Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001 dalį dėl V. M. nušalinimo; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti V. M. nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu buvo nušalintas nuo užimamų pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. I-134-185/2014; ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo manymu, nušalinimas neteisėtas, nes pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje jam buvo įteiktas 2014 m. balandžio 22 d., o 2014 m. liepos 11 d. baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, tačiau nei ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs prokuroras, nei bylą nagrinėjantis teismas neturėjo pagrindo jam taikyti (bei netaikė) procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnį. Pareiškėjo darbdavys, t. y. Šiaulių AVPK viršininkas R. B., priimdamas ginčijamą įsakymą, susidorojo su savo pavaldiniu. Tai matyti iš paskutinius kelis mėnesius pareiškėjo atžvilgiu Šiaulių AVPK administracijos kryptingai vykdytų veiksmų skleidžiant apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius duomenis. Kai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje, buvo siekiama panaikinti jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kuris nebuvo panaikintas, ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateikta pareiškėjo charakteristika su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie jo kvalifikacinę kategoriją bei darbo rezultatus, buvo pateikta išvada atestacinei komisijai, kad pareiškėjas yra netinkamas eiti užimamas pareigas. Be to, Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojas 2014 m. rugpjūčio 11 d. žodžiu buvo pasiūlęs perkelti pareiškėją į kitas pareigas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, su šiuo pasiūlymu pareiškėjas sutiko, tačiau vietoje to buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Taigi yra taikomi dvejopi standartai, nes ne visi pareigūnai, kuriems yra pareikšti įtarimai, nušalinami nuo pareigų. 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymą dėl nušalinimo parengė Šiaulių AVPK imuniteto valdybos viršininkas R. K., kuris šiuo atveju turėjo nusišalinti, nes pats yra apklaustas baudžiamojoje byloje liudytoju ir yra galimai neobjektyvus pareiškėjo atžvilgiu. Nušalinti nuo pareigų nebuvo pagrindo ir todėl, kad nuo inkriminuojamų veikų padarymo yra praėję 5 metai ir jokių objektyvių duomenų dėl galimos grėsmės darbui su slapta informacija ar galimų piktnaudžiavimo atvejų Šiaulių AVPK neturi. Priimdamas ginčo įsakymą, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo šeimoje auga du vaikai (nepilnametis ir mažametis), pareiškėjas turi neįvykdytų kreditorinių įsiskolinimų bankui, todėl nušalinimas nuo pareigų tiesiogiai atsiliepia pareiškėjo šeimai tiek finansiškai, tiek psichologiškai.