Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1755-289/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-20
Bylos Nr.: eI-1755-289/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02908-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: R. A.
Atsakovas: Raseinių rajono savivaldybės

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1755-289/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02908-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjo R. A. atstovei advokatei A. R.,dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atstovui advokatui A. B.,nedalyvaujant pareiškėjui R. A.,nedalyvaujant atsakovui Raseinių rajono savivaldybės merui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėją atstovaujančios advokatės A. R. patikslintą skundą dėl atsakovo potvarkio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo R. A. atstovė advokatė A. R. 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 23 d. potvarkį Nr. MP-133 „Dėl R. A. nušalinimo nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, priteisti pareiškėjui R. A. iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovės patikslintame skunde (b. l. 24-28) nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas Raseinių rajono savivaldybės mero (toliau - atsakovas) potvarkis Nr. MP-133 „Dėl R. A. nušalinimo nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų” (toliau – potvarkis). Šiuo potvarkiu atsakovas nutarė nušalinti R. A. (toliau – pareiškėjas) nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Nušalinimo laikotarpis – iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu įsiteisėjimo momento arba teismo nuosprendžio, kuriuo R. A. išteisinamas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų įsiteisėjimo dienos, kadangi pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (kyšininkavimas, LR BK 225 str.). Akcentuotina, jog 2018 m. lapkričio 22 d. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4478-621/2018 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė R. A. skundą tenkinti: panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“; grąžinti pareiškėją R. A. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; sprendimą dėl R. A. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai; priteisti R. A. iš Raseinių rajono savivaldybės 13502,28 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2018-05-02 iki 2018-11-22 ir vidutinį darbo užmokestį po 95,49 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei nuo 2018-11-23 iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas. Akivaizdu, jog būtent nenorėdamas vykdyti šio teismo sprendimo, atsakovas sugalvojo kitą išeitį - priimti skundžiamą potvarkį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 29 str. 1 d. numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas aktas priimtas 2018-11-23, todėl šis skundas teikiamas nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino. Su skundžiamame potvarkyje nurodytais argumentais iš esmės nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti bei neteisėti. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-990-07, Administracinė jurisprudencija Nr. 13, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336-11). Joje pažymėta, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareigą motyvuoti taikomą poveikio priemonę, individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis taip pat įtvirtina ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-579-13). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) 34 str. 2 d. numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo potvarkio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Skundžiamame potvarkyje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis LR VTĮ 34 str., nedetalizuojant kuri jo dalis yra taikytina nagrinėjamu atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad priimtas potvarkis neatitinka LR VTĮ 34 str. 4 d. numatytų reikalavimų, nėra tiksliai suformuotas teisinis pagrindas, todėl jau vien šiuo pagrindu jis yra naikintinas. Visgi netgi jeigu ir būtų pripažinta, kad skundžiamas potvarkis buvo priimtas pagal 34 str. 2 d. 3 p., tuomet be jokios abejonės akivaizdu, kad potvarkį priėmęs atsakovas turėjo gauti oficialius duomenis iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos apie tai, kokio LR BK straipsnio pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pan. Kadangi už LR BK XXXIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą yra atsakingos atitinkamos teisėsaugos institucijos, todėl tik gavus informaciją iš šių institucijų yra galimas nušalinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju jokie duomenys iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų gauti nebuvo, tikėtina, jog potvarkis priimtas vadovaujantis žiniasklaidoje esančia informacija, kas nebuvo teisėtu pagrindu priimti skundžiamą potvarkį. Nagrinėjamu atveju yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris aiškiai nurodė, jog sprendimas dėl nušalinimo gali būti priimtas tik gavus duomenis iš kompetentingų institucijų ir juos įvertinus. „Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-134-185/2014, kurioje (be kitų asmenų) V. M., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perduota nagrinėti viešajame teismo posėdyje. Nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, kuriais kaltinamas pareiškėjas, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio nuostatas pripažįstami sunkiais, o Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra nurodytas šio kodekso XXXIII skyriuje. Taigi Šiaulių policijos komisariato viršininkas, įvertinęs gautus duomenis iš Panevėžio apygardos teismo, turėjo teisę nušalinti V. M. nuo pareigų“ (2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė A. R. nurodė, kad atsakovas, vengdamas vykdyti teismo sprendimą, kuris turėjo būti vykdomas skubiai, priėmė skundžiamą potvarkį ir nušalino R. A. nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Kreiptis gali ir prokuroras, tačiau jis būtinybės nematė. Iš skundžiamo potvarkio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jis nušalintas nuo pareigų, nedetalizuojamas termino, todėl mano, kad toks potvarkis nepagrįstas. Dabar nutraukti darbo santykiai, o jam prokuroras skyrė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su tam tikrais įpareigojimais. Kardomoji priemonė jam skirta nuo pat pradžių iki priimto potvarkio. Priėmus teismo sprendimą A. atvyko į tarnybą lapkričio 22 d. Buvo nutraukti darbo santykiai abiejų sutarimu. Kaip meras galėjo nušalinti asmenį nepriėmęs potvarkio jį grąžinti į tarnybą. Meras ėmėsi prokuroro funkcijų.

