- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- I-4478-621/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01099-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės, Raseinių rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 22.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
dalyvaujant atsakovų Raseinių rajono savivaldybės bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovams merui A. G. bei advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybei bei Raseinių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, o pareiškėją grąžinti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti negautą darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Pareiškėjas R. A. skunde, patikslintame skunde (I t., b. l. 2–6, 47–52) nurodė ir jo atstovė advokatė A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame 51-ajame Tarybos posėdyje, be kitų sprendimų, priėmė sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atleido R. A. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nuo 2018 m. balandžio 30 d. Mano, kad Tarybos Sprendimas priimtas pažeidžiant individualaus administracinio akto priėmimo procedūras, padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134 patvirtintas Tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 32.2. punktą, „posėdžio pradžioje pristatoma posėdžio darbotvarkė. Darbotvarkės pakeitimai ir papildymai gali būti priimti visi bendru sutarimu arba balsuojant dėl kiekvieno pasiūlymo atskirai. Tada tvirtinama visa posėdžio darbotvarkė. Paskelbęs Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą, posėdžio pirmininkas paskelbia iš anksto užsirašiusių pasisakyti šio klausimo svarstyme Tarybos narių ir kitų asmenų sąrašą. Norintieji pasisakyti Tarybos nariai pranešimo pristatymo metu registruojasi spausdami balsavimo pultelyje spausdami mygtuką „Registruotis“. Registracija baigiama, kai pranešėjas baigia kalbėti“. Reglamento 32.3. punkte nurodyta, kad „kiekvienu Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas. Po pranešimo pagrindinis pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus (Reglamento 32.4. punktas). Po to suteikiamas laikas Tarybos narių pasisakymams ir diskusijoms (Reglamento 32.5. punktas). Reglamento 32.7. punkte įtvirtinta, jog diskusijoje kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti (po 3 minutes) 4 Tarybos nariai – 2 (du) pritariantys pateiktam sprendimo projektui ir 2 (du) nepritariantys“. Reglamento 31.10. punkte nustatyta, jog „Tarybos sprendimai priimami balsuojant 33 punkte nustatyta tvarka“. Reglamento 33.1. punktas nustato, kad dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą (arba pakeliant ranką bei pasirašant balsavimo lape, kai dėl nenumatytų aplinkybių atviro balsavimo elektroninės balsų skaičiavimo sistemos naudoti neįmanoma), išskyrus slapto balsavimo atvejus. Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Balsavimo procedūros pradžią po diskusijos skelbia posėdžio pirmininkas žodžiu. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi, žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami slapto balsavimo rezultatai“. 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje Taryba vienbalsiai patvirtino 51-ojo Tarybos posėdžio darbotvarkę. Pagal Tarybos patvirtintą posėdžio darbotvarkę, Sprendimo projektas Nr. TP-150 „Dėl pareiškėjo atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų buvo numatytas svarstyti iškart po Tarybos sprendimo projekto Nr. TP-149, kuriuo Taryba turėjo patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, svarstymo ir priėmimo. Tarybos patvirtintoje posėdžio darbotvarkėje numatyta, kad Tarybos Sprendimo projektą (Nr. TP-150 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“) Tarybos posėdyje pristatys Tarybos ir mero sekretoriato vedėja V. M.. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 26 d. vykusio 51-ojo Tarybos posėdžio vaizdo įrašo, taip pat posėdžio protokolo, pranešėja V. M. Tarybos posėdyje pristatė sprendimo projektą Nr. TP-149 „Dėl nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi R. A. slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“, atsakė į Tarybos narių užduotus klausimus bei pastebėjimus, tada posėdžiui pirmininkavęs Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. paskelbė balsavimą dėl sprendimo projekto Nr. TP-149. Taryba atviru balsavimu vienbalsiai pritarė šiam sprendimo projektui (t. y. patvirtino slapto balsavimo biuletenio pavyzdį). Tuomet posėdžio pirmininkas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. paskelbė 30 minučių pertrauką, per kurią Tarybos nariai slaptai balsavo dėl nepasitikėjimo R. A., nors klausimas dėl nepasitikėjimo (t. y. Tarybos Sprendimo projektas Nr. TP-150 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“) Tarybai nebuvo pristatytas. Pažymėjo, jog Tarybos Sprendimo projektą Nr. TP-150 