- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- e2-3777-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00439-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- BUAB „Globus Trade“
- Atsakovas
- UAB „Tiekėjų gildija“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Globus Trade“ (atstovaujamos bankroto administratoriaus S. L.) ieškinį atsakovui UAB „Tiekėjų gildija“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Globus Trade“, atstovaujamas bankroto administratoriaus S. L., actio Pauliana ieškiniu prašo pripažinti CK 6. 66 str. pagrindu negaliojančia 2009-11-10 sudarytą tarp ieškovo BUAB „Globus Trade“, atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Granum food“ skolos perkėlimo sutartį, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Patikrinus įmonės sandorius, bankroto administratorius nustatė, kad pagal ginčo sandorį ieškovas kaip naujas skolininkas iš pradinio skolininko UAB „Granum food“ perėmė 155 778, 49 Lt dydžio kylančias prievoles pagal 2006-07-20 sudarytą Tiekimo sutartį sudarytą tarp UAB „Granum food“ ir atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“. Ieškovo atstovas teigia, kad ginčo sutartis prieštarauja BUAB „Globus Trade“ įmonės tikslams (CK 1. 82 str.), pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, todėl pripažintina nugaliojančia nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visas actio Pauliana sąlygas nustatytos CK 6. 66 str. Ieškovas taip pat teigia, kad sandoris negalioja ir dėl to, kad prieštarauja ieškovo įmonės tikslams.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo tokius argumentus: piniginė prievolė buvo perkelta ieškovui, o atsakovas nebuvo pagrindinė sandorio šalis, o tik davė sutikimą tokiai sutarčiai, nes skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui; ginčo sutarties sudarymas 2009 m. neturėjo jokios įtakos ieškovo nemokumui, nes nemokumas atsirado daug vėliau; ginčo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, sutartis buvo sudaryta laikantys įstatymo reikalavimų; visas trys įmonės vystė verslo santykius ir plėtrą – atsakovas turėjo sutartis su abiems įmonėmis, šios įmonės taip pat turėjo priešpriešinių įsipareigojimų viena kitai; ginčo sutartie buvo normali praktika tarp šalių; nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes sudarant sandorį, nebuvo pažeidžiamos kitų kreditorių teises; ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ir nėra jokio pagrindo terminą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi ieškovui UAB „Globus Trade“ iškelta bankroto byla (b.l. 5). Patikrinus įmonės sandorius, bankroto administratorius nustatė, kad pagal 2009-11-10 sudarytą ginčo sandorį ieškovas kaip naujas skolininkas iš pradinio skolininko UAB „Granum food“ perėmė 155 778, 49 Lt dydžio kylančias prievoles pagal 2006-07-20 sudarytą Tiekimo sutartį sudarytą tarp UAB „Granum food“ ir atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“ (b.l. l. 7, 44). Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi iškėlė UAB „Granum food“ bankroto bylą.
Ieškovo atstovas teigia, kad ginčo sutartis prieštarauja BUAB „Globus Trade“ įmonės tikslams (CK 1. 82 str.), nes ieškovas negavo iš to sandorio jokios naudos, atsiskaitė su atsakovu ir sumažino savo turtą, nors nebuvo skolingas nei atsakovui, nei UAB „Granum food“. Taip pat pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, todėl pripažintina nugaliojančia nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visas actio Pauliana sąlygas nustatytos CK 6. 66 str.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana, kaip kreditorių teisių gynimo būdas, suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, turint tikslą apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012).
Dėl actio Pauliana, kaip kreditorių interesų teisinės apsaugos būdo, išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant tam tikrų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas:
Žemesnės instancijos teismas
1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;
2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;
4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai:
1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;
2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Dėl praleisto senaties termino
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).
Nagrinėjamu atveju neginčitinai nustatyta, kad ieškovas actio Pauliana atveju taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido, nes ieškovo bankroto administratorius gavo ieškovo dokumentus 2012-12-10, o ieškinį pareiškė 2014-02-24. Tačiau ieškovas prašo atnaujinti praleistą terminą. Jo atstovas nurodo, kad segtuvas su dokumentais, tarp kurių buvo ir ginčo sandoris, buvo pamestas, apie sandorį bankroto administratoriui paaiškėjo tik 2013 m. kai kreditoriai pradėjo teikti savo reikalavimus, todėl terminas praleistas nežymiai. Be to, teisingumo sąžiningumo ir protingumo principai įpareigoja senaties terminą atnaujinti, nes šio konkrečiu atveju bankroto byloje vyrauja viešasis interesas, kreditorių teisių gynimas ir jų reikalavimų patenkinimas iš įmonės turto, o ginčo sandoris akivaizdžiai žalingas ieškovo įmonei. Esant tokioms ieškovo argumentams, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai duoda teisinį pagrindą atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes vien bankroto administratoriaus neatsargumas (ar neatidumas), negali būti pagrindu teismui atsisakyti ginti ieškovo kreditorių pažeistas teises tuo pačiu ir viešąjį interesą.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo byloje
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes ieškinio pateikimo diena ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 731 636, 12 Lt dydžio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teisės, nes sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo 2 961 832 Lt įsipareigojimų per vienerius metus, kai jo turtas sudarė 3 148 982 Lt, t.y. ieškovas jau sandorio sudarymo metu buvo nemokus, o būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, t.y. atsiskaitė su atsakovu. Be to, pagal 2009-11-10 sudarytą ginčo sandorį ieškovas kaip naujas skolininkas iš pradinio skolininko UAB „Granum food“ perėmė 155 778, 49 Lt dydžio kylančias prievoles pagal 2006-07-20 Tiekimo sutartį sudarytą tarp UAB „Granum food“ ir atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“ (b.l. l. 7, 44), o 2009-12-15 Klaipėdos apygardos teismas pradiniam skolininkui UAB „Granum food“ iškėlė bankroto bylą. Tai reiškia, kad ieškovas neteko galimybės atgauti 155 778, 49 Lt iš UAB „Granum food“, tuo daugiau, kad bankrutavusi įmonė jau 2013-10-21 išbraukta iš įmonių registro. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo įmonė būtų skolinga pirminiam skolininkui UAB „Granum food“ arba atsakovui. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo skolingas kaip UAB „Granum food“ taip ir atsakovui, neįrodytas byloje. Atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-12-10 sprendimu priteisė UAB „Granum food“ iš ieškovo 435 407, 25 Lt (b.l. 25), įrodo ieškovo skolos atsiradimą vėlesniu laikotarpiu - už UAB „Granum food“ 2009-12-02 – 2009-12-09 pagamintas ir perduotas ieškovui prekes 435 407,25 Lt sumai (teismas tokį faktą nustatė iš Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-10 sprendimo turinio pasinaudojęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis).