Atsiliepimas

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atstovo advokato A. B. atsiliepime (b. l. 50-54) nurodoma, kad atsakovas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo patikslintu skundu. Patikslintas skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo atsakovo potvarkio, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2018-04-26 sprendimu Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ nuo 2018-04-30 kaip praradusį pasitikėjimą nusprendė iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleisti R. A.. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018-04-26 sprendimo Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“. Pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašė i) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018-04-26 sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, ii) grąžinti pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, iii) priteisti negautą darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-11-22 sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – i) panaikino Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018-04-26 sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, ii) grąžino pareiškėją į Raseinių rajono savivaldybės administratoriaus pareigas, iii) priteisė pareiškėjui atlyginimą už priverstinę pravaikštą, iv) priteisė teismo išlaidas. Regionų apygardos administracinio teismo 2018-11-22 sprendimu pareiškėjo grąžinimas į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas vykdytinas skubiai, t. y. – neįsiteisėjus teismo sprendimui. 2018-11-05 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje www.stt.lt pasirodė pranešimas spaudai apie tai, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė kyšininkavimu įtariamą pareiškėją. Pastarasis įtariamas didelės vertės kyšį paėmimu, kai ėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos vadovo pareigas. Šią informaciją naujienų agentūrai BNS patvirtino Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai R. E.. Pasak Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovės spaudai R. E., R. A. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti su kai kuriais asmenimis. Iš viešoje erdvėje esančios Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijos matyti, kad, pareiškėjas yra įtariamas didelės vertės kyšininkavimu. Šis nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu ir jo tarnybinėmis funkcijomis. Tokia situacija suponuoja pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali daryti naujas panašias nusikalstamas veikas. Iš pateiktos informacijos matyti, ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, galimai nėra apklausti visi liudytojai bei neištiri reikalingi duomenys. Pareiškėjas, eidamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, gali trukdyti tyrimui (turės prieigą prie duomenų ir dokumentų, kurie yra ikiteisminio tyrimo objektas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi (subordinacija) gali daryti poveikį liudytojams ir galimiems liudytojams, galiausiai, administracijos direktoriaus pareigų vykdymas tiesiogiai ar netiesiogiai gali pažeisti jau taikytas procesines prievartos priemones – draudimą bendrauti su kai kuriais asmenimis. Svarstant nušalinimo nuo pareigų taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, įtariamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar įtariamasis padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar ne, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą. Šiuo metu svarbu tai, kad nušalinimo nuo pareigų taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamas veikas, iš esmės yra nustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus, atsakovas skundžiamu potvarkiu pareiškėją nušalino nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų bei apie susidariusią situaciją informavo Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrių. 2018-11-26 ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, atsakydamas į atsakovo paklausimą nurodė, kad duotuoju momentu LR valstybės tarnybos 34 str. pagrindu taikomo nušalinimo visiškai pakanka, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00007-18 vyktų sklandžiai ir netrukdomai. Atsakymu prašoma atsakovo nedelsiant informuoti, jei atsirastų aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas galėtų grįžti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kadangi tokiu atveju neatidėliotinai būtų svarstomas klausimas dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų LR baudžiamojo proceso kodekso 157 str. numatyta tvarka. Atsakovas skundžiamą potvarkį priėmė vadovaudamasis LR valstybės tarnybos įstatymo 34 str. Skundžiamame potvarkyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinama, kad nušalinimo faktinis pagrindas yra aplinkybė, kad pareiškėjas yra įtariamas, padaręs nusikaltimą, nurodytą LR baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (Kyšininkavimas, LR baudžiamojo kodekso 225 str.). Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad skundžiamo potvarkio priėmimo metu potvarkyje nurodytas faktinis pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas objektyviai egzistavo. Pastebėtina, kad skundžiamame potvarkyje nurodytas faktinis pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas identiškai sutampa su LR valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p. nurodytu nušalinimo nuo pareigų pagrindu (valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje). Skundžiamame potvarkyje atitinkamo įstatymo straipsnio dalies ir punkto tikslus nenurodymas (t. y. – nurodant tik įstatymo straipsnio numerį), kai pačiame skundžiamame potvarkyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinamas faktinis nušalinimo pagrindas, identiškai atitinkantis LR valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p. nurodytą nušalinimo nuo pareigų pagrindą, nesudaro pagrindo išvadai, kad iš skundžiamo potvarkio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų ir nesudaro pagrindo šiuo argumentu naikinti skundžiamo potvarkio. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą potvarkį, turėjo gauti oficialius duomenis iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos apie tai, kokio LR baudžiamojo kodekso straipsnio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas, priimdamas skundžiamą potvarkį nušalinti pareiškėją nuo pareigų, rėmėsi Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje www.stt.lt patalpintu pranešimu spaudai apie tai, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė kyšininkavimu įtariamą pareiškėją. Vėliau šią informaciją naujienų agentūrai BNS patvirtino Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai R. E.. Taigi, atsakovas, priimdamas skundžiamą potvarkį nušalinti pareiškėją, rėmėsi ne trečiųjų asmenų nuomone ar žinia, o ikiteisminio tyrimo įstaigos oficialiu pranešimu spaudai, kurį vėliau ne kartą įvairioms visuomenės informavimo priemonėms patvirtino Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai R. E.. Pastebėtina, kad skundžiamo potvarkio priėmimo metu egzistavusi informacija, kuri buvo pagrindu priimti skundžiamą potvarkį, jokia apimtimi ir būdu nebuvo paneigta ar pakeista, priešingai – papildomai buvo patvirtinta pilna apimtimi, o ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras A. M. konstatavo, kad nušalinimas buvo objektyviai reikalingas bei toks nušalinimas sudarė sąlygas sklandžiam ir netrukdomam ikiteisminiam tyrimui. Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p., valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Taigi, aukščiau paminėta LR valstybės tarnybos įstatymo nuostata be būtino nušalinimo faktinio pagrindo egzistavimo nušalinimą taikančiam asmeniui nenumato jokių kitų papildomų sąlygų, įskaitant ir pareiškėjo skunde nurodytas sąlygas. Pareiškėjas plečiamai ir subjektyviai aiškina LR valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 2 d. 3 p. turinį ir taikymo sąlygas, nors tam nėra jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjo teismui nurodoma teismų praktika, neva patvirtinanti pareiškėjo pozicijos pagrįstumą, pareiškėjo aiškinama netiksliai ir neteisingai. Atsakovo priimtas skundžiamas potvarkis yra aiškus, tikslus ir motyvuotas, nesukliudė ir negalėjo sukliudyti šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Skundžiamame potvarkyje nurodytas faktinis nušalinimo pagrindas, nepriklausomai nuo šaltinių, kurių pagalba atsakovas sužinojo apie faktinį nušalinimo pagrindą, pilnai egzistavo potvarkio priėmimo metu, skundžiamas potvarkis sudarė sąlygas sklandžiam ikiteisminiam tyrimui Nr. 05-7-00007-18 baudžiamoje byloje, kurioje įtarimai yra pareikšti pareiškėjui. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo naikinti skundžiamo potvarkio, o pareiškėjo skundas atmestinas pilna apimtimi kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas A. B. nurodė, kad meras kreipėsi į ikiteisminį tyrimo pareigūną dėl aplinkybių ir gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar spalio mėn. Taigi egzistavo neginčijamos aplinkybės. Individualus aktas galėtų būti naikinamas, jei nenurodytas teisinis pagrindas, o šiuo atveju nurodytas 34 str. Atsakovas vadovaujasi pranešimu spaudai. Esant minėtoms aplinkybėms, mano, kad skundas nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintinas. Buvo susisiekta telefonu su prokuroru; prokuroras negalėjo priimti priemonių dėl nušalinimo. Prokuroras atsakė, kad pasielgta tinkamai. Pareiškėjui buvo taikytos papildomos kardomosios priemonės - nesilankyti savivaldybėje. Tuo metu, kai prokuroras taikė priemones, nebuvo priežasčių. Buvo skirta kardomoji priemonė nesilankyti savivaldybėje ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Merui nebuvo žinoma, su kuriais asmenimis pareiškėjui skirta nebendrauti. Jis įtariamas nusikaltimu tarnybai. Mero potvarkis R. A. 2018-11-23 buvo įteiktas, tačiau jis atsisakė priimti, todėl buvo išsiųsta jam registruotu paštu. Tą aplinkybę, kad potvarkį jis gavo šeštadienį 2018-11-24 paštu, patvirtino jo atstovė. LVAT suformavo poziciją, kad net jei ir kiltų abejonių dėl vidaus akto tikslumo, buvo žiūrima, ar asmuo suprato dokumentą. Mano, kad STT pranešimas tinkamas pagrindas. Tuo metu faktinis pagrindas egzistavo. Tuo metu, kai prokuroras taikė priemones, taikyti nušalinimo negalėjo, nes egzistavo tam tikros aplinkybės. Vėliau prokuroras nurodė, kad nušalinimas buvo būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. A. atstovės advokatės A. R. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 23 d. potvarkio Nr. MP-133 „Dėl R. A. nušalinimo nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nuspręsta nušalinti R. A. nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu įsiteisėjimo momento arba teismo nuosprendžio, kuriuo R. A. išteisinamas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, įsiteisėjimo momento.