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ Tarybos posėdyje V. M. pristatė jau pasibaigus slapto balsavimo procedūrai ir tik po to, kai balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė O. B. paskelbė slapto balsavimo rezultatus (Iš 23 balsavusių Tarybos narių 6 Tarybos nariai nurodė pasitikintys R. A., 14 Tarybos narių pareiškė nepasitikį R. A., 3 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti). Tai reiškia, jog Tarybos nariams teisė užduoti klausimus pranešėjai V. M. ir leista diskutuoti Tarybos posėdyje svarstomu klausimu dėl Tarybos (ne)pasitikėjimo R. A. suteikta tik po to, kai buvo paskelbti slapto balsavimo rezultatai, t. y. kai bet kokia diskusija dėl Tarybos posėdyje svarstomo klausimo esmės jau nebeturėjo jokios prasmės ir reikšmės. Taigi, Tarybos posėdžiui pirmininkavęs meras A. G., paskelbęs balsavimą dėl nepasitikėjimo R. A. dar iki Tarybai pristatant Sprendimo projektą Nr. TP-150 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, elgėsi neteisėtai, kadangi nepaisė reikalavimo balsavimą skelbti tik po klausimo pristatymo, nesudarė galimybės Tarybos nariams užduoti klausimus Sprendimo projektą pristatančiam pranešėjui ir diskutuoti dėl svarstomo Sprendimo projekto esmės. Akivaizdu, jog Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu iki balsavimo pradžios yra skirta jų pozicijos susiformavimui ar pasitikrinimui. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl Tarybos (ne)pasitikėjimo R. A. ir atleidimo iš pareigų, todėl Tarybos narių klausimai Sprendimo iniciatoriui ir jų diskusija svarstomu klausimu galėjo turėti esminės įtakos balsavimo rezultatams. Kita vertus, kai svarstomas klausimas yra susijęs su asmeniui reiškiamu nepasitikėjimu, pagrįsta tikėtis, kad ir pačiam asmeniui bus suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus dėl nepasitikėjimo motyvų, atsakyti į Tarybos narių klausimus ir pan. Mano, kad Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas dėl Tarybos (ne)pasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Tarybai iki slapto balsavimo pradžios pristatytas nebuvo, nors Reglamento 32.3. punktas reikalauja kiekvieną Tarybos svarstomą klausimą pristatyti Tarybos posėdyje. Dėl to Tarybos nariai negalėjo pasinaudoti Reglamento 32.4. punkte įtvirtinta teise darbotvarkės klausimą pristatančiam pranešėjui užduoti klausimus, be to, nebuvo suteiktas laikas Tarybos narių diskusijai dėl šio klausimo, kaip to reikalauja Reglamento 32.5. punktas. Pažymėjo ir tai, jog 2018 m. balandžio 26 d. vykusio 51-ojo Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas dėl Tarybos (ne)pasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi R. A. į posėdžio darbotvarkę įtrauktas mero A. G. iniciatyva. Būtent meras A. G. pirmininkavo 51-ajam Tarybos posėdžiui, todėl yra pagrindas manyti, jog jis sąmoningai siekė išvengti bet kokios Tarybos narių diskusijos ar jų klausimų dėl mero iniciatyvos, todėl jis, kaip posėdžio pirmininkas, pažeisdamas Reglamentą, balsavimą dėl (ne)pasitikėjimo R. A. paskelbė Tarybos posėdyje net nepristačius šio darbotvarkės klausimo, ir būtent meras A. G. neužtikrino Tarybos narių teisės diskutuoti šiuo klausimu, kaip to reikalauja Reglamentas. Mano, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimus, kurių turi būti laikomasi balsuojant slaptai. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (atitinkamai – Reglamento 33.1., 33.4. punktai) nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. dar iki slapto balsavimo viešai pareiškė, kad neketina slėpti kaip jis balsuos slaptame balsavime, t. y. jis iš anksto pareiškė, kad nesilaikys pagrindinio slapto balsavimo principo – neatskleisti kitiems asmenims savo valios, išreikštos slaptame balsavime (tokia mero A. G. pozicija išdėstyta straipsnyje „R. A. interpeliacija: meras prabilo apie spaudimą“, paskelbtame laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2018 m. balandžio 26 d. numeryje). Iš pridedamo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas vaizdas fojė prie tarybos salės (kur vyko slaptas balsavimas), matyti, jog meras A. G. atvirai demonstravo savo slapto balsavimo biuletenį, taip atskleisdamas balsavimo paslaptį: iš balsavimo kabinos jis išėjo slapto balsavimo biuletenį laikydamas taip, jog tiek balsų skaičiavimo komisijos nariai, tiek ir kiti fojė prie tarybos salės buvę asmenys galėjo matyti, kaip balsavo meras A. G.. Taip pat su slapto balsavimo biuleteniu elgėsi tarybos narys V. K.. Mano, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Tarybos sprendimas Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ priimtas pažeidžiant individualaus administracinio akto priėmimo procedūras, pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Raseinių rajono savivaldybės taryba bei Raseinių rajono savivaldybė, atsiliepimuose (1 t., b. l. 97–103) bei jų atstovai meras A. G. ir advokatas A. B. teismo posėdžio metu su pareikštu skundu ir patikslintu skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas skundžiamo sprendimo pagrįstumą kvestionuoja aplinkybe, kad tarybos nariai slaptai balsavo dėl nepasitikėjimo pareiškėju, nors klausimas dėl nepasitikėjimo tarybai nebuvo pristatytas. Su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka. 2018 m. kovo 14 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimu Nr. KS-32 pripažino, kad sprendime nurodytais atvejais pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir pasiūlė svarstyti Raseinių rajono savivaldybės tarybai klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. 2018 m. balandžio 11 d. Raseinių rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. M-90, kuriuo pateikė Raseinių rajono savivaldybės tarybai sprendimo projektą ir kitus su atleidimo procedūromis susijusius sprendimų projektus dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų ir siūlė atleisti pareiškėją iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų kaip praradusį (asmeninį) politinį pasitikėjimą. Pažymėjo, kad tarybos posėdyje, priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo pristatytas klausimas dėl slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju, buvo sprendžiami su slaptu balsavimu susiję organizaciniai – techniniai klausimai (patvirtintas slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju pavyzdys, nustatyta pertraukos balsuoti trukmė, balsavimo vieta, eiga), iki slapto balsavimo tarybos nariai uždavė klausimus dėl slapto balsavimo sąlygų (pvz. tarybos narys V. J. pateikė klausimą, ar bus užtikrintas balsavimo slaptumas), posėdžiui pirmininkaujantis klausė tarybos narių ir balsavimo komisijos nuomonės dėl slapto balsavimo. Tarybos nariai slaptu balsavimu balsavo dėl nepasitikėjimo pareiškėju pagal patvirtintą balsavimo biuletenio pavyzdį, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinama, dėl ko balsuojama. Iki pertraukos, kurios metu vyko slaptas balsavimas, nei vienas tarybos narys ar pats pareiškėjas neprieštaravo posėdžio eigai, neteikė pastabų dėl slapto balsavimo sąlygų ir eigos, dar labiau, visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai pertraukos metu balsavo dėl pasitikėjimo pareiškėju. Tarybos nariams grįžus po pertraukos nei iki slapto balsavimo rezultatų pristatymo, nei po to nebuvo pareikšta pastabų ar pretenzijų nagrinėjamu klausimu. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad kokiu nors būdu buvo ar galėjo būti pažeistos pareiškėjo ir/ar tarybos narių teisės, susijusios su slaptu balsavimu dėl nepasitikėjimo pareiškėju. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir paties ginčijamo sprendimo specifinį pobūdį. Sprendimo dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo klausimas yra visiškoje politiką į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios institucijos diskrecijoje ir tiesiogiai priklauso nuo šio subjekto politinio pasitikėjimo. Tuo minėtas sprendimas skiriasi nuo kitų savivaldybės tarybos priimamų individualių bei norminių administracinių aktų, kurie pateikiami tarybai svarstyti. Politinio nepasitikėjimo procedūra yra paremta subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios tiesiogiai priklauso nuo politikų (tarybos narių) valios. Pažymėjo ir tai, kad tarybos narių politinė valia dėl nepasitikėjimo pareiškėju netiesiogiai buvo išreikšta jau balsuojant pirmu darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nepritarta pareiškėjo veiklos ataskaitai. Atsakovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad nebuvo sudarytos galimybės tarybos nariams užduoti klausimus, susijusius su slaptu balsavimu dėl nepasitikėjimo pareiškėju ir diskutuoti dėl šio klausimo esmės. Kita vertus, vertinant ginčijamo sprendimo specifinį pobūdį, pareiškėjo argumentas, kad tokia diskusija svarstomu klausimu galėjo turėti esminės įtakos balsavimo rezultatams, paremta tik prielaida ir negali būti pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Pakartotinai pažymėjo, kad nei vienas iš tarybos narių dėl slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju iniciatyvos, eigos, ar rezultatų nei iki slapto balsavimo pradžios, nei po jos nepareiškė jokių pastabų ar komentarų. Savivaldybės tarybai sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo klausimą, teisės aktuose nėra numatyta pareiga ir būtinybė išklausyti asmens, kurio atleidimo iš pareigų klausimas sprendžiamas, paaiškinimų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-l82/2014). Mano, jog skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindu negali būti pareiškėjo argumentas, kad iki slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju, pastarajam nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo argumentus dėl nepasitikėjimo motyvų ir atsakyti į tarybos narių klausimus. Pareiškėjas slapto balsavimo imperatyvo pažeidimą iš esmės grindžia savo nuomone, subjektyviu vertinimu (atvirai demonstravo savo slapto balsavimo biuletenį), o galimas neigiamas pasekmes – prielaidomis, o ne įrodytais faktais (kiti asmenys galėjo matyti, kaip balsavo meras A. G.). Pareiškėjo nuomonė, jo subjektyvus vertinimas ir jų pagrindu daromos prielaidos dėl galimų neigiamų pasekmių negali būti pagrindu konstatuoti slapto balsavimo imperatyvo pažeidimą, kas sudarytų sąlygas naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, dėl kurių teisėtumo kyla pagrįstų abejonių, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neva patvirtinančių slapto balsavimo imperatyvo pažeidimą. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neva tam tikrų tarybos narių slapto balsavimo imperatyvo pažeidimo, t. y. atviro balsavimo biuletenio demonstravimo, nesudaro pagrindo naikinti kvestionuojamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodo ir teismui nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kokiu nors būdu ir/ar apimtimi būtų nesilaikyta slapto balsavimo tvarkos, numatytos Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Pareiškėjas nenurodo ir teismui nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad slapto balsavimo metu vyko ir/ar galėjo vykti kokia nors agitacija. Balsų skaičiavimo komisija nenustatė kokių nors pažeidimų, turinčių ir/ar galinčių turėti reikšmės balsavimo rezultatams. Balsavimo rezultatai ir balsų skaičiavimo komisijos sudaryti dokumentai buvo patvirtinti tarybos posėdyje. Taip pat patvirtinančių, kad kas nors iš tarybos narių matė ar galėjo suprasti, už ką balsavo tarybos nariai A. G. ir V. K., ir, kad tai sąlygojo bet kurio iš tarybos narių valią ir galutinius rezultatus. Pareiškėjo prielaida, kad tiek balsų skaičiavimo komisijos nariai, tiek kiti fojė prie tarybų salės buvę asmenys, galėjo matyti, kaip balsavo pareiškėjo skunde nurodyti tarybos nariai, nėra ir negali būti pagrindu kvestionuoti balsavimo rezultatų (kurie, beje, net nėra ginčo objektu), o tuo pačiu ir pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. TS-129, kuriuo pareiškėjas R. A. atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir papildomi reikalavimai: pareiškėją grąžinti į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, priteisti negautą darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., toliau – ir VSĮ), Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas, I t., b. l. 129–176), patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134, bei Raseinių rajono savivaldybės tarybos nuolatinės balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatai (toliau – ir Veiklos nuostatai, 1 t., b. l. 181–183), patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-146 (Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimo redakcija Nr. TS-24 redakcija).
Ginčijamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-129 (toliau – ir Sprendimas) priimtas remiantis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus <...> priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų <...>, VSĮ 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; taip pat atsižvelgiant į Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. 2018 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. MP-90 „Dėl teikimo atleisti R. A. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ bei slapto balsavimo rezultatų nustatymo 2018 m. balandžio 26 d. protokolą Nr. 1.
Žemesnės instancijos teismas
Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ar veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr.A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog neginčija Tarybos kompetencijos atleisti savivaldybės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus kolegialios savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų pagrindinių privalomų procedūrų pažeidimų, kurie, jo manymu, yra žymūs ir esminiai, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. vykusio Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai slaptai balsavo dėl nepasitikėjimo pareiškėju, nors klausimas dėl nepasitikėjimo tarybai nebuvo pristatytas, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimus, kurių turi būti laikomasi balsuojant slaptai.
VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Aiškinant VSĮ 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
VSĮ 12 straipsnio 1 dalis (atitinkamai – Reglamento 10 p.) nustato, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus.
Pagal Reglamento 33.2 punktą <...> dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus slapto balsavimo atvejus. Balsuojant dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų sprendimo punktų, nuostatų ar teiginių bei posėdžio darbo tvarkos sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), jei po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“ – niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“ <...>.
Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 51-ojo 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole Nr. T-51 užfiksuota, jog 3 klausimu svarstyta „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“. Protokole nurodyta, kad <...> meras skelbia pertrauką. Meras prašo tarybos narių sugrįžti į salę ir balsuoti už pristatytą sprendimo projektą. Jis atsiprašė tarybos narių, kad per tą įtampą pamiršo teikti balsavimui sprendimo projektą. Posėdžio pirmininkas siūlo balsuoti pagal pakoreguotą sprendimo projektą. Nutarta pritarti pakoreguotam sprendimo projektui. Balsavo: „už“ – 19, nebalsavo – 4, pritarta <...>. Teismas susipažinęs su Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolo turiniu ir peržiūrėjęs 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašą konstatuoja, jog Tarybos posėdžio protokole bei vaizdo ir garso įraše nesutampa užfiksuoti duomenys.
Teismas peržiūrėjęs 2018 m. balandžio 26 d. vykusio 51-ojo tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašą, nustatė, kad Taryba patvirtino slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą, t. y., jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi R. A. nepasitikima, tačiau Tarybos nariai nesvarstė (nebalsavo) ir nepriėmė sprendimo dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, t. y. dėl sprendimo projekto Nr. TP-150. Iš vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad prasidėjus posėdžio pertraukai, posėdžio pirmininkas atgal į salę sukviečia Raseinių rajono savivaldybės tarybos narius (02:08:38 val.) ir informuoja, jog turi patvirtinti balsavimo rezultatus (02:09:43 val.), balsavo „už“ – 19 Tarybos narių, nebalsavo – 4 Tarybos nariai. Reglamento 33.5.18 p. nurodyta, kad dėl slapto balsavimo rezultatų Taryba priima sprendimą. Konstatuotina, kad Tarybos nariams patvirtinus slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą, Tarybos nariams turėjo būti pateiktas svarstyti ir balsuoti sprendimo projektas Nr. TP-150 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“. Darytina išvada, jog sprendimas už kurį nebalsavo Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariai, laikomas nepriimtu, pažeistas Reglamento 33.2 punktas, VSĮ 13 straipsnio 9 dalis.
Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente slapto balsavimo sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas dėl Tarybos 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje vykusio slapto balsavimo procedūros, vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis slapto balsavimo tvarką, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikiamu slapto balsavimo principų aiškinimu. Konstitucijos 55 ir 119 straipsniai skelbia, kad Seimo ir vietos savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Spręsdamas dėl slapto balsavimo turinio elementų teismas vadovaujasi Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, kuriose iš esmės analogiškai įtvirtinta, jog rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai; draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save; jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti; draudžiama kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose; balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą; rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį; su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnis įtvirtina draudimą papirkti rinkėjus, t. y. draudžiama rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, jog rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime konstatavo, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 117 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai, 2012 m. gegužės 2 d. nutarime nurodė, kad pagal Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalį ir kitas Seimo statuto nuostatas, tais atvejais, kai Seime balsuojama slaptai, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus, pagal Seimo statuto 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalimi, aiškinama kartu su kitomis Seimo statuto nuostatomis, yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu, ir todėl pagrindo teigti, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos kontroliuoti balsuojančiojo valią. Teisės moksle yra pateikiamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuoto slapto balsavimo principo aiškinimas, pagal kurį, šis principas, pirmiausia, yra siejamas su jo įgyvendinimu, t. y. valstybei nustatyta pozityvia pareiga imtis priemonių, skirtų užtikrinti ir garantuoti tinkamas slapto balsavimo principo įgyvendinimo sąlygas. Teismas, remdamasis nurodytais slapto balsavimo principo aiškinimais, daro išvadą, kad sprendžiant dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. vykusio balsavimo slaptumo, būtina nustatyti, ar Tarybos nariams buvo sudarytos ir užtikrinamos sąlygos įgyvendinti teisę Reglamente numatytais atvejais laisvai ir netrukdomai slaptai išreikšti valią svarstomu klausimu.
Slapto balsavimo principo įgyvendinimas taip pat yra užtikrinamas nustatant reikalavimą, jog slaptai balsuojantis asmuo privalo užeiti į balsavimo kabiną ir joje užpildyti biuletenį, o po to asmeniškai jį įmesti į balsadėžę. Tokią slapto balsavimo tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1, 3 dalys, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1, 3 dalys, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1, 3 dalys. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas biuletenius pildyti ne balsavimo kabinoje, o Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio dalyje – reikalavimas įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti tik po vieną asmenį, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Be to, slapto balsavimo principo laikymąsi užtikrina įstatymuose įtvirtintas draudimas kontroliuoti balsuojančio asmens valią, balsavimo metu paveikti asmens valią balsuoti ar nebalsuoti už tam tikrą kandidatą, balsuoti vienaip ar kitaip tam tikru klausimu. Tokia išvada daroma atsižvelgus į Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
Teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. K., S. N., A. R., P. V., O. B. parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. balandžio 26 d. vykusio balsavimo metu Tarybos nariai balsavo po vieną; norintys pareikšti savo valią biuletenius žymėdavo užėję į balsavimo kabiną; balsų skaičiavimo komisijų nariams ir stebėtojams nebuvo matoma, kaip balsavimo kabinoje buvo balsuojama; balsavimo patalpoje agitacija nebuvo vykdoma, balsų skaičiavimo komisijos nariai nurodymų, kaip turi būti balsuojama, nedavė. Liudytojos G. K. parodymai patvirtina, kad vykusiame balsavime viena Tarybos narė G. R. bandė savo valią pareikšti prie komisijos narės, tačiau jai buvo liepta eiti balsuoti į balsavimo kabiną, ką ji ir padarė. Komisijos protokolo Nr. 1, kuriame užfiksuoti balsavimo rezultatai, duomenys patvirtina, kad nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi balsų skaičiavimo komisijos nutarimu slaptam balsavimui išduota 23 biuleteniai, pravedus slaptą balsavimą ir atidarius urną, rasti 23 biuleteniai. Iš jų galiojančių 20 biuletenių ir negaliojančių 3 biuleteniai. Teismas konstatuoja, jog Tarybos nariams buvo užtikrinta galimybė nekliudomai patekti į balsavimo kabiną, joje pareikšti savo valią, po to prieiti prie balsadėžės, įmesti į ją biuletenį ir išeiti iš balsavimo patalpos. Pareiškėjas nurodė, kad kai kuriems tarybos nariams buvo daromas poveikis, bet šios aplinkybės nebuvo patvirtintos kitais įrodymais. Liudytojai patvirtino, kad jų apsisprendimas, kaip balsuoti dėl nepasitikėjimo R. A. buvo laisvanoriškas ir niekieno neįtakotas. Liudytojų išsakytos aplinkybės patvirtina, jog dėl nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi balsavę Tarybos nariai savo valią pareiškė laisvai ir savarankiškai, aplinkybių, patvirtinančių apie neteisėtais būdais Tarybos nariams daromą įtaką ir jų valios kontrolę, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta.
Liudytojų G. K., S. N., A. R. parodymai leidžia teigti, jog kai kurie Tarybos nariai išėję iš slapto balsavimo kabinos rodė savo pažymėtus biuletenius. Seimo rinkimų įstatymų 5 straipsnio 1 dalis asmeniui, kuriam tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžia ją atskleisti, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas atlikti su biuleteniu tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato pareigą asmeniui, kuris užpildo rinkėjo, turinčio fizinį trūkumą ar dėl ligos ir kitokių priežasčių negalinčio atlikti nustatytų slapto balsavimo veiksmų, biuletenį, jį įmeta į balsadėžę, pareigą išsaugoti balsavimo paslaptį. Analogišką pareigą tokiam asmeniui nustato Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 6 dalis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 4 dalis. Išanalizavęs šių teisės normų, reglamentuojančių slapto balsavimo tvarką, turinį, teismas sprendžia, kad draudimas atskleisti balsavimo paslaptį ir pareiga išsaugoti ją yra nustatyti ne slaptai balsavusiam asmeniui, o bet kuriam kitam asmeniui, kuriam ši paslaptis nepriklausomai nuo aplinkybių tampa žinoma. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo aplinkybės, jog kai kurie Tarybos nariai, balsavę 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos posėdyje vykusiame slaptame balsavime, nesaugojo savo valios pareiškimo, vertinti kaip slapto balsavimo tvarkos pažeidimo.
Balsų skaičiavimo komisijų darbą reglamentavę nuostatai nustatė, kad balsų skaičiavimo komisijos uždavinys yra užtikrinti teisingą Tarybos narių balsų suskaičiavimą ir balsavimo rezultatų paskelbimą Tarybos posėdyje. Veiklos nuostatuose nurodyta, kad pasirašytinai išduoda Tarybos nariams užantspauduotus ir pasirašytus slapto balsavimo biuletenius (12.1.3 p.); prižiūri, kad į balsavimo patalpą, kurioje dirba Komisija, neužeitų pašaliniai asmenys (12.1.4 p.); stebi, kad į balsavimo kabiną užeitų tik po vieną Tarybos narį (12.1.5 p.); balsadėžėje rastus ir suskaičiuotus biuletenius sudeda į specialų voką, ant voko užrašo informaciją apie jo turinį, voką užklijuoja, antspauduoja ir visi Komisijos nariai pasirašo. Išanalizavus kitas balsų skaičiavimo komisijų nuostatų ir Reglamento nuostatas, daroma išvada, kad kaip bus metami biuleteniai į balsadėžę – nereglamentuoja. Konstatuotina, kad balsų skaičiavimo komisijos turi teisę apsvarstyti šiuos klausimus ir jų darbą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka priimti sprendimus. Išanalizavus Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo teisės normas, nustatančias balsavimo tvarką, skirtą užtikrinti slapto balsavimo principo įgyvendinimą, daroma išvada, kad jos nereikalauja balsuojant bendra tvarka į balsadėžę metamus biuletenius perlenkti, sulankstyti ar įdėti į vokus. Reikalavimai balsavimo biuletenius dėti į vokus nustatyti tik tam tikrais nustatytais atvejais – balsuojant paštu, namuose ir iš anksto (Prezidento rinkimų įstatymo 57 ir 64 straipsniai, Seimo rinkimų įstatymo 67 ir 67¹ straipsniai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 64 ir 65 straipsniai). Teismas, įvertinęs slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, sprendžia, kad Tarybos nariai laisva valia galėjo apsispręsti, kaip savo pažymėtus biuletenius įmes į balsadėžę: perlenktus vieną kartą, sulankstytus kelis kartus ar neperlenktus.
Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, teismas sprendžia, jog Tarybos 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje vykusio slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi R. A. pagrindiniai reikalavimai, keliami slapto balsavimo tvarkai, nebuvo pažeisti.
VSĮ 4 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų veiklos skaidrumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (10 punktas); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo (8 punktas); savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (9 punktas) ir kt. Pagal VSĮ 13 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri, išskyrus atvejus kai savivaldybės taryba nusprendžia svarstyti uždarame posėdyje klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi. Pagal VSĮ 13 straipsnio 6 dalį, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė yra paskelbiama viešai. Savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarkos nesilaikymas, klausimo neįtraukimas į tarybos posėdžio darbotvarkę, varžo suinteresuotų asmenų teisę dalyvauti atviruose Tarybos posėdžiuose, pažeidžiamas savivaldybės veiklos skaidrumo principas. Ypač tai svarbu, kai sprendžiami klausimai, kurie paprastai skirti visai atitinkamos savivaldybės bendruomenei.
Taigi buvo pažeistos Reglamentu nustatytos procedūros ir taisyklės, nebuvo laikomasi aukščiau minėto Vietos savivaldos įstatyme numatyto teisėtumo principo. Visų minėtų reikalavimų nesilaikymas lėmė netinkamą Tarybos posėdžio atlikimą. Būtent minėtų veiksmų, numatytų Reglamente Tarybos posėdžio eigos laikymasis dėl atleidimo iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų procedūros garantu.
Nustatyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl nustačius aukščiau nurodytus procedūrinius pažeidimus konstatuotina, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ yra pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir priteisti jam negautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iš Raseinių rajono savivaldybės.
VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A-3008-662/2018).
Darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas atlieka ne tik socialinę funkciją, bet yra vertinamas ir kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją ir turintys preventyvią reikšmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Kadangi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. TS-129 pripažintinas neteisėtu, byloje duomenų, kad pareiškėjas R. A. negalėtų toliau dirbti nėra, jų nepateikė ir atsakovų atstovas, todėl pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo eitas administracijos direktoriaus pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas vykdytina skubiai.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A1-629 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo” 1.1.1 punktą 2018 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos.
