Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

Dėl ieškovės (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

11. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovė piktnaudžiauja kreipdamasi su ieškiniu, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

12. Nepagrįsti atsakovės atstovės teiginiai, kad ieškinys pateiktas per klaidą, supainiojus esamo teismo sprendimo priverstinio vykdymo institutą, nes pritaikius indeksaciją atsakovas jau dabar moka minimalų, orientacinį išlaikymo dydį. Teismas pažymi, kad šie argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisinį reglamentavimą, indeksuojama turi būti priteisiama orientacinė minimali išlaikymo suma (šiuo atveju minimali priteistina išlaikymo suma yra 355 Eur), o ne kaip teigia atsakovo atsakovė, kad jeigu jau indeksuota suma atitinka minimalią orientacinę priteistiną išlaikymo sumą, tuomet nereikia teikti ieškinio. Pažymėtina, kad šiuo atveju, iš atsakovo yra priteistas 190 Eur dydžio išlaikymo dydis, kurį indeksavus yra gaunama – 231 Eur (priteistas išlaikymo dydis) x 121,7 (kainų indeksas) / 100 = 231 Eur). Taigi, 231 Eur suma yra beveik dvigubai mažesnė, nei pagal teismų praktiką priteistina indeksuota orientacinė minimali išlaikymo suma – 355 Eur, kurią indeksavus gaunasi – 429 Eur.

Dėl atsakovo į bylą pateiktų vaizdo įrašų

13. Teismas pažymi, kad į bylą (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) kuriame matyti, kad ieškovė galimai leidžia laiką naktiniame bare, nepatvirtina atsakovo teiginių, jog ieškovė savo laisvalaikio poreikiams tenkinti naudoja dukrai skirtus pinigus, kuriuos perveda atsakovas.

14. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui dar vieną vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad šalių nepilnametė dukra yra klube ir tai pasak atsakovo patvirtina, jog ieškovė netinkamai rūpinasi jų nepilnamete dukra, leidžia vaikui žalingas pramogas bei žalingą laisvalaikį, netinkamai, neatsakingai ir neūkiškai, priešingais vaiko interesais išlaidauja vaiko išlaikymui (tame tarpe laisvalaikiui) skirtomis lėšomis, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus ir pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jų dukra lanko šokių klubą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teatre (duomenys neskelbtini) vyko šokių klubo Helovino šventė. Šia aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta klubo (duomenys neskelbtini) vadovės pažyma (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. Kaip minėta ankščiau, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

18. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnametei dukrai pakeitimo tuo, kad pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

20. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės J. A. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, kad atsakovas dukrai išlaikyti mokės po 190 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, o priteista suma bus indeksuojama. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad niekada neindeksavo priteisto išlaikymo dydžio. Iš šalių pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės darbo užmokestį per mėnesį yra apie 800-900 Eur. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 1100-1300 Eur, plius jis gauna apie 1900 Eur dienpinigių, komandiruotpinigių, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Atlyginimp bei komandiruotpinigių dydis priklauso nuo to, kokiam laikui išvyksta dirbti. Ieškovei yra nustatytas 55 % darbingumo lygis (Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turi problemų su sveikata – jaučia stuburo skausmus, širdies skausmus. Paskutinį kartą buvo taikytas gydymas nugarai – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog atsakovas dėl sveikatos būklės negali dirbti ar, kad jam būtų nustatytas nedarbingo lygis – nėra.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais nepilnametės dukters poreikiais. Taigi, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi, ieškovė byloje turi įrodyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, palyginus su buvusiais 2018 metais ir jai reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei buvo nustatytas minėtu teismo sprendimu.

23. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog per šešerius metus iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, mergaitė tapo paaugle. Ieškovė kartu su dukra pirko statybines medžiagas dukros kambario remontui, nes reikėjo pritaikyti kambarį paauglės poreikiams. Tačiau, atsakovo teigimu, vaiko poreikiai nuo 2018 metų nepasikeitė, o ieškovė visą ieškinį grindžia tik deklaratyviomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šešių metų laiko tarpu, paauglyste, naujais poreikiais. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad nuo 2018 metų šalių dukra iš mažamečio vaiko tapo paaugle. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai jau nebėra susiję tik su būtinųjų poreikių tenkinimu (maistui, būstui, aprangai ir kt.), tačiau jau yra susiję ir papildomais poreikiais kultūriniam vystymuisi, laisvalaikiu ir kt. Todėl ieškovo teiginiai, jog nepilnametės dukters, kai ji buvo mažametis vaikas (7 metų) (2018 m. nutarties priėmimo metu) ir bylos nagrinėjimo metu, kai jai yra beveik yra 14 metų, poreikiai nepasikeitė - yra niekuo nepagrįsti.

24. Ieškovė nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį reikia skirti apie 700 Eur. Iš pateiktos vaiko poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog dukters poreikiai per mėnesį yra tokie: - maistui per mėnesį išleidžiama bene didžiausia dalis lėšų – apie 250 Eur, nes ypatingai paaugliams, reikia valgyti įvairų geros kokybės maistą, kad būtų užtikrintas geras vaiko vystymasis, augimas; lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms - 30 Eur; aprangai – mergaitė yra paauglė, greitai auga, keičiasi jos rūbų bei avalynės dydis, mados tendencijos, nuolat reikia atnaujinti avalynę, drabužius, keisti sezoninius rūbus, daiktus dažnai perku iš suaugusiųjų skyriaus, aprangai per mėnesį reikia skirti bene 80 Eur; vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus/specialistus, skiepams – 15 Eur; išlaidos higienos prekėms - šampūnui, balzamui, plaukų kaukei, muilui, dantų pastai, veido kremams, aliejams, losjonams, dezodorantams, prausikliams, kvepalams, priemonėms nuo spuogų ir kitoms higienos priemonėms ir t.t. - 40 Eur; išlaidos buitinėms prekėms - skalbimo milteliams, minkštikliams, patalynei, rankšluosčiams ir kt. – 20 eur; transportavimui į reikalingas vietas (ugdymo įstaigą, gydytojus, specialistus, kitus artimuosius giminaičius ir kt.) naudojamas kuras, mėnesinis viešojo transporto bilietas - 40 Eur; mergaitė lanko mokyklą, kasdien jai duodu po 3 Eur kišenpinigių maistui, kitiems poreikiams mokymosi įstaigoje – 60 Eur; mokykloje yra privaloma uniforma (švarkas - 60 eur, megztukas – 30 eur, sijonas – 40 eur, emblema 2 vnt x 5 eur, marškiniai – 25 eur, golfytė - 20 eur) – 185 - 200 Eur/metams; sveikatos ir gyvybės draudimas – 90 eur/metams; mergaitė naudojasi skaitmenine televizija, internetu, mobiliuoju telefonu – 20 Eur; atostogos, vasaros stovyklos - 50 Eur; būstui suteiktoms komunalinėms paslaugoms (elektra, šiukšlių išvežimas, vanduo) – 25-50 Eur asmeniui; malkos šildymui (200-250 eur automobilis, šildymo sezonui reikia 4), tad viso – 30-35 eur/mėn/asmeniui; stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (dviratis, kinas, baseinas, atrakcionų, Uno parkas, žirgynas ir kt.) - 30 Eur; kompiuterio, planšetės priežiūra – šiuo metu kompiuteris remonte, remontas kainuoja 120 eur; gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt. - 30 Eur; kirpyklai – 15 Eur; kitos nenumatytos išlaidos – 20 eur. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nustatė vaiko poreikius.

25. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 315 Eur, t. y. mažiau nei teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, kuri turėtų būti skirta nepilnamečiam vaikui.

26. Nors kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad prašant priteisti minimalius, būtinuosius poreikius užtikrinantį išlaikymą, poreikių nereikia įrodinėti, t. y. neteikti įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikius (pvz. čekius, mokėjimų pavedimus ir pan.), tačiau ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius – parduotuvių čekius, kurie patvirtina, kad yra perkamas maistas, drabužiai, avalynė, mokyklinės prekės ir pan. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad pateikti čekiai yra ne ieškovės, nes iš jų matyti, kad yra pirkta iš skirtingų 5 banko kortelių. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji turi keletą banko kortelių, taip pat ir dukra turi savo banko kortelę su kuria perka maistą, drabužius ir pan. Taip pat ji kartais paprašydavo draugės, kuri dirba parduotuvėje, kad nupirktų maisto pigiau. Be to, gali būti, kad per klaidą ji netyčia paėmė parduotuvėje ne savo čekį. Teismas šiuo atveju konstatuoja, jog ieškovei nereikia įrodinėti, jog augančiai dukrai yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, nes ieškovės nurodytos ir ankščiau aptartos (vaiko poreikiai) išlaidos tokiems poreikiams patenkinti yra protingos ir realaus dydžio. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovės pateiktuose pirkimo čekiuose yra ne tik dukrai skirtos prekės, bet ir suaugusiems, todėl pateikti čekiai nepatvirtini realių dukters poreikių. Pažymėtina, kad gyvenant šeimoje, ieškovei neįmanoma, nelogiška, o ir netikslinga, pirkti maisto produktus, drabužius, avalynę sau, atskirai nuo dukters, kad čekiuose būtų tik šalių dukrai skirtos prekės. Ieškovė be čekių, pagrindžiančių nepilnametės dukters poreikius, pateikė ir komunalinių išlaidų apmokėjimų pavedimus, įrodymus, kad buvo pirkti nauji baldai dukros kambariui, įrodymus, kad ieškovė nuolatos perveda dukrai dienpinigių smulkioms išlaidoms, įrodymus, kad yra mokamos dukters draudimo įmokos, kad mokamos sąskaitos už mobiliųjų telefoną, yra mokama už dukters lankomą šokių būrelį.

27. Ieškovė taip pat nurodo, kad nepilnametė dukra kenčia nuo dermatito, dėl kurio atsirado pleiskanos, todėl reikalingas specialus šampūnas, priemonės veido odai. Be to, dukrai yra reikalingas ortodontinis gydymas. Ieškovė į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus (duomenys neskelbtini). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovės teiginius, kad šalių nepilnametė dukra turi problemų su oda dėl netinkamo maisto bei naudojamos kosmetikos, nes šie teiginiais yra niekuo nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė specialiai surado brangią odontologijos kliniką, tačiau atsakovas pats patvirtino, kad alternatyvių, kitų odontologijos klinikų neieškojo ir nesidomėjo kiek gali kainuoti ortodontinis gydymas kitur. Ieškovė taip pat patvirtino, kad dukrai reikia korepetitorių pagalbos, nes dėl kai kurių mokymosi dalykų kyla sunkumų, todėl tai pareikalaus dar papildomų išlaidų. Tai, kad šalių dukra turi mokymosi sunkumų, patvirtino ir pats atsakovas.

28. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 metų šešis kartus keitėsi minimalus išlaikymo dydis, šalyje padidėjo infliacija, nuo 2018 m. teismo sprendimo ženkliai, iš esmės pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje – pastebimai pabrango būtinosios išlaidos, nuo sprendimo praėję 6 metai, pareiškėjų dukrai šiuo metu jau suėję 13 metų, kas atitinkamai reiškia ir padidėjusias išlaidas, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas dėl sveikatos problemų negali dirbti, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kadangi atsakovas gauna didesnį mėnesinį atlyginimą, papildomai jam mokami komandiruotpinigiai, dėl savo darbo pobūdžio atsakovas itin mažai praleidžia laiko su dukra ir visa atsakomybė rūpintis vaiku tenka ieškovei, į tai, kad ieškovės prašoma padidinto išlaikymo suma yra minimali, orientacinė suma, pagal kurią pagal teismų praktiką gali būti patenkinamai minimalūs vaiko poreikiai, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Be to, Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju yra siekiama, kad būtų patenkinti minimalūs šalių dukters poreikiai.

29. Atsakovo atstovė nurodo, kad vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu būdu įvertinant besikeičiančią socialinę, ekonominę situaciją, kainų augimą ir kitas svarbias aplinkybes, kurios daro įtaką vaiko išlaikymo kokybei. Tačiau atkreiptinas atsakovo atstovės dėmesys, kad nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).

30. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Be to, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, laikytina, kad atsakovas objektyviai turi galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnametei dukrai, o ne didesnę naštos dalį perkelti vienai ieškovei. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėti yra geresnė, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

Dėl vaiko pinigų

31. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra mokami 96,25 Eur dydžio vaiko pinigai. Todėl net ir minimalų išlaikymo dydį (709 Eur) mažinant pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 612 (633 – 85,75) Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 307 Eur suma. Ieškovė prašo priteisti 315 Eur, t. y. 8 Eur daugiau, nei minimalius, būtinuosius poreikius užtikrinanti išlaikymo suma, pagal kasacinio teismo praktiką.

32. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su dukra, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su dukra matosi retai, kartą į vieną/du mėnesius.

33. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

36. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas pilna apimtimi (100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

40. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje atsakovas patyrė 2325 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas pilna apimtimi (100 proc.), atsakovui bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą neatlygintinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

41. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteistinas 34 Eur (315 Eur – 190 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui tektų pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai J. A., a. k. (duomenys neskelbtini,) po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2023 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.