Potvarkis priimtas vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad R. A. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (kyšininkavimas, LR baudžiamojo kodekso 225 str.).

Valstybės tarnybos įstatymo (nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 34 straipsnyje numatyta, kad 1. valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas:

1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoj pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui; 2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui; 3) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. 3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. 4. Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Pareiškėjo atstovė patikslintame skunde nurodo, kad: 1. atsakovas, nenorėdamas vykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo priėmė Potvarkį; 2. Iš Potvarkio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų; 3. Potvarkį priėmęs atsakovas turėjo gauti oficialius duomenis iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, apie tai kokio LR BK straipsnio pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pan.

Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4478-621/2018 vykdymo

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4478-621/2018 nuspręsta panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“; grąžinti pareiškėją R. A. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, sprendimą dėl R. A. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai, priteisti R. A. iš Raseinių rajono savivaldybės 13502,28 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2018-05-02 iki 2018-11-22 ir vidutinį darbo užmokestį po 95,49 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2018-11-23 iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad atsakovas nepriėmė potvarkio dėl pareiškėjo grąžinimo į darbą, neinformavo Sodros, t. y. nušalino pareiškėją nuo pareigų prieš tai negrąžinus į tarnybą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3622-552/2017 teisėjų kolegija pažymėjo, kad „atsakovas, remdamasis Statuto 70 straipsnio 2 dalimi, teismui grąžinus pareiškėją į tarnybą, privalėjo tai įforminti įsakymu. Byloje duomenų apie tokio įsakymo priėmimą nėra, tačiau tokio įsakymo nepriėmimas negali paneigti teismo sprendimo esmės ir pareiškėjo teisės užimti ankstesnes arba lygiavertes pareigas, nes teismo sprendimu faktiškai yra atkurti tarnybiniai santykiai, buvę iki neteisėto atleidimo, t. y. pareiškėjas yra faktiškai grąžintas į tarnybą. Todėl, esant tokiai situacijai, atsakovas, atsiradus kitam atleidimo iš tarnybos pagrindui, galėjo atleisti pareiškėją iš tarnybos tik laikydamasis tokiam atleidimui nustatytos tvarkos.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5143-492/2017 nurodyta, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra reglamentuota teismo sprendimų, kuriuo neteisėtai atleistas asmuo grąžinamas į valstybės tarnybą, vykdymo tvarka, todėl, remiantis VTĮ 5 straipsniu, valstybės tarnautojams taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Darbo kodekso (ginčui aktuali nuo 2018 m. spalio 1 d. galiojusi 2019 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 218 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-45-469/2016 (išnagrinėtoje pagal LR darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d., normas) išaiškinta, kad DK 302 straipsnyje, CPK 282 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena CPK 281 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo vykdymo laiko išimčių: teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdomas skubiai, t. y. nelaukiant jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismo sprendimas turintiems jį vykdyti asmenims tampa privalomu nuo jo priėmimo. Teismo sprendimu dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą pažeistos asmens teisės apginamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu – atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; taigi, teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu, kai atkuriami iki neteisėto atleidimo šalis sieję darbo sutarties santykiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sampratą.

