- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-686-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3777-104/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TIEKĖJŲ GILDIJA“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „GLOBUS trade“ kreipėsi į teismą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“, prašydama CK 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovės, atsakovės ir UAB „GRANUM FOOD“ sudarytą skolos perkėlimo sutartį, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad patikrinus įmonės sandorius nustatyta, jog pagal ginčo sandorį ieškovė, kaip naujoji skolininkė, iš pradinės skolininkės UAB „GRANUM FOOD“ perėmė 155 778, 49 Lt prievoles pagal 2006 m. liepos 20 d. tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „GRANUM FOOD“ ir atsakovės. Ieškovės teigimu, ginčo sutartis prieštarauja BUAB „GLOBUS trade“ įmonės tikslams (CK 1.82 str.), pažeidžia ieškovės kreditorių interesus (CK 6.66 str.), todėl pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė atnaujinti ieškovei BUAB „GLOBUS trade“ praleistą vienerių metų ieškinio senatį reikšti actio Pauliana ieškinį, ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ ieškinį atsakovei UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančia tenkinti, panaikinti 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „GLOBUS trade“ kaip naujoji skolininkė iš pradinės skolininkės UAB „GRANUM FOOD“ perėmė 155 778, 49 Lt dydžio kylančias prievoles pagal 2006 m. liepos 20 d. tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „GRANUM FOOD“ ir atsakovės UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ grąžinti ieškovei BUAB „GLOBUS trade“ 155 778, 49 Lt, priteisti iš atsakovės UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ valstybei 17,21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad actio Pauliana atveju taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovė praleido, tačiau tenkino prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, įvertino tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, kreditorių teisių gynimas ir jų reikalavimų patenkinimas iš įmonės turto, o ginčo sandoris akivaizdžiai žalingas ieškovei. Teismas pabrėžė, kad vien bankroto administratoriaus neatsargumas (ar neatidumas), negali būti pagrindas teismui atsisakyti ginti ieškovės kreditorių pažeistas teises ir viešąjį interesą.
Teismas nustatė, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes ieškinio pateikimo dieną ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai yra 731 636, 12 Lt. Ginčo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teisės, nes sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo 2 961 832 Lt įsipareigojimų per vienerius metus, o jos turtas buvo 3 148 982 Lt, t. y. ieškovė jau sandorio sudarymo metu buvo nemoki, o būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.
Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo sandorį ieškovas kaip naujasis skolininkas iš pradinio skolininko UAB „GRANUM FOOD“ perėmė 155 778, 49 Lt prievoles pagal 2006m. liepos 20 d. tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „GRANUM FOOD“ ir atsakovo, o Klaipėdos apygardos teismas 2009m. gruodžio 15 d. nutartimi pradiniam skolininkui UAB „GRANUM FOOD“ iškėlė bankroto bylą. Teismas pabrėžė, kad ieškovas neteko galimybės atgauti 155 778,49 Lt iš bankrutavusios UAB „GRANUM FOOD“. Atsakovo teiginį, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu buvo skolinga UAB „GRANUM FOOD“ ir atsakovei, teismas pripažino neįrodytu dėl tokių duomenų byloje nebuvimo. Atsakovės pateiktus duomenis, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu priteisė UAB „GRANUM FOOD“ iš ieškovės 435 407, 25 Lt, teismas pripažino įrodančiais ieškovės skolos atsiradimą vėlesniu laikotarpiu – už UAB „GRANUM FOOD“ 2009m. gruodžio 2-9 dienomis pagamintas ir perduotas ieškovei prekes. Nesant byloje duomenų, kad ieškovė buvo skolinga pradiniai skolininkei ar atsakovei, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo, pažymėjo, kad ieškovė, kaip savo kreditorių skolininkė, buvo ypač nesąžininga, nes žinojo savo finansinę padėtį, tačiau be teisinio pagrindo perėmė UAB „GRANUM FOOD“ skolą atsakovei ir su ja atsiskaitė.
Teismas nustatė, jog po skolos perleidimo UAB „GRANUM FOOD“ greitai bankrutavo. Atsakovės nesidomėjimą kitos sandorio šalies patikimumu bei apdairaus ir rūpestingo elgesio stoką, teismas vertintino kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymą. Teismas pabrėžė, kad atsakovė, būdama verslininke, ieškovės ir UAB „GRANUM FOOD“ partnere, veikdama kaip rūpestingas ir apdairus verslo subjektas, turėjo savarankiškai domėtis savo partnerių finansine būkle, negalėjo nesuprasti, kad ieškovė yra susidūręs su mokumo problemomis. Be to, atsakovė, būdama verslo subjektas, neturėjo pagrindo manyti, kad yra vienintelė ieškovės kreditorė ir kad ginčijamu sandoriu kitų kreditorių interesai nebus pažeisti.
Teismas sprendė, kad yra CK 6.66 straipsnyje nustatyti pagrindai ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu.
Konstatavęs skolos perkėlimo sutarties nenaudingumą ir žalingumą ieškovei, teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoris prieštaravo ieškovės įmonės tikslams, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.
Teismas nurodė, jog pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikytina restitucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perima įmonės valdymą ir nuo šio momento turi pareigą patikrinti visus bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per pastarąjį laikotarpį. Šios pareigos įgyvendinimas bei terminas actio Pauliana pareikšti siejamas su ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Administratorius savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, todėl nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą.
2. Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis CK 6.116 straipsniu. Piniginė prievolė buvo perkelta ieškovei, o atsakovė šioje sutartyje iš esmės davė sutikimą tokiai sutarčiai, tačiau nebuvo pagrindinė sandorio šalis, tarp kurios susiklostė esminis minėto sandorio teisinis santykis. Atsakovė nebuvo tas asmuo, kuris iškėlė interesą tokiai sutarčiai sudaryti.
3. Ieškovė akcentuojama aplinkybė apie mokestinių nepriemokų buvimą ginčijamo sandorio metu nesudaro pagrindo spręsti apie sandorio neteisėtumą ir sudarymo negalimumą.
4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir UAB „GRANUM FOOD“ bendradarbiavo ir palaikė verslo santykius, todėl ginčijamos skolos perkėlimo sutarties sudarymas tarp šalių buvo normali praktika.
5. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktos auditoriaus išvados, kurioje nurodyta, kad sutarties sudarymo momentu ieškovė neturėjo finansinių problemų, o jo finansinė padėtis dėl sudaryto sandorio nepablogėjo. Ieškovės mokėtina suma pagal skolos perkėlimo sutartį yra 155 778,49 Lt ir 2009 m. gruodžio 31 dienai buvo tik 5,26 proc. nuo visų ieškovės įsipareigojimų, todėl reikšmingos įtakos ieškovės nemokumui negalėjo turėti. Ieškovė iki 2010 metų dirbo pelningai, o nuosavas kapitalas tapo neigiamu dėl ieškovės nuostolingos veiklos 2010-2012 metais.
6. Tam, kad privataus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; antra, turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; trečia, turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Nagrinėjamu atveju nei viena iš aukščiau nurodytų sąlygų neegzistuoja.
7. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kuris yra viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį bei pagal CK 1.82 straipsnį norint pripažinti juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį negaliojančiu.
8. UAB „GLOBUS trade“ įstatų 5.5.3 punktas numato, jog bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų sutikimo pritarimą sudaryti susitarimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma 10 000 Lt, įvykdymo laidavimo ar garantavimo. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, o ne laidavimo ar garantavimo. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu galiojančioje UAB „GLOBUS trade“ įstatų redakcijoje nėra numatytas draudimas sudaryti skolos perkėlimo sutartis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškovo valdymo organų kompetenciją.
9. Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas yra neįmanomas. Sandorį pripažinus negaliojančiu atstatyti iki sandorio sudarymo buvusios padėties nėra galimybių, kadangi pradinė skolininkė UAB „GRANUM FOOD“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsakovė neturės galimybių atgauti skolą iš pasibaigusio juridinio asmens.
Atsiliepimas
Ieškovė BUAB „GLOBUS trade“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą ir suteikė ieškovei ir jos kreditoriams galimybę ginti jų pažeistas teises ir teisėtus interesus;
2. Priešingai nei nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Sutartis pažeidžia kreditorių teises, nes yra akivaizdžiai nenaudinga ieškovei. Sutartimi ieškovas iš pradinio skolininko UAB ,, GRANUM FOOD“ perėmė 155 778,49 Lt įsiskolinimą atsakovei. Ieškovė nebuvo skolinga atsakovei, nebuvo skolinga ir pradiniam skolininkui, skola pagal sutartį buvo perimta neatlygintinai be teisinio ar faktinio pagrindo. Sutartimi ieškovė pablogino savo finansinę būklę, kas turėjo įtakos neigiamos įtakos ieškovės mokumui ir gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo finansinių sunkumų, po ginčijamos sutarties sudarymo sumažėjo ieškovės turimas turtas.
3. Ieškovo 2009 m. ir 2010 m. balansai neabejotinai patvirtina, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo finansinių sunkumų bei tai, kad ieškovės turtas po sutarties sudarymo sumažėjo, todėl ta aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktos auditoriaus R. B. specialisto konsultacinės išvados, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama.
4. Sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo skolinga UAB ,, GRANUM FOOD“ ir skolą perėmė be jokio pagrindo. Ieškovė, atsakovė ir UAB ,, GRANUM FOOD“ iš nemokios įmonės (UAB ,, GRANUM FOOD“) perkeldami skolą naujai įsteigtai įmonei (ieškovei) akivaizdžiai siekė apeiti ĮBĮ imperatyviai įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. Taigi ginčijama sutartis jau nuo pat pradžių buvo niekinė.
5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė neatliko pareigos pasidomėti ieškovo kreditoriais, sudarydamas skolos perkėlimo sutartį atsakovė nepasidomėjo ar šiuo sandoriu nebus pažeistos kitų kreditorių teisės, ar kita sandorio šalis be tam esamo pagrindo, neatlygintinai perimdama skolą nesielgia nesąžiningai. Atsakovė, sudarydama sutartį žinojo, kad ieškovė nėra jai skolinga, veikė išimtinai savo interesais, ignoravo tą faktą, kad ieškovė skolą prisiima nesant tam jokio pagrindo, nevykdė savo pareigos pasidomėti, ar sutartis nepakenks ieškovės ir jos kreditorių turtiniams interesams, todėl atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu.
6. Sutartis prieštarauja ne tik ieškovės veiklos tikslui siekti pelno, bet ir buvo sudaryta pažeidžiant ieškovės valdymo organų kompetenciją – ieškovės vadovui pažeidus įstatuose įtvirtintą draudimą sudaryti įmonei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą sandorį.
7. Aplinkybė, kad BUAB ,,GRANUM FOOD“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir pritaikius restituciją atsakovė neturės galimybių atgauti skolą iš pasibaigusio juridinio asmens, nereiškia, kad būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti interesai.
8. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji nebuvo pagrindinė ginčijamo sandorio šalis ir tik davė sutikimą tokiai sutarčiai sudaryti. Tiek pradinis skolininkas, tiek skolos perėmėjas, tiek kreditorius gali būti (ir nagrinėjamu atveju yra) daugiašalio skolos perkėlimo sandorio šalimis. Skolos perkėlimo sutartyje įtvirtina, kad sutarties šalys yra trys: UAB ,,GRANUM FOOD“ (viena šalis), UAB ,,GLOBUS trade“ (antra šalis) ir UAB ,, TIEKĖJŲ GILDIJA“ (trečia šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog skolos perkėlimas savo esme yra daugiašalis sandoris.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 20 d. gautas atsakovės UAB ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“ prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 25 d. gauti atsakovės UAB ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“ rašytiniai paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė išreikalauti iš ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ bankroto administratoriaus iki 2016 m. gegužės 11 d. duomenis apie BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus (jų dalis), kurie atsirado iki ginčijamo sandorio (2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutarties) sudarymo, jų atsiradimo momentą, pasiūlyti šalims pateikti į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus iki 2016 m. gegužės 11 d., netenkinti atsakovės UAB ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“ prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gegužės 11 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gegužės 12 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3777-104/2014, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „GRANUM FOOD“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovei buvo perkeltos pradinio skolininko UAB „GRANUM FOOD“ prievolės pagal šio ir atsakovės 2006 m. liepos 20 d. sudarytą tiekimo sutartį – t. y. pareiga sumokėti sutarties kainą, palūkanas ir delspinigius, skolos dydis – 155 778,49 Lt. Ieškovė įvykdė skolos perkėlimo sutartimi prisiimtą prievolę ir sumokėjo atsakovei 155 778,49 Lt UAB „GRANUM FOOD“ skolą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „GRANUM FOOD“ iškelta bankroto byla, 2013m. gruodžio 5 d. bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo reikalavimą CK 6.6 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Esminiai atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimas, susiję su kreditoriaus teisinės padėties skolos perkėlimo sandoryje teisiniu vertinimu, senaties termino actio Pauliano ieškiniui pareikšti pradžios aiškinimu, su kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos pripažinimu, su atsakovo nesąžiningumo vertinimu, su restitucijos taikymu.
