Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1576, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-397/2017, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-449/2018, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas ir bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 17 d.

2. Nuteistajam E. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d., 2/3 bausmės E. J. atliko 2022 m. rugsėjo 17 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – 2 metai 3 mėnesiai 19 dienų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5.8. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgiama priežasčių nuteistajam taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir Komisija, ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo jam likusios laisvės atėmimo bausmės.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas

3. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo.

6. Bylos duomenimis, nuteistasis E. J. atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d. 2024 m. gegužės 21 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo skundo teiginius, pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje.

8. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė du kartus – vieną kartą bausmę atlikdamas Marijampolės pataisos namuose (2019 m. kovo 15 d. E. J. skirtas draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, nes 2019 m. kovo 8 d. apie 11 val. patikrinimo metu jo kompiuteryje rastas įmontuotas „Wi-Fi“ įrenginys) ir vieną kartą bausmę atlikdamas Vilniaus kalėjime (2023 m. vasario 8 d. E. J. paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes jo kompiuteryje buvo rastas mobilaus ryšio tiekėjo „Pildyk“ interneto tinklas, dėl ko naudojosi programėle „Messenger“; pagal Socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo teigimu, įmoką sumokėjo netrukus po nuobaudos skyrimo). Šiame kontekste paminėtina, kad E. J. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo perkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus kalėjimą, tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors kaip minėta, E. J. yra skatintas aštuonis kartus, tačiau Vilniaus kalėjime – neskatintas, taip pat minėta, kad E. J. galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau vien tai savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, kad E. J. yra teistas penkis kartus (keturi teistumai yra išnykę), be to, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Teisėsaugos akiratyje atsidūrė būdamas jauno amžiaus – 15 metų, būdamas tokio paties amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas (dėl valstybinio turto grobstymo vagystės būdu). Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo teikiamas tris kartus. Pažymėtina, kad anksčiau E. J. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas (byloje nėra duomenų apie priežiūros sąlygų pažeidimus ar teismo įpareigojimų nesilaikymą), taip pat praeityje buvo teistas už vagystę, plėšimą, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, be to, nuteistojo padarytus nusikaltimus sieja turtinės naudos siekimo modelis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad atlikdamas paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, E. J. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino (nurodė, kad „jeigu teismas nuteisė, tai esu kaltas“), nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, buvo sąmoningai apsisprendęs ir išreiškęs pritarimą nusikalstamai veikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo orientuotas į profesinį mokymąsi ir įgijo įvairių profesinių kvalifikacijų (tekintojo, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo), tačiau bausmės atlikimo metu nedirbo. Be kita ko, nuteistasis iš Vilniaus kalėjimo direktoriaus buvo gavęs leidimą vykdyti individualią veiklą (kilimų ar kitokių tekstilės gaminių audimas taftingo technika), o teikdamas informaciją apie oficialaus darbo patirtį nurodė, kad 2005 m. yra dirbęs „G.“ vadybininku (apie kelis metus). Šių aplinkybių kontekste, aukštesniajam teismui kelia abejonių nuteistojo skunde minima aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis dirbtų, kadangi laisvėje E. J. nėra įgijęs pakankamos darbinės patirties. Taip pat, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo, nors nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje, padaryti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie jam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, visuomenėje priimtų taisyklių ignoravimą.

12. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, pagal BK 2 straipsnio 6 dalį, laikytinas dvigubu baudžiamumu (non bis in idem). Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. J. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, nėra įmanoma, visiškai ignoruojant aplinkybes, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Pažymėtina, kad E. J. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (past. – vertinant pagal minėtą įstatymo redakciją, E. J. nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą). Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys (nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, keturi iš jų yra išnykę, tačiau stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika) rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu ir nelaikytinas dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

13. Atsakant į skundo argumentą dėl skunde minimų teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, taikymo, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbi konkretaus nuteistojo asmenybė ir konkrečiai šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris kiekvienu atveju yra individualus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytose bylose analizuojamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. TS-118-1155/2023 buvo nustatyta, kad nuteistasis praeityje teistas mažiau kartų nei E. J., bausmės atlikimo metu jis skatintas net 16 kartų (past. - E. J. – 8 kartus), drausmine tvarka baustas tik 2 kartus (E. J. – taip pat 2 kartus); Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 1S-103-397/2023 nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 4 kartus (E. J. – 2 kartus), tačiau nuteistajam buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (tuo tarpu nuteistajam E. J. – vidutinė), bausmės atlikimo metu skatintas net 15 kartų (past. – E. J. – 8 kartus) ir pan.

14. Be kita ko, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Rec (2003) 22 privalomumą ir šiomis rekomendacijomis nesivadovavo. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis E. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, spręsdamas E. J. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.