Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1599-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
2S-1599-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12866-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Policijos departamentas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1599-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12866-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. N. L., valstybės biudžetinei įstaigai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. dėl garbės ir orumo gynimo, tretieji asmenys Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Policijos departamentas, policijos generalinis komisaras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuratūras E. P., Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės taryba, Kauno rajono savivaldybės meras V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pripažinti atsakovų S. N. L. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą: 1) 2010-08-20 akte Nr. 20-65-8-S-2027 „DĖL INFORMACIJOS“ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorei V. M.: „Pil. V. J. minėdamas, kad nubaustas neteisėtai kelių policijos, kad nepatenkintas valdžia, policija ir kitais valdžios organais, svajoja būti deportuotas iš Lietuvos. Mūsų žiniomis pil. V. J. turi psichinę negalią, todėl buvo bandoma jį nuraminti, į ką pil. V. J. atsakė, kad jis nemato kitos išeities kaip nusižudyti policijos akivaizdoje. Pil. V. J. išsivėrė kelnių diržą ir apsivyniojo aplink kaklą. Tai pamatę policijos pareigūnai suėmė pil. V. J. už rankų, paguldė ant kabinete esančių kėdžių ir, bandydami nuimti nuo pil. V. J. kaklo diržą, jį suplėšė.“ „Laukiant medicinos darbuotojų, pil. V. J. elgėsi nevienodai, t. y. nusiraminęs kalbėjo aiškiai ir rišliai, po to staiga pradėjo šaukti pagalbos, po to vėl nusiramino, kaltino policijos pareigūnus susidorojimu su D. K.. Minėjo, kad geria vaistus, vienu momentu apgailestavo dėl savo poelgio policijos nuovadoje“. „Vadovaujantis aukščiau minėtu Generalinio komisaro įsakymu, duomenis apie pil. V. J. bus įrašyti į apylinkės bylą ir jo elgesiu bus domimasi, todėl prašome Jūsų pateikti mums kvalifikuotą atsakymą kokie yra pirminės asmens psichikos patikrinimo rezultatai, ir ar vis dar yra grėsmė, jog pil. V. J. gali padaryti žalą sau ir aplinkiniams“. 2) S. N. L. 2011-01-11 tarnybiniame pranešime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. paskleistą informaciją: „vairuotojas policijos pareigūnams žinomas kaip psichinę negalią turintis asmuo pil. V. J.“; atsakovus S. N. L., Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą bei Lietuvos valstybę įpareigoti raštu VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padaliniui (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninei paneigti S. N. L. 2010 aktu Nr. 20-65-8-S-2027 „DĖL INFORMACIJOS“ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorei V. M., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, apie ieškovą paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją: „Mūsų žiniomis pil. V. J. turi psichinę negalią, todėl buvo bandoma jį nuraminti, į ką pil. V. J. atsakė, kad jis nemato kitos išeities kaip nusižudyti policijos akivaizdoje“. „Minėjo, kad geria vaistus, vienu momentu apgailestavo dėl savo poelgio policijos nuovadoje“; atsakovus S. N. L., Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą bei Lietuvos valstybę įpareigoti raštu Kauno apylinkės teismui ir Lietuvos policijos mokykloje (duomenys neskeltini) rajone viršininko pavaduotoju įdarbintam R. O. paneigti KAVPK įdarbinto atsakovo S. N. L. 2011-01-11 tarnybiniame pranešime KAVPK Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. paskleistą tikrovės neatitinkančią, ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją „vairuotojas policijos pareigūnams žinomas kaip psichinę negalią turintis asmuo pil. V. J.“; atsakovus Kauno apygardos prokuratūrą, Generalinę prokuratūrą bei Lietuvos valstybę įpareigoti raštu paneigti Kauno apygardos prokuratūroje prokurore įdarbintos R. V. 2010-11-26 nutarimo Nr. P-18888, P-1928, 1942, P-1974 baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 7.6-47-10 teiginį: „Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jie turėjo duomenų apie V. J. psichinę negalią“; atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą įpareigoti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Kauno apylinkės teismui, jo pirmininkui ir jame teisėja įdarbintai Ž. J., Kauno apygardos teismui, jo pirmininkui ir jame teisėju įdarbintam V. V., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui savo lėšomis raštu registruotu laišku paskelbti šio turinio paneigimą: „Kauno apygardos prokuratūros prokurore įdarbinto asmens R. V. 2010-11-26 nutarime Nr. P-18888, P-1928, P-1942, P-1974 buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, V. J. garbę ir orumą žeminanti informacija: „Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jie turėjo duomenų apie V. J. psichinę negalią“. Pranešame, kad ši informacija neatitinka tikrovės“. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovų S. N. L., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, į ieškinį perkėlė kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesinių dokumentų tekstus, teiginius grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Todėl, teismo vertinimu, priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, kadangi nebūtų aišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo būtina atsikirsti.

4. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinys yra grindžiamas ne tik emocinio pobūdžio pasisakymais, bet ir deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais (pvz., „<...> (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininko S. L. kabinete kitas rusas V. F. suklastojo <...>“, „rusų kolonistas S. N. L.“, „dėl į okupuotą Lietuvą atvykusio policijos pareigūnu įdarbinto rusų kolonisto S. N. L.“, „atsakovas S. N. L. ir jį įdarbinęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis Lietuvos valstybę, siekė slėpti ir slėpė bei iki šiol slepia atsakovo S. N. L. 2010-08-19 organizuotą bei su atsakovo KAVPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų grupe, turinčia akivaizdžių S. N. L. organizuotos nusikalstamos antikonstitucinės grupės bei nusikalstamo susivienijimo požymių <...> įvykdytą ieškovo užpuolimą ir kankinimą (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje 2010-09-19 bei jo pasekmes – KAVPK policijos pareigūnais įdarbintų asmenų organizuotai vykdytą ir iki šiol tęsiamą ieškovo persekiojimą, piktnaudžiavimą psichiatrija jo atžvilgiu, ieškovo buto neliečiamumo pažeidimus, politinių baudžiamųjų bylų fabrikavimą, politinių administracinių nusižengimų bylų fabrikavimą, užpuolimus gatvėje bei teismų pastatuose, kūno sužalojimus <...>“, ir pan.). Be to, ieškinyje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau šio procesinio dokumento dalyje, kuria ieškovas neva pagrindžia jų įtraukimą į procesą, taip pat nurodomi įžeidžiančio pobūdžio teiginiai (pvz., „atsakovui S. N. L. pasiūlyti gydymą KL padalinio (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare“; „vadovaujantis BPK 2 straipsniu, 166 straipsniu rusų kolonisto S. N. L. ir KAVPK įdarbintų jo bendrininkų atžvilgiu Lietuvos Respublikos prokuratūroje nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą“ ir pan.). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sistemingai teikia ieškinius, skundus dėl Lietuvos valstybės pareigūnų, tarnautojų veiksmų, jam ne vieną kartą buvo išaiškinti ieškiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tačiau jis ir toliau teikia ieškinius su analogiškais trūkumais, todėl, teismo nuomone, ieškovui netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl tokio turinio ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė ieškovui nurodyti, kurie ieškinio apibūdinimai bei pareiškimai yra įžeidžiančio pobūdžio ir išreiškiantys tautinę neapykantą valstybės institucijų, jų pareigūnų ir kitų bylos dalyvių atžvilgiu;

6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Juolab, kad ieškinio pagrindas yra aiškus, o į jį perkelti kitų procesinių dokumentų tekstai neapriboja priešingos šalies galimybės tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus ir pan. Be to, ieškovas ieškinį grindė ne emocinio pobūdžio pasisakymais, bet faktinėmis aplinkybėmis;

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė leisti į bylą teikti ieškinio pagrįstumą patvirtinančius ir su ieškinio dalyku susijusius įrodymus, tame tarpe ir įrodinėti, kad būtent valstybės pareigūnai įžeidinėjo ieškovą, o ne atvirkščiai;

6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovui taikyti ieškinio trūkumų institutą, taip pat nenurodė kur ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, ieškinio faktinį pagrindą suformulavo painiai, į ieškinį perkėlė kitų ieškovo rašytų procesinių dokumentų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesinių dokumentų tekstus, teiginius grindė emocinio pobūdžio pasisakymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. J. pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali nesutikti, kadangi ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Juolab, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. J. pateiktas ieškinys iš esmės yra grindžiamas emocinio pobūdžio pasisakymais, deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobūdžio teiginiais, kas visiškai nesuderinama su teismui teikiamo ieškinio turiniui keliamais reikalavimais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo teismui pareikštas ieškinys neatitinka ieškinio pareiškimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia (be kita ko) įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus yra nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitose civilinėse bylose ieškovui V. J. ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus jo deklaratyviais teiginiais (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-183-601/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1749-273/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1289-480/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-638/2018 ir t. t.). Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje.

15. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Be to, kadangi ieškovas procesinius dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teikia sistemingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo netinkamą apelianto procesinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti. V. J. atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, tokios pozicijos, kai dėl šalies elgesio atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2504-577/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturėjo pareigos taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Šio instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne apsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimą tiems asmenims, kurie dėl įvykusio nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo tam tikrus duomenis ar jų apskritai nenurodo. Tačiau neturėtų būti ginama teisė remiantis trūkumų šalinimo institutu asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę, teismą, proceso dalyvius išreiškimui, nes civilinio proceso paskirtis yra kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016).

17. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas