštu kreditoriaus reikalavimu, t. y. esminio fakto, jog atsakovė nepaveldėjo buto ir kad jis jai nepriklauso nuosavybės teise. Faktą, jog atsakovė neturi ryšio su turtu t. y., kad ji nėra buto, savininkė, nurodė tik 2024 m. vasario 27 d. teisme gautame atsiliepime į ieškinį. Taigi, atsakovė dėl nežinomų priežasčių iki pat atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo, jai žinomo fakto, jog ji nėra objekto savininkė ir negali būti skolininke, nenurodė.
21. Akcentuotina tai, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris galėjo įvertinti nemotyvuoto prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo pasekmes. Nors procesinės normos nenumato pareigos dėl įrodymų pateikimo kartu prieštaravimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau, turint kvalifikuotą teisinę pagalbą, galima buvo prognozuoti, kad kreditorius pareikš ieškinį ginčo teisenos tvarkas, nes prieštaravimo dėl skolos priteisimo priežastys nebuvo nurodytos. Toks atsakovės, kurią atstovavo advokatas, elgesys nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo pakankami apdairus ir rūpestingas, atsakovė teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo galėjo nurodyti aplinkybę, kad ji nėra turto savininkė, nes šis faktas jai buvo žinomas, (bylinėjimosi išlaidos patirtos ir dėl jos neveikimo), todėl atsakovė negali tikėtis visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas jas perskirstyti.
23. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos turi atitikti Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Į bylą pateikta Išlaidų apskaičiavimo lentelė, pagal kurią advokato atstovavimo išlaidos už 10 valandų teiktų teisinių paslaugų sudaro 1 000,00 Eur (po 100,00 Eur už vieną valandą). Teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų rūšį (reikalavimas dėl skolos už elektros energiją priteisimo), laiko, kad 10 valandų teisinių paslaugų, už kurias prašoma priteisti 1 000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neatspindi galimo realaus darbo laikų sąnaudų. Advokatas nurodo, kad prieštaravimas dėl teismo įsakymo buvo rengiamas 2 valandas ir paskaičiuota 200,00 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal byloje esantį prieštaravimą dėl teismo įsakymo advokatas parengė ne pilno vieno lapo procesinį dokumentą ir nurodė vienintelį, neargumentuotą nesutikimą su teismo įsakymu: “Vadovaujantis CPK 439 straipsnio nuostatomis L. K. reiškia prieštaravimus dėl UAB Ignitis pateikto pareiškimo, nes jis yra nepagrįstas”. Teismo nuomone, objektyviai neįmanoma, kad tokios apimties, šabloninio turinio procesinio dokumento parengimui gali būti skiriama 2 valandos, tuo labiau, kad advokatas D. K. vieną valandą jau buvo skyręs susipažinimui su byla ir 2 valandas teisinėms konsultacijoms.
24. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą (330,99 Eur), parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, bylos apimtį, tai, kad byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, priešingai, byla yra itin nesudėtinga, laiko, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės ir vertintinos kaip pernelyg didelis šalies išlaidavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį, ir, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 400,00 Eur.
25. Įvertiną tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos ir dėl atsakovės neveikimo, teismas laiko, kad nėra pagrindo visas (sumažintas iki 400,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Teismo nuomone, teisinga būtų pusę atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (sumažintų iki 400,00 Eur) priteisti jai iš ieškovės.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis keistina, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200,00 Eur. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-403/2022). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovės atskirasis skundas tenkintas iš dalies. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – 700,00 Eur. Šios išlaidos nors ir neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad pagal atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, atsiliepimo apimtį realios galimos advokato darbo laiko sąnaudos buvo 6 valandos. Teismas laiko, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, todėl mažintinos iki 400,00 Eur. Iš dalies tenkinus ieškovės atskirąjį skundą (ieškovei prašius nepriteisti bylinėjimo išlaidų (1 000,00 Eur), teismui priteisus 150,00 Eur, laikytina, kad patenkinta 85 proc. skundo reikalavimų), atsakovei iš ieškovės priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, 15 proc., jos bylinėjimosi išlaidų – 60,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98, 302 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį pakeisti.
Tenkinti iš dalies atsakovės L. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, atsakovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, atsakovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.