Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį patikslino (V t., b. l. 62–63), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija, apeliantas) direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 10-328 „Dėl V. M. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“; 2) negrąžinti jos į tarnybą; 3) priteisti iš atsakovo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) dydžio išeitinę išmoką; 4) priteisti iš atsakovo VDU už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (V t., b. l. 64, 66).Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-677-789/2017 grąžino ją į lygiavertes arba žemesnes pareigas Širvintų rajono savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė). Vykdydamas šį teismo sprendimą, atsakovas 2017 m. kovo 28 d. pateikė jai pasiūlymą eiti Administracijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Buhalterijos poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, o po to – eiti Administracijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. Ji atsisakė šių pareigų, kadangi jos buvo žemesnės, nei eitos pareigos iki neteisėto atleidimo. Skundžiamas įsakymas dėl atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų jai įteiktas 2017 m. balandžio 14 d., nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo dalis dėl grąžinimo į pareigas įsigaliojo 2017 m. kovo 30 d. Apie būsimą atleidimą iš pareigų ji nebuvo įspėta, jai nebuvo sumokėta išeitinė išmoka. Taigi atsakovas, atleisdamas ją Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pažeidė šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjos nuomone, tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu išeitinę išmoką, kuri priklausė atleidžiant ją iš pareigų 2015 m. gruodžio 10 d., įskaitė į VDU už priverstinės pravaikštos laiką, negali būti laikoma tinkamu išeitinės išmokos išmokėjimu.Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–9) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (V t., b. l. 26).Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 14 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos dėl to, jog, panaikinus jos pareigybę nuo 2015 m. gruodžio 10 d., nesutiko būti palikta tarnyboje ir eiti jai siūlomas pareigas. Pareiškėja netinkamai aiškina Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą garantiją, nes šis įstatymas neįtvirtina reikalavimo pakartotinai laikytis dviejų mėnesių įspėjimo termino norint atleisti tarnautoją, kurio pareigybė panaikinta, kai pastarasis atsisako eiti kitas siūlomas pareigas po to, kai teismas grąžino jį į darbą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pripažinus, kad pareiškėja pirmą kartą buvo atleista neteisėtai, ji buvo grąžinta ne į pradinį jos atleidimo etapą 2015 m. rugpjūčio 10 d. (tuomet buvo gautas pranešimas apie pareigybės panaikinimą), bet į paskutinįjį, t. y. tą, kuriame jai buvo siūlomos kitos pareigos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino pareiškėjos atleidimo įsakymą, tačiau sprendimas, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, nebuvo panaikintas. Pareiškėjai nepriklauso jokia išeitinė išmoka, kadangi ji antro atleidimo dieną (2017 m. balandžio 14 d.) dirbo kitoje darbovietėje – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus AVPK), kuriame pradėjo dirbti nuo 2016 m. balandžio 25 d. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjai nebuvo sumokėta išeitinė išmoka, ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą dėl ankstesnio pareiškėjos atleidimo, išeitinę išmoką įskaitė į VDU už priverstinės pravaikštos laiką, yra klaidinančios ir neatitinka tikrovės. VTĮ 44 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Atsakovas, pirmą kartą atleisdamas pareiškėją, jai sumokėjo trijų mėnesių VDU išeitinę išmoką, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas išeitinės išmokos neįskaitė į jai priteistas sumas, kaip neteisingai skunde nurodė pareiškėja. Jai sumokėta išeitinė išmoka buvo išskaičiuota tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3812-520/2017, kurioje teismas nurodė, jog iš pareiškėjai priteistino VDU už priverstinę pravaikštą turi būti išskaičiuotas kitoje darbovietėje gautas darbo užmokestis bei sumokėta išeitinė išmoka. Pareiškėja nebuvo suinteresuota nutraukti darbo santykius šalių susitarimu.