Nesant byloje duomenų, kad ieškovas neturėjo įsiskolinimo nei pirminiam skolininkui, nei atsakovui, darytina išvadą, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo 2009-11-10 sandorio. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga. Vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį, skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Šios bylos kontekste (kai bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytus atlygintinius sandorius, CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Teismas pažymi, kad šio konkrečiu atveju ieškovas kaip savo kreditorių skolininkas, buvo ypač nesąžiningas, nes žinojo savo finansinę padėtį, kad įsiskolinimas kreditoriams sudarė 2 961 832 Lt trumpalaikių įsipareigojimų per vienerius metus, tačiau be jokio teisinio pagrindo perėmė UAB „Granum food“ skolą atsakovui ir su juo atsiskaitė. Tuo daugiau, kad byloje nustatyta, kad po skolos perėmimo UAB „Granum food“ greitai bankrutavo - Klaipėdos apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi iškėlė UAB „Granum food“ bankroto bylą. Atsakovas teigia, kad visas trys įmonės - ieškovas, atsakovas ir UAB „Granum food“ vystė verslo santykius ir plėtrą – atsakovas turėjo sutartis su abiems įmonėmis, šios įmonės taip pat turėjo priešpriešinių įsipareigojimų viena kitai. Tai reiškia, kad kaip ieškovui, taip ir atsakovui buvo ir turėjo būti žinoma finansinė būklė kaip ieškovo taip ir UAB „Granum food“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju, vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Taigi, atsakovo nesidomėjimas kitos sandorio šalies patikimumu (apie ieškovo turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan.) bei apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka, vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas. Taigi, atsakovas, būdamas verslininku, ieškovo ir UAB „Granum food“ partneriu, veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus verslo subjektas, turėjo savarankiškai domėtis savo partnerių finansine būkle, negalėjo nesuprasti, kad ieškovas yra susidūręs su mokumo problemomis. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė ir neginčijo šios aplinkybės, o atsakovo sąžiningumą įrodinėja tuo, kad kreditorių teisių pažeidimo nebuvo, ir kad ginčo sandoris atitinka įstatymų reikalavimus. Be to, atsakovas, būdamas verslo subjektas, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra vienintelis ieškovo kreditorius ir kad ginčijamu sandoriu jokie kitų kreditorių interesai nebus pažeisti.
Dėl ginčo sandorio prieštaravimo įmonės tikslams (CK 1. 82 str.)
Teismui konstatavus, kad 2009-11-10 sudarytą tarp ieškovo BUAB „Globus Trade“, atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Granum food“ skolos perkėlimo sutartis buvo ne tik nenaudinga, bet ir žalinga ieškovui, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoris prieštaravo ieškovo įmonės tikslams. Sandoris, sudarytas privataus juridinio asmens valdymo organų, prieštaraujantis juridinio asmens tikslams, gali būti pripažintas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Teismui anksčiau nustačius atsakovo nesąžiningumą, darytina išvadą, kad ginčo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.
Dėl išdėstyto, teismas daro išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė šioje byloje ginčo sandorio negaliojimo pagrindus - actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimą ir sandorio prieštaravimą įmonės tikslams, todėl ieškinys tenkinamas, kaip pagrįstas ir teisėtas. Visi atsakovo teiginiai ir pateikti įrodymai atmetami, nes nepaneigia teismo išvados. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija ir ieškovui priteisiama 155 778, 49 Lt suma iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo. Byloje nustatyta, kad teismas turėjo 17, 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas, tai pašto išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
atnaujinti ieškovui BUAB „Globus Trade“ praleistą vienerių metų ieškinio senatį reikšti actio Pauliana ieškinį.
Ieškovo BUAB „Globus Trade“ (į.k. 302303636, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. L. -Konstitucijos pr. 23A-15, Vilnius) ieškinį atsakovui UAB „Tiekėjų gildija“ (į.k. 12539585, reg. Kadagių g. 10, Pagiriai, Vilniaus rajonas) dėl sandorio pripažinimo negaliojančia tenkinti.
Panaikinti 2009-11-10 sudarytą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Globus Trade“ kaip naujas skolininkas iš pradinio skolininko UAB „Granum food“ perėmė 155 778, 49 Lt dydžio kylančias prievoles pagal 2006-07-20 Tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Granum food“ ir atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“.
Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Tiekėjų gildija“ grąžinti ieškovui BUAB „Globus Trade“ 155 778, 49 Lt.
Priteisti iš atsakovo UAB „Tiekėjų gildija“ valstybei 17, 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.