Iš byloje esančios Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 29 d. pažymos apie R. A. vidutinį darbo užmokestį Nr. (11.33)F9-2 matyti, jog pareiškėjo atleidimo iš pareigų dieną jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 95,49 Eur, atitinkamai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo (95,49 x 20,9) = 1995,74 Eur.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjas R. A. iki 2018 m. balandžio 30 d. darbo pabaigos turėjo perduoti reikalus laikinai einančiam administracijos direktoriaus pareigas D. U. pagal reikalų perdavimo aktą, todėl laikytina, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. dar dirbo. Taigi, pareiškėjui nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. lapkričio 22 d. imtinai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 6 mėnesius (gegužė – spalis) 2018 metais (11 974,44 Eur), už 16 darbo dienų 2018 m. lapkričio mėnesį (1527,84 Eur) (iki sprendimo priėmimo dienos 2018 m. lapkričio 22 d.), t. y. iš viso 13 502,28 Eur atlyginimas už priverstinę pravaikštą, o iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. pareiškėjo grąžinimo į pareigas, po 95,49 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną (pareiškėjui išmokėtinos pinigų sumos už priverstinės pravaikštos laiką nurodomos neatskaičius mokesčių).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo atstovė advokatė A. R. 2018 m. lapkričio 2 d. ataskaitoje „Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti“ nurodė, jog teismo išlaidos sudaro: konsultacijos (2 val.) – 200 Eur; procesinių dokumentų ruošimas bylai (4 val.) – 400 Eur; ruošimasis bylai (3 val.) – 300 Eur; teismų praktikos analizė (3 val.) – 300 Eur; dalyvavimas teismo posėdyje – 800 Eur, iš viso 2000 Eur.
Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2018 m. gegužės 22 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 883541 (I t., b. l. 88). Byloje pateiktas 2018 m. birželio 27 d. atstovavimo sutarties išrašas, pagal kurį pareiškėjui atstovavo advokatė A. R..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų savo nutartyse ne kartą pažymėjo, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, dokumentų analizė, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Atsižvelgiant į teismų praktiką pareiškėjo prašomos išlaidos už procesinių dokumentų ruošimą – 400 Eur ir teismų praktikos analizę – 300 Eur laikomos kaip išlaidos už skundo parengimą.
Skundas ir patikslintas skundas teismui buvo įteiktas 2018 m. gegužės mėnesį, t. y. antras 2018 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra 2017 m. ketvirtas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2017 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 884,8 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą galėtų būti iki 2212 Eur (koeficientas 2,5 x 884,8 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2017 m. pirmą ketvirtį). Taigi prašoma 700 Eur suma už skundų parengimą (pareiškėjo nurodomos išlaidos už procesinių dokumentų ruošimą ir teismų praktikos analizę) neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl priteistina 700 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti išlaidas už ruošimąsi bylai, t. y. rengimąsi teismo posėdžiui (3 val.) – 300 Eur ir advokato atstovavimą teismo posėdyje – 800 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Teismo posėdis, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 7 d. (nuo 10 val. 32 min. iki 12 val. 10 min.) užtruko 1 val. 38 val. už dalyvavimą šiame teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktais, galėtų būti priteistina iki 179,04 Eur (895,2 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. pirmo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).
Teismo posėdis 2018 m. lapkričio 2 d. (nuo 10 val. 33 min. iki 15 val. 16 min) užtruko 4 val. 43 min. už dalyvavimą šiame teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktais, galėtų būti priteistina iki 463,35 Eur (926,7 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. antro ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 5 (valandų skaičius).
Pareiškėjo prašoma 800 Eur išlaidos už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl priteistina 642,39 Eur.
Pareiškėjas prašymu taip pat prašo priteisti išlaidas už rengimąsi teismo posėdžiams (rengimąsi bylai) Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo ar parengiamajame posėdžiui valandą.
Už pasirengimą 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžiui galėtų būti priteistina iki 89,52 Eur (895,2 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. pirmo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).
Už pasirengimą 2018 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžiui galėtų būti priteistina iki 185,34 Eur (926,7 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018 m. antro ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).
Pareiškėjo prašoma 300 Eur išlaidos už rengimąsi teismo posėdžiams viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl priteistina 274,86 Eur.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidas už konsultacijas 200 Eur (2 val.). Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, už teisines konsultacijas galėtų būti priteistina iki 89,52 Eur už 1 val. konsultuojantis su advokatu prieš 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdį ir iki 92,67 Eur už 1 val. konsultuojantis su advokatu prieš 2018 m. lapkričio 2 d. teismo posėdį.
Pareiškėjo prašoma 200 Eur išlaidos už konsultacijas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl priteistina 182,19 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu tenkintini visi pareiškėjo reikalavimai, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ir į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių už aukščiau minėtas teisines paslaugas, todėl iš viso pareiškėjui R. A. iš Radviliškio rajono savivaldybės priteistina 1799,44 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-129 „Dėl R. A. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“.
Grąžinti pareiškėją R. A. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Sprendimą dėl R. A. grąžinimo į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas vykdyti skubiai.
Priteisti pareiškėjui R. A. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 13 502,28 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų dviejų eurų ir 28 ct) atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 95,49 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 49 centus) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki pareiškėjo grąžinimo į pareigas.
Priteisti pareiškėjui R. A. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 1799,44 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 44 ct) teismo išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.