Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-2698-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
e2A-2698-614/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00441-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
A. A.
Išvadą teikia
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2698-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00441-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;75.8; 77.2;77.4.2;78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trakų rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės J. S. ieškinys atsakovui A. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą su ieškove, nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui A. A. išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo A. A. 8000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-01-31 bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimu ir 2014-09-15 papildomu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilnai.

Trakų rajono apylinkės teisme 2014-11-20 priimtas atsakovo A. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eA2-188-804/2015m.

Atsiliepimas

Atsakovas prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, jog nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, ir prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2014-12-31, bei sumažinti ta sumos dalimi, kurią atsakovas sumokėjo teikdamas dalinį išlaikymą, t. y. 406,41 Eur (1403,26 Lt) ir 289,62 Eur (1000 Lt) sumomis. Nesutikimą su išlaikymo vaikui dydžiu atsakovas motyvuoja tuo, kad ieškovė grįsdama kas mėnesines išlaidas tenkančias sūnui, nurodė, kad už darželį moka vidutiniškai 170-180 Lt per mėnesį, tačiau dėl atsakovo darbo pobūdžio vaikui lankant darželį yra suteikiamos dvi lengvatos: 50 procentų lengvata dėl mokesčio už maitinimą ir lengvata dėl nelankomų dienų neesant pateisinamos priežasties. Atsakovas, siekdamas, kad būtų taikomos šios lengvatos 2013-09-16 iš darbovietė gavo pažymą, apie savo darbo pobūdį, ją perdavė ieškovei, kad ši pateiktų darželio administracijai, tačiau ieškovė pateikusi pažymą prašė taikyti tik pamaininio darbo lengvatą, o mokesčio už maitinimą lengvatos taikyti neprašė. Atsakovas apie tai sužinojęs pats kreipėsi su prašymu į darželio administraciją dėl 50 proc. lengvatos už maitinimą taikymo. Atsakovas nesutinka ir su išlaidomis vaiko avalynei ir rūbams, mano, jog ieškovė 200 Lt sumos reikalingos kas mėnesį vaiko aprangai ir avalynei nepagrindė, bei mano, kad 100 Lt suma yra pakankama tenkinti vaiko poreikius avalynei ir rūbams. Taip pat teismo prašo mažinti kuro išlaidas, kadangi ieškovės prašoma 200 Lt suma yra žymiai padidinta, nurodo, kad ieškovė vaiko darželis yra pakeliui į ieškovės darbo vietą, ir veždama sūnų į darželi ji nukrypsta nuo maršruto nežymiai, per dieną nuvažiuodama papildomus 5-6 kilometrus. Mano, kad ieškovė dirbtinai padidino ir išlaidas tenkančiais vaiko maitinimui bei už komunalinius patarnavimus skirtinas lėšas ir prašo jas mažinti atitinkamai iki 200 Lt ir 100 Lt sumos. Apibendrintai teigia, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį pakaktų 835 Lt sumos, tačiau , kad būtų pilnai užtikrintos vaiko visaverčio augimo ir vystymosi sąlygos sutinka, kad ši suma būtų padidinta iki 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį, atitinkamai iš atsakovo priteisiant 144,81 Eur (500 Lt) sumą periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (II t., b.l 1-16).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovas bei jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė priteisti išlaikymą vaikui atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą su motina - ieškove J. S. ir priteisė iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A. periodinėmis išmokomis po 188,25 Eur mokamomis kas mėnesį nuo 2014-02-25 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė ieškovę J. S. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės t.y. iki 2029-07-11, o taip pat priteisė iš atsakovo A. A. 809,97 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaiko A. A. išlaikymui. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo A. A. 854,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai. priteisė iš atsakovo A. A. 92 Eur žyminio mokesčio ir 27,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Spręsdamas šalių ginčą, teismas vadovavosi principu, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.) ir nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas nurodė, kad prioritetą teikia vaiko teisėms, interesams ir analizavo vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Teismas nustatė, kad A. A. ginčo nagrinėjimo metu buvo trys metai ir devyni mėnesiai. Vaikas lanko Grigiškių lopšelį – darželį „Lokiuko giraitė“ už kurį per mėnesį vidutiniškai reikia mokėti 171,39 Lt. Teismas įvertino tai, kad atsakovas prašė taikyti mokesčio lengvatą vaiko maitinimui darželyje. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo, lavinimo bei mokymo priemonės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, jam reikalinga speciali avalynė. Ieškovė nurodė, kad sūnui yra diagnozuota plokščiapėdystė, pažymėjo, kad vaiko išlaidos odontologui sudaro apie 70 Eur per metus. Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog vaiko A. A. išlaikymui per mėnesį reikia apie 376 Eur.

Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra panaši. Išanalizavęs bylos duomenis, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, bei atsižvelgdamas į vaiko amžių, vaikui skirtinas būtiniausias išlaidas, poreikius, sveikatos būklę, šalių, bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 188,25 Eur (650 Lt) kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2014-02-25, iki vaiko pilnametystės. Ieškovė atsakovui grąžino 6481,17 Lt jo sumokėtų įmokų. Atsakovas prašė išlaikymo įskolinimą mažinti 1403,26 Lt suma, kurią jis sumokėjo už būsto, kuriame gyvena sūnus, kreditą. Teismas laikė atsakovo prašymą pagrįstu ir atsakovo sumokėtą 1403,26 Lt sumą įskaito į išlaikymo įsiskolinimo dengimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisidėjo ir grynaisiais pinigais 2014-05-12 į ieškovės sąskaitą pervesdamas 500 Lt sumą bei 2014-07-10 pervesdamas 500 Lt sumą, todėl teismas laiko pagrįstu ir šį atsakovo prašymą įskaityti 1000 Lt sumą įsiskolinimo dengimui. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 800 Lt už kiekvieną mėnesį, tačiau teismas atsižvelgiant į buvusį vaiko amžių, tuometinius poreikius, sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo dydžio priteisimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo priteisia po 188,25 Eur (650 Lt) už kiekvieną mėnesį ir atlikus 1403,26 Lt bei 1000 Lt sumų įskaitymus iš viso iš atsakovo priteisia 809,97 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimo (po 101,25 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2013-07-01 iki 2014-02-01, t.y. už 8 mėnesius).

III. Apeliacinių skundų argumentai

Ieškovė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog teismas iš atsakovo priteisė po 188,25 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nors apeliantė pateiktu ieškiniu prašė priteisti po 231,70 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Be to, pakartotinio civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir detalius įrodymus patvirtinančius patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui dydį, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas šių papildomų įrodymų ir duomenų ne tik tinkamai neįvertino, neatliko detalaus ir išsamaus jų tyrimo, apsiribojo tik paviršutinišku įrodymų peržvelgimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė papildomas pažymas apie jai priskaičiuotą darbo užmokestį keliose jos darbo vietose. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad automobilio Chrysler Concorde ji nuosavybės teise neturi, nes jis buvo parduotas, todėl jai nėra suprantamos sprendime padarytos faktinės situacijos neatitinkančios išvados. Teismas sutiko, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaidos sudaro ne mažiau kaip 463,39 EUR (1600 Lt) ir iš esmės atitinka vaiko amžių, tačiau nurodė, kad vaiko A. A. išlaikymui per mėnesį reikia apie 376 Eur. Dėl nesuprantamų priežasčių teismui pritarus, kad 463,39 EUR (1600 Lt) suma iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelė, jis konstatavo, jog reikalinga suma vaiko išlaikymui sudaro 376 Eur, nors logiškai aiškinant sprendime išdėstytą poziciją teismas sutiko su 463,39 EUR (1600 Lt) suma. Teismas visiškai nedetalizavo ir nepagrindė kokios išlaidos jo nuomone patenka į nurodytą 376 Eur sumą, o į kokias nebuvo atsižvelgta ar kurios iš jų laikomos neįrodytomis. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies apskritai nėra aišku ar teismas vertino ir analizavo apeliantės papildomai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus pagrindžiančius būtinuosius vaiko poreikius, nes sprendime tai visiškai neatsispindi. Teismas neatsižvelgė į atsakovo melagingai pateiktus duomenis, kaip išlaidos kurui per mėnesį, kurios anot jo sudaro vidutiniškai 130,33 EUR (450 Lt). Bylos pakartotinio nagrinėjimo metu apeliantės atstovai paaiškino, jog tokia išlaidų suma kurui yra neobjektyvi ir nepateisinama, nes atsakovo darbo yra tik už 348 m nuo nuomojamo buto. Pažymėtina, kad šios aplinkybės ir tikslių šalių patiriamų išlaidų nustatymas yra labai svarbūs vertinant galimo skirti vaikui išlaikymo dydį, tačiau teismas ir į tai neatsižvelgė. Atsakovas savo prašyme netinkamai interpretavo tarpusavio įsipareigojimus dėl paskolos dengimo įsiskolinimo sumos nepilnamečiui sūnui mažinimo. Apeliantė nurodė, kad jos ir atsakovo tarpusavio susitarimai ir vienas kitam mokėtos/grąžintos sumos dėl turėtos bendros paskolos bankui negali būti priežastimi viena ar kita suma mažinti išlaikymą vaikui. Pagal Tarpusavio atsiskaitymų lentelę matyti, jog apeliantės prievolė atsakovui padengti banko nuskaičiuotas sumas iš jo sąskaitos už laikotarpį nuo gyvenimo skyriumi pradžios iki sutarties su banku sudarymo tik apeliantės vardu, sudarė 6453,44 Lt, tuo tarpu apeliantė už šį laikotarpį atsakovui yra sumokėjusi 6481,17 Lt (žr. rašytinių paaiškinimų priedą Nr. 33), t.y. netgi šiek tiek daugiau nei priklausė. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtino, kad jokia apeliantės skola atsakovui neegzistuoja, todėl nėra jokio pagrindo atsakovo nurodoma 1402 Lt suma mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas savo prašyme buvo nurodęs, jog išlaikymo suma turėtų būti mažinama 1000 Lt, kuriuos atsakovas pervedė sūnaus išlaikymui. Apeliantė detaliai paaiškino, kad sutinka su šiuo argumentu iš dalies, t.y., kad suma turėtų būti mažinama 500 Lt. Taip pat paaiškina, jog kaip gerai žinoma atsakovui, kita 500 Lt suma buvo skirta ir pervesta ne vaiko išlaikymui, o kaip pageidavo atsakovas – dideles dovanos vaikui nupirkimui. Pakartotinio bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas ir jo atstovas pripažino, jog sumokėta paskolos dalimi, t.y. 1402 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma neturėtų būti mažinama. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad šis atsakovo atstovo pripažinimas ir patvirtinimas buvo aiškiai išreikštas teismo posėdyje, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista išlaikymo įsiskolinimo suma sudaranti 5100 Lt (1477,06 EUR). Apeliantės naudai teismas priteisė 854,17 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo. Nurodo, jog 36 EUR priteisimą už rašytinių paaiškinimų parengimą, vargu ar būtų galima laikyti adekvačiu, kadangi Rekomendacijos, kurios galiojo nuo 2004-04-16, 2015-03-19 buvo pakeistos, t. y. jos keitėsi iš esmės tuo pačiu metu, kai apeliantei buvo teikiama teisinė pagalba, susijusi su rašytinių paaiškinimų dėl išlaidų vaiko išlaikymui rengimu. Rekomendacijose, kurios neteko galios, buvo nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į nurodytus kriterijus: vienas iš jų, tai teisinių paslaugų kompleksiškumas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Trakų rajono apylinkės teismui 2015-02-10 nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. eA2-188-804/2015, atsirado būtinybė įdėti darbo sąnaudų renkant svarbius duomenis bei įrodymus, reikalingus nustatyti priteistiną mažamečio A. A. išlaikymo dydį. Būtent šiuo aspektu pasireiškia teisinių paslaugų kompleksiškumas, nes nesurinkus duomenų ir neparengus dokumentų, kuriais papildomai būtų pagrindžiamas objektyvus vaiko išlaikymo išlaidų dydis, parengti rašytinius paaiškinimus apskritai būtų neįmanoma. Taigi, išlaidos siekiant nustatyti išlaikymo dydį buvo realios ir būtinos, todėl neįžvelgiama pagrindo jų nepriteisti. Teismas neįvertino, kad apeliantę atnaujintoje civilinėje byloje atstovavo kiti advokatai, kuriems iki tol vykę procesai nebuvo žinomi, todėl buvo būtina papildomai analizuoti bylos medžiagą. 2014-09-15 buvo priimtas papildomas sprendimas, kuriuo apeliantės naudai iš atsakovo buvo priteista 1500 Lt (434, 33 EUR) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pabrėžtina, jog teismas sprendime skirstydamas bylinėjimosi išlaidas dėl šių išlaidų apskritai nepasisakė. Teismui buvo privalu pasisakyti šiuo klausimu, tačiau jis nepakankamai atidžiai tikrino civilinės bylos medžiagą, kas lėmė, jog sprendimo dalis susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu yra išdėstyta su trūkumais.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su apeliantės pozicija, kad teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo, netyrė šalių pateiktų įrodymų. Tačiau tai lėmė, jog vaikui priteistas ne per mažas išlaikymas, o per didelis. Išlaikymo dydžio klausimą atsakovas išsamiai aptarė savo apeliaciniame skunde. Ieškovės teiginys dėl minimalaus darbo užmokesčio yra klaidingas, atsakovas nurodo, jog kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai yra orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio sumos. atsakovas nurodo, jog sūnui tik 4 m., todėl jam reikalingas mažesnis išlaikymas. Apeliantės į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, jog sūnaus išlaikymui reikia didesnės nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumos. Apeliantė kvestionuoja atsakovo patiriamas išlaidas kurui, tačiau atsakovas nurodo, jog automobilis reikalingas ne tik keliauti į darbo vietą, bet ir darbo reikalais po visą Lietuvą bei keliavimui asmeniniais reikalais – aplankyti artimuosius ir kt. atsakovas pagal savo darbo pobūdi negali dirbti nei valstybės tarnyboj, nei pagal darbo sutartį, todėl neturi galimybių gauti papildomų pajamų. Tačiau, nepaisant to, sūnaus išlaikymui nėra reikalinga didesnė suma nei 144,81 EUR. Apeliantė nurodo, jog atsakovas sūnumi nesirūpina, tačiau iš tiesų, atsakovas aktyviai siekia bendrauti su sūnumi, domisi jo sveikata, laisvalaikiu, lavinimu, perka jam dovanas, lanko. Tačiau apeliantė riboja pasimatymų su sūnumi laiką. Atsakovas sutinka su apeliantės argumentu dėl nepagrįsto 1403,26 Lt įskaitymo už išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau nesutinka, jog 500 Lt suma skirta dovanos vaikui nupirkimui. Minėta suma perduota vaiko poreikiams tenkinti ir pripažintina kaip skirta vaiko išlaikymui. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais dėl teismo priteistų per mažų bylinėjimosi išlaidų ir šį klausimą detaliai išanalizavo savo skunde.

