- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2-288-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00662-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria V. J. nustatytas terminas pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1656-796/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo arba kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ieškovui suteikti lygiavertį žemės sklypą Palangos mieste vietoje 0,0464 ha žemės sklypo, kurį jis paveldėjo pagal O. L. testamentą. Jeigu tokios galimybės nebūtų, ieškovas prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją už šį žemės sklypą kompensuoti pinigais pagal toje vietovėje esančias vidutines žemės rinkos kainas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovui V. J. nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti žyminį mokestį ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismo vertinimu, ieškovo atsakovei suformuluoti reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi suformuluoti tokį reikalavimą, kuris, jeigu jis būtų tenkintas ir įrašytas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, galėtų būti įvykdomas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ieškovui suteikti lygiavertį žemės sklypą Palangos mieste vietoje 0,0464 ha žemės sklypo, kurį jis paveldėjo pagal O. L. testamentą, negalėtų būti įvykdomas dėl jo neaiškumo, nekonkretumo ir tai lemtų (galėtų lemti) papildomus ginčus tarp šalių.
5. Teismo vertinimu, ieškovo pareikštas alternatyvus reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją už šį žemės sklypą kompensuoti pinigais pagal toje vietovėje esančias vidutines rinkos kainas, taip pat neaiškus, nekonkretus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtų aiškiai suformuluoti reikalavimą ir nurodyti, kokio dydžio kompensaciją prašo priteisti, nes nuo to priklauso ir mokėtino žyminio mokesčio dydis, mokėtinas paduodant ieškinį.
6. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad pareikštas ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 7 punktu, dėl to, kad O. L. ginčo žemės sklypą prarado dėl politinių represijų, o ieškovas jį paveldėjo pagal testamentą. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą teisės normą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tie asmenys, kurie tiesiogiai prarado turtą dėl politinių represijų. Savo ruožtu ieškovas kelia ginčą dėl, jo teigimu, jam padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Nors ginčo žemės sklypas buvo nacionalizuotas, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad visi vėlesni sandoriai ir ginčai, kilę dėl šio žemės sklypo žyminiu mokesčiu nebus apmokestinami. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai plečiamai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
7. Teismui konstatavus, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nurodyta, kad toks ieškinys apmokestintinas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turėtų įsivertinti, ar jis nagrinėjamu atveju apskritai turi reikalavimo teisę, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1373-342/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1702-525/2017) yra panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 16S-351 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei O. L.“, negaliojančiu pripažintas 2015 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. JD-940, ir taikyta restitucija, įpareigojant V. J. valstybei atlyginti turto – 0,0868 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – vertę, buvusią sklypo perleidimo metu, kuri sudaro 82 800 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas V. J. teismo prašo: 1) Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir pripažinti, kad ieškovo ieškinys atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai atitinka CPK nuostatas ir jis priimtinas nagrinėti; 2) bylos nagrinėjimą perduoti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovo ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai (ieškinio dalykas) ir pateikti rašytiniai įrodymai.
9.2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieškinį.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį, ieškovui savo reikalavimus kildinant iš paveldėjimo pagal O. L., kuri žemės sklypą prarado dėl politinių represijų, testamentą (CPK 83 straipsnio 1 dalies ir 13 punktas, CPK 579 straipsnis).
9.4. O. L. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1332 ha žemės dalį. NŽT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 16S-351 O. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0868 ha žemės sklypo dalį, likusius 0,0464 ha įsipareigota grąžinti vėliau. O. L., būdama žemės sklypo savininkė, žemės sklypą testamentu paliko ieškovui (sūnėnui V. J.). Testamentas nėra nuginčytas, jo pagrindu ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsižvelgiant į tai, taip pat galiojant (nesant panaikintai) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-156-588/2015, kurioje nustatyta, kad ieškovas yra įpėdinis pagal 2005 m. rugpjūčio 15 d. testamentą, negali būti pripažintas negaliojančiu Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarės 2015 m. kovo 12 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
9.5. Pirmosios instancijos teismo nurodytuose sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose, nieko nepasisakyta dėl O. L. testamento, kurį ji surašė 2005 m. rugpjūčio 15 d., t. y. būdama Lietuvos Respublikos piliete (jai 2002 m. spalio 30 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas), todėl administracinių teismų sprendimai negali turėti įtakos šio ieškinio nagrinėjimui.
9.6. Palangos miesto savivaldybės administracija, neišsprendusi nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo klausimo, dalį žemės sklypo neteisėtai perdavė kitam subjektui, todėl ieškovui turi būti atlyginta pagal tame mieste nustatytą vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis). Vieno aro vidutinė rinkos kaina atitinkamoje Palangos miesto dalyje yra apie 23 356 Eur, todėl ieškinio suma – 108 371 Eur (0,0464 ha x 23 356 Eur). Atsižvelgiant į tai, prašoma suteikti V. J. lygiavertį žemės sklypą Palangos mieste, o jo nesant – kompensuoti pinigais pagal toje vietovėje esančias rinkos kainas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva). Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. Ieškiniui keliami reikalavimai reglamentuoti CPK 135 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai nėra aiškūs ir tikslūs, todėl nustatė terminą ieškinio reikalavimams patikslinti –juos suformuluoti taip, kad ieškinį tenkinus, būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, nurodyti konkretų prašomos priteisti kompensacijos dydį, kuris aktualus ir mokėtino žyminio mokesčio klausimui išspręsti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas, remdamasis administracinių teismų priimtais procesiniais sprendimais, iškėlė ieškovo reikalavimo teisės reikšti atitinkamo pobūdžio ieškinį turėjimo klausimą.
18. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti, bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
19. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas, remdamasis tuo, kad O. L. nebuvo atkurta nuosavybės teisė į 0,0464 ha dalį žemės sklypo, taip pat 2005 m. rugpjūčio 15 d. testamentu, kuriuo ieškovui paliktos visos teisės atgauti O. L. turėtą žemės sklypą Palangos mieste ir, jį atgavus, juo disponuoti, bei nurodydamas, kad atsakovė, neišsprendusi nuosavybės į žemės sklypą atkūrimo klausimo, dalį žemės sklypo neteisėtai perdavė kitam subjektui, ieškiniu reiškia du alternatyvius reikalavimus – pirma, atsakovę – Palangos miesto savivaldybės administraciją – įpareigoti suteikti lygiavertį žemės sklypą Palangos mieste vietoje 0,0464 ha žemės sklypo, kurį jis paveldėjo pagal O. L. testamentą; antra, atsakovę įpareigoti už šį žemės sklypą kompensuoti pinigais pagal toje vietovėje esančias vidutines rinkos kainas.
20. CK 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: pripažindamas tas teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 3 punktas); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas); nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas); išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (CK 1.138 straipsnio 6 punktas); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (CK 1.138 straipsnio 7 punktas); kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnio 8 punktas).
21. Atsižvelgiant į šios normos turinį, konstatuotina, kad ieškovo suformuluoti ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip atitinkantys kurį nors iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisės gynybos būdų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas pagal ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir ieškinyje reiškiamus reikalavimus, nėra galimas. Tačiau, padaręs šią išvadą, teismas turėjo ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o, atsižvelgdamas į ieškovo reiškiamų reikalavimų pobūdį, ex officio (savo iniciatyva) spręsti tokio ginčo teismingumo klausimą (CPK 115 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo suformuluotas alternatyvus reikalavimas įpareigoti atsakovę (viešojo administravimo subjektą) už žemės sklypą kompensuoti pinigais, vertintinas kaip reikalavimas atlyginti turtinę žalą, ir, atitinkamai, sukeliantis pareigą už jo pareiškimą teismui mokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek reikalavimas įpareigoti atsakovę suteikti lygiavertį žemės sklypą Palangos mieste vietoje 0,0464 ha žemės sklypo, kurį jis paveldėjo pagal O. L. testamentą, tiek alternatyvus reikalavimas įpareigoti atsakovę už šį žemės sklypą kompensuoti pinigais pagal toje vietovėje esančias vidutines rinkos kainas, vertintini kaip alternatyvūs nuosavybės teisės atkūrimo būdai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 punkte. Savo ruožtu reikalavimai panaikinti teisės aktus, kurie susiję su nuosavybės teisių į atitinkamus žemės sklypus atkūrimu bei atkūrimo proceso procedūromis, įpareigojimu atlikti veiksmus (atkurti nuosavybę) yra administracinio teisinio pobūdžio ir yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2017; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-109/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį byloje Nr. A-657-552/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisė pareikšti ieškinį, būdama iš esmės procesine teise, nepriklauso nuo materialinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, reikalavimo teisės (ne)turėjimo. Materialinio pobūdžio aplinkybės ir faktai turi būti nustatinėjami ir vertinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo esmės stadijoje ir nuo jų (materialinio pobūdžio aplinkybių), priklauso galutinis procesinis sprendimas, t. y. ar ieškinys bus tenkinamas ir, jeigu taip, kokia apimtimi, ar atmetamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823-180/2015); įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
24. Atsižvelgiant į tai, taip pat ieškovui teisę reikšti atitinkamo pobūdžio ieškinį grindžiant galiojančiu (nenuginčytu) testamentu bei nurodant argumentus, kuriais nesutinkama, jog administracinių teismų priimti procesiniai sprendimai gali turėti įtakos jo reiškiamiems reikalavimams šioje byloje, darytina išvada, kad į klausimą, ar ieškovas nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę, gali būti atsakyta tik bylą nagrinėjant iš esmės (ne ieškinio priėmimo stadijoje). Kita vertus, iš skundžiamos nutarties turinio (teismas, nurodęs administracinių teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, ieškovui nurodė įvertinti, ar jis nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę) nėra pagrindo daryti išvados, kad ši aplinkybė teismo vertinta kaip pareikšto ieškinio trūkumas, šalintinas per teismo nustatytą terminą (CPK 185 straipsnis).
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
26. Ieškovo prašymas bylos nagrinėjimą perduoti kitam apygardos teismui netenkintinas, nenustačius įstatyme įtvirtintų pagrindų (CPK 34 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.