- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- II-419-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02108-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. U. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 17 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kelis kartus staigiai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip privertė vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi; tęsdamas automobilio akseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis, taip sukėlė pavojų savo ir kartu važiuojančio asmens saugumui. A. U. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus. A. U. paskirta 500 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. U. skundas, kuriuo prašoma administracinio nusižengimo teiseną dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, jo veiksmuose nėra absoliučiai jokio administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. 2020 m. gegužės 16 d. vakare kartu su draugu G. T. dalyvavo viešame kino vakare. Pasibaigus renginiui, kartu su minėtu draugu susiruošė vykti namo į (duomenys neskelbtini) mikrorajonus. Namo nusprendė vykti (duomenys neskelbtini), per klaidą nusuko ne į (duomenys neskelbtini) gatvę, o į posūkiu anksčiau buvusią (duomenys neskelbtini). Tai pastebėjęs, buvo priverstas apsisukti po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiu viaduku ir grįžti į (duomenys neskelbtini) plentą tam, kad galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) g., kur ir buvo jo kelionės tikslas. Apsisukus ir grįžtant į (duomenys neskelbtini) plentą, 2020 m. gegužės 17 d. apie 1.00 val. jo vairuojamą automobilį sustabdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai. Priėję policijos pareigūnai paklausė, ar jis ne per daug sukinėjasi, taip pat davė įpūsti į alkotesterį ir pasakė, kad jam bus surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą ir atimta teisė vairuoti.
Nurodo, kad nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą. Nutarime, kuris iš esmės pažodžiui cituoja protokolą, neteisingai užfiksuotos faktinės aplinkybės. Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu iš policijos patrulių tarnybinio automobilio, matyti, kad jo vairuojamas automobilis važiavo laikantis vietoje esančių kelio ženklų, neviršijo leistino greičio, neslydo šonu, nemanevravo pavojingai ar tokiu būdu, kad būtų sukeltas pavojus automobilio keleivio, aplinkinių ir eismo saugumui. Byloje esantis 2020 m. gegužės 21 d. policijos patrulio tarnybinis pranešimas neatitinka faktinių aplinkybių, o jame nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos jokiais objektyviais bei neginčijamais įrodymais ir yra paremtos vien jį sustabdžiusio pareigūno prielaidomis. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad protokolas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam buvo surašytas net nemačius, kad jis būtų padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o protokolas surašytas ir jis administracinėn atsakomybėn patrauktas vien tik dėl to, kad pareigūnas girdėjo „garsų padangų cypimą“ bei, sustabdęs jo vairuojamą automobilį, neva jautė „svylančių padangų kvapą“. Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančia vaizdo medžiaga ir įvertinus policijos patrulių tarnybinio automobilio judėjimo trajektoriją, taip pat įvertinus jo vairuoto automobilio judėjimo schemą bei apsisukimo schemą, policijos patruliai net objektyviai negalėjo matyti jo vairuojamo automobilio, todėl protokolas surašytas ir jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas remiantis vien policijos patrulių prielaidomis. Abejones dėl tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių kelia tai, kad tiek tarnybiniame pranešime, tiek protokole nurodoma, kad jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą jis padarė „matant kitiems asmenims“. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad nei ties jo vairuotu automobiliu, kai jis buvo sustabdytas, nei aplink jį nėra kitų transporto priemonių ar asmenų, o policijos patrulių tarnybinis automobilis iki jo vairuoto automobilio sustabdymo taip pat neprasilenkė ir neužfiksavo aplink automobilio sustabdymo vietą (ar iki jos) jokių kitų transporto priemonių ar asmenų, kurie galėtų būti įvardinti, kaip ,,tie kiti asmenys, matę jo padarytą nusižengimą“. Papildomai nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios padangų žymės yra akivaizdžiai ne jo vairuoto automobilio. Jam ne tik nežinomas šių nuotraukų darymo laikas ir aplinkybės, bet ir nuotraukoje užfiksuotos padangų žymės neatitinka jo vairuoto automobilio judėjimo krypties. Detaliau paanalizavus vietovę, kurioje darytos minimos nuotraukos (duomenys neskelbtini), ir peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) programos duomenis, akivaizdžiai matyti, kad minimos padangų žymės šioje vietoje yra ir 2012 m. birželio mėnesį. Nagrinėjamu atveju vien policijos patrulių prielaidos, girdėti garsai ar jausti kvapai (net jei tokie iš tiesų buvo), negali būti objektyviu ir teisėtu pagrindu jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Nurodo, kad jo vairuojamas automobilis neatliko jokių manevrų, kurie galėtų būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, tai patvirtino ir liudytojas G. T.. Būtent šis asmuo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu buvo kartu su juo automobilyje. Tai, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamo nusižengimo patvirtina ir tai, kad jis yra teigiamai apibūdinamas – jis nėra baustas už analogiškus nusižengimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra baustas už KET pažeidimus. Jis nuo 2018 m. liepos 2 d. nepertraukiamai teikia pavėžėjimo paslaugas. Per visą šį laikotarpį jis nėra gavęs administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, tai rodo, kad jis yra sąmoningas ir patyręs vairuotojas, linkęs nepažeisti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių bei normų, nėra linkęs į chuliganišką elgesį nei dalyvaujant eisme, nei kitose gyvenimo srityse. Skunde nurodoma Lietuvos teismų praktika dėl chuliganiškų paskatų ? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Jis neturėjo absoliučiai jokio motyvo, t. y. chuliganiškų paskatų, kadangi jo darbas bei veikla neatsiejamai susijusi su teise vairuoti transporto priemonę, todėl jis niekuomet nerizikuotų atlikti tokių veiksmų, dėl kurių galėtų prarasti teisę vairuoti transporto priemones, o kartu ir prarastų absoliučiai visas savo pragyvenimo pajamas. Jo veiksmuose nėra nė vieno būtino administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pateiktą skundą prašo A. U. skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Institucijos Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi A. U. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo parodymais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. U. 2020 m. gegužės 17 d. 1.00 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kelis kartus staigiai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, tokiu būdu privertė vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi; tęsdamas automobilio akseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis, tuo sukėlė pavojų savo ir kartu važiuojančio asmens saugumui. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus (b. l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. U. palaikė skundą ir jame nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad greičio neviršijo, buvo naktis ir tamsu, galėjo gyvūnai iššokti, nenorėjo rizikuoti. Jis nusileido, pasuko į kairę, tada dar kartą apsisuko, tada vėl apsisuko, gavosi kaip o raidė tokia, byloje yra nupiešęs jo automobilio judėjimo trajektoriją. Tuo metu jo judėjimo trajektorijoje nebuvo jokių automobilių. Pareigūnas, atėjęs antrą kartą, iš karto pasakė, kad išrašė protokolą už chuliganišką vairavimą, nors jis nieko panašaus nepadarė. Nesuprato, kodėl išrašė, jis pradėjo klausinėti, kodėl, ar jo apsisukimai buvo netinkami, nes jis nieko tokio panašaus nepadarė. Pareigūnas labai skatino jį iš karto protokolą pasirašyti, sutikti su juo. Pareigūnas pradėjo aiškinti, kad matė, kad galimai girdėjo kažką ir tada jis paprašė, kad pareigūnas pateiktų vaizdo medžiagą, kad galėtų jam parodyti, kur jis tą nusižengimą padarė. Pareigūnas atsakė, kad jokios vaizdo medžiagos neprivalo rodyti ir nerodys, teismo procese bus galima su ja susipažinti. Taip pat pareigūnas paaiškino, kad, jei sutiksiu, bus švelnesnė bauda, bauda bus perpus mažesnė, buvo jaučiamas spaudimas. Išėjęs dar kartą, jis grįžo ir padavė protokolą, kurio jis nepasirašė, nes nesutiko su protokolu. Tada pareigūnas išėjo į automobilį ir išvažiavo. Jis pagal bylos medžiagą suprato, kad jie buvo sustoję fotografuoti, rinkti kažkokius įrodymus, bet kad jie tą vakarą fotografuotų, jis pats nematė. Ant žemės, kur byloje yra parodyta medžiaga, yra žymės; tų žymių ant kelio yra begalė, iš (duomenys neskelbtini) nuotraukų matosi, kad 2012 metais jau buvo tų žymių. Jis dirba kurjeriu, pavėžėju, jo pagrindinis pajamų šaltinis yra vairavimas ir jokių paskatų chuliganiškai vairuoti jis neturėjo.
Liudytojas P. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, su A. U. jo nesieja joks giminystės ryšys. Patruliavimo metu jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., šalia (duomenys neskelbtini) gatvės girdėjo garsą ir ilgą padangų cypimą. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) plento, pastebėjo 3 klasės serijos ,,BMW“, spalvos nepamena, kuris slydo šonu ir sukosi (duomenys neskelbtini), kur yra nuvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) plento. Automobilis tai sukosi, slydo, po to grįždavo vėl į įkalnę ir nusileido kelis kartus. Kad automobilis sukinėjosi, jis matė du kartus, automobilis sukdamasis piešė „saulytes“. Tuo metu matė tik vieną mašiną. Pradžioje girdėjo ir važiavo link tos vietos, kur sklinda garsas, buvo sustoję ir išjungę variklį, klausėsi, iš kur sklinda garsas. Pamena, kad to automobilio valstybiniai numeriai buvo uždėti už lango. Automobilis buvo sustabdytas, išsiaiškino, kas vairavo, kartu sėdėjo dar keleivis. Jis surašė vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Patikrino girtumą, vairuotojas buvo blaivus, paėmė keleivio duomenis. Su pažeidimu vairuotojas nesutiko, protokolo nepasirašė. Įvykio užfiksuoti galimybės tuo metu nebuvo, nes kai jie nusileidinėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilis jau kilo į (duomenys neskelbtini), jis prieš jų automobilį nesisuko. Automobilio vaizdo kamera įrengta, bet jos peržiūrėti negali. Kamera tuo metu tikrai veikė, bet ar nufilmavo, nežino. Be to, įvykis buvo žemiau, tai nežino, ar kamera bus užfiksavusi, fiziškai negalėtų užfiksuoti, juolab buvo tamsus vakaras. Po protokolo surašymo tarnybine planšete jis nufotografavo įvykio vietą, kur sukosi, slydo automobilis, t. y. nusileidimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir įkėlė į registrą tą nuotrauką, fotografavo tas žymes. Įkėlė vieną ar dvi nuotraukas, tiksliai nepamena. Papildomai pareigūnas nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas matant pravažiuojantiems asmenims, tuo metu keletą automobilių pravažiavo. Automobiliai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tiksliai neprisimena. Peržiūrint vaizdo įrašą, nurodė, kad kamera yra automobilio viduje. Buvo išlipę iš mašinos, išjungė variklį, stovėjo lauke ir girdėjo tuos garsus, todėl po to nuvažiavo link tos vietos. Vaizdo įrašo 3:48 min., kylant į viaduką, pasuko į dešinę, po to ant tilto užvažiuos, ir iš kairės pusės apačioje matosi tos mašinos žibintas, matė, kaip automobilis du kartus sukosi. Vaizdo įrašo 4:13 min. matė dešinėje pusėje tą patį automobilį.
Liudytojas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis, su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jo nesieja joks giminystės ryšys. Įvykio vakarą, laiko ir datos tiksliai neatsimena, patruliavo lyg Kirtimų gatvėje. Išgirdo geležinkelio kitoje pusėje padangų cypimą, kaip prasisuka automobilio ratai. Važiavo link tos pusės (duomenys neskelbtini) gatve, priešinga puse, privažiavę tiltą, nusileido ir pamatė ,,BMW“ automobilį, kuris sukinėjosi viduryje kelio. Kiek kartų sukinėjosi automobilis, neprisimena, jis buvo už vairo ir tiesiog pamatė tą sukimąsi. Automobilį sustabdė, jautėsi gumos kvapas, surašė protokolą dėl chuliganiško vairavimo, t. y. tokio vairavimo, kuris kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui. Įvykio vietoje yra ištisinė linija, be to, suktis viduryje kelio yra draudžiama, toks vairavimas yra nesaugus ir chuliganiškas. Buvo toks veiksmas, kai automobilis tiesiog slysta viduryje kelio. Aplink tuo metu, kai automobilis sukinėjosi, kitų automobilių nebuvo, buvo kitų pravažiuojančių automobilių pagal greitkelį. Šio įvykio nefiksavo, nes jie neprivalo fiksuoti. Jo porininkas fotografavo žymes ant asfalto, kai surašė protokolą. Peržiūrint vaizdo įrašą, nurodė, kad kairėje pusėje matė, kaip viduryje kelio sukasi automobilis, pravažiuojant tunelį, t. y. maždaug vaizdo įrašo 3:55 min. Negali parodyti, kaip automobilis sukosi, kiek kartų sukosi, į kurią pusę sukosi, nes buvo tamsu, jis vairavo automobilį ir tiesiog pamatė akimirksniu pažeidimą.
Liudytojas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad giminystės ryšiai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniui jo nesieja, jis eina vadovaujančias pareigas įmonėje, kur dirba skundą padavusio asmens brolis. Parodė, kad renginiui pasibaigus jis A. ir jo draugui pasiūlė važiuoti kitu keliu namo į (duomenys neskelbtini) plentą, nes ten gražus kelias. Jis kartu nevažiavo, su jais bendravo po šio įvykio ir žino, kodėl jie ten važiavo, o ne kitur. Kaip suprato, jie nusuko ne laiku ir ne ten, kur jis buvo pasakęs.
Liudytojas G. T. teismo posėdyje paaiškino, kad su A. U. yra draugai. Tą vakarą buvo kino peržiūra, A. U. brolio darbe žiūrėjo filmą. Tada J. jiems pasiūlė grįžti namo per (duomenys neskelbtini) plentą, nes per ten nėra važiavę. Kai važiavo, Arnas ne ten nusuko, t. y. link (duomenys neskelbtini), pradėjo nervintis. Bandė apsisukti (duomenys neskelbtini) atgal ir važiuoti link (duomenys neskelbtini). Kylant į viršų, juos sustabdė pareigūnai. Priėjęs pareigūnas paprašė A. U. dokumentų ir išėjo. Kai grįžo, pasakė, kad bus surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą. Jie tikrai ramiai važiavo, greičio neviršijo, kai nusuko ne ten ir bandė grįžti atgal, daugiau mašinų tuo metu nebuvo, negirdėjo jokių keistų garsų. Apsisuko kažkur du kartus.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio P. P. 2020 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 17 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., jiems važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), apie 1.00 val. pastebėjo automobilį ,,BMW“ (3 serijos), kuriuo vairuotojas nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kelis kartus staigiai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, tokiu būdu privertė vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi; tęsdamas automobilio akseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis. Automobilio sukimas ir slydimas buvo (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavimas iš (duomenys neskelbtini). Jiems važiuojant į Eišiškių pl. (iš (duomenys neskelbtini), girdėjo garsų padangų cypimą) ir nusileidžiant link (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį, kuris ir buvo sustabdytas. Automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir už vairo sėdėjo A. U.. Keleivio sėdynėje sėdėjo G. T.. Stovint šalia automobilio ir bendraujant su vairuotoju jautėsi svylančių padangų kvapas. Asmeniui buvo paaiškinta, kad jam bus surašytas protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. A. U. V. S. paaiškino, kad protokolo jis nepasirašys, kadangi dėl pažeidimo sutiks tik tada, kada jam bus pateikti įrodymai. Į protokolą, į pažeidimą įkeltos įvykio vietos nuotraukos, kur matosi automobilio padangų žymės (b. l. 45).
2020 m. birželio 17 d. G. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 16 d. vakare kartu su draugu A. U. dalyvavo kino peržiūroje. Renginys baigėsi po vidurnakčio, todėl dar truputį pašnekėję kartu su A. nusprendė važiuoti jo automobiliu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) A. per klaidą pasuko link (duomenys neskelbtini). Iš karto A. pradėjo ieškoti, kur apsisukti ir grįžti į (duomenys neskelbtini), jis neatliko jokių pavojingų ar chuliganiškų manevrų, važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, jokių kliūčių ar kitų automobilių, eismo dalyvių aplink nebuvo. A. ramiai apsisuko ir pajudėjo link (duomenys neskelbtini), kylant link (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Nesuprato, ką pareigūnas turėjo omenyje sakydamas, kad per daug sukinėjasi. A. apsisuko toje vietoje kur nedraudžiama ir vadovaudamasis kelio ženklais, pavojingų manevrų neatliko, pavojaus niekam nesukėlė (b. l. 69-71).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas. Jame užfiksuotas pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimas, matyti, kad automobilis buvo sustojęs, taip pat užfiksuota kaip pravažiuoja pareiškėjo automobilis ir policijos pareigūnai sustabdo jį patikrinimui (b. l. 74).
