Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-5575-656/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-05
Bylos Nr.: e2-5575-656/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00491-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Ignotas
Atsakovas: Latvijos Respublikos įmonės A, A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“
Trečiasis asmuo: M. G., G. A., V. V., E. P.

Kategorijos

2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-5575-656/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00491-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.; 2.4.: 2.9.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Justinai Mileišaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB ,,GLOBUS trade“ atstovui advokatui M. K., atsakovo Latvijos Respublikos įmonės A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ atstovams advokatams A. G. ir R. J. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės bankrutuojančios UAB ,,GLOBUS trade“ ieškinį atsakovui A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“, tretieji asmenys M. G., G. A., V. V. ir E. P., dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio reikalavimai ir argumentai

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus S. L., kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė pripažinti 2009 m. lapkričio 16 d. skolos perkėlimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinti iš atsakovo ieškovės naudai sumokėtus 75 766,54 Eur. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Ieškovė su atsakovu ir UAB „GRANUM FOOD“ sudarė skolos perkėlimo sutartį (toliau vadinama ir Sutartimi), pagal kurią ieškovė iš UAB „GRANUM FOOD“ perėmė visas iš tarp UAB „GRANUM FOOD“ ir atsakovo A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 28 d. sudarytų sutarčių kylančias prievoles, t. y. ji perėmė UAB „GRANUM FOOD“ pareigą sumokėti sutarčių kainą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas prievoles. Skolos dydis sudarė 261 606,67 Lt (75 766,54 Eur). Ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, tikslas yra pelno siekimas vykdant ir plėtojant ūkinę, komercinę ar pramoninę veiklą. Pagrindinės įmonės veiklos rūšys yra prekyba ir paslaugų teikimas. Pagal ieškovės įstatus, bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis teisės aktų. Ginčijama sutartis akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga ieškovei, sutartimi ieškovė iš pradinės skolininkės UAB „GRANUM FOOD“ perėmė 261 606,67 Lt dydžio įsiskolinimą atsakovui, nors ieškovė nebuvo skolinga sandorio šalims, skolą ji perėmė neatlygintinai. Sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovui skolą ir pati negavo visiškai jokios turtinės ar kitokios naudos.Ieškovė įrodinėjo, kad ginčijamas sandoris negalioja antruoju teisiniu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). 2009 m. gruodžio 15 d. UAB „GRANUM FOOD“ iškelta bankroto byla, sutarties sudarymo dieną buvo aišku, kad ieškovė vėliau negalės išsiieškoti skolos iš pradinės skolininkės BUAB „GRANUM FOOD“. Tokios sutarties sudarymas negali būti pripažintas normalia verslo praktika, sutartis sudaryta nesant tam jokio pagrindo, yra ieškovei žalinga, prieštarauja jos teisnumui. Pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Šiuo atveju sutartis visai neatlygintinė, todėl atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Būdamas sąžiningu teisinių santykių dalyviu, asmuo turi pareigą veikti ne tik savo interesais, bet ir pareigą sąžiningai elgtis kitos sandorio šalies atžvilgiu, todėl atsakovas privalėjo pasidomėti ir įvertinti ar sudaromas sandoris bus nenuostolingas kitai sandorio šaliai. Akivaizdu, kad joks protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, nesant tam pagrindo, tokios prievolės neprisiimtų, o atsakovas apie tai turėjo žinoti.Ieškovės kreditoriai sutarties sudarymo metu turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises – 2013 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6024-661/2012 buvo patvirtintas BUAB „GLOBUS trade“ kreditorių sąrašas, dalis kreditorių jau buvo ginčo sutarties sudarymo metu, prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, egzistavo 6 875,07 Lt nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Be to, egzistavo skola UAB „BNT“ už patalpų nuomą (reikalavimo teisę perėmė A. V., kurio 1775,67 eur reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą. Sutartis pažeidžia kreditorių teises, nes sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, kas turėjo įtakos ieškovės nemokumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais: ginčo sutarties sudarymo dieną praktiškai visas ieškovės turtas buvo trumpalaikis, kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė daugiau kaip 90 proc. į ieškovės balansą įrašytos turto vertės. 2010 m. ieškovės turtas sumažėjo beveik dvigubai. Ši ginčijama skolos perkėlimo sutartis nėra vienintelė. 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovė taip pat sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria iš pradinės skolininkės UAB „GRANUM FOOD“ perėmė 91 660,21 Lt skolą UAB „Širmulis“. 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovė sudarė sutartį su skolininke UAB „GRANUM FOOD“, kuria perėmė skolininko 55 778,49 Lt skolą UAB „Tiekėjų gildija“. 2010 m. spalio 19 d. ieškovė sudarė sutartį su UAB „Arimex“, kuria už 527 372,00 Lt ieškovė nusipirko UAB „Arimex“ turimą trečios eilės 543 132,00 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „GRANUM FOOD“ bankroto byloje. Dėl šių ir ginčijamos sutarčių sudarymo ieškovės turtas sumažėjo, tai sąlygojo realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais praradimą, vėlesnį ieškovės nemokumą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme. Visos šios sutartys taip pat ginčijamos teismuose. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 8 p. laikoma, kad apie ginčo sandorius bankroto administratorius sužinojo nuo dokumentų priėmimo – perdavimo dienos, tačiau senaties institutas negali būti taikomas formaliai. Atsakovas yra Latvijos įmonė, buvo reikalingi dokumentų vertimai, o ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nerizikavo pradėti bylos, kol nebuvo priimti teismų sprendimai minėtose bylose. Ieškovės atstovas mano, kad dėl senaties neturi nukentėti kreditorių interesai, klausimas sprendžiamas bankroto byloje, kuri turi viešą interesą.Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu arba dėl prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, taikoma restitucija. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu BUAB „GRANUM FOOD“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, taikytina vienašalė restitucija, iš atsakovo ieškovės naudai grąžintina visa ginčo sutarties pagrindu sumokėta 261 606,67 Lt (75 766,54 Eur) suma.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovui sudarant Sutartį, nebuvo žinoma, ar Sutartis buvo visiškai neatlygintina. Atsakovas, jo akcininkai ar valdymo organų nariai nėra ir niekada nebuvo Ieškovo ar UAB „Granum food“ akcininkais, valdymo organų nariais, atsakovo valdyme dalyvaujantys asmenys nėra susiję su šiais juridiniais asmenimis per šeimos narius ar giminaičius, t. y. atsakovas neturi jokių tiesioginių sąsajų nei su Ieškovu, nei su UAB „Granum food“, išskyrus tai, kad atsakovas su šiais juridiniais asmenimis turėjo sutartinių santykių savo verslo srityje. Taigi, atsakovas nežinojo, kokie santykiai siejo ieškovą ir UAB „Granum food”. Sutartyje nenumatytas joks atlygis Ieškovui už skolos perėmimą, t. y. jog nėra sąlygos, jog skola Ieškovui perkeliama už tam tikrą mokestį, nereiškia, kad Sutartis nėra atlygintina. Atsakovui nebuvo žinoma, kokie santykiai siejo Ieškovą su UAB „Granum food“, t. y. ar šiuos asmenis siejo kiti sutartiniai santykiai, ar Ieškovas buvo skolingas UAB „Granum food“, o taip pat, ar šalia Sutarties nebuvo sudaryta kokių papildomų susitarimų tarp Ieškovo ir UAB „Granum food“, kuriais vienokiu ar kitokiu būdu UAB „Granum food“ atsiskaitė už skolos perėmimą su Ieškovu. Tačiau. tokios situacijos galimumą patvirtina į bylą paties Ieškovo pateikti įrodymai. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovas ketino gauti iš Sutarties komercinę naudą. Likvidavus UAB „Granum food“ dėl bankroto liko nepatenkintas ieškovo 543 132,00 Lt kreditorinis reikalavimas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Ieškovas su UAB „Granum food“, be Sutarties, turėjo kitų susitarimų ar kitų juridinių faktų pagrindu atsiradusių teisinių santykių, kurių pagrindu atsirado UAB „Granum food“ prievolė sumokėti Ieškovui net 543 132,00 Lt sumą.Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Granum food“ nuolat pervedinėjo pinigus ieškovui. Banko sąskaitos išraše nurodytas sumas ieškovas gavo kaip kompensaciją už prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį. Neatmestina galimybė, jog UAB „Granum food“ atsiskaitė su Ieškovu suteikdama jam kitokią materialinę naudą, kurios forma nebuvo piniginės lėšos. Ieškovas ir UAB „Granum food“ užsiėmė panašia veikla, nes iš atsakovo pirkdavo tą pačią produkciją. Ši aplinkybė suteikia pagrindo manyti, kad galimai Ieškovas įsigijo iš UAB „Granum food“ prekes, kurias ši įmonė buvo pirkusi iš Atsakovo ir turėjo už jas įsiskolinimą, o sudaryta Sutartis laikytina atsiskaitymo būdu už perleistas prekes, t. y. pervedant pinigines lėšas (jų dalį) už įsigyjamas prekes trečiajam asmeniui – atsakovui.Ieškovo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos. Pagal byloje esančią 2009-05-04 paslaugų sutartį Nr. TRP-2009-01 Ieškovas įsipareigojo reklamuoti UAB „Granum food“ prekės ženklą ir atstovauti UAB „Granum food“ prekinį ženklą bendroje ES rinkoje. Iš šios sutarties akivaizdu, kad Ieškovas buvo suinteresuotas UAB „Granum food“ gera reputacija ir didele apyvarta, nes pagal nurodytos sutarties 3.1 p. Ieškovo atlyginimas už teikiamas paslaugas pagal šią sutartį tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos, t. y. gaunamų pajamų. Tai taip pat gali paaiškinti aplinkybę, kodėl Ieškovas nusprendė padengti UAB „Granum food“ įsiskolinimą Atsakovui, nes, akivaizdu, kad UAB „Granum food“ turėdamas įsiskolinimą Atsakovui, negalėjo įsigyti iš jo prekių, o tai automatiškai lemia apyvartos sumažėjimą, o taip pat atitinkamai Ieškovo pajamų sumažėjimą, nes pagal nurodyta sutartį Ieškovo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos. Ieškovas iš jos gavo ar tikėjosi gauti akivaizdžia komercinę naudą, pagerindamas UAB „Granum food“ reputaciją bei tuo pačiu apyvartą. Tuo tarpu, jei tokios naudos negavo, tai susiję su verslo rizika, už kurią atsako pats Ieškovas. Atsakovui sudarant Sutartį, nebuvo žinoma, ar ji yra neatlygintinė, o tai, kad Sutartyje nėra jos atlygintinumo sąlygos nereiškia, kad ji yra neatlygintinė. Kaip buvo nurodyta aukščiau, Ieškovą ir UAB „Granum food“ siejo ilgalaikiai ir pastovūs verslo santykiai, ką patvirtina byloje esantys ir aukščiau jau aptarti įrodymai (prekių pirkimo – pardavimo sutartys, paslaugų sutartis). Be to, Ieškovo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos (2009-05-04 paslaugų sutartį Nr. TRP-2009-01 3.1 p.). Taigi, Ieškovas turėjo tiesioginį materialinį suinteresuotumą UAB „Granum food“ apyvartos dydžiu, o, akivaizdu, kad Sutartis sudarė sąlygas UAB „Granum food“ įsigyti prekes iš Atsakovo ir taip didinti savo apyvartą. Atsakovas prieinamomis priemonėmis patikrino Ieškovo turtinę padėtį, o taip pat, ar Ieškovas neturi kreditorių, kurių teises gali pažeisti Sutartis. Patikrinus duomenis Hipotekos registre ir Turto arešto registre buvo nustatyta, jog Ieškovo turtui nėra nustatyta hipoteka, o taip pat uždėtas areštas. Ieškovas buvo įsteigtas tik 2009-02-04, todėl Sutarties sudarymo metu, t. y. 2009-11-16, jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo oficialiai paskelbti. Tokiu būdu 2009 metų Ieškovo balanso duomenys apie Ieškovo turimus įsipareigojimus ir jų dydį Atsakovui Sutarties sudarymo metu nebuvo prieinami. Jokių duomenų apie Ieškovo pradelstus įsipareigojimus ar blogą finansinę būklę Atsakovas neturėjo, todėl ieškovas buvo sąžiningas.Ieškovo finansinė padėtis sandorio sudarymo metu buvo gera, pagal 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenis ieškovo veikla buvo pelninga. Jokių finansinių sunkumų pagal viešai pateikiamus duomenis jis neturėjo, todėl Sutartis jos sudarymo metu nepažeidė Ieškovo kreditorių interesų, nes ieškovas turėjo pakankamai turto ir pajamų įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus.Ieškovo įstatų turinys neįrodo atsakovo nesąžiningumo, nes neįrodyta, kad atsakovas susipažinęs su ieškovo įstatais.Kreditorius sudarant skolos perkėlimo sutartį nedalyvauja, todėl negali įtakoti ir skolos perkėlimo sutarties, sudarytos tarp pirmojo ir naujojo skolininko, turinio, o jo vaidmuo sudarant skolos perkėlimo sutartį apsiriboja tik sutikimo davimu. Tokiu būdu Atsakovas, kaip kreditorius, neturėjo jokių objektyvių ir realių galimybių įtakoti Sutarties, kuri buvo sudaryta tarp Ieškovo ir UAB „Granum food“, turinio. Negalėdamas įtakoti šios Sutarties turinio, Atsakovas taip pat neturėjo galimybių numatyti joje atlygintinumo sąlygos, nes tai yra pradinio ir naujojo skolininko susitarimo objektas, kuri galėjo būti aptarta, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ir kitose Ieškovo ir UAB „Granum food“ pasirašytose sutartyse.Jei Teismas konstatuotų, kad Sutartis pažeidžia Ieškovo interesus ir Ieškovo valdymo organai, sudarydami tokią sutartį veikė neteisėtai, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.82 str. pagrindu. Ieškovo bankrotą lėmė vadovo neteisėti veiksmai ir veikimas prieš Ieškovo interesus, todėl būtent šis asmuo turėtų prisiimti neigiamas pasekmes ir atlyginti įmonės patirtus nuostolius. Tuo tarpu ieškovas nereiškė jokių reikalavimų vadovui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Pasirašydamas Sutartį, Atsakovas elgėsi sąžiningai, Sutarties pripažinimas negaliojančia, pažeistų Atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes dvišalės restitucijos taikymas šiuo metu jau yra nebeįmanomas. Pradinis skolininkas UAB „Granum food“ yra likviduotas.Pasisakydamas dėl actio Pauliano instituto taikymo pagrindų atsakovas nurodė, kad Ieškovas neįrodė, kad jo kreditorius Sutarties sudarymo momentu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę Ieškovas turėjo 6875,07 Lt dydžio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši nepriemoka šiuo metu nėra padengta ir yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos 290 188,32 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą Ieškovo bankroto byloje. Neįrodyta, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo dar vieną kreditorių – UAB „BNT“, nes su šiuo kreditoriumi ir vėliau buvo sudaromi nauji patalpų nuomos susitarimai.Sutartis jos sudarymo metu neturėjo jokios įtakos Ieškovo mokumui ir galimybei atsiskaityti su Sutarties sudarymo metu buvusiais kreditoriais. Ieškovas Sutarties sudarymo metu buvo ne tik mokus, bet jo finansinė padėtis buvo gera.Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

III. Teismo nustatytos aplinkybės bei sprendimo argumentai

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu nagrinėjamą ieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, ar ginčo sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo kreditorę UAB „BNT“, nėra reikšminga, laikytina nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešąjį šios bylos pobūdį, ir nepareikalavo papildomų įrodymų, susijusių su UAB „GLOBUS trade“ galima skola kreditorei UAB „BNT“ ginčijamo sandorio sudarymo metu ir galimo atsiskaitymo iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip nurodė apeliacinis teismas, panašiu laikotarpiu identiško turinio skolos perkėlimo sutartis ieškovė sudarė su įmonėmis UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Arimex“, UAB „Širmulis“. Spręstina, ar šių aplinkybių kontekste ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip žalingas kreditorių teisėms. Vertinant šių sandorių įtaką ieškovės mokumui, nustatytina, kiek sandorių, analogiškų šioje byloje ginčijamam, buvo sudaryta iš viso, kada jie sudaryti, ar jie visi įvykdyti 2009 m., jei ne, tai kada ir kokį padarė poveikį ieškovės mokumui, ar jų įvykdymas arba įsipareigojimai pagal juos buvo įtraukti į ieškovės 2009 m. ar 2010 m. balansą. Vertinti ginčo sandorio poveikį ieškovės finansinei būklei ne izoliuotai, bet visų reikšmingų aplinkybių, įskaitant pirmiau nurodytas, kontekste yra svarbu, nes jei vienas neatlygintinis 75 766,54 Eur vertės sandoris dar galbūt gali būti vertinamas tik kaip didinantis neatsiskaitymo su kreditoriais riziką leistinose ribose, bet jei prieš tai jau buvo sudaryti didelės vertės neatlygintiniai sandoriai, tai ginčo sandorio sudarymas gali reikšti, kad neatsiskaitymas bent su dalimi kreditorių tapo iš esmės neišvengiamas.Apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos, taikymo aspektu (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnis), taip pat nemotyvavo, kodėl ieškovės nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo kaip sąžiningo asmens prezumpcijos. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ieškovės balansų duomenis už 2009, 2010 m., konstatavo, kad ieškovės turto, palyginus jį su 2009 m., 2010 m. sumažėjo (2009 m. turto buvo už 3 148 982 Lt, o 2010 m – tik už 1 709 827 Lt), įmonės nuosavas kapitalas iš teigiamo tapo neigiamas, o pelninga veikla tapo nuostolinga. UAB „GLOBUS trade“ ir A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ 2009 m. spalio 28 d., UAB „GLOBUS trade“ ir UAB ,,GRANUM FOOD“ 2009 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2009 m. gegužės 4 d. paslaugų sutartis dėl prekinio ženklo atstovavimo ES rinkoje sudarytos iki ginčijamos 2009 m. lapkričio 16 d. paskolos perkėlimo sutarties sudarymo, o tai, kad po ginčijamos sutarties sudarymo buvo sudaryta UAB „GLOBUS trade“ ir A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ 2010 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės ūkinės komercinės veiklos mastas po ginčijamos sutarties sudarymo gerokai padidėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės finansiniai veiklos rezultatai po ginčijamos sutarties sudarymo pablogėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar šie rezultatai pablogėjo dėl ginčijamos sutarties sudarymo, ar dėl kitų priežasčių. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „GLOBUS trade“, UAB ,,GRANUM FOOD“ ir A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ turėjo bendrą veiklą, nepagrindžia byloje esantys duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog įmonės sudaro komercines sutartis, nepatvirtina, kad jos vykdo bendrą veiklą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip paskolų perkėlimo sutartys su pirminės skolininkės UAB „GRANUM FOOD“ kreditorėmis AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“, UAB „Arimex“ užtikrina ieškovės veiklos tęstinumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė taip pat nepaneigė atsakovo A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“, kaip sąžiningo asmens, prezumpcijos, tačiau netyrė ir nevertino, ar sandoris laikytinas neatlygintiniu (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), taip pat nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė atsakovo A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ nesąžiningumą, t. y. tokią išvadą padarė nenurodant motyvų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė taip pat nepaneigė atsakovo A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“, kaip sąžiningo asmens, prezumpcijos, tačiau netyrė ir nevertino, ar sandoris laikytinas neatlygintiniu (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), taip pat nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė atsakovo A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ nesąžiningumą, t. y. tokią išvadą padarė nenurodant motyvų.Apeliacinis teismas nurodė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovės veiklos rezultatai pablogėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar šis pablogėjimas sietinas su ginčijamos sutarties sudarymu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad paskolos sutartimi ieškovė perėmė juridinio asmens 75 766,54 Eur dydžio turtinę prievolę, kuriam netrukus (nepraėjus net mėnesiui) buvo iškelta bankroto byla, nevertino byloje Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendime Nr. S-83 (7-53/2012) nurodytų aplinkybių, jų įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčo sutarties žalingumo ieškovės steigimo dokumentuose nurodytam tikslui, nepasisakė dėl ieškinyje bei dublike nurodytų aplinkybių, kad ginčo sutartis kartu su kitomis paskolos perkėlimo sutartimis, sudarytomis ieškovės su AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“, UAB „Arimex“, buvo akivaizdžiai nenaudingos ieškovei.

Ginčo sutarties vertinimas sutarčių AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“, UAB „Arimex“ kontekste. Teismuose išnagrinėtos kitos civilinės bylos pagal to paties ieškovo UAB„GLOBUS trade“ ieškinius atsakovams AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Arimex“ skolos perkėlimo sutarčių bei reikalavimo teisės pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Teismai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybės dėl ieškovo finansinės būklės 2009 metais, ieškovo kreditorių reikalavavimų atsiradimo momento bei atsakovų sąžiningumo.

Dėl AB „Širmulis“ skolos

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB„GLOBUS trade“ ieškinį atsakovei UAB „Širmulis“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškiniu nurodoma, jog bylos šalys ir UAB„Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė visas UAB„Granum food“ prievoles, atsiradusias pagal jos ir atsakovės 2008 m. gegužės 12 d. sudarytą pardavimo sutartį. Ieškovė sutartį ginčijo dviem pagrindais: pirma, ginčo sandoris pažeidė apeliantės kreditorių teises (Civilinio kodekso 6.66 straipsnis); antra, ginčo sandoris prieštaravo apeliantės, kaip juridinio asmens, teisnumui (Civilinio kodekso 1.82 straipsnis). Ginčo sutartis prieštarauja ieškovės tikslams (teisnumui), be to, pažeidžia jos kreditorių interesus. Ieškovė sutarties sudarymo dieną jau turėjo vykdytinų kreditorinių įsipareigojimų. Skolos perkėlimo sutartis – neatlygintinis sandoris, ieškovė neprivalėjo sudaryti šio sandorio. Ieškovė, vykdydama skolos perkėlimo sutartį, sumokėjo atsakovei 26 546,63 Eur (91 660,21 Lt), o pati negavo jokios naudos. Ginčo sandorio sudarymas pablogino ieškovės finansinę būklę, turėjo įtakos jos nemokumui formuotis ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės UAB„GLOBUS trade“ apeliacinį skundą 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė ginčo sutarties sudarymo dieną turėjo mokestinę nepriemoką, kuri pinigine išraiška sudarė 1 991,16 Eur (6 875,07 Lt) (nutarties 18 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 84 044,35 Eur (290 188,32 Lt) reikalavimą. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad mokestinė nepriemoka, kuri egzistavo ginčo sutarties sudarymo dieną, buvo padengta 2009 m. lapkričio 19 d., tai yra netrukus po ginčo sutarties sudarymo ir kartu iki bankroto bylos apeliantei iškėlimo dienos. Vadinasi, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, nors, pirma, ginčo sutarties sudarymo dieną turėjo kreditorinį reikalavimą, antra, turi teismine tvarka patvirtintą kreditorinį reikalavimą, Civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme nėra kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tokios išvados pagrindas – reikalavimų, egzistavusio ginčo sandorio sudarymo dieną ir patvirtinto apeliantės bankroto procese, netapatumas. Ieškovės bankroto byloje UAB „BNT“ kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad jos kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, jog ginčo sandoris sukėlė jai akivaizdžiai neigiamas (žalingas) pasekmes. Atsakovė, savo ruožtu, pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog bylos šalių bendradarbiavimo vykdant ūkinę komercinę veiklą mastas gerokai padidėjo po ginčo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, žvelgiant iš apeliantės perspektyvos, ginčo sutartis yra akivaizdžiai nenaudingas sandoris.

Dėl UAB „Tiekėjų gildija“ skolos

Vilniaus apygardas teismo 2017 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „GLOBUS trade“ ieškinį atsakovui UAB „Tiekėjų gildija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė prašė pripažinti 2009-11-10 Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo BUAB „GLOBUS trade“, atsakovo UAB ,,Tiekėjų gildija“ ir UAB ,,Granum food“ negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo UAB ,,Tiekėjų gildija“ ieškovo BUAB „GLOBUS trade” naudai 2009-11-10 Skolos perkėlimo sutarties pagrindu sumokėtus 45 116,57 Eur bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, buvo sąžiningas, Sutartis sudaryta teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų,Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-13 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-686-236/2016 pagal ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ ieškinį atsakovei UAB „Tiekėjų gildija“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje Nr. e2A-686-236/2016 pasisakydamas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams ir sandorio šalių sąžiningumo nurodė, jog „Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo formuojama praktika, konstatuoja, jog ieškovė nagrinėjamu atveju turi įrodyti, kad atsakovė ir BUAB „GRANUM food“, sudarydamos skolos perkėlimo sutartį su ieškove, žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovės valdymo organo-direktoriaus sudaromas skolos perkėlimo sandoris prieštarauja bendrovės tikslams. Remiantis CK 6.66 str. bei šią normą aiškinančia teismu praktika, ūkio subjekto sąžiningumas yra preziumuojamas, jis negali būti paneigiamas nepagristomis prielaidomis apie tariamą nepasidomėjimą ieškovės kreditoriais, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovės žinojimą ne tiesiog apie ieškovės kreditorius, bet apie galimą jų teisių pažeidimą sudaroma sutartimi. Bylos duomenys patvirtina, jog remiantis ieškovės finansiniais dokumentais atsakovė negalėjo spręsti, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, kadangi ieškovės finansinė padėtis sudarant sutartį buvo gera“. <...> „Nors sandoriu ieškovė neatlygintinai perėmė kito juridinio asmens UAB „GRANUM food“ turtinę prievolę, tačiau šiuos du juridinius asmenis tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo siejo tarpusavio, įskaitant verslo, santykiai. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorio šalis siejo verslo santykiai ir šalys buvo suinteresuotos verslo tęstinumu“. <...>„Atsižvelgiant į ginčo sandorio šalių verslo santykius, neatlygintinas vienos sandorio šalies perėmimas kitos šalies turtinės prievolės perėmimas nereiškia ginčo sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė naujų ar papildomų įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo. Ieškovės teiginius dėl atsakovės nesąžiningumo paneigia bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo spręsti, jog ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį“.

Dėl reikalavimo teisės į UAB ,,Granum Food“ pirkimo iš UAB „Arimex“

Ieškovas BUAB ,,Globus trade“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo UAB ,,Arimex“ 2010 m. spalio 19 d. sudarytą kreditorinio reikalavimo į BUAB „Granum Food“ pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia Actio Pauliana (CK 6. 66 str.) ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį buvusią iki ginčo sandorio sudarymo, iš atsakovo ieškovo naudai grąžinant visas 2010 m. spalio 19 d. Sutarties pagrindu sumokėtos sumas, t. y. 213 176, 76 Lt, o atsakovui iš ieškovo grąžinant 543 132 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Granum Food“ bankroto byloje. 2010-10-19 ieškovas BUAB „Globus trade“ ir atsakovas sudarė Kreditorinio reikalavimo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 527 372 Lt perleido ieškovui atsakovo 543 132 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Granum Food“ bankroto byloje.Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino nuo sudarymo momento 2010-10-19 ieškovo BUAB „Globus trade“ ir atsakovo UAB „Arimex“ sudarytą Kreditorinio reikalavimo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Taikė vienašalę restituciją ir iš atsakovo UAB „Arimex“ ieškovo BUAB „Globus trade“ naudai priteisė 61 740,26 Eur, sumokėtų pagal 2010-10-19 Kreditorinio reikalavimo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad reikalavimo, kuris ateityje tikėtina nebus patenkintas arba bus patenkinta labai nedidele dalimi, įsigijimas už aiškiai per didelę kainą, prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, įmonės interesams. Šią teismo išvadą bei sandorio prieštaravimą sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 str. 1 d.),Tačiau teismas ieškinio reikalavimą, pareikštą tuo pagrindu, kad ginčo sandoris prieštaravo kreditorių interesams, atmetė, nes nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo balanse įrašytas turtas ženkliai viršijo jo turimus įsiskolinimus, todėl teigti, kad dėl sudaryto sandorio buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai nėra pagrindo, o šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorių reikalavimo teisių galiojimo

Ieškovas tvirtina, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo 6875,07 Lt dydžio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši nepriemoka šiuo metu nėra padengta ir yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos 290 188,32 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, pareikštą ieškovo bankroto byloje. Ieškovas nepateikė įrodymų, nors buvo įpareigotas juos pateikti (nurodė, kad tokių įrodymų pateikti negali), kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 6875,07 Lt dydžio reikalavimas nebuvo įvykdytas iki ieškovo ieškinio pareiškimo ar ieškovo prievolė sumokėti šią sumą nepasibaigė kitu būdu. Ieškovas teigia, kad Sutarties sudarymo metu jis turėjo dar vieną kreditorių – UAB „BNT“. Atsakovo vertinimu, kad ieškovo kartu su nurodytu prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas Sutarties sudarymo metu turėjo įsiskolinimą UAB „BNT“. Atsakovas nurodo, kad 2009-10-20 ieškovas su UAB „BNT“ pasirašė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri pakeitė ankstesnę, pasirašytą 2009-02-09, nauja sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti ženkliai didesnį nuomos mokestį (nuomos mokestis pakilo nuo 952,00 Lt iki 3025,00 Lt). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad, jei ieškovas būtų turėjęs įsiskolinimą UAB „BNT“, ji nebūtų pasirašiusi naujos nuomos sutarties su Ieškovu. Nauja sutartis buvo pasirašyta 2009-10-20, o Sutartis - 2009-11-16. Vertindamas įrodymus teismas taiko tikimybių pusiausvyros principą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Sutarties pasirašymo momentu ieškovas neturėjo įsiskolinimo UAB „BNT“. Kad ieškovo nurodyta aplinkybė apie UAB „BNT“ skolos susidarymo momentą nepagrįsta, patvirtina ieškovo pateikti ieškovo sąskaitų banke išrašai. Ieškovas nepateikė banko sąskaitos išrašų iki 2009-07-01 (pirmajame banko išraše nėra nurodytas išrašo laikotarpis, tačiau sprendžiant iš pirmo įrašo, banko sąskaitos išrašas rodo mokėjimus nuo 2009-07-01), tuo tarpu nurodytame prašyme tvirtina, kad ieškovas Sutarties sudarymu nebuvo apmokėjęs UAB „BNT“ 2009-03-31, 2009-04-30, 2009-07-31 sąskaitų. Kadangi ieškovas nepateikia banko sąskaitos išrašų už laikotarpį iki 2009-07-01, negalima spręsti, ar ieškovas nebuvo apmokėjęs 2009-03-31, 2009-04-30 sąskaitų iki 2009-07-01, o atitinkamai 2009-07-31 sąskaitos apmokėjęs avansu. Kiti ieškovo kartu su nurodytu prašymu pateikiami dokumentai (2010-04-21 raginimas dėl atsiskaitymo, 2013-02-26 reikalavimo perleidimo sutartis) nepatvirtina, kad į šiuose dokumentuose nurodyta ieškovo įsiskolinimo nuomotojui UAB „BNT“ sumos dalis susidarė iki 2009-11-16, t. y. iki ginčo Sutarties pasirašymo momento. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad naujai atsiradusios prievolės, o taip pat iki actio Pauliana ieškinio pareiškimo pasibaigusios prievolės netenkina actio Pauliana ieškinio sąlygos dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai bei UAB „BNT“ skolinius įsipareigojimus, kurie vėliau tęsiant veiklą nebuvo padengti.Ieškovas neįrodė nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „BNT“ kreditorinių reikalavimų atsiradimo momento, ieškovas nepateikė duomenų apie skolos dydžio kitimą, nors teismas siūlė teikti šiuos įrodymus. Esant šiai ieškovo procesinei pozicijai, išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus.

Dėl ieškovo mokumo 2009 metais

Atsakovas teigia, kad Sutarties sudarymo metu buvo ne tik mokus, bet jo finansinė padėtis buvo gera. Pagal 2009 metų ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitą Ieškovo pardavimo pajamos siekė 11 473 024,00 Lt (3 322 817,42 Eur), o grynais pelnas buvo lygus 177 413,00 Lt (51 382,36 Eur) sumai, t. y. ieškovas veikė pelningai. Pagal 2009 metų Ieškovo balansą, jis iš viso turėjo 3 148 982,00 Lt (912 008,23 Eur) vertės turto. Reikšminga tai, kad bankroto byla ieškovui iškelta tik 2012-11-14, t. y. praėjus trims metams po Sutarties sudarymo. Pagal paties ieškovo ieškinyje nurodytus duomenis, 2009-11-10 ieškovas turėjo 6 875,07 Lt dydžio nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, jokių kitų kreditorių, kuriems būtų suėję mokėjimo terminai, bei pradelstų įsipareigojimų dydžio Sutarties sudarymo metu Ieškovas ieškinyje neįvardija. Atsakovas nurodė, kad atsiskaičius pagal Sutartį atsakovui mokėtiną sumą, ieškovui turėjo likti 2 887 375,33 Lt (3 148 982,00 Lt – 261 606,67Lt) vertės turto, kurio tikrai pakako padengti 6 875,07 Lt dydžio nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios nepriemokos susidarymą lėmė visai kitos priežastys, nesusijusios su Sutarties sudarymu ir vykdymu.Vertinant apskaitos duomenis, ieškovo finansinė padėtis Sutarties sudarymo metu buvo gera, jokių finansinių sunkumų pagal viešai pateikiamus duomenis jis neturėjo, todėl Sutarties sudarymo metu ji nepažeidė ieškovo kreditorių interesų, nes ieškovas turėjo pakankamai turto ir pajamų įvykdyti turimus įsipareigojimus. Akivaizdu, kad ieškovo finansinei padėčiai įtakos turėjo eilė sudarytų sandorių dėl skolų ir reikalavimo teisių perėmimo, kuriuos jis, kaip jau nurodyta, taip pat ginčijo teismuose. Apie šiuos sandorius atsakovui nebuvo žinoma Sutarties sudarymo metu, t. y. šių sandorių sudarymas niekaip nesusijęs su atsakovu ir jo veiksmais ir galimu atsakovo nesąžiningumu.

Dėl atsakovo sąžiningumo

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad atsakovui sudarant Sutartį, nebuvo žinoma, ar Sutartis buvo visiškai neatlygintina. Atsakovas, jo akcininkai ar valdymo organų nariai nėra ir niekada nebuvo ieškovo ar UAB „Granum food“ akcininkais, valdymo organų nariais, atsakovo valdyme dalyvaujantys asmenys nėra susiję su šiais juridiniais asmenimis per šeimos narius ar giminaičius, t. y. atsakovas neturi jokių tiesioginių sąsajų nei su Ieškovu, nei su UAB „Granum food“, išskyrus tai, kad Atsakovas su šiais juridiniais asmenimis turėjo sutartinių santykių savo verslo srityje.Aplinkybė, jog tai, kad Sutartyje nenumatytas joks atlygis Ieškovui už skolos perėmimą, t. y. jog nėra sąlygos, jog skola Ieškovui perkeliama už tam tikrą mokestį, nepatvirtina aplinkybės, kad Sutartis nėra atlygintina. Šalia Sutarties nebuvo sudaryta kokių papildomų susitarimų tarp ieškovo ir UAB „Granum food“, kuriuose dalyvavo atsakovas arba kuriais vienokiu ar kitokiu būdu UAB „Granum food“ atsiskaitė už skolos perėmimą su Ieškovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo argumentą, kad ieškovas ketino gauti iš Sutarties komercinę naudą.Kaip nurodė atsakovas, iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-123-524/2013 matyti, kad Ieškovas buvo UAB „Granum food“ kreditorius ir likvidavus UAB „Granum food“ dėl bankroto liko nepatenkintas jo 543 132,00 Lt kreditorinis reikalavimas, Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas su UAB „Granum food“, be Sutarties, turėjo kitų susitarimų ar kitų juridinių faktų pagrindu atsiradusių teisinių santykių, kurių pagrindu atsirado UAB „Granum food“ prievolė sumokėti Ieškovui net 543 132,00 Lt sumą. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad nurodytas ieškovo reikalavimas UAB „Granum food“ atžvilgiu nėra susijęs su Sutartimi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę (CPK 178 str.).Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB „Granum food“ nuolat į Ieškovo banko sąskaitas pervesdavo pinigines lėšas, t. y. viso laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 pervedė Ieškovui 61 600,00 Lt (17 480,59 Eur) sumą. Pagrįsdamas šios sumos gavimo teisinį pagrindą, ieškovas pateikė tik vieną dokumentą, t. y. 2009-08-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TRA000564, taip pagrįsdamas, kad iš pervestos 61 600,00 Lt (17 480,59 Eur) sumos 2 700,00 Lt (7 81,97 Eur) suma buvo skirta marketingo paslaugoms apmokėti, tuo tarpu likusio sumos 58 900,00 Lt (16 698,62 Eur) gavimo teisinio pagrindo ieškovas nenurodė, o tuo pačiu nepaneigė, kad ši suma buvo skirta atsiskaityti už skolos perėmimą. Ieškovas tvirtinimas, kad likusi suma buvo apmokėjimas už įsigytas prekes pagal 2009-04-20 tarp Ieškovo ir UAB „Granum food“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P09/04/20-1, kuri yra pateikta į bylą, yra visiškai nepagrįstas, nes pagal pateiktos pirkimo pardavimo - sutarties priedus (Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) bendra įsigytų prekių kaina yra tik 2100,67 Lt (608,40 Eur). Tai reiškia, kad Ieškovo banko išraše užfiksuotus mokėjimus UAB „Granum food" atliko ne šitos sutarties pagrindu. Ieškovas nurodė, kad pateikė visas sutartis, sudarytas tarp UAB „Granum food“ ir ieškovo, tačiau nei viena iš pateiktų sutarčių nepagrindžia banko sąskaitos išraše nurodytos sumos gavimo teisinio pagrindo, todėl nepaneigtas atsakovo argumentas, kad banko sąskaitos išraše nurodytas sumas Ieškovas gavo kaip kompensaciją už prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį.Nagrinėjamoje byloje apklaustas trečiasis asmuo E. P., kuris sudarant 2009 m. lapkričio 16 d. skolos perkėlimo sutartį buvo UAB „Granum Food“ direktoriumi, parodė, kad UAB „Granum Food“ bendradarbiavo su UAB „Globus trade“ formuojant rinką, todėl UAB „Globus trade“ buvo suinteresuota išsaugoti rinką. 2009 metais blogėjo UAB „Granum Food“ finansinė padėtis, sumažėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl buvo siekiama rasti galimybių atsiskaityti su UAB „Granum Food“ kreditoriais. Dėl šios priežasties buvo sudaryta ginčo sutartis. Ar UAB „Granum Food“ atsiskaitė už skolos perėmimą su UAB „Globus trade“, nežino. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog UAB „Granum food“ galėjo atsiskaityti su ieškovu suteikdama jam kitokią materialinę naudą, kurios forma nebuvo piniginės lėšos. Ieškovas ir UAB „Granum food“ užsiėmė panašia veikla, nes iš atsakovo pirkdavo tą pačią produkciją. Nepaneigta atsakovo prielaida, kad galimai ieškovas įsigijo iš UAB „Granum food“ prekes, kurias ši įmonė buvo pirkusi iš atsakovo ir turėjo už jas įsiskolinimą, o sudaryta Sutartis laikytina atsiskaitymo būdu už perleistas prekes, t. y. pervedant pinigines lėšas (jų dalį) už įsigyjamas prekes trečiajam asmeniui - atsakovui. Kad ieškovą ir UAB „Granum food“ siejo pastovūs ir ilgalaikiai verslo santykiai patvirtina į byloje esančios sutartys (2009-05-04 paslaugų sutartis Nr. TRP-2009-01,2009-04-20 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P09/04/20-1).Ieškovo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos. Pagal byloje esančią 2009-05-04 paslaugų sutartį Nr. TRP-2009-01 Ieškovas įsipareigojo reklamuoti UAB „Granum food" prekės ženklą ir atstovauti UAB „Granum food“ prekinį ženklą bendroje ES rinkoje. Iš šios sutarties akivaizdu, kad Ieškovas buvo suinteresuotas UAB „Granum food“ gera reputacija ir didele apyvarta, nes pagal nurodytos sutarties 3.1 p. Ieškovo atlyginimas už teikiamas paslaugas pagal šią sutartį tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos, t. y. gaunamų pajamų.Nepaneigta atsakovo prielaida, kad UAB „Granum food'' turėdamas įsiskolinimą atsakovui, negalėjo įsigyti iš jo prekių, o tai automatiškai lemia apyvartos sumažėjimą, o taip pat atitinkamai Ieškovo pajamų sumažėjimą, nes pagal nurodyta sutartį Ieškovo gaunamos pajamos tiesiogiai priklausė nuo UAB „Granum food“ apyvartos. Taigi, nors Sutartyje nenurodytas jos atlygintinumas, akivaizdu, kad Ieškovas iš jos gavo ar tikėjosi gauti akivaizdžia komercinę naudą, pagerindamas UAB „Granum food“ reputaciją bei tuo pačiu apyvartą. Tuo tarpu, jei tokios naudos negavo, tai susiję su versto rizika, už kurią atsako pats Ieškovas.Teismas sutinka su atsakovo atstovų argumentais, kad atsakovas prieinamomis priemonėmis patikrino ieškovo turtinę padėtį, o taip pat, ar ieškovas neturi kreditorių, kurių teises gali pažeisti Sutartis. Patikrinus duomenis Hipotekos registre ir Turto arešto registre buvo nustatyta, jog Ieškovo turtui nėra nustatyta hipoteka, o taip pat uždėtas areštas. Ieškovas buvo įsteigtas tik 2009-02-04, todėl Sutarties sudarymo metu, t. y. 2009-11-16, jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo oficialiai paskelbti. Tokiu būdu 2009 metų ieškovo balanso duomenys apie ieškovo turimus įsipareigojimus ir jų dydį atsakovui Sutarties sudarymo metu nebuvo prieinami. Jokių duomenų apie ieškovo pradelstus įsipareigojimus ar blogą finansinę būklę atsakovas neturėjo. Atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, t. y. jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ieškovas neturi kreditorių, kurių teisės gali būti pažeistos Sutartimi. Ieškovo 2009 metų finansiniai duomenys neleidžia suabejoti gera Ieškovo finansine būkle 2009 metais. Kaip jau minėta, pagal 2009 metų Ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitą Ieškovo pardavimo pajamos siekė 11 473 024,00 Lt (3 322 817,42 Eur), o grynasis pelnas buvo lygus 177 413,00 Lt (51 382,36 Eur) sumai, t. y. Ieškovas veikė pelningai. Pagal 2009 metų ieškovo balansą jis iš viso turėjo 3 148 982,00 Lt (912 008,23 Eur) turto. Tai, kad ieškovas pagal 2009 metų balansą turėjo 2 961 832,00 Lt trumpalaikių įsipareigojimų bei per vienerius metus mokėtinų sumų, nereiškia, kad šią sumą sudaro pradelsti įsipareigojimai. Tokiu būdu Atsakovui, sudarant Sutartį, prieinami duomenys pasitvirtino: ieškovo finansinė padėtis 2009 metais buvo gera, tai buvo pelningai veikianti įmonė, todėl nepaneigti atsakovo argumentai, kad sudaryta Sutartis nepažeidė Ieškovo kreditorių teisių. 2009 m. gruodžio 15 d. skolininkui UAB „Granum food“, kurio skola buvo perimta ginčijamu sandoriu, Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto, o 2009 m. lapkričio 16 d. ginčijamos skolos perkėlimo sutarties pasirašymo metu teisme jau vyko pasirengimas bankroto bylos nagrinėjimui teisme. Teismo vertinimu ši aplinkybė nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo nepriklausomai nuo to, ar jis galėjo žinoti apie pradėtą bankroto bylos kėlimo procedūrą. Atsakovas negalėjo ir įtakoti Sutarties turinio. Skolininko pakeitimas prievolėje (skolos perkėlimas) galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014). Šiuo atveju ne atsakovas surado trečiąjį asmenį, t. y. ieškovą, kuris perims UAB „Granum food“ skolą, o UAB „Granum food“ ir ieškovas sudarė susitarimą dėl skolos perkėlimo, į kurį įtraukė atsakovą. Atsakovas į sutartį įtrauktas, kad šis raštu duotų sutikimą dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo. Pagal Sutarties I dalies 1 p. Sutarties objektas yra pirminio skolininko (UAB „Granum food“) ir naujojo skolininko (Ieškovo) susitarimas dėl skolos perkėlimo, o Atsakovas, kaip kreditorius, pagal Sutarties I dalies 3 p. duoda tik sutikimą tokiai sutarčiai sudaryti. Taigi Sutartis yra sudaryta CK 6.116 str. numatytu būdu - skola perkeliant pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį.Atsakovas pateikė buvusio darbuotojo (pardavimo atstovo Lietuvoje) R. G. rašytinius paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad Sutarties pasirašymą inicijavo ieškovas ir būtent ieškovas paruošė bei atsiuntė jau Ieškovo ir UAB „Granum food“ pasirašytą Sutartį atsakovui. Atsakovas niekaip neprisidėjo prie šios Sutarties turinio, jos neįtakojo, jau šalių pasirašyta Sutartis jam buvo atsiųsta vien tam, kad jis duotų sutikimą dėl skolininkų pasikeitimo prievolėje, kas akivaizdžiai matyti iš pačios Sutarties teksto (Sutarties I dalis 3 p.).Aplinkybę, kad Sutartis buvo paruošta ne atsakovo patvirtina, ieškovo pateiktos 2009-11-10 skolos perkėlimo sutartis, sudaryta su UAB „Širmulis“, 2009-11-10 skolos perkėlimo sutartis, sudaryta su UAB „Tiekėjų gildija“, kurios savo turiniu ir forma visiškai identiškos ginčo Sutarčiai. Galima išvada, kad tiek Sutartį, tiek 2009-11-10 skolos perkėlimo sutartis su UAB „Širmulis" ir UAB „Tiekėjų gildija" ruošė vienas ir tas pats asmuo. Kadangi pasirašant skolos perkėlimo sutartis su UAB „Širmulis“ ir UAB „Tiekėjų gildija“ atsakovas nedalyvavo, akivaizdu, kad jis nėra Sutarties rengėjas ir iniciatorius, o Sutarties parengimą ir pasirašymą inicijavo pats Ieškovas, kaip ir nurodyta R. G. paaiškinimuose. Teismo vertinimu, atsakovas siekė teisėto tikslo, kad nesugebančio atsiskaityti skolininko UAB „Granum food“ skolą atsakovui perimtų mokus skolininkas (ieškovas). Toks tikslas, vertinant jį sąžiningumo aspektu, nėra nesąžiningas ir atitinka įprastą verslo praktiką.Teismo vertinimu, nurodyta visuma ieškovo šiame sprendime nurodytų ieškovo sudarytų sandorių, kuriuose dalyvavo AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“, UAB „Arimex“ ir skolininkas UAB „Granum food“, galėtų būti vertinama kaip neteisėtas verslo perkėlimas siekiant išvengti dalies skolų mokėjimo ir visuma nurodytų sandorių lėmė UAB „Granum food“ bankrotą. Kaip nurodė ieškovo atstovas, buvo įgyvendintas taip vadinamas „sfinkso“ modelis. Sudarius visumą nurodytų sandorių ieškovo mokumas iš esmės pablogėjo. Tačiau neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, pripažinti negaliojančia vien ginčo Sutartį kaip nesąžiningą, nėra pagrindo. Ieškovas neįrodė Sutarties sąsajumo su ieškovės ir AB „Širmulis“, UAB „Tiekėjų gildija“, UAB „Arimex“ sudarytomis sutartimis bei atsakovo vadovų ar akcininkų susijimo su ieškovo ar UAB „Granum food“ akcininkais ir vadovais. Vienas atsakovas, kuris buvo vienas keleto UAB „Granum food“ tiekėjų (kreditorių) negali atsakyti už finansines pasekmes ieškovui, kurias lėmė suderintų sandorių kompleksas.

Dėl restitucijos taikymo galimybių

Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Pagal CK 1.82 str. 4 d. pripažįstant sandorį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo juridinio asmens teismui, imperatyviai yra taikoma dvišalės restitucijos nuostatos. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju, remiantis CK 6.145 str. 2 d. nuostata, teismas restitucijos neturėtų taikyti net ir pripažinus Sutartį negaliojančia.Esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją, t. y. įpareigoti atsakovą ieškovui grąžinti Sutarties pagrindu Ieškovo jam sumokėtą 75 766,54 Eur sumą, nes dvišalė restitucija šiuo atveju dėl objektyvių aplinkybių negalima: pradinis skolininkas UAB „Granum food” yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro jam bankrutavus, todėl pradinio skolininko UAB „Granum food” įsipareigojimų niekas neperėmė. Taigi, pritaikius vienašalę restituciją, atsakovas neturėtų jokios objektyvios galimybės gauti atlyginimą už tinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, t. y. atlygį už parduotas prekes. Taigi šios bylos atveju pritaikius restituciją, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų atsakovo padėtis, nes jis negautų piniginių lėšų, kurias turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių gauti pagal kitas tinkamai įvykdytas sutartis.Teismas sutinka, kad dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. galimybės taikyti tik vienašalę restituciją, yra atsakingas pats ieškovas. Ieškovo bankroto procedūra pradėta 2012-11-14, jo bankroto administratoriui Ieškovo dokumentai, tame tarpe ir sudarytos sutartys, buvo perduoti 2012-12-10. UAB „Granum food“ iš Juridinių asmenų registro išregistruotas tik 2013-12-05. Taigi, Ieškovo bankroto administratorius turėjo galimybę pareikšti šį ieškinį dar egzistuojant Sutarties šaliai, t. y. UAB „Granum food“, tokiu atveju būtų buvę galima taikyti dvišalę restituciją, o atsakovas turėtų galimybę atgauti pinigines lėšas, kurias sąžiningai uždirbo kitų sutarčių pagrindu. Nėra pagrindo taikyti dvišalę ar vienašalę restituciją.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovas 2015 m. kovo 6 d. pateikdamas nagrinėjamą ieškinį praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreditoriaus ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reikšti (CK 6.66 str. 3 d.). Laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p.). Nustatyta, kad ieškovo bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2012-12-10. Ieškinį teisme, sprendžiant iš ieškinyje nurodytos jo datos, Ieškovas pareiškė tik 2015-03-06. Ieškovas actio Pauliana ieškinį pareiškė daugiau nei vienerius metus praleidęs ieškinio senaties terminą.Ieškinyje ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes neatnaujinus ieškinio senaties termino bus neišieškotos skolos ir nukentės ieškovo kreditorių interesai, tai prieštaraus bankroto proceso tikslui. Ieškinio atmetimas bus nesuderintas su visuotinai pripažintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pakeitė poziciją dėl sužinojimo apie Sutartį momentą, teigė, kad apie Sutartį buvo sužinota Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą tarp Ieškovo ir UAB „Širmulis“ tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimuose dėstytas aplinkybes. Sutiktina, kad ieškovo atstovo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad apie Sutartį sužinojo vėliau negu Ieškovo bankroto administratoriui buvo perduoti visi Ieškovo dokumentai. CK 1.131 str. 2 d. numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinimas. Pagal teismų praktiką svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku ginti savo subjektines teises, gali būti pripažintos tik nepriklausiusios nuo asmens valios, objektyviai užkirtusias kelią jam laiku pradėti ginti pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014). Ieškovo nurodyta vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo priežastis – atsakovui esant Latvijos Respublikos įmonei, nemažos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu, - negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ši aplinkybė objektyviai neužkerta kelio pareikšti ieškinio, tuo labiau, kad ši aplinkybė nebuvo išnykus ir reiškiant šį ieškinį. Vertimo paslaugos neatpigo ir procesinių dokumentų vertimas kainuoja tiek pat, kaip ir prieš metus. Nenustatyta, kad 446,49 Eur suma, kurią ieškovas išleido vertimo paslaugoms, nėra reikšminga atsižvelgiant į ieškovo bankroto administravimo išlaidas įskaitant ir apmokėjimą už advokato pagalbą. Ieškinio senatis buvo praleista ženkliai, t. y. beveik 1,5 metų. Ieškovui neįvardijus svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą ieškinio senačiai atnaujinti, Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su viešuoju interesu bankroto bylose ir kreditorių interesų gynimu, reiškiant šį ieškinį, vertintinos kaip nereikšmingos. Teismų praktikoje nurodoma, jog vien tik aplinkybė, kad bankroto administratorius, teikdamas ieškinį teismui, gina visų kreditorių interesus, nesudaro pagrindo manyti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316/2012; 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1513/2012).Ieškinys atmetamas tuo pagrindu, jog jam pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas.Ieškovas prašo priteisti iš ieškovo BUAB „GLOBUS trade“ visas atsakovo A/S „Dobeles dzirnavnieks“ du kartus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei vieną kartą apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra lygios 8 587,48 Eur sumai. Ieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl jos priteisiamos iš ieškovo administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui Latvijos Respublikos įmonei A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ iš ieškovo bankrutuojančios UAB ,,GLOBUS trade“ 8 587,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios išieškomos iš bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB ,,GLOBUS trade“ į valstybės pajamas 23,24 Eur vertimo išlaidų.

Sprendimas skundžiamas per trisdešimt dienų paduodant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Ignotas