Nagrinėjamu atveju taip pat sprendžiamas klausimas, ar atsakovė UAB ,,TIEKĖJŲ GILDIJA“, sudarydama ginčo sandorį, veikė nesąžiningai CK 1.82 straipsnio prasme.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir netenkintas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė, vykdydama Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartį pateikė papildomus įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kreditorinį reikalavimą BUAB ,,GLOBUS trade“ bankroto byloje, Negyvenamųjų patalpų nuomos 2009 m. vasario 9 d. sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; Negyvenamųjų patalpų nuomos 2009 m. spalio 20 d. sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2010 m. balandžio 21 d. raginimą dėl atsiskaitymo, išrašus iš BUAB ,,GLOBUS trade“ banko sąskaitos, 2013 m. vasario 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ieškinį dėl UAB ,,GRANUM FOOD“ bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima su pateiktais procesiniais dokumentais pateiktus į bylą įrodymus ir juos vertina.
Dėl kreditoriaus teisinės padėties skolos perkėlimo sandoryje
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė nebuvo asmuo, kuris iškėlė interesą tokiai sutarčiai sudaryti. Apeliantės teigimu, skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis CK 6.116 straipsniu. Piniginė prievolė buvo perkelta ieškovei, o atsakovė šioje sutartyje iš esmės davė sutikimą tokiai sutarčiai, tačiau nebuvo pagrindinė sandorio šalis, tarp kurios susiklostė esminis minėto sandorio teisinis santykis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė neginčija aplinkybės, kad sandorio šalimi ji buvo.
CK 6.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. Be to, jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 str. 3 d.).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Savo esme tai yra daugiašalis sandoris. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 str.). Bet kuriuo atveju skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo negalimas. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo skolininko sutikimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju, skolos perkėlimo sutartį sudarė trys šalys – ieškovė (naujoji skolininkė), atsakovė (kreditorė) ir pradinė skolininkė UAB „GRANUM FOOD“. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės argumentai, kad ji nebuvo ginčo sandorio šalimi, iškėlusia interesą sudaryti skolos perkėlimo sutartį, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė buvo ginčijamo sandorio šalis, kad turėjo turtinį interesą tokios sutarties sudarymu, todėl apeliantė laikytina tinkama atsakove byloje ir jai gali būti taikomos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsirandančios neigiamos teisinės pasekmės.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti skaičiuojamas ne nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos. Kita vertus, byloje nėra ginčo, jog terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra praleistas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į viešojo intereso byloje egzistavimą, šį terminą atnaujino. Dėl šių priežasčių atsakovės argumentai, susiję su termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, neturi reikšmės. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą pripažino praleistu, jį atnaujino, o argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą buvimo, apeliantė nenurodė.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos
Apeliantė laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sudarytas skolos perkėlimo sandoris pažeidė kreditorių interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas dviejų actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovės nesąžiningumo – nebuvimas.
Byloje nustatyta, jog pateiktame į bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 12 d. rašte Nr. (20.21-06)-RMA-6696 nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. ginčijamos sutarties sudarymo dienai, ieškovė turėjo 6 875,07 Lt nepriemoką VMI. Ieškovės teigimu, dėl to darytina išvada, jog įsiskolinimas VMI egzistavo ir ginčijamos sutarties sudarymo dienai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien to fakto, kad kuris nors kreditorius sandorio sudarymo metu turėjo reikalavimą ir to paties kreditoriaus reikalavimai patvirtinti bankroto byloje dar nepatvirtina nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimo, nes tai gali būti skirtingi reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2009 m. lapkričio 10 d., ginčijamo sandorio sudarymo dieną, UAB „Globus trade“ turėjo 6 875,07 Lt (1 991,16 Eur) mokestinę nepriemoką VMI, todėl darytina išvada, jog ginčijamo sandorio sudarymas negalėjo turėti įtakos ieškovei šią nepriemoką padengti. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, ar ši nepriemoka buvo vėliau padengta. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu laikotarpiu susidarė mokestinė nepriemoka. Ieškovė neįrodė, kad ji galimai išaugo ir liko nepadengta dėl ginčijamo sandorio sudarymo.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai dėl BUAB ,,GLOBUS trade“ finansinių įsipareigojimų įmonei UAB „BNT“ neįrodo actio Pauliana taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis BUAB ,,GLOBUS trade“ bankroto byloje nėra patvirtintas UAB „BNT“ kreditorinis reikalavimas.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, turėjo finansinių sunkumų, sudarė ginčo sandorį, kuris turėjo reikšmės ieškovės mokumui, atsiskaitymui su kreditoriais, kreditorių teisių pažeidimui. Ieškovės gerą finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu patvirtina pateikti į bylą įrodymai, įskaitant 2014 m. gruodžio 8 d. specialisto konsultacinę išvadą (bylos medžiagos t. 1, 101-109). Remiantis ieškovės finansiniais dokumentais, atsakovė negalėjo spręsti, kad ieškovei sudarant ginčo sandorį, jos finansinė padėtis buvo sunki. Kadangi ieškovės finansinė padėtis sudarant ginčo sutartį buvo gera, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie ieškovės blogą finansinę būklę ginčo sandorio sudarymo metu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškovės finansinė padėtis sudarant ginčo sutartį buvo gera, o šios sutarties sudarymas negalėjo turėti įtakos ieškovės nemokumui, kuris atsirado vėliau nei buvo sudaryta ginčo sutartis. Ginčo sandorio sudarymas neturėjo įtakos ženkliam ieškovės turto sumažėjimui, galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, įmonės mokumui, vėlesniam bankroto bylos iškėlimui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad net jeigu byloje ir būtų įrodytas ieškovės pradelstų įsipareigojimų turėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „BNT“ ginčo sandorio sudarymo momentu, tai atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ginčo sandorio sudarymo momentu tokių ieškovės nurodytų įsipareigojimų dydis yra mažareikšmis ir ginčo sandoris neturėtų reikšmės tokių įsipareigojimų vykdymui, neturėtų reikšmės kreditorių teisėms.
Ieškovė neįrodė, kad yra CK 6.66 straipsnyje nurodyti pagrindai ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Bylos duomenys paneigia ieškovės teiginius dėl CK 6.66 straipsnio taikymo ginčo sandoriui. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo spręsti, jog ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį.
Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams ir sandorio šalių sąžiningumo
Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kuris yra viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį bei pagal CK 1.82 straipsnį norint pripažinti juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį negaliojančiu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas - užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą - nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai. Atsakomybę už sutarčių sudarymą, jei šie veiksmai bendrovei padarė nuostolių, turėtų prisiimti asmenys, viršiję bendrovės jiems suteiktus įgaliojimus, nagrinėjamu atveju - bendrovės vadovas. Paminėtina ir tai, kad įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, įmonės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieštarauja įmonės tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169/2016; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viena iš aplinkybių, kurias turi įrodyti ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pagal CK 1.82 straipsnį turi įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Pagal CK 1.82 straipsni yra preziumuoiama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Pažymėtina, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas įrodinėjant, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai, nėra pakankamas įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo formuojama praktiką, konstatuoja, jog ieškovė nagrinėjamu atveju turi įrodyti, kad atsakovė ir BUAB „GRANUM FOOD“, sudarydamos skolos perkėlimo sutartį su ieškove, žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovės valdymo organo-direktoriaus sudaromas skolos perkėlimo sandoris prieštarauja bendrovės tikslams. Remiantis CK 6.66 str. bei šią normą aiškinančia teismu praktika, ūkio subjekto sąžiningumas yra preziumuojamas, jis negali būti paneigiamas nepagristomis prielaidomis apie tariamą nepasidomėjimą ieškovės kreditoriais, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovės žinojimą ne tiesiog apie ieškovės kreditorius, bet apie galimą jų teisių pažeidimą sudaroma sutartimi. Bylos duomenys patvirtina, jog remiantis ieškovės finansiniais dokumentais atsakovė negalėjo spręsti, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, kadangi ieškovės finansinė padėtis sudarant sutartį buvo gera.
Byloje nustatyta, jog BUAB „Globus trade“ įstatų 5.5.3 p., numatė, jog bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų sutikimo pritarimą sudaryti susitarimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma 10 000 Lt įvykdymo laidavimo ar garantavimo. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu galiojančioje BUAB „Globus trade“ įstatų redakcijoje nėra numatyta draudimo BUAB „Globus trade“ sudaryti skolos perkėlimo sutartis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškovės valdymo organų kompetenciją. Pažymėtina, jog ginčo sandorį ieškovės vardu sudarė bendrovės vadovas M. G., turintis 50 proc. bendrovės akcijų. Nors sandoriu ieškovė neatlygintinai perėmė kito juridinio asmens UAB „GRANUM FOOD“ turtinę prievolę, tačiau šiuos du juridinius asmenis tiek iki ginčo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo siejo tarpusavio, įskaitant verslo, santykiai. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorio šalis siejo verslo santykiai ir šalys buvo suinteresuotos verslo tęstinumu (bylos medžiagos t. 1., b. l. 37-50).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 4 d. 3-6 p., valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ir garantavimo, ilgalaikio turto įsigijimo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 4 d., jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ginčijamas sandoris nepatenka nei į aukščiau išvardintų sandoriu kategoriją (jis nesusijęs su ilgalaikiu įmonės turtui), nei į sandorių, priklausančiu išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai bei numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d., sąrašą.
Bylos duomenys patvirtina ginčo sandorio šalių verslo santykius (bylos medžiagos t. 1., b. l. 37-50). Ginčo sutarties šalys buvo suinteresuotos verslo tęstinumu. Atsižvelgiant į ginčo sandorio šalių verslo santykius, neatlygintinas vienos sandorio šalies perėmimas kitos šalies turtinės prievolės perėmimas nereiškia ginčo sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė naujų ar papildomų įrodymų dėl atsakovės nesąžiningumo. Ieškovės teiginius dėl atsakovės nesąžiningumo paneigia bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo spręsti, jog ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų actio Pauliano taikymo sąlygų ginčo sandoriui, taip pat neįrodė, kad yra CK 1.82 straipsnyje nurodytas pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo konstatuoti ginčo sandorio negaliojančiu ieškovės nurodytais pagrindais.
Dėl to atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir panaikinamas skundžiamas teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovė (apeliantė) pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 6 180 Lt (1 789,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė (apeliantė) pirmosios instancijos teisme patyrė 6 180 Lt (1 789,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog atsakovės (apeliantės) prašymas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92 ir 96 straipsniais, sprendžia, jog priteistina iš ieškovės valstybei 4.98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliantė prašė priteisti iš ieškovės 551,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 551,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog apeliantės prašymas tenkintinas.
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas netenkintinas.
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ administravimui skirtų išlaidų atsakovei UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ 1 789,85 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ administravimui skirtų išlaidų atsakovei UAB „TIEKĖJŲ GILDIJA“ 551,97 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės BUAB „GLOBUS trade“ administravimui skirtų išlaidų valstybei 4.98 Eur (keturis eurus 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.