Atsakovas prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog ieškovės prašomos priteisti vaiko išlaikymo išlaidos nėra per didelės, tačiau išlaikymą sumažino iki 376 EUR. Apelianto nuomone, teismas neanalizavo kiekvieno iš vaiko poreikių atskirai. Priteistas išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis. Nurodo, jog kasacinio teismo praktiko pripažįstama, jog būtiniems vaiko poreikiams tenkinti užtenka minimalios mėnesinės algos. Apeliantas nurodo, jog 3-4 metų vaiko poreikiai gerokai mažesni nei paauglio. Vienintelis specialus vaiko poreikis – pirkti ortopedinius padus, tačiau ieškovė pateikė tik vienintelį įrodymą, patvirtinti minėtą vaiko poreikį. Kitų specialių poreikių vaikas neturi, yra sveikas. atsakovas nurodo, jog už maitinimą namie ir darželį sūnui turėtų būti skirta viso 88,18 EUR per mėn., iš kurių – atsižvelgiant į tėvų pareigą vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo – 44,09 EUR tektų atsakovui. Apelianto nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos avalynei, aprangai ir minkštam inventoriui yra ženkliai per didelės ir neprotingos. Remiantis ieškovės pateiktais įrodymais minėtos išlaidos per mėnesį sudaro 8 EUR, todėl apeliantui tektų 4 EUR. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta sauskelnėms ir kitoms higienos priemonėms. Jo nuomone, tokio amžiaus vaikui sauskelnės neturėtų būti perkamos, jis jau turėtų būti išmokytas naudotis tualetu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie sauskelnių pirkimą. Su kitoms higienos priemonės išleidžiama suma, apeliantas sutinka. Apeliantas pažymi, jog taip pat nepagrįstas ieškovės nurodytos išlaidos vaistams ir gydymo priemonėms, todėl su minėtomis išlaidomis atsakovas nesutinka, mano, jog apelianto dalis gydymo išlaidos sudaro 2,28 EUR. Atsakovas taip pat nesutinka su išlaidomis kurui. Jo vertinimu, išlaidos kurui yra ypač didelės ir neįrodo realių vaiko poreikių. Be to, į kuro lentelę įtrauktos kuro išlaidos kelionėms į Panevėžį. Tačiau atsakovas pažymi, jog galima naudotis ir viešuoju transportu, kadangi vaikams iki 7 m. kelionės viešuoju transportu nemokamos. Apelianto manymu, 4 metų vaikui pakanka 30 EUR per mėn. išlaidų kurui, apeliantui tenkanti dalis būtų 15 EUR/mėn. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyto dydžio komunaliniais mokesčiais. Jo vertinimu, šildymo išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo naudingojo, o ne nuo viso namo ploto, tuomet šildymo kaina būtų 52,03 EUR/mėn., sūnui tenkanti dalis – 26,02 EUR, taigi iš atsakovo priteistina 13,01 EUR. Atsakovas nesutinka su išlaidomis internetui, nes vaikas yra per mažas naudotis internetu. Atsakovas nurodo, jog ieškovė kiekvienais metais nepatiria remonto išlaidų, nes kasmet neperka naujų grindjuosčių, užuolaidų, plokščių ir pan. Apeliantas pažymi, jog ieškovė taip pat nepagrindė išlaidų laisvalaikio pramogoms ir atostogoms. Atsakovo nuomone, 14,48 EUR suma laisvalaikio pramogoms yra nepagrįstai didelė, jos iš vis neturėtų būti priteisiamos. Apeliantas pabrėžia, jog ieškovė įrodė tik 111,80 EUR išlaidų, visos kitos išlaidos nepagrįsto įrodymais. Apeliantas nesutinka ir su įsiskolinimo dydžio paskaičiavimu. Nurodo, jog teismas skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėn., nors nurodė, jog įsiskolinimas skaičiuojamas už 7 mėn. Apeliantas neginčija, kad 1403,26 Lt suma nebuvo skirta sūnaus išlaikymui, todėl teismas nepagrįstai atliko šios sumos įskaitymą. Išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti sumažintas 1000 Lt. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto įsiskolinimo dydis yra 188,25 EUR/mėn. Atsakovo nuomone, vaikui augant keičiasi jo poreikiai ir kuomet sūnui buvo 2 metai, jo poreikiai buvo mažesni. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius, įsiskolinimo laikotarpiu, todėl apelianto nuomone vaikui priteistinas įsiskolinimas 115,85 EUR/mėn., viso - 521,32 EUR. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, turėjo automobilį, turi akcijų ir yra bendrovės vadovė, be to, gauna papildomą išlaikymą iš savo tėvų. Apeliantas neturi nekilnojamojo turto, turi tik 2000 m. transporto priemonę, dirba Lietuvos kariuomenėje, alga sudaro apie 2500 Lt, o kompensacija už tarnybą užsienyje jam skirta tik už 7 mėn. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog ieškinys patenkintas 80 %, tačiau ieškinys tenkintas tik 60 %.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo A. A. 2015-05-13 apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovės J. S. apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog atsakovas (apeliantas) nuolatos ir nepratraukiamai kartoja, esą nagrinėjamos bylos atveju apskritai neturėtų būti aiškinamasi, koks sūnui yra reikalingas išlaikymo dydis vienam mėnesiui. Pasak atsakovo – šioje byloje turėtų būti vertinama ne tai, koks išlaikymas objektyviai yra reikalingas sūnui, o tai, kokias pinigų sumas ieškovė skyrė (ar galėjo skirti) sūnui laikotarpiu, kai tėvas (atsakovas) neteisėtai atsisakė išlaikyti vaiką. Ieškovės vertinimu, tokia atsakovo pozicija neturi pagrindo. Turi būti vertinama tai, koks išlaikymas labiausiai atitinka vaiko poreikius, o ne tai, kiek jam išlaikyti finansiškai pajėgi yra viena ieškovė. Ieškovė viena finansiškai nėra pajėgi išlaikyti sūnaus tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis tą galėtų ieškovė kartu su atsakovu. Todėl sprendžiant dėl sūnui priteistino išlaikymo dydžio nėra pagrindo ir net nebūtų teisinga vadovautis tik ieškovės į bylą pateiktais čekiais, kvitais ar kt. dokumentais, kurie pagrindžia nebent ieškovės faktiškai patirtas išlaidas tam tikru klausimu. Be to, fiziniai asmenys neturi pareigos vesti apskaitos visais savo (ar savo vaiko) buities klausimais ir neprivalo turėti absoliučiai visų čekių, kvitų ar bet kokių kitų atitinkamų buhalterinių dokumentų. Todėl ieškovės byloje pateikti jos fragmentiškai surinkti čekiai, kvitai ar kiti buhalteriniai dokumentai tam tikru laikotarpiu turėtų būti vertinami ne izoliuotai, o kartu su visais byloje pateiktais įrodymais. Atmestinas atsakovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydis turėjo būti nustatomas tik pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus, atsiribojant nuo kitų ieškovės pateiktų duomenų, kurie taip pat pripažintini įrodymais šioje byloje. Atsakovas negali pateikti jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių jo paties pateikiamą vaiko išlaikymo dydžio paskaičiavimą. Savo pozicijos atsakovas nepagrindžia apskritai jokiais įrodymais, o tik deklaratyviai nurodo, neva nėra pagrindo sutikti su ieškovės paskaičiavimu. Atsakovas nurodo, jog jo sūnui priteistino išlaikymo dydis galėtų būti net mažesnis, nei šiuo metu galiojantis minimalus mėnesinės algos dydis. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, nes minimalus mėnesinės algos dydis yra absoliutus minimumas sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, be to minimalus mėnesinės algos dydis apskritai aktualus tik tuo atveju, kai patys tėvai gauna minimalias pajamas. Atsakovas gauna daugiau nei dvigubai didesnį atlyginimą, nei šiuo metu galiojanti minimali mėnesinė alga, todėl išlaikymo dydis turi tenkinti maksimalius, o ne vien būtinus vaiko poreikius. Reikia atsižvelgti ir į specialius vaiko poreikius – jam diagnozuota plokščiapėdystės, jis dažnai serga peršalimo ligomis, todėl dažnai tenka pirkti įvairius vaistus, jam nustatytas sutrikimas (baimė tuštintis) ir skirtas ilgalaikis gydymas vartojant vaistinius preparatus nuo 2014 m. ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, esą už maitinimą namie ir darželį sūnui turėtų būti skirta viso 88,18 EUR per mėn., iš kurių – atsižvelgiant į tėvų pareigą vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo – 44,09 EUR tektų atsakovui. Ieškovė nurodo, jog vaiko avalynei, aprangai bei minkštam inventoriui įgyti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 97,43 EUR (arba 336,41 Lt) per mėn., tačiau atsakovas su tokia pozicija nesutinka. Atsakovo nuomone, jam reikėtų mokėti vos 4 EUR per mėnesį už visas minėtas išlaidas, tačiau ieškovės vertinimu, tokia pozicija yra nemotyvuota ir nepagrįsta, tačiau ir apskritai prasilenkia ir su bendriausia (sveika) logika. Atsakovas ginčija ir Ieškovės pateitą paskaičiavimą dėl išlaidų sūnaus higienos priemonėms bei sauskelnėms – 49,63 EUR. Ieškovė pažymi, jog šalių sūnui yra diagnozuota tuštinimosi baimė, kuriai išspręsti reikalingas laikas. Be to, atsakovas ne kartą yra matęs, kad sauskelnės reikalingos po laisvinamųjų vaistų vartojimo tiek dėl vaiko higienos, tiek dėl psichologinės būklės, ypač dėl diskomforto prieš kitus vaikus darželyje. Atsakovas ginčija ieškovės argumentus, kad vaistams ir kitoms gydymo priemonėms priteista turėtų būti 26,07 EUR, o papildomoms išlaidoms sveikatai – 14,48 EUR. Atsakovas klaidingai nurodo, esą atitinkamos išlaidos nėra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Byloje yra pateiktos užklausos gydytojams, gydytojų atsakymai, kasos mokėjimo kvitai (čekiai), vidutinių paslaugų kainų palyginimai ir kiti įrodymai, kurie pagrindžia anksčiau nurodytų išlaidų pagrįstumą. Atsakovas nesutinka taip pat ir su ieškovės byloje pateiktu išlaidų kurui dydžio (t. y. 97,23 EUR) paskaičiavimu. Minėtų išlaidų dydį pagrindžia pateikta vidutinių mėnesio kelionių išlaidų vaiko poreikiams apskaičiavimo lentelė, PVM sąskaitos-faktūros už automobilio nuomą, automobilio panaudos sutartis ir kiti įrodymai. Atsakovas nepateikia įrodymų ar argumentų, kurių pagrindu jis paskaičiavo, jog 30 EUR vieno mėnesio išlaidų kurui suma yra visiškai pakankama sūnaus poreikiams tenkinti (atitinkamai atsakovui tenkanti išlaidų dalis būtų 15 EUR per mėn.). Atsakovas neigia taip pat ir ieškovės pateikiamą komunalinių išlaidų, tenkančių vaikui, apskaičiavimą (viso 88,48 EUR). Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, nes ne tik vaiko kambarys, bet taip pat ir kitos namo patalpos tarnauja vaiko poreikiams (pvz., virtuvė, valgomasis kambarys ir pan.), todėl būtina šildyti ir remontuoti visą gyvenamąjį būstą. Atsakovas ginčija ir ieškovės pateikiamą 14,48 EUR išlaidų laisvalaikio pramogoms bei 23,17 EUR išlaidų vasaros atostogoms apskaičiavimą. Atsakovo pozicija yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiais byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė nesutinka su atsakovo pateikiamu įsiskolinimo dydžio apskaičiavimu. Ieškovės įsitikinimu, įsiskolinimo dydis turėtų būti bent 800 Lt už kiekvieną pradelstą mėnesį, kurio metu Atsakovas neteisėtai atsisakė išlaikyti savo sūnų. Atsakovas visiškai nepagrindė teiginio, kodėl ir kiek konkrečiai 2 metų vaiko poreikiai yra mažesni, nei 3 metų vaiko. Atsakovas teigia, kad įsiskolinimo laikotarpiu sūnaus išlaikymas vienam mėnesiui yra 800 Lt (atitinkamai atsakovui tenkanti dalis – 400 Lt). Tačiau išlaikymo išlaidų įsiskolinimo laikotarpiu apskaičiavimo atsakovas nepagrindžia skaičiavimais, normomis ar kitais įrodymais. Pasak atsakovo, ieškovės turtinė padėtis neva yra ženkliai geresnė, todėl esą jai turėtų būti permesta didesnė sūnaus išlaikymo dalis. Ieškovės nurodo, jog jos turtinės padėtis nėra ženkliai geresnė nei atsakovo, o aplinkybė, kad ieškovė atlieka nuolatinį kasdienį rūpinimąsi vaiku viena sąlygoja, jog, atitinkamai būtent atsakovui turėtų tekti didesnė išlaikymo išlaidų dalis. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priteistinų iš proceso šalių bylinėjimo išlaidų dydžio ir jų paskirstymo. Pažymėjo, kad šiuo klausimu ieškovė taip pat yra pasisakiusi savo 2015-05-13 apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Šalys nesutaria dėl to, kokia išlaikymo suma reikalinga jų sūnui - ketverių metų Aronui ir kokią dalį vaikui reikiamo išlaikymo turi skirti vaiko tėvas (atsakovas), nuo kada ir kokio dydžio vaiko išlaikymo skola susidarė.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Šią teismų praktiką žino ir apeliaciniame skunde cituoja apeliantas.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimo metu LR Vyriausybės nutarimų minimali mėnesinė alga (MMA) sudarė 300 Eur, nuo 2015-07-01 MMA sudaro 325 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus apie šalių sūnaus poreikius, padarė išvadą, kad vaikui reikalingas kiek didesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu reikia mokėti už vaiko darželį (apie 50 Eur - 67 Eur), į tai, kad atsakovas pateikė prašymą kompensuoti mokestį už maitinimą. Teismas taip pat įvertino vaiko sveikatos būklę ir pagrįstai sprendė, kad šalių sūnaus Arono poreikiai yra didesni, nei teismų praktikoje orientaciniu laikomas MMA. Į bylą yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys vaikui nustatytą tokią diagnozę: kojų raumenys hipertrofiški, padidintas kelio čiurnos sąnario raiščių laisvumas, pėdos plokščios, kelio sąnario deformacija. Kaip matyti iš šio rašytinio įrodymo, vaiko sveikatai prižiūrėti taip pat profilaktikai rekomenduojama dėvėti vidpadžius (kaina 11,30 Eur), kineziterapija, masažai (žinoma, kad masažai iš ligonių kasų skiriamų lėšų apmokami tik dalinai), ortopedo konsultacija ir kontrolė (b.l. 89, 1 t.). Įprasta, jog esant tokiems susirgimams, vaikui rekomenduojamas baseinas (pavyzdžiui Lietuvos vaikų ir jaunimo centre esančių plaukimo užsiėmimų kaina per mėnesį vidutiniškai apie 47 Eur), reikalinga ir pagerinta avalynė. Konstatuota, kad vaikas dažnai serga peršalimo ligomis. Pažymėtina, kad šiuo metu peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui rekomenduojami medikamentai ir vaistai iš esmės nėra kompensuojami. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui iš esmės atitinka vaiko poreikius, tačiau kai kuriuos ieškovės pateikus argumentus teismas įvertino kritiškai (kaip antai byloje išties nėra duomenų, kad ketverių metų šalių sūnui yra reikalingos sauskelnės, kam ieškovė mėnesiui buvo priskaičiavusi beveik 40 Eur) ir nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 376 Eur.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose tvirtina, jog teismas detaliai neanalizavo jų pateiktų konkrečių sąskaitų ar sumų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tokia yra ir tarptautinė praktika. Neracionalu manyti, jog apskaičiavus per mėnesį ar du sukauptus kvitus arba įvertinus kilometrų skaičių nuo vaiko namų iki darželio bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, pagaliau vaikas ims domėtis užklasine veikla, lankyti būrelius, turės kitų poreikių, o vaiko tėvų pareiga – užtikrinti, kad jų sūnus galėtų visavertiškai vystytis ir turėti pilnavertę vaikystę. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui būtinas 463,39 Eur išlaikymas per mėnesį ir pritaria, jog šalių sūnui pakaktų 376 Eur per mėnesį. Tokia suma kolegijos nuomone yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.

Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, kad šiuo metu ji viena augina ir išlaiko sūnų, atsakovas nuo 2013-07-01 tik du kartus sumokėjo po 500 Lt (viso – 289,62 Eur), ji uždirba apie 2000 Lt / 580 Eur, jos nekilnojamas turtas – 58.500 Lt / 16.943 Eur vertės žemės sklypas ir 114.000 L / 33.016 Eur vertės sodo pastatas Trakų r. sav. Lentvario sen. Vosyliukų km, Tulpių al. 9, tačiau minimas turtas apsunkintas hipoteka, 2011-09-08 jam įsigyti buvo sudaryta paskolos sutartis (abi šalys buvo kredito gavėjai), turėjo 2000 m. gamybos automobilį (b.l. 11, 1 t.), dabar naudojasi tarnybiniu automobiliu. Atsakovas kurį laiką gavo vidutiniškai 8.836,22 Lt / 2.559 Eur pajamas (esant misijoje), kitu periodu vidutiniškai gavo 2.694 Lt / 780 Eur (b.l. 117, 1 t.), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 55, 2 t.), taip pat naudojosi 2000 m. gamybos automobiliu (b.l. 44, 2 t.), bylos nagrinėjimo metu nuomojosi butą už 350 Lt/ 101 Eur (b.l. 47-48, 75, 2 t.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaiko tėvai turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą sūnui ir, atsižvelgdamas į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, pagrįstai priteisė iš atsakovo 188,25 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą sūnui iki pilnametystės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo, o taip pat ir įrodymų vertinimo klaidų, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas nuolatinio išlaikymo sūnui neteikė nuo 2013-07-01 (taip patikslinusi reikalavimus teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, o atsakovas iš esmės sutiko). Byloje taip pat nustatyta, kad per šį laikotarpį atsakovas vaiko poreikiams sumokėjo 2014-05-12 į ieškovės sąskaitą pervesdamas 500 Lt sumą bei 2014-07-10 pervesdamas 500 Lt sumą. Teismas laikė pagrįstu atsakovo prašymą įskaityti 1.000,00 Lt / 289,62 Eur sumą įsiskolinimo dengimui, o taip pat įskaitė 1403,26 Lt / 406,41 Eur sumą, kurią atsakovas sumokėjo už būsto, kuriame gyvena sūnus, kreditą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pastaroji suma už kreditą neturėjo būti įskaityta. Pagal CK 3.203 straipsnio 1 dalį vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 4 dalis nustato, jog vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Tėvai vaikui skirto išlaikymo lėšas, kurios laikytinos vaiko turtu, tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šiais argumentais kolegija sprendžia, kad tėvo finansinių prievolių kreditoriui pagal kredito sutartį vykdymo pagrindu sumokėta 406,41 Eur suma negali būti išskaityta iš vaikui skirto išlaikymo skolos, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui per laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-02-01 (už 8 mėnesius) susidariusi įsiskolinimo suma didintina nuo 809,97 Eur iki 1.216,38 Eur. Likusioje dalyje skundus kolegija laiko nepagrįstais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis reikiamo dydžio išlaikymą skyrė (mokėjo), o apeliantė neįrodė, kad vienas iš vaikui atsakovo sumokėtų mokėjimų (500 Lt) buvo panaudotas didelės dovanos vaikui pirkimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl bylinėjimosi išlaidų: Šalys nesutinka su teismo sprendimu paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė nurodo, jog teismas nepasisakė dėl papildomu sprendimu jai priteistų 1500 Lt. Be to, pažymėjo, kad 2015-03-19 buvo pakeistos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, o ieškovės galutinė darbų ataskaita buvo pateikta būtent 2015-03-19. Todėl 36 Eur suma, priteisti už rašytinių paaiškinimų parengimą, yra neadekvati. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi paslaugų teikimo metu galiojusiomis Rekomendacijomis, nepaisant to, kada buvo išrašyta ataskaita už teiktas paslaugas. Atsakovas nurodo, jog teismas nepriteisė proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai patirtų bylinėjimosi išlaidų jam. Be to, jo manymu, ieškovės ieškinys tenkintinas tik 60%, o ne 80% kaip nurodė teismas sprendime. Atsakovas pažymi, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti į šalių veiksmus proceso metu, nes bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovo manymu, šalys galėjo susitarti taikiai, todėl nebuvo būtinybės kreiptis į teismą. Poreikis atnaujinti bylos nagrinėjimą atsirado išimtinai dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, kadangi ji tyčia nepranešė atsakovui, kuris buvo tarptautinėje misijoje, apie vyksiantį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo išsiųstas į tarptautinę misiją. Be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo „Skype“ programa (2 t. b. l. 29-43), matyti, jog šalys bendravo tiek teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo įteikimo ieškovės atstovui metu - 2014-04-07 (1 t. b.l. 79), tiek ir viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę informuoti atsakovą apie vykstantį procesą, ko pasėkoje, atsakovas būtų galėjęs nurodyti kitą adresą procesinių dokumentų įteikimui ar pasirūpinti tinkamu savo atstovavimo. Manytina, kad tokiu būdu, šalys būtų išvengusios didelių bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad kilęs ginčas, teisine prasme, nėra sudėtingas, o sprendžiami teisiniai ir procesiniai klausimai šioje byloje buvo paprasti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 630 Eur ir, vadovaujantis Rekomendacijomis bei taikant proporcingumo principą, priteisti atsakovui iš ieškovės 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmos instancijos teismas iš atsakovo valstybei priteisė 27,33 Eur sumą susijusią su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžia, jog iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur, o iš ieškovės 7,33 Eur.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 950 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybes (Rekomendacijų 2.1 ir 8.11 p.), kad byla nesudėtinga, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka viename teismo posėdyje, teismas prašymą tenkina ir mano, kad protinga ir pagrįsta iš ieškovės atsakovo A. A. naudai priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Eur. Atlikus šalių mokėtinų sumų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 350 Eur turėtų išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo priteistini 104 Eur (žyminio mokesčio valstybės naudai ((188,25 Eur × 12 mėnesių = 2259 Eur) × 3% = 68,00 Eur, 1.216,38 Eur × 3% = 36,00 Eur, )(CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 3 Eur, sutinkamai su CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, padidinant iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) teismo priteistą 809,97 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaiko A. A., gimusio 2011-07-11, išlaikymui iki 1.216,38 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiolikos eurų 38 ct).

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš ieškovės J. S. 7,33 Eur (septyni eurai 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išieškoti iš atsakovo A. A. 124,00 Eur (šimtas dvidešimt keturis eurai 00 ct) valstybės naudai.

Likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiOna GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas