- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1792-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02877-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- K. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams K. Č. ir A. Č. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - D. L., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. Č. ir A. Č., kurį patikslinusi, prašė: 1) nustatyti per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, keliui servitutą, pažymėtą indeksais S1 (servitutų ribos: 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; plotas 609 kv. m., esantį žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir S2 (servitutų ribos: 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; plotas 499 kv. m., esantį žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti, tikslu patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir į namų valdą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., iš centrinio kelio A14 Vilnius-Molėtai; 2) įpareigoti atsakovus atstatyti į pradinę padėtį perkastą kelią, pažymėtą indeksais S1 (servitutų ribos: 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; plotas 609 kv. m., esantį žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir S2 (servitutų ribos: 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 1), plotas 499 kv. m., esantį žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ sudarytą žemės sklypo planą servitutui nustatyti; 3) įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančias šiukšles; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1 500 EUR turtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su vienu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
3. Išvažiuojant iš kelio Vilnius-Utena plento, yra kelias, kuris eina per minėtąjį atsakovų sklypą ir baigiasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai neleidžia patekti į ieškovei priklausančią nuosavybę, važiuojant minėtuoju keliu, į kurį patenki išvažiavus iš kelio Vilnius – Utena, topografiniame plane M 1:5000 nurodytoje koordinatėje nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kito pravažiavimo nėra ir niekada nebuvo, o nurodytas kelias yra nuo 1940 m. Atsakovai piktybiškai nesutinka praleisti ieškovės jų žemės sklype esančiu keliu, kad ši galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir statinius.
4. Atsakovai su niekuo nesuderinę, savavališkai perkasė kelią, kuris veda į ieškovei priklausančius žemės sklypus ir statinius. Kelio perkasimas yra užfiksuotas antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 17 d. rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ortofoto, matyti, kad į ieškovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus galima patekti per žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą nuovažą. Taigi, dėl piktybiškų atsakovų veiksmų, savavališko kelio perkasimo ieškovė negali patekti į jai priklausančią nuosavybę ir ja naudotis.
5. 2019 m. birželio 21 d. tarp ieškovės ir darbų vykdytojo D. M. buvo sudarytas kontraktas - sutartis, kuriame numatyta, kad darbų vykdytojas turi išardyti nestabilius ir griūvančius ieškovės pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)Vilniaus r., ir išvežti ten esančias šiukšles. Darbų vykdytojui buvo sumokėta pirma dalis atlygio – 1 500 EUR, tačiau, atsakovams perkasus kelią, kuris veda į ieškovės sodybą, darbų vykdytojas nebegali vykdyti numatytų darbų, už kuriuos jau buvo sumokėta 1 500 EUR, todėl ieškovė patyrė turtinę žalą.
Šalies argumentai
6. Atsakovai K. Č. ir A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą neabejotinų įrodymų, jog ji dėjo visas objektyvias ir įmanomas pastangas tam, kad į savo sklypą galėtų patekti ne per atsakovams priklausantį sklypą, o kitu būdu, bei, kad jos siūlomas nustatyti servitutas sukels kuo mažesnius nepatogumus atsakovams naudoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
7. Atsakovų teigimu, ieškovė gali patekti į savo sklypus mažiausiai dar keliais būdais. Atsakovų vertinimu, visiškai nesvarbu, ar ieškovei kiti patekimo į savo sklypą būdai yra patogūs, ar reikalaujantys papildomų ieškovės pastangų ar gal net ir lėšų, nes esminė aplinkybė yra tai, kad į ieškovės sklypą patekti yra įmanoma. Ieškovė nepagrįstai reikalauja nustatyti servitutą, kad kelias eitų per atsakovams priklausančios žemės sklype esančių pastatų kiemą, nes yra įmanomi, ženkliai mažiau atsakovų teises ribojantys, variantai.
8. Byloje taip pat nėra patvirtintas žalos ieškovei atsiradimo faktas, dėl ko ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinami. Pagal ieškovės reikalavimą kelio perkasoje, kur ieškovė prašo įpareigoti atsakovus atstatyti į pradinę padėtį atsakovų perkastą kelią atsakovų žemės sklypo teritorijoje ginčo servituto S1 plote, šiuo metu yra pastatyti laikini statiniai - malkinė, tvora, todėl toks reikalavimas yra ne pagal šiuo metu esantį faktą. Atsakovų žemės sklype, kuriame prašomas ieškovės nustatyti ginčo sevitutas S1, prie įvažiavimo nuo pagrindinio kelio Vilnius-Molėtai stovi pastatyti rakinami vartai. Be to, atsakovų žemės sklype, kuriame ieškovė siekia nusistatyti ginčo servitutą S1, yra vykdoma ūkinė veikla - (duomenys neskelbtini) atvykstantiems klientams.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė prie bylos medžiagos nepateikė įrodymų, jog tarp savininkų yra nesutarimas, t. y. nepateikti įrodymai, kad ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą-planą dėl servituto nustatymo, o atsakovai tokį pasiūlymą atmetė. Taip pat nėra nurodyta, kokią piniginę kompensaciją ieškovė ketina sumokėti atsakovų nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti.
10. Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM prašė ieškinį spręsti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė neturi objektyvaus privažiavimo prie ginčo žemės sklypų, o artimiausia yra nuovaža iš atsakovų žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas konstatavo, kad pagal bylos faktines aplinkybes egzistuoja objektyvus servituto poreikis, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovų pateiktų faktinių aplinkybių dėl servituto pagal ieškovės reikalavimo apimtį pagrįstumo, kadangi, teismo vertinimu, šalių pusiausvyros principo taikymas reikšmingas teisei į servitutą įgyvendinti, tačiau turi ypatumų, kad tarnaujantįjį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančio daikto savininkui.
13. Teismas rėmėsi pateikta atsakovų foto/video medžiaga dėl atsakovų keliamos alternatyvios patekimo galimybės į žemės sklypus kitu keliu nuo pagrindinio A14-Vilnius-Molėtai kelio, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų ginčo sklype vykdomos ūkinės veiklos, kad ieškovė nesprendė ekonomiškumo vertinimo prasme kito servituto lengvesne forma nustatymo per atsakovams priklausančią žemę sprendimo. Teismas laikė, kad nepaneigtos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad nėra kito ekonomiškesnio alternatyvaus būdo patekti į ieškovės žemės sklypus. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė nevertino atsakovų siūlomo patekimo į žemės sklypus būdo - iš karto nuo nuovažos atsakovų žemėje iš karto nukreiptame į ieškovės žemės sklypą. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog būtinumas nustatyti būtent tokį servitutą pagal ieškinio reikalavimą yra pagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl servituto nustatymo, netenkino ir reikalavimo atstatyti į pradinę padėtį perkastą kelią.
14. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl šiukšlių, esančių ieškovės žemės sklype pašalinimo, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai yra atsakingi už šių šiukšlių atsiradimą ieškovės žemės sklype, todėl negali būti įpareigojami šias šiukšles pašalinti.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 500 EUR žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad darbas, už kurį sumokėta pagal ieškovės poziciją (už šiukšlių išvežimą) yra neatliktas, tačiau turėtų būti atliktas pagal kontraktą/susitarimą trečiųjų asmenų. Teismas nelaikė šios sumos žala santykyje tarp ieškovės ir atsakovų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Ieškovė A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Ieškove? taip pat prašo apeliacini? skunda? nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pagrindiniai įrodymai byloje yra grafinio pobūdžio, planai, schemos ir nuotraukos, kuriuos reikia paaiškinti ir neįmanoma aprašyti. Tokiu būdu žodinis nagrinėjimas užtikrintų visapusišką aplinkybių ištyrimą bei įvertinimą, o tuo pačiu ir teisingą procesą.
17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apginti pažeistas ieškovės teises, nors sprendime pagrįstai pripažino, kad ieškovei egzistuoja objektyvus servituto būtinumas. Taigi, konstatuota, jog ieškovė negali įgyvendinti jai priklausančių nuosavybės teisių, neturi galimybės naudotis nuosavybe. Byloje yra duomenys, kad atsakovai yra faktiškai užblokavę kelią ir patys tą pripažįsta. Kaip matyti iš atsakovų pateiktų nuotraukų, atsakovai ties keliu, kuriuo patenkama į ieškovės žemės sklypą nuo kelio A14 Vilnius-Molėtai, yra įrengę rakinamą metalinę užkardą, šiuo keliu, kuriuo iki tol buvo nuosekliai naudojamasi daugiau nei 40 metų, neleidžia naudotis blokuodami visas iki tol egzistavusias galimybes. Teisme buvo nustatyta, kad ieškovė naudotis ir patekti į jos nuosavybę negali nuo (duomenys neskelbtini).
18. Servitutas, kurį ieškovė prašo nustatyti, remiasi aplinkybe, kad toje vietoje kelias egzistuoja jau daugiau nei 40 metų ir šis kelias buvo ir yra skirtas privažiuoti prie ieškovės sodybos. Šis kelias ne tik egzistuoja faktiškai, tačiau jis nubraižytas pirminiame dokumente – žemės sklypo abrise. Tokiu būdu žemės sklypo abrise privažiavimas yra išspręstas per prašomą nustatyti servitutu kelią ir šis sprendimas niekada nebuvo keistas. Atsakovai, keisdami veiklą žemės sklype ar keisdami statinių išdėstymą, privalėtų užtikrinti alternatyvią privažiavimo galimybę ieškovei, kurios atsakovai teismui nepateikė. Byloje apsiribojama tik abstrakčiu nurodymu, kad galimi kiti privažiavimai ir keliamos versijos, kurias teismas klaidingai vadina galimybėmis, kurias ieškovė privalo paneigti.
19. Byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad, panaikinus žemės sklypo abrise nurodytą kelią, būtų galima įrengti kelią, kuris vestų iš karto iš atsakovų žemės sklypo nuovažos į ieškovės žemės sklypą ir juo būtų galima patekti prie sodybos. Atsakovai, nurodydami, kad galima patekti kitais būdais, jų nedetalizuoja brėžiniais, konkrečiais skaičiavimais ir atstumais. Jokie planai, kuriuos būtų galima svarstyti, nepateikti. Dėl to teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė turėjo paneigti alternatyvų patekimo į žemės sklypą variantą, kai patekimas jau išspręstas prieš keturiasdešimt metų nurodytu keliu, yra nepagrįstas.
20. Vertinant kelio servituto iš karto už nuovažos atsakovų sklype galimybę, pažymi, kad atsakovai iš principo nesutiko su bet kokiu ketinimu pravažiuoti jų sklypu. Tokiu būdu svarstyti alternatyvaus varianto net nebūtų prasmės, nes atsakovai su juo nesutinka ir tai prieštarautų jau faktinei situacijai bei suformuotam ir brėžiniuose pažymėtam keliui privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad iš karto už nuovažos yra pelkė, kuriai taikomi įstatyminiai veiklos apribojimai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą būdą, faktiškai sprendė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių, kas yra absoliutus pagrindas naikinti sprendimą. Vadovaujantis teismo sprendimu, faktiškai ieškovė yra priversta svarstyti patekimo per šių trečiųjų asmenų žemės sklypą galimybę, tuo tarpu tretieji asmenys neturėjo galimybės pateikti ir ginti savo teises. Dėl šios teismo sprendimo išvados gali būti apribotos trečiųjų asmenų nuosavybės teisės.
22. Nors teismas sprendime nurodo, kad nėra įrodymų, jog atsakovai suvertė šiukšles ieškovės žemės sklype, tačiau teismas nevertino, kad šiukšlės išverstos ant kelio, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausančią sodybą. Jai pačiai išversti šiukšles ant kelio, kuriuo ji naudojasi, nebūtų logiška ir prieštarautų protingumo kriterijui. Be to, šiukšlės išverstos greta atsakovų žemės sklypo ribos. Šioje sklypo dalyje atsakovai vykdė veiklą, statė tvorą ir kitus statinius. Ieškovei vežti šiukšles į savo sklypo pakraštį nebūtų jokios prasmės.
23. Ieškovė pažymi, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog kelias, kuriuo ieškovė naudojosi, yra perkastas ir jai šiuo keliu naudotis neleidžiama. Taip pat byloje yra duomenys, kuriuos pripažįsta atsakovų atstovas, kad atsakovai siekė apriboti ieškovės galimybes naudotis keliu ir tokiu būdu patekti į jai priklausantį žemės sklypą bei sodybą. Dėl to atsakovai, žinodami, kad kelias yra suformuotas ir kad faktiškai juo ieškovė naudojosi, kad jis yra pažymėtas žemės dokumentuose, uždrausdami juo naudotis, perkasdami, neatlikus jokio projektavimo, neišsprendus ieškovės privažiavimo galimybių kitokiu būdu, elgiasi neteisėtai ir neapdairiai. Kadangi dėl to vykdytojas D. M. negalėjo įvykdyti sutarties, ieškovė patyrė nuostolius, kurie apskaičiuojami vykdytojui sumokėtu avansu.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Prieš prašant nustatyti servitutą (ar bandant susitarti dėl jo su kitu žemės sklypo savininku, ar kreipiantis į teismą), ieškovė turėjo įvertinti visas galimas patekimo į savo sklypą galimybes. Ir tik tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad jokio kito būdo patekti į jos sklypą nėra, pradėti servituto nustatymo procesą. Ieškovė turėjo vertinti mažiausiai šešis skirtingus variantus/galimybes, kaip jai patekti į savo žemės sklypus. Šiuo metu visiškai neaišku, kokios yra galimybės ieškovei patekti į savo sklypą per kitus su jos sklypu besiribojančius sklypus, nes ieškovė net nežino, kas yra minėtų sklypų savininkai ir nėra su jais bendravusi. Tuo tarpu atsakovai byloje pateikė įrodymus, kad egzistuoja mažiausiai vienas alternatyvus patekimo į ieškovės žemės sklypus variantas.
26. Ieškovė taip pat nėra išsiaiškinusi/įvertinusi/išnaudojusi galimybės bandyti suformuoti patekimą į savo sklypus ir dar vienu būdu - nuo kelio Vilnius-Utena pusės, t. y. ieškovė nesikreipė į Lietuvos automobilių kelių direkciją (ar kitą minėtą kelią administruojančią instituciją) su prašymu dėl kelio nuovažos į jos sklypus suformavimo.
27. Kita privaloma sąlyga servituto nustatymui yra ta, kad prašomas nustatyti servitutas turi būti toks, kad sukeltų kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančio daikto savininkams. Šiame ginče ieškovė reikalauja nustatyti servitutą faktiškai “einantį“ per atsakovams priklausančių pastatų kiemą, kur atsakovai vykdo aktyvią ūkinę veiklą - teikia poilsio ir laisvalaikio praleidimo paslaugas, pastoviai organizuoja (duomenys neskelbtini) renginius. Tuo atveju, jeigu per šios teritorijos centrą ieškovei patogiu laiku ir jai patogia forma bei dažnumu judės ieškovė, tai ne tik aiškiai trukdys atsakovų organizuojamus renginius, jų kasdieninę veiklą, bet ir kels realią riziką tiek teritorijoje laisvalaikio praleidimo paslaugas teikiantiems ir gaunantiems asmenims, tiek ir pačiai ieškovei. Be to, ieškovė reikalauja nustatyti servitutą, užtikrinant pravažiavimą toje vietoje, kur atsakovai yra pasistatę tvorą ir ūkinį pastatą-malkinę. Tenkinant ieškovės reikalavimus, minėtus pastatus reikės pašalinti.
28. Atsakovai pažymi, kad ginčo vietovėje, tik pradėjus joje kurtis atsakovams, nebuvo vykdoma jokia kiek rimtesnė ūkinė veikla. Atsakovai, atsižvelgdami į savo poreikius ir norimą vystyti ūkinę veiklą, stipriai pakeitė minėtos vietovės išvaizdą, tame tarpe pastatydami apie kelias dešimtis tiek pastovių, tiek laikinų pastatų, nutiesė nemažai investicijų pareikalavusi kelią, kuris didžiąja savo dalimi nebuvo nutiestas tose vietose, kuriose iki tol buvo nors koks pramintas takas. Pasikeitus veiklos sąlygoms, išnyko būtinybė naudotis atsakovų žemės sklypu kaip tranzitiniu.
29. Nors ieškovė nurodo, kad jos pasiūlytas servituto nustatymo variantas ne tik egzistavo, bet ir egzistuoja dabar, tačiau šiuo metu jos suplanuotas pravažiavimas fiziškai neegzistuoja - atsakovai yra nemenkai investavę į kelio statybos/klojimo darbus, kurie kaimo takelį pavertė kelių sluoksnių, drenažo sistemą turinčiu objektu, skirtu intensyviai atsakovų veiklai. Be to, ieškovė nenurodė, kokį servitutą - atlygintiną ar neatlygintiną prašo nustatyti.
30. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ieškovės sklype esančias šiukšles suvertė atsakovai. Šių įrodymų neatsirado ir ieškovei pateikus apeliacinį skundą. Priešingai, byloje yra duomenų, kad atsakovė galimai vykdė pastatų griovimo/ardymo darbus, dėl ko atsiranda itin didelis kiekis šiukšlių.
31. Byloje taip pat jokia forma nėra patvirtintas žalos ieškovei atsiradimo faktas. Be to, ieškovė neįrodė, kad darbus turintys atlikti asmenys galutinai atsisako atlikti minėtus darbus, todėl ji vis dar gali gauti paslaugas, už kurias sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, remdamasi tuo, kad faktinių aplinkybių nustatymui gali būti reikšmingi šalių ir/ar jų atstovų papildomi paaiškinimai, grafinių vaizdų parodymai.
33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos teismo posėdžio metu. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovė nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti ieškovės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos po apeliacinio skundo pateikimo gautus naujus įrodymus - dvi fotonuotraukas. Nurodo, kad minėti įrodymai pagrindžia, jog ieškovės sklypą nuo kelio Vilnius - Utena skiria pelkė.
36. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
37. Analizuojant ieškovės prašomus prijungti prie bylos įrodymus, nustatyta, kad fotonuotraukos fiksuoja aplinkybes, egzistavusias ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl galėjo būti pateiktos anksčiau. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad prašomų prijungti įrodymų teismui negalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliaciniame procese.
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka vyksta pagal teisinius ir faktinius apeliacinio skundo argumentus.
40. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui D. L. nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovams toje pačioje vietovėje priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
41. Ieškovės teigimu, į jos žemės sklypus galima patekti tik per kelią, kuris eina per atsakovų žemės sklypą ir baigiasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kito pravažiavimo nėra ir niekada nebuvo, šis kelias yra nuo 1940 m. Atsakovai gi su tokia ieškovės pozicija nesutinka, motyvuodami tuo, kad ieškovė neišnaudojo kitų galimybių pateikti į savo žemės sklypus, o per jų žemės sklypą einantis pravažiavimas (servitutas) esmingai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus naudotis savo nuosavybe. Ieškovė tvirtina, kad atsakovai sąmoningai neleidžia patekti į ieškovei priklausančią nuosavybę, važiuojant minėtuoju keliu, kadangi kelias yra perkastas, teritorija užtverta. Atsakovai nurodo, kad teritorijoje, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, jie vykdo aktyvią ūkinę veiklą, be to, joje yra atsakovams priklausančių statinių. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo (ne)pagrįstumo.
42. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
43. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
44. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti kelio servitutą, kadangi jo nenustačius, pasak ieškovės, ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal bylos faktines aplinkybes egzistuoja objektyvus servituto poreikis, nes iš pateiktų ginčo nekilnojamo turto kadastrinių duomenų matyti, kad egzistuoja ieškovės ir trečiojo asmens D. L. poreikis servitutui, ko pagrindu šie asmenys turėtų galimybę naudotis savo turtu ir turėti susisiekimą su keliu A14 Vilnius-Utena, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė servituto reikalavimo apimties pagrįstumo bei nepaneigė, kad nėra kito ekonomiškesnio alternatyvaus būdo, atsižvelgiant į atsakovų nurodomą vykdomą jų ginčo žemės sklype ūkinę veiklą, patekti į ieškovės žemės sklypus.
45. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčas tarp savininkų dėl servituto nustatymo egzistuoja, todėl pirmoji servituto nustatymo sąlyga (savininkų nesutarimas) yra akivaizdi. Šios aplinkybės neneigia ir apeliantė, priešingai, su ja sutinka ir palaiko. Tačiau, vertinant kitą privalomą sąlygą (būtinumą nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį), atkreiptinas dėmesys, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė objektyvųjį servituto poreikį, tačiau nepakankamai vertino, ar, nenustačius servituto (kas ir buvo padaryta skundžiamu sprendimu), ieškovė galės normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudotis jai priklausančiu turtu, ar yra kokia nors kita reali galimybė naudotis tuo turtu kitaip, nei nustatant prašomą kelio servitutą.
46. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą atmesti ieškinį, iš esmės neįvertino ir konkrečiai nenustatė, ar ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nenustatant prašomo servituto per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o kitu būdu ir konkrečiai kokiu. Sprendime, nesant įrodymų vertinimo, formaliai konstatuota, kad ieškovė nevertino kitų patekimo į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus galimybių, tačiau ir teismas neįvardina, kokios tai galimybės ir ar jos yra realios, labiau ekonomiškos, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir pareigų ir pan. Šiuo atveju, susiklostė situacija, kuomet yra konstatuotas objektyvus servituto poreikis, tačiau ieškovės ieškinys yra atmestas ir ji toliau neturi galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisės, t. y. patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir statinius, taigi, tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas iš esmės ir ieškovės pažeistos teisės liko neapgintos.
47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apskųstajame teismo sprendime aplinkybės dėl kitų galimų patekimo į atsakovės žemės sklypus variantų nėra nei pakankamai ištirtos, nei įvertintos, nei iš esmės aptartos, be kita ko, klaidingai nurodant, kad tik ieškovė turėjo įrodyti kitų patekimo į žemės sklypus variantų nebuvimą, taip nepagrįstai perkeliant įrodinėjimo naštą išimtinai vien tik ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju teikė įrodymus ir paaiškinimus, jog kiti atsakovų nurodomi patekimo į jos žemės sklypą variantai yra realiai neįmanomi, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė ne nustatyti visiškai naują ir atsakovams nežinomą servitutą (nustatyti anksčiau neegzistavusį suvaržymą atsakovų turtui), o leisti toliau naudotis anksčiau buvusiu patekimo į jos žemės sklypu keliu.
48. Byloje nustatyta ir to iš esmės neneigia atsakovai, kad į ieškovei priklausančius žemės sklypus anksčiau buvo galima patekti tik per atsakovų žemės sklype esantį kelią (pvz. žr. sodybos ir statinių abrisą), kurį atsakovai pastaruoju metu modifikavo pagal savo poreikius (atsižvelgdami į savo vykdomos veiklos pobūdį pastatė tvorą, statinius, perkasė ir pan.). Todėl šiuo atveju, teigdami, kad yra kitų būdų patekti į ieškovės žemės sklypus, nei anksčiau egzistavęs kelias, būtent atsakovai turėtų šias aplinkybes pagrįsti įrodymais, o atitinkamai ieškovė jas paneigti.
49. Be to, analizuojant kitus patekimo į ieškovės žemės sklypus variantus, į bylos nagrinėjimą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkamų žemės sklypų savininkai, jei atsakovų nurodomi būdai būtų susiję su atitinkamų žemės sklypų naudojimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą būdą, faktiškai sprendė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
50. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir kai kuriuos į bylą pateiktus įrodymus, tokius kaip pavyzdžiui, pažymėdamas, jog būtent ieškovė turėjo paneigti patekimo per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimybę, nepagrįstai vadovavosi vien atsakovų pateikta video medžiaga, iš kurios, nesant kitų įrodymų, nustatyti, kur yra važiuojama ir kur patenkama, nėra galimybės.
51. Kaip jau minėta, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019; kt.).
52. Taigi, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį Nr. 3K-3-190-916/2017).
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi ir vertino, ar yra kiti realūs, nereikalaujantys ypatingų investicijų ir papildomų ieškovės sąnaudų, patekimo į ieškovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus būdai, kurie būtų ekonomiškesni, atsižvelgiant į atsakovų nurodomą vykdomą jų ginčo žemės sklype ūkinę veiklą, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o tai lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
54. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, įsigydama žemės sklypus, į kuriuos buvo galima patogiai privažiuoti per atsakovų žemės sklypą tiesiai nuo kelio Vilnius-Utena, galimai turėjo tam tikrų teisėtų lūkesčių dėl tokio privažiavimo tolesnio naudojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.
55. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendime pasisakant, jog galimai yra alternatyvus būdas patekti į ieškovės žemės sklypus per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į bylos nagrinėjimą neabejotinai turėjo būti įtraukti minėto sklypo savininkai, kadangi sprendimas byloje akivaizdžiai gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taigi, ir dėl šios aplinkybės yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.
56. Pažymėtina, kad, neatskleidus bylos esmės dėl servituto nustatymo, ir kiti ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo pakankamai išsamiai išnagrinėti, o teismo išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą visoje apimtyje.
57. Pirmosios instancijos teismas atsisakė įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovės žemės sklypų atsakovams priklausančias šiukšles, motyvuodamas tuo, kad nėra įrodymų, jog atsakovai šias šiukšles suvertė, nes atsakovai tokias aplinkybes neigia. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šiukšlės išverstos ant kelio, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausančią sodybą ir jai pačiai išversti šiukšles ant šio kelio, kuriuo ji naudojasi, nebūtų logiška ir/ar protinga. Be to, teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad prašomos pašalinti šiukšlės yra išverstos greta atsakovų žemės sklypo ribos ir šioje sklypo dalyje atsakovai vykdė veiklą, statė tvorą ir kitus statinius.
58. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl perkasto kelio atstatymo tuo pagrindu, jog jis yra išvestinis iš servituto reikalavimo, todėl, nenustačius servituto, reikalavimas dėl kelio atstatymo taip pat atmestinas. Šiuo atveju su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutiktina, tačiau, panaikinus teismo sprendimo dalį dėl servituto nenustatymo, teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu ir šioje dalyje. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai neneigia aplinkybės, kad kelias buvo perkastas, kadangi atsakovai tokiu būdu siekia, jog ieškovė nesinaudotų jų sklype esančiu keliu. Taigi, nurodyto ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumas turi būti išnagrinėtas.
59. Dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su 1 500 EUR nuostolių atlyginimu, pirmosios instancijos teismas laikė, kad 2019 m. birželio 21 d. kontraktas/sutartis pagal sutarties turinį yra susietas su stogų nukėlimu, o ne šiukšlių išvežimu, esant perkastam atsakovų keliui, t. y. teismas nelaikė žala santykyje tarp ieškovo ir atsakovų veiksmų, be to, laikė, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog kelias, kuriuo ieškovė naudojosi, buvo perkastas ir jai šiuo keliu naudotis neleidžiama. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovai siekė apriboti ieškovės galimybes naudotis keliu ir tokiu būdu patekti į jai priklausantį žemės sklypą bei sodybą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turi vertinti, ar atsakovai, žinodami, kad faktiškai per jų žemės sklypą einančiu keliu ieškovė naudojosi, uždrausdami juo naudotis, perkasant kelią, neišsprendus ieškovės privažiavimo galimybių kitokiu būdu, elgiasi teisėtai ir apdairiai, nepažeidžia bendrųjų gyvenimo taisyklių, t. y., ar nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovų veiksmų. Be to, būtina aiškintis, aplinkybes, kada kelias buvo perkastas, t. y., ar kontrakto/sutarties sudarymo metu ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos (turėjo ar galėjo būti žinomos), kokia sumokėto avanso paskirtis ir kokia galimybė sumokėtu avansu pasinaudoti ateityje.
60. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2009). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
61. Dėl aukščiau nurodytų neištirtų bylos aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialiųjų ir proceso teisės normų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galimai išnagrinėta neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.