A. U. 2012 m. birželio 16 d. prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijai iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės ir argumentai kaip ir A. U. teismui pateiktame skunde (b. l. 10-14, 47-51).
A. U. pateiktose automobilio judėjimo schemose nurodyta, kad automobilio „BMW 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimo rodyklė yra mėlyna, o raudona ? apsisukimo vieta, matyti, kad apsisukta (duomenys neskelbtini) sankryžoje (b. l. 17-18, 65, 67). A. U. pateiktoje policijos patrulių tarnybinio automobilio judėjimo trajektorijos schemoje nurodyta, kad tarnybinis automobilis judėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 19, 66). A. U. pateiktoje (duomenys neskelbtini) programos (duomenys neskelbtini) sankryžos nuotraukoje matyti automobilių padangų žymės (b. l. 20, 68).
Pagal teismo prašymą dėl duomenų pateikimo Institucija pateikė dvi nuotraukas, kuriose matyti padangų žymės. Institucija nurodė, kad nuotraukos darytos nusižengimo fiksavimo metu ir paimtos iš Administracinių nusižengimų sistemos, taip pat nurodė, kad realūs nuotraukų sukūrimo duomenys nėra išsisaugoję (b. l. 98-104).
Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. U. nuo 2018 m. liepos 1 d. vykdo individualią veiklą, susijusią su keleiviniu sausumos transportu (b. l. 21, 64). A. U. dirba kurjeriu (b. l. 22-33, 57-63).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Ginčo byloje dėl to, jog 2020 m. gegužės 17 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), A. U. vairavo automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Ginčas byloje kyla dėl to: 1) kokius veiksmus atliko A. U., vairuodamas transporto priemonę – pasak A. U., jis per klaidą nusuko ne į (duomenys neskelbtini) gatvę, o į posūkiu anksčiau buvusią (duomenys neskelbtini), dėl to buvo priverstas apsisukti ir grįžti į (duomenys neskelbtini) plentą tam, kad galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) g., kur ir buvo jo kelionės tikslas; pasak pareigūnų, A. U. automobiliu slydo šonu ir sukosi (duomenys neskelbtini), po to grįždavo vėl į įkalnę ir nusileido kelis kartus, automobilis sukdamasis piešė „saulytes“, ir 2) kaip tokius A. U., vairuojant minėtą transporto priemonę, veiksmus vertinti, t. y. ar jie buvo pažeidžiantys KET ir chuliganiški, t. y. tokie, kurie keltų pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. gynybinę versiją, duodamas paaiškinimus teisme patvirtino ir jo draugas, t. y. kartu su A. U. automobiliu važiavęs G. T.. Jis parodė, kad A. ne ten nusuko, t. y. link (duomenys neskelbtini), bandė apsisukti (duomenys neskelbtini) atgal ir važiuoti link (duomenys neskelbtini); apsisuko kažkur du kartus, jie ramiai važiavo, greičio neviršijo, daugiau mašinų tuo metu nebuvo, negirdėjo jokių keistų garsų; kylant į viršų, juos sustabdė pareigūnai. Liudytojas G. T. yra A. U. draugas ir nors jo nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės yra nuoseklios kaip ir jo pateiktame 2020 m. birželio 17 d. rašytiniame paaiškinime, taip pat sutampa su A. U. paaiškinimais, tačiau minėtas liudytojas, duodamas parodymus galimai buvo suinteresuotas ir galimai siekė padėti A. U. išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jo parodymus vertina kritiškai. Liudytojas J. K. aptariamo įvykio tiesiogiai nematė, todėl jo parodymai šioje byloje ginčijamoms aplinkybėms nustatyti nėra reikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnas P. P., surašęs tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo, parodė, kad šalia (duomenys neskelbtini) gatvės girdėjo garsą ir ilgą padangų cypimą, važiuojant link (duomenys neskelbtini) plento, pastebėjo 3 klasės serijos ,,BMW“, kuris slydo šonu ir sukosi (duomenys neskelbtini), kur yra nuvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) plento. Automobilis tai sukosi, slydo, po to grįždavo vėl į įkalnę ir nusileido kelis kartus. Kad automobilis sukinėjosi, jis matė du kartus, automobilis sukdamasis piešė „saulytes“. Analogiški paaiškinimai užfiksuoti jo tarnybiniame pranešime (b. l. 45). Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. S. paaiškino, kad geležinkelio kitoje pusėje išgirdo padangų cypimą, kaip prasisuka automobilio ratai. Važiavo link tos pusės Kirtimų gatve, priešinga puse, privažiavę tiltą, nusileido ir pamatė ,,BMW“ automobilį, kuris sukinėjosi, slydo viduryje kelio. Kiek kartų sukinėjosi automobilis, neprisimena, jis buvo už vairo ir tiesiog pamatė tą sukimąsi. Negali parodyti, kaip automobilis sukosi, kiek kartų sukosi, į kurią pusę sukosi, nes buvo tamsu, jis vairavo automobilį ir tiesiog pamatė akimirksniu pažeidimą.
Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai A. U. kaltinantys duomenys yra minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, duoti teisme posėdžio metu, ir policijos pareigūno P. P. 2020 m. gegužės 21 d. surašytas tarnybinis pranešimas. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, teisme apklaustų pareigūnų parodymų, A. U. savo kaltę neigiant ir nesant jokių kitų chuliganišką vairavimą įrodančių įrodymų, nepakanka išvadoms dėl A. U. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą pagrįsti.
Vienintelis objektyvus byloje esantis įrodymas, galintis paneigti arba patvirtinti policijos pareigūnų paaiškinimus, o kartu ir A. U. paaiškinimus, yra pareigūnų tarnybinės mašinos kamera darytas vaizdo įrašas. Siekiant pašalinti minėtus prieštaravimus, kurie buvo nustatyti administracinio nusižengimo bylos medžiagos tyrimo teisme metu, teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, taip pat išklausyti pareigūnų paaiškinimai (b. l. 74). Vaizdo įrašas trunka 9 min 26 s, prasideda 2020 m. gegužės 17 d. 1:00:50 val., baigiasi 01:10:19 val. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnų automobilio judėjimas (duomenys neskelbtini) gatvėmis, (duomenys neskelbtini) plentu, jų automobilis buvo sustojęs, išjungiamos automobilio šviesos, taip pat kitu keliu pravažiuoja automobilis; užfiksuota kaip pravažiuoja A. U. automobilis ir policijos pareigūnai sustabdo jį. Vaizdo įraše nėra galimybės girdėti garsų, visą vaizdo įrašo trukmės laiką girdimas tik foninis garsas, taip pat filmuota naktį (apie 1.00 val.), tam tikri kelio ruožai yra apšviesti, tam tikri – ne, yra tamsu ir nieko nematyti. Peržiūrint vaizdo įrašą, liudytojas P. P. nurodė, kad vaizdo įrašo 3:48 min., kylant į viaduką, pasuko į dešinę, po to ant tilto užvažiuos, ir iš kairės pusės apačioje matosi tos mašinos žibintas, matė, kaip automobilis du kartus sukosi; vaizdo įrašo 4:13 min. matė dešinėje pusėje tą patį automobilį. Liudytojas V. S. nurodė, kad maždaug vaizdo įrašo 3:55 min. kairėje pusėje matė, kaip viduryje kelio sukasi automobilis, pravažiuojant tunelį. Vaizdo įraše jokie A. U. automobilio manevrai, susiję su nagrinėjamu įvykiu (nei, kaip teigia, A. U., nusukimas į (duomenys neskelbtini), apsisukimas (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir grįžimas į (duomenys neskelbtini), nei, kaip teigia, policijos pareigūnai, A. U. automobiliu slydimas šonu ir sukimasis (duomenys neskelbtini), grįžimas į įkalnę ir nusileidimas kelis kartus, „saulyčių“ piešimas), neužfiksuoti.
Teismo vertinimu, byloje pateiktas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vienareikšmiškai ir neabejotinai nepatvirtina A. U. nutarime inkriminuotų aplinkybių, policijos pareigūnų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir neįrodo A. U. inkriminuoto KET pažeidimo fakto. Teismas abejoja policijos pareigūnų, užfiksavusių administracinį nusižengimą, objektyvia galimybe aiškiai pamatyti būtent A. U. vairuotą automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai jo atliktus chuliganiškus vairavimo manevrus. Kaip minėta, vaizdo įrašas nėra labai informatyvus, nes įvykis vyko tamsiu paros metu, tam tikri kelio ruožai yra apšviesti, tam tikri – ne, yra tamsu ir nieko nematyti arba negalima matyti neabejotinai, policijos pareigūnų automobilis yra nemažu atstumu nuo įvykio vietos. Pareigūnai nurodo, kad maždaug nuo vaizdo įrašo 3:48 min. kairėje pusėje matoma šviesa yra A. U. mašinos žibintas, tačiau iš atstumo darytas vaizdo įrašas to neabejotinai nepatvirtina – visų pirma, visiškai neaišku, ar ta nurodoma šviesa yra mašinos žibintas, ar kelio ženklas, atspindėjęs šviesą; antra, jei tai ir yra mašinos žibintas, visiškai nematyti automobilio kontūrų, juolab abejotina, ar tokiu atstumu, nuo kurio matoma pareigūnų patruliuojanti mašina, galima kitame kelyje tamsiu paros metu pamatyti konkrečią mašiną, markę ir modelį, t. y. nematyti, kad tai būtent A. U. vairuotas automobilis; trečia, negalima identifikuoti, kad minėta šviesa judėtų, taigi visiškai neįmanoma įvertinti minėtos šviesos judėjimo trajektorijos ir manevrų; ketvirta, liudytojas P. P. nurodė, kad įvykio užfiksuoti galimybės tuo metu nebuvo, A. U. automobilis prieš jų automobilį nesisuko, nors peržiūrint vaizdo įrašą jis jau parodė, kad kairės pusės apačioje matosi tos mašinos žibintas, matė, kaip automobilis du kartus sukosi. Liudytojas V. S. nurodė, kad kiek kartų sukinėjosi automobilis, neprisimena, negali parodyti, kaip automobilis sukosi, kiek kartų sukosi, į kurią pusę sukosi, nes buvo tamsu, pažeidimą pamatė akimirksniu. Be to, abejotina, jog taip, kaip matyti vaizdo įraše juda patrulių tarnybinis automobilis, pareigūnai galėjo visą laiką matyti, kaip A. U. automobilis tai sukosi, slydo, po to grįždavo vėl į įkalnę ir nusileido du kartus. Tokią teismo išvadą patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai, kad pažeidimą jis pamatė akimirksniu, nors pagal Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, taip pat pareigūno P. P. paaiškinimus, galimas pažeidimas negalėjo trukti tik akimirkas – jis tęsėsi, nes, pasak P. P. automobilis tai sukosi, slydo, po to grįždavo vėl į įkalnę ir nusileido kelis kartus. Atsižvelgiant į tai, kad abu pareigūnai įvykio metu buvo toje pačioje vietoje, toje pačioje mašinoje, tam tikri pareigūnų parodymų prieštaravimai visų kitų įrodymų kontekste eliminuoja galimybę teismui šiuos parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, pareigūno V. S. nurodytų aplinkybių, kad pažeidimą jis matė akimirksniu, kaip konkrečiai manevravo automobilis, negali nurodyti, kontekste abejotina ir šio pareigūno parodymais, kad jis matė, kaip A. U. automobilis apsisuko per ištisinę liniją – šalia visų jau paminėtų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai objektyviai negalėjo matyti A. U. automobilio (paros laiko, atstumo ir pan.), nėra pagrindo tikėti tokiais pareigūno parodymais – jei jis pažeidimą matė tik akimirksniu ir nematė, kaip automobilis manevravo, abejotina, kad galėjo matyti ir tai, jog automobilis apsisukdamas kirto ištisinę liniją.
Vaizdo įraše nėra galimybės girdėti garsų, visą vaizdo įrašo trukmės laiką girdimas tik foninis garsas, be to, pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pareigūnai girdėjo automobilio padangų cypimo garsus, savaime neįrodo, kad automobilio vairuotojas vairavo chuliganiškai, o juo labiau, kad tai darė A. U. su savo automobiliu. Byloje pareigūnų pateiktos nuotraukos ir jose matomos padangų žymės taip pat savaime nepatvirtina A. U. chuliganiško vairavimo fakto, juolab teismo reikalavimu nuotraukas pateikęs pareigūnas nurodė, kad realūs nuotraukų sukūrimo duomenys, t. y. kada buvo darytos nuotraukos, neišsisaugoję.
Nors pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tarnybinės mašinos vaizdo kamera galėjo neužfiksuoti pažeidimo, nes jų tarnybinė mašina kelių lygmeniu buvo aukščiau, o A. U. automobilis – žemiau, ir dėl to galima daryti tik prielaidą apie A. U. chuliganišką vairavimą, tačiau, kaip minėta, šios prielaidos nepatvirtina jokie objektyvūs administracinio nusižengimo bylos įrodymai. Be to, pareigūnų paaiškinimus, kad jie išgirdę padangų cypimo garsą, buvo sustoję, išjungę variklį, klausėsi, iš kur sklinda garsas, iš dalies patvirtina vaizdo įrašas – iš tiesų pareigūnai judėjo pirmiau minėtų kelių trajektorijomis ir kartkartėmis sustodavo, buvo išjungę automobilio šviesas, tačiau vien ši aplinkybė visų kitų įrodymų kontekste neleidžia daryti išvados, kad būtent A. U. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pastebėtina ir tai, jog toks pareigūnų manevravimas, patruliavimas, teritorijos apžvalga ir stebėjimas yra įprastiniai veiksmai, atliekant savo, kaip pareigūnų funkcijas, ir todėl vien aptariama jų patruliavimo veiksmų seka, galimai pamačius nusižengimą, negali konkrečiai patvirtinti, kad pažeidimą padarė būtent A. U.. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Teismas taip pat pažymi, kad tiek pareigūnams, surašiusiems administracinio nusižengimo protokolą, tiek institucijai, priėmusiai nutarimą, iš anksto turint informaciją, kad A. U. kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu, turėjo būti imtasi visų priemonių surinkti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo, pavyzdžiui, vadovaujantis ANK reikalavimais, tinkamai įforminti įvykio vietos apžiūrą, išsaugoti nuotraukų sukūrimo duomenis, sulyginti įvykio vietoje esančias padangų žymes su A. U. vairuojamo automobilio padangų žymėmis ir tai atitinkamai užfiksuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su nusižengimo padarymu, jį baudžiantis nutarimas turi būti itin motyvuotas.
Taigi, teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktus A. U., liudytojų J. K., G. T., pareigūnų P. P., V. S. paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundą pateikusio A. U. versija, jog jis per klaidą nusuko ne į tą kelią, buvo priverstas apsisukti ir vėl automobiliu grįžti į tą patį kelią, kurios jis nuosekliai laikėsi nuo pat to momento, kai įvykio metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tyrimo metu ir teisme, nepaneigta. Pažymėtina, kad pagal pateiktą A. U. apsisukimo trajektoriją (b. l. 17, 18) į (duomenys neskelbtini) grįžti buvo galima ir nedarant apsisukimo manevro (duomenys neskelbtini), tačiau pripažintina, kad tokioje situacijoje, kai vairuotojas važiuoja iki tol nevažiuotu keliu, ne ten nusuka, ieško išvažiavimo ar grįžimo į buvusį kelią, kai kurie vairuotojo sprendimai gali būti nelogiški ir neracionalūs.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad A. U. 2020 m. gegužės 17 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo automobilį ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, kelis kartus staigiai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip privertė vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi; tęsdamas automobilio akseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis, taip sukėlė pavojų savo ir kartu važiuojančio asmens saugumui.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
Teismui nenustačius, kad A. U., kaip jam inkriminuota nutarime, kelis kartus staigiai nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip privertė vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi; tęsdamas automobilio akseleraciją, privertė jį pavojingai slysti ir suktis, ir esant objektyviai nepaneigtai A. U. versijai, kad jis per klaidą nusuko ne į tą kelią, buvo priverstas apsisukti ir vėl automobiliu grįžti į tą patį kelią, nėra pagrindo teigti, jog tokie A. U. veiksmai atitiktų ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, t. y. juos būtų galima laikyti chuliganiškais ir padarytais dėl chuliganiškų paskatų.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. U. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo A. U. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12883-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš A. U. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.