Kartu svarbu pažymėti, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-45-469/2016 pabrėžiama, kad teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą neapriboja darbo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, dėl kurių nebuvo nuspręsta priimant šį sprendimą. Esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, darbdavys gali taikyti darbuotojui įstatyme nustatytas poveikio priemones, inter alia, nušalinti jį nuo darbo; vis dėlto tai nereiškia, kad tokių darbdavio veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas teismo kilus ginčui dėl teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą vykdymo. Tais atvejais, kai vykdant teismo sprendimą dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą, įskaitant atvejus, kai teismo sprendimas vykdomas skubiai, turi būti atkurti iki neteisėto atleidimo šalis sieję darbo sutarties santykiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sampratą; jeigu darbo sutarties santykiai atkuriami iš dalies, pvz., darbdavys moka darbuotojui darbo užmokestį, tačiau nesuteikia sutartyje nustatyto darbo, teismo sprendimas dėl grąžinimo į darbą laikytinas įvykdytu iš dalies; tokiu atveju, kai darbdavys, priėmęs įsakymą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, priima įsakymą dėl darbuotojo nušalinimo nuo pareigų, pagrįstą tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip teismo neteisėtu pripažintas įsakymas dėl darbuotojo atleidimo, bylą dėl sprendimo nevykdymo padarinių nagrinėjantis teismas turi įvertinti nušalinimo nuo darbo faktinį ir teisinį pagrindą ir pagal visumą aktualių bylos aplinkybių spręsti, ar šiuo įsakymo darbdavys nesiekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, ar darbdavio veiksmai nėra piktnaudžiavimas DK suteikiamomis teisėmis.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu panaikintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-129, priimtas remiantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, VSĮ 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat atsižvelgiant į Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. 2018 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. MP-90 „Dėl teikimo atleisti R. A. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ bei slapto balsavimo rezultatų nustatymo 2018 m. balandžio 26 d. protokolą Nr. 1.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4478-621/2018 (atsakovių Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei Raseinių rajono savivaldybės atsiliepimuose) nurodyta, kad 2018 m. kovo 14 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimu Nr. KS-32 pripažino, kad sprendime nurodytais atvejais pareiškėjas R. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir pasiūlė svarstyti Raseinių rajono savivaldybės tarybai klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. 2018 m. balandžio 11 d. Raseinių rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. M-90, kuriuo pateikė Raseinių rajono savivaldybės tarybai sprendimo projektą ir kitus su atleidimo procedūromis susijusius sprendimų projektus dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų ir siūlė atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų kaip praradusį (asmeninį) politinį pasitikėjimą.

Darytina išvada, kad skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl nušalinimo ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-129 dėl atleidimo (panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu) priimti dėl skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų, todėl negalima konstatuoti, jog atsakovas priimdamas 2018 m. lapkričio 23 d. Potvarkį siekė išvengti teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, jog piktnaudžiavo jam suteiktais įgalinimais. Atsakovui nepriėmus akto, įforminančio pareiškėjo grąžinimą į tarnybą, ir neinformavus Sodros, nebuvo eliminuota teisė taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę, t. y. nušalinti pareiškėją R. A. nuo pareigų.

Dėl nušalinimo teisinio pagrindo (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio konkrečios dalies taikymo)

Pareiškėjo atstovės patikslintame skunde nurodoma, kad iš skundžiamo potvarkio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų; skundžiamame potvarkyje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu nedetalizuojant, kuri jo dalis yra taikytina nagrinėjamu atveju; priimtas potvarkis neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų (nėra tiksliai suformuotas teisinis pagrindas). Kaip jau buvo minėta, skundžiamame Potvarkyje nurodyta, kad Potvarkis priimamas vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad R. A. yra įtariamas padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (kyšininkavimas, LR baudžiamojo kodekso 225 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 buvo konstatuota, kad 2014 m. vasario 26 d. įsakymas priimtas laikantis Aprašo 15 punkte aprašytos procedūros ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą atvejį, taigi, aplinkybė, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodytas minėtas 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, laikytina tik technine klaida, rašymo apsirikimu. Teisėjų kolegija 2014 m. spalio 31 d. nutartyje akcentavo, kad minėtu ginčijamu įsakymu atsakovas išreiškė savo valią nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikotarpiui ir ši valia pareiškėjai turėjo būti suprantama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Atsižvelgdama į šį išaiškinimą ir aukščiau aptartas aplinkybes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 konstatavo, kad „nepaisant minėtų nustatytų 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-104 kaip individualaus administracinio akto trūkumų, iš esmės pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie ginčijamą sprendimą, jo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus, jai nebuvo sudarytos kliūtys suvokti ir realizuoti šiuo aktu jai sukuriamas teises ir pareigas, suprasti pasekmes. Tai atitinkamai lemia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl aptarti trūkumai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-104 neteisėtu. Toks nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915).“

Darytina išvada, kad nurodytas netikslus teisinis nušalinimo pagrindas skundžiamame 2018 m. lapkričio 23 d. Potvarkyje nesudarė kliūčių pareiškėjui suvokti ir realizuoti šiuo aktu jam sukuriamas teises ir pareigas, suprasti pasekmes, todėl pareiškėjo atstovės argumentai, kad skundžiamas Potvarkis naikintinas dėl neatitikimo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl oficialių duomenų gavimo iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos

Pareiškėjo atstovės patikslintame skunde nurodoma, kad Potvarkį priėmęs atsakovas turėjo gauti oficialius duomenis iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos apie tai, kokio LR BK straipsnio pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pan.

Pareiškėjo atstovė cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad „ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, kurioje nurodyta, kad V. M. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.“ Taip pat minėtoje byloje pareiškėjas savo skunde nurodė, kad „jį nušalinti nuo pareigų nebuvo pagrindo ir todėl, kad nuo inkriminuojamų veikų padarymo yra praėję 5 metai ir jokių objektyvių duomenų dėl galimos grėsmės darbui su slapta informacija ar galimų piktnaudžiavimo atvejų Šiaulių AVPK neturi;“ atsakovas atsiliepime nurodė, kad „nušalinimo nuo pareigų instituto, numatyto Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikymas nėra apribotas laike, šią normą policijos įstaigos vadovas gali naudoti bet kurioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje ir šią jo prerogatyvą atskleidžia pats normos turinys, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi būti įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas kaltinamas padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK XXXIII skyriuje. Šiaulių AVPK viršininkas V. M. nušalino nuo pareigų tik tuomet, kai sužinojo, kad baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal minėtus BK straipsnius, buvo perduota į teismą ir gavo tai patvirtinančius oficialius duomenis – Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.“

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai nenumatė, kad nušalinimo institutas gali būti taikomas tik nušalinimą taikančioje institucijoje gavus duomenis iš teisėsaugos institucijų. Taip pat tokios išvados negalima padaryti ir iš pareiškėjo atstovės cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2180-756/2015. Kaip tik, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014 konstatuota, kad „tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalintas nuo pareigų. Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą.“

ONKT skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. S5-17830 nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-0007-18 pradėtas 2018 m. spalio 15 d., pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 str. 3 d., 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d., R. A. įteiktas 2018 m. lapkričio 5 d. (b. l. 72). Taigi Potvarkio priėmimo dieną (2018 m. lapkričio 23 d.) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. egzistavo Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti pagrindai. Potvarkis buvo priimtas remiantis tyrimą atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. lapkričio 5 d. viešai paskelbta informacija STT interneto svetainėje www.stt.lt (b. l. 60), jog buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A. įtariamas kyšininkavimu. 2018 m. lapkričio 5 d. paskelbta informacija, kad pareiškėjas įtariamas priėmęs didelės vertės kyšį, nebuvo paneigta nei iki skundžiamo 2018 m. lapkričio 23 d. Potvarkio priėmimo, nei jo priėmimo dieną.

Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Pareiškėjo atstovės patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 23 d. potvarkį Nr. MP-133 „Dėl R. A. nušalinimo nuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjo atstovės reikalavimas yra netenkintinas ir patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. atstovės advokatės A. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius