Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1033/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
2A-1033/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Angolita“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinė muitinė, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Klaipėdos teritorinė muitinė Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras Angolita Gemaga
Civilinė byla Nr. 2A-1033/2014Teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-01096-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 87 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4035-803/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Angolita“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Angolita“ priešieškinį dėl prekių ženklo elemento pripažinimo nesaugomu (tretieji asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl prekių ženklo, registruoto Lietuvoje, savininko teisių gynimo ir prekių ženkle esančio žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu.

Šalies argumentai

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemaga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas; 2) uždrausti atsakovui UAB „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus.

Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodė 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003) 2 straipsnį, 16 straipsnį, 17 straipsnį; Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 38 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį bei 50⁴ straipsnio 1 dalį. Faktines aplinkybes ieškovas įrodinėjo tuo, kad yra prekių ženklo „indian instant coffee“, skirto žymėti 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai“ (registracijos Nr. 55624), savininkas. Ieškovas paaiškino, kad Šiaulių teritorinės muitinės oro uosto poste 2010 m. vasario 11 d. sulaikytų 7 200 tirpios kavos pakuočių, pažymėtų žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 g.“, kurių deklarantas bei savininkas – UAB „Angolita“, yra klaidinančiai panašios į ieškovui priklausantį prekių ženklą „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624). Ieškovas pažymėjo, kad abejuose prekės ženkluose sutampa žodiniai elementai „indian instant coffee“ ir žymenų fono spalva, grafiniai elementai yra itin panašūs vizualiai; žodiniai bei grafiniai elementai išdėstyti ta pačia tvarka. Ieškovo nuomone, tokiu būdu egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Be to, sulaikytos atsakovo prekės pažeidžia jo (ieškovo) išimtinę teisę į prekių ženklą „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624).

Atsakovas UAB „Angolita“ priešieškinyje prašė pripažinti ieškovo UAB „Gemaga“ įregistruoto prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu. Atsakovas priešieškinio teisiniu pagrindu nurodė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 8 straipsnį. Atsakovas akcentavo, kad žodinis prekių ženklo elementas „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) neturi jokio išskirtinio požymio, nes „indian instant coffee“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „indiška tirpi kava“, t. y. apibūdina tik prekės rūšį ir geografinę kilmę bei neturi jokio skiriamojo požymio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo UAB „Gemaga“ ieškinį atsakovui UAB ,,Angolita“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, dalį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo nutraukė ieškovui atsisakius šio reikalavimo; kitą ieškinio dalį atmetė, o priešieškinį patenkino ir pripažino ieškovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu.

Teismas, įvertinęs ieškovui priklausančiame prekės ženkle „indian instant coffee“ ir žymens „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“ esančius elementus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo“ (toliau – ir metodiniai nurodymai) 2.1 punktu, priėjo prie išvados, jog ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ ir žymuo „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.” („Golden Bean Indian Instant Coffee“) yra panašūs.

Teismas, išanalizavęs ženkluose esančių elementų detales, sprendė, kad jų esminiai požymiai nesutampa ir įregistruotus prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas. Teismas pažymėjo, kad tam tikros vienos rūšies prekės (pvz., kava, arbata, kakava, cukrus ir pan.) pardavimo vietose paprastai yra dedamos vienos šalia kitų; ginčo prekių pakuočių žymuo, net ir esant panašiam taros dydžiui ir formai, įvertinus sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, ženklų kompozicijos, nesunkiai atsiskiria; ženklų bendras suvokimo įspūdis yra skirtingas tiek esant prekėms šalia, tiek atskirai; ruda spalva, pakuočių dydžiai, susieti su mato vienetu, yra toje ūkinėje veikloje įprasti. Teismas vertino, kad nėra pagrindo manyti, jog ženklų panašumas yra klaidinantis visuomenę. Kita vertus, teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginami prekių ženklai (žymenys) būtų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieškovo ir jo turimas teises į prekės ženklą, o pats savaime ženklų panašumas nėra draudžiamas ir nesudaro pagrindo drausti tokius ženklus naudoti.

Įvertinęs ir išnagrinėjęs nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus, atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėdamas ir vertindamas ieškinio reikalavimo konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad sulaikytos prekės neatitinka Reglamento 2 straipsnio nuostatų, jog būtų galima pripažinti, kad prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad prekių ženkle matosi kitos Indijos bendrovės „CCL Products“ (India) Ltd“ gamintojo pavadinimas; prekių ženklo „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ licencijos turėtojas Latvijos bendrovė UNISEL CO SIA yra įregistravusi Lietuvoje prekių ženklų „Golden Bean indian instant coffee“ ir „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ bei jų grafinių elementų apsaugą, o tiek pagal nacionalinius, tiek pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktus atitinkamų priemonių taikymas galimas tik dėl nustatytų ieškovo teisių pažeidimo, t. y. neteisėtų veiksmų, kaltės (PŽĮ 50 straispnio 3 dalis, 50⁴ straispnis); šį reikalavimą ieškovas grindė PŽĮ 38 straipsnyje įtvirtinta prekių ženklo savininko teise uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir/ar paslaugoms, t. y. ieškinį pareiškė kaip ženklo „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) savininkas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas į teismą dėl jo teisių apsaugos kreipėsi 2010 m. kovo 20 d., o ieškovo licencinė sutartis, suteikianti ieškovui išimtinę teisę į Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ženklą, Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruota tik 2010 m. birželio 28 d.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė lyginamų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę panašumo, t. y. nenustačius ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, sprendė, jog atmestinas ir ieškovo reikalavimas konfiskuoti bei atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas.

Teismas, atsižvelgęs į kasacinės instancijos teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus, kad aplinkybė, jog žodinis elementas „indian instant coffee” (išvertus iš anglų kalbos reiškia „indiška tirpi kava”) nebuvo ženklo registracijos metu nurodytas kaip nesaugomas elementas, savaime (ex facto) nereiškia jo apsaugos (kaip saugomo elemento), kaip ir tokios apsaugos apimties; Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre Lietuvoje be prekių ženklo „indian instant coffee” (w. fig.) (reg. Nr. 55624) yra registruoti (pareikšti registruoti) dar keturi prekių ženklai, kuriuose naudojamas minėtas žodinis žymuo (UAB „Gemaga” prekių ženklas „indian instant coffee INSTANT COFFEE DRINK 3 in 1” (w. fig.) (registracijos Nr. 66297) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai”), kur žodinis elementas „indian instant coffee INSTANT COFFEE DRINK 3 in 1” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu; Latvijos bendrovės UNISEL CO, SIA prekių ženklas „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE” (w. fig.) (registracijos Nr. 63494) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiškos kilmės kava”); Latvijos bendrovės UNISEL CO, SIA prekių ženklas „GOLDEN BEAN indian instant coffee” (w. fig.) (registracijos Nr. 62681) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiška kava”), kur žodinis elementas „indian instant coffee” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu; Indijos bendrovės JFK International prekių ženklas „indian instant coffee” (w. fig.) (registracijos Nr. 55409) (skirtas žymėti 6, 16, 21, 30 klasių prekėms), kur žodinis elementas „indian instant coffee” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu ((prieiga per internetą: http://www.vpb.gov.lt/index.php?&l=lt&n=180&kas=rez)); kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl nurodyto žymens „indian instant coffee“ pripažinimo nesaugomu elementu prekių ženkle „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) (ženklas registruotas žymėti 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai“) tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o teismų išvados yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos, kurių kasacinio skundo argumentai nepaneigia, taip pat įvertinęs tai, jog nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo pateikta jokių įrodymų ir argumentų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti ir naujai vertinti atsakovo priešinio reikalavimo pagrįstumą, remdamasis ankstesnių teismų argumentais ir padarytomis išvadomis, sprendė, kad vadovaujantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 8 straipsniu, ieškovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu šio prekių ženklo elementu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Gemaga“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, priimdamas atsakovo rašytinius paaiškinimus ir nesuteikdamas ieškovui teisės su jais susipažinti bei neklausdamas ieškovo nuomonės dėl tokių paaiškinimų pridėjimo prie bylos, pažeidė procesinių teisių lygybės principą ir ieškovo teisę atsikirsti į atsakovo argumentus. Šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimui, nes teismo sprendime yra atkartoti atsakovo argumentai būtent iš šių paaiškinimų.Teismas neteisingai interpretavo vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymo apimtį bei patį reikalavimą, nes ieškovas neatsisakė savo ieškinio dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, o atsisakytas reikalavimas nesutampa su nurodytu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir yra visiškai kitokios apimties. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio l dalį ir 293 straipsnio 4 punktą, nes tik ieškovas gali atsisakyti ieškinio, jis formuluoja atsisakomų reikalavimų apimtį, teismas ex officio negali išplėsti atsisakomų reikalavimų apimties.Teismo nurodytos aplinkybės, kad prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje; ženklo savininkas – Didžiosios Britanijos įmonė „PARTEX LLP“, kuri per Latvijos Respublikos įmonę UNISEL CO SIA suteikusi teises platinti Latvijos įmonei „Baltikoms“ SIA, taip pat, jog prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikoje ir kad atsakovas nėra prekės, pažymėtos ženklu „indian instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, gamintojas, neturi jokios nei teisinės, nei faktinės reikšmės nagrinėjant šią bylą, nes, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje šioje byloje, prekių ženklo registracija kitose šalyse neturi jokios reikšmės – net ir esant ženklui apsaugotam tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka vienoje ar keliose valstybėse, ženklo apsauga nebus automatiškai suteikiama toje valstybėje, kur ženklas nėra apsaugotas tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. prekių ženklo apsauga yra teritorinė – ženklas yra saugomas ten, kuri jis yra registruotas, todėl ženklo registracijos Latvijos Respublikoje faktas neturi jokios reikšmės.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes žymens panašumas į prekių ženklą, be to, prekėms esant tapačioms, ir yra pagrindas konstatuoti egzistuojant visuomenės suklaidinimo tikimybę, tai nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje šioje byloje cituotoje ES teismų praktikoje, o teismo nurodyti „skirtumai“ metodinių nurodymų prasme yra neesminiai. Lyginamieji prekių ženklai yra panašūs ir tai patvirtina atlikta visuomenės nuomonės apklausa, pagal kurią net 80 procentų respondentų atsakė, kad atsakovo tirpios kavos indelio etiketė pagal spalvas, piešinius ir pavadinimo „indian instant coffee“ užrašymo šriftą yra klaidinamai panaši į ieškovo prekių ženklą. Tai, kad ženkluose yra tam tikrų skirtumų, neeliminuoja jų panašumo, nes ir pagal ES teismų praktiką vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Teismas akivaizdžiai supainiojo alternatyviai naudojamas sąvokas „panašumas“ ir „klaidinamas panašumas“. Ieškovas įrodė prekių ženklų panašumą, o prekių tapatumą konstatavo teismas, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginamieji prekių ženklai (žymenys) būtų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieškovo ir jo turimas teises į prekių ženklą. Ieškovas neturi įrodinėti, kad vartotojai buvo suklaidinti. Be to, ieškovo paaiškinimai, pagrįsti metodiniuose nurodymuose pateiktais ženklų panašumo vertinimo kriterijais bei teismų praktika, yra tinkami įrodymai CPK 177 straipsnio prasme. Ieškovas tinkamai atliko CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą ir įrodė abi suklaidinimo tikimybę lemiančias sąlygas, t. y. tiek prekių ženklų panašumą, tiek prekių tapatumą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sulaikytos prekės neatitinka Reglamento 2 straipsnio nuostatų, jog būtų galima pripažinti, kad prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Tokią išvadą nulėmusios aplinkybės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus šioje byloje neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, nes pažeidimas vertintinas Lietuvos teritorijoje, importo faktas yra pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei atsirasti, o prekių ženklo registracijos faktas nėra argumentas, pateisinantis atsakovo veiksmų teisėtumą. Ieškovo teisės yra pažeistos pagal PŽĮ 38 straipsnio l dalies 2 punktą, todėl remiantis Reglamento 2 straipsniu, yra pagrindas taikyti atkuriamąsias priemones. Tokį Reglamento taikymo teisinį pagrindą išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje šioje byloje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad PŽĮ 38 straipsnis suteikia teisę tik prekių ženklo savininkui uždrausti kitiems asmenims naudoti tapatų ar panašų ženklą, nes pagal šio įstatymo 50 straipsnio l dalį teisę kreiptis į teismą turi ir išimtinių licencijų licenciatai. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad licencija galioja ir jos neįregistravus Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Aplinkybė, kad licencija buvo įregistruota tik 2010 m. birželio 28 d., neturi jokios esminės reikšmės jos galiojimo faktui. Teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo. Atsakovas turėjo įrodyti, o teismas įvertinti, ar atskirai skiriamojo požymio neturintys žodžiai kaip visuma iš tiesų neturi skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio l dalies 2 punktą. Ne bet koks prasmę turintis žodis ar žodžių junginys yra laikomas žyminčiu prekės charakteristikas, o tik toks, kuris vartotojo yra suvokiamas kaip turintis tokį požymį. Vien tik aplinkybė, kad žymuo gali būti išverstas į lietuvių kalbą ir jog galbūt jis galėtų nurodyti tam tikras charakteristikas, neišnagrinėjus, ar vartotojas iš tiesų taip supranta anglų kalba užrašytą žymenį ir ar jis būtent taip suvokia atitinkamo žymens prasmę, yra nepakankama spręsti dėl žymens neatitikimo minėtai teisės normai. Jokiu įrodymų, kad vartotojai šį ieškovo prekių ženkle esantį žodinį žymenį suvokia kaip nurodantį ženklu žymimu prekių charakteristikas, atsakovas nepateikė. Ieškovas, įrodinėdamas žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo, pagrįstai remiasi tiek savo prekių ženklo registracija Nr. 55624, tiek Indijos bendrovės JFK International prekių ženklo registracija Nr. 55409, tiek atskirai žymens „INDIAN INSTANT COFFEE“, kitokiu nei du minėti registruoti prekių ženklai, naudojimu, nes priešieškinyje yra prašoma į nesaugomus elementus iškelti žodinį elementą, nesiejant jo su konkrečia grafine išraiška. Žodinis žymuo „indian instant coffee“ yra pelnęs žinomumą visuomenėje dėl jo naudojimo ir laikytinas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Žymuo „indian instant coffee“ ieškovo prekių ženkle atlieka prekių skiriamąją funkciją ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos rinkoje taip pat nėra ne ieškovo ar pagal jo turimą licenciją naudojamos prekių ženklais pažymėtos tirpios kavos, o atsakovo pateikti daiktiniai įrodymai neįrodo aplinkybės, kad žymenį „indian instant coffee“ tirpiai kavai žymėti Lietuvos Respublikoje naudoja ir kiti subjektai, nes vienintelė lietuvišką ženklinimą turinti ir galbūt Lietuvoje platinta kava į Lietuvą buvo įvežta individualios įmonės „Gelsva“, kuri įsipareigojo Lietuvoje platinti tik ieškovo ženklais žymimą kavą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Angolita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisėtai nusprendė tenkinti atsakovo priešieškinį ir pripažinti ieškovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo pateikta jokių įrodymų ir argumentų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti ir naujai vertinti atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė lyginamųjų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę, panašumo. Byloje nenustatytas ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei teigia ieškovas, sąvokos „panašumas“ ir „klaidinantis panašumas“ nėra alternatyvios. Visuomenės suklaidinimo galimybę privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad lyginamieji ženklai yra klaidinančiai panašūs, t. y. jog jie būtų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus. Šiai aplinkybei konstatuoti nepakanka subjektyvaus ieškovo vertinimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Šios aplinkybės neįrodo ir kartu su apeliaciniu skundu prašomas pridėti prie bylos UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas. Kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pažymima, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pateikta apklausa negali būti laikoma patikimu įrodymu, įrodančiu visuomenės suklaidinimo galimybę. Teismas pagrįstai sprendė, kad ženklų esminiai požymiai nesutampa ir šiuos ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ženklų panašumas yra klaidinantis visuomenę. Teismas išsamiai nustatė ir aprašė lyginamų ženklų esminius panašumus bei skirtumus, kuriais remdamasis padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ženklai nesunkiai atskiriami (įvertinus sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, ženklų kompozicijas, bendrą suvokimo įspūdį ir kt.). Ieškovo argumentai, kad nustatyti skirtumai yra neesminiai metodikos prasme, pripažintini nepagrįstais.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas teismui pateikė „rašytinius paaiškinimus“, pavadintus „baigiamąja kalba“, jų garsiai neišsakė, ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti į atsakovo argumentus, nes ieškovas ne tik turėjo galimybę į juos atsikirsti, bet ir faktiškai atsikirto į visus argumentus, į kuriuos pageidavo atsikirsti.Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalį ir 293 straipsnio 4 punktą, ir jog teismas neva ex officio išplėtė atsisakomų reikalavimų apimtį. Patikslintame ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad savo ieškinį tikslina atsisakydamas pirmojo ieškinio reikalavimo, t. y. reikalavimo pripažinti, kad Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0S410000136 sulaikytos prekės, būtent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teise. Teismas tinkamai pagal CPK nustatytą tvarką ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nutraukė būtent tą bylos dalį, kurioje ieškovas ir prašė, t. y. dėl ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, kaip savarankiškai suformuluoto ieškinio reikalavimo. Ieškovas pats pripažino, kad tokio pobūdžio reikalavimas iš tikrųjų jokių tiesioginių pasekmių nesukelia, faktinė aplinkybė, ar įvežtos prekės galbūt pažeidžia ieškovo teises (neteisėtų veiksmų nustatymo faktas), yra viena iš antrojo reikalavimo taikymo sąlygų. Teismas būtent ir tyrė bei vertino neteisėtų veiksmų, kaip būtinos ieškovo reikalavimų tenkinimo sąlygos, buvimo ar nebuvimo aplinkybę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis laikosi tos pačios pozicijos, kuri buvo nurodyta 2011 m. kovo 7 d. atsiliepime į apeliacinį skundą, įskaitant ir dėl ženklo registravimo metu taikytų Prekių ženklų registracijos taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37, 115 punkto ir 116 punkto antrosios pastraipos tarpusavio santykio, t. y. kad 116 punkto antroji pastraipa skirta situacijoms, kai ekspertui nekyla abejonių dėl to, jog į ženklo sudėtį įeinantis žymuo yra savaime suprantamas kaip nesaugomas, yra specialioji 115 punktui. Trečiasis asmuo pažymi, kad dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pagal kompetenciją pasisakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas UAB „Gemaga“ apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame buvo suformuluotas ir atsisakymas nuo dalies pradinio ieškinio, ir bylos dalis dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, nutraukta, ieškovui atsisakius šio reikalavimo, o kita ieškinio dalis buvo atmesta. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo UAB „Angolita“ priešieškinis. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ieškinio bei priešieškinio reikalavimus ir nutraukė bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, t. y. tuo pagrindu, kad ieškovas atsisakė pradinio ieškinio dalies.

Dėl bylos dalies nutraukimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pradiniame ieškinyje buvo suformulavęs du ieškinio reikalavimus, t. y.: 1) pripažinti, kad Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. OSA1000136 sulaikytos prekės, būtent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Cofee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; 2) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. OSA1000136 sulaikytas prekes, pažymėtas žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, įpareigojant atsakovą UAB „Angolita“ padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas (I t., b. l. 1-3). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui 2013 m. liepos 5 d. bei 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė patikslintus ieškinius. 2013 m. rugsėjo 13 d. patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas tikslina ieškinį, atsisakydamas pirmojo ieškinio reikalavimo, nes šis reikalavimas nagrinėtinas antrojo reikalavimo apimtyje, o ne kaip savarankiškas reikalavimas, bei reikšdamas prevencinį reikalavimą. Ieškovas šiame patikslintame ieškinyje suformulavo šiuos reikalavimus: 1) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, būtent tirpią kavą, kurios pakuotės pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas; 2) uždrausti atsakovui UAB „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus. Pagal bylos duomenis šiuos ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, t. y. iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad buvo išnagrinėti šie reikalavimai pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kaip atskiro tokio reikalavimo: pripažinti, kad Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. OSA1000136 sulaikytos prekės, būtent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Cofee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, tačiau nagrinėdamas patikslinto ieškinio reikalavimus analizavo ir vertino ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas teigė, kad atsakovas pažeidė ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje lakoniškai nurodė, jog nutraukia bylos dalį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovo pareiškimą atsisakyti pradinio ieškinio pirmojo reikalavimo ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes klausimas, ar ieškovo intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos / nepažeistos, išnagrinėtas ne kaip atskiras savarankiškas reikalavimas, bet kaip patikslinto ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai).

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai priėmė ieškovo atsisakymą nuo pirmojo pradinio ieškinio reikalavimo ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo pareikštas priešieškinis, kurio išsprendimas turi įtakos nagrinėjant ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus, t. y. patenkinus priešieškinį susiaurėja ieškovo prekių ženklo suteikiamos apsaugos apimtis, nes lyginamųjų prekių ženklų panašumas turės būti vertinamas atsižvelgiant tik į ženklų grafinius ir vaizdinius elementus, daro išvadą, kad tikslinga pirmiausia išnagrinėti ir įvertinti apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo priešieškinis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl žymens „indian instant cofee“ pripažinimo nesaugomu elementu ieškovo UAB „Gemaga“ prekių ženkle „indian instant cofee“ (w.fig) (registracijos Nr. 55624)

Atsakovas UAB „Angolita“ šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) yra kombinuotas ženklas, sudarytas iš žodinio elemento „indian instant coffee“ ir grafinių elementų – stilizuotų moters bei augalinių motyvų piešinių, ir būtent žodinis prekių ženklo elementas neatitinka absoliučių ženklui keliamų reikalavimų, nustatytų PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose. Atsakovas teigė, kad žodžiai „indian instant coffee“ išvertus juos iš anglų kalbos reiškia „indiška tirpi kava“ ir kiekvienas iš šių žodžių laikytinas prekę, kuriai ženklas žymėti ir yra įregistruotas, apibūdinančiu žodžiu, kurie dar ir yra įprasti kasdienėje visuomenės (vartotojų) kalboje: kava – šiuo žodžiu apibūdinama pati prekė; indiška – nurodo prekės geografinę kilmę; tirpi kava – nurodo prekės rūšį. Atsakovo įsitikinimu, žodžių junginys „indian instant coffee“ neturi jokio išskirtinio požymio, o apibūdina tik prekės rūšį ir kilmę, bei neturi sąsajos su kokiu nors konkrečiu gamintoju ir neatlieka prekių ženklui keliamų funkcijų – neleidžia atskirti vieno asmens prekių nuo kito asmens prekių. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio argumentus pripažino teisiškai pagrįstais, remdamasis šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-188/2013) nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais, susijusiais su PŽĮ 6 bei 8 straipsnių taikymu šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų bei nenurodė argumentų, dėl kurių teismas turėtų pakartotinai pasisakyti ir naujai įvertinti atsakovo priešieškinio pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, sutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje (apeliacinės bylos Nr. 2A-297/2012) išdėstytais motyvais, minėtoje nutartyje yra nustatęs, jog žodinis elementas „indian instant coffee“ neatitinka PŽĮ keliamų absoliučių reikalavimų prekių ženklui, nes žodinis elementas „indian instant coffee“ iš anglų kalbos verčiamas „indiška tirpi kava“ ir šis žodinis elementas žymi atitinkamos prekės charakteristiką – kavos rūšį ir kilmę bei šis žodžių junginys nėra pakankamas atskirti vieno gamintojo prekę ar paslaugą nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos, šis prekių ženklas, skirtas žymėti 30 klasės prekes.

Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kurių pagrindu tenkintas priešieškinis, nurodo, kad ieškovas įrodinėjo žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo, taip pat rėmėsi tiek savo prekių ženklo registracija Nr. 55624, tiek Indijos bendrovės JFK International prekių ženklo registracija Nr. 55409, tiek atskirai žymens „INDIAN INSTANT COFFEE“ naudojimu, tačiau šios aplinkybės anksčiau nagrinėję teismai nebuvo visiškai ištyrę, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismai neatsižvelgė į itin svarbius ES teismų išaiškinimus, vertindami skiriamąjį požymį pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nurodomi ES Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-260/03; ESTT sprendimai bylose Nr. C-273/05, C-37/03), nes vien dėl to, jog du (ar daugiau) bendrinių žodžių sujungiami į vieną visumą, nebūtinai savaime reiškia, kad toks ženklas negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu (nurodomi ES Bendrojo Teismo sprendimai bylose Nr. T-344/07, T-106/00, T-34/00). Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju žodinis žymuo yra pripažintinas įgijusiu skiriamąjį požymį PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu (nurodomi ESTT sprendimas bylose Nr. C-353/03, C-108/97, C-109/97, ES Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-405/05). Ieškovas tvirtina, kad byloje yra pateikęs įrodymus, kurie neginčijamai pagrindžia žodinio žymens „indian instant coffee“ įgytą skiriamąjį požymį dėl naudojimo (šis žodinis žymuo yra pelnęs žinomumą visuomenėje dėl jo naudojimo): ieškovo 2010 m. gruodžio 10 d. informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad su Indijos bendrove JFK yra bendraujama nuo 2006 metų ir iki 2010 metų iš šios bendrovės yra įsigyta prekių su ženklu „indian instant coffee“ už 2 995 314 USD (I t., b. l. 168-172), pirmųjų sąskaitų, patvirtinančių kavos „indian instant coffee“ importą, kopijos (II t., b. l. 16-17), ieškovo 2011 m. sausio 26 d. pažyma apie kavos „indian instant coffee“ pardavimus Lietuvoje (II t., b. l. 20); reklamos prekybos tinklų reklaminiuose leidiniuose pavyzdžiai (II t., b. l. 21-29); MAXIMA LT, UAB 2011 m. sausio 26 d. pažyma, patvirtinanti 1 128 779 kavos „indian instant coffee“ indelių pardavimą nuo 2006 metų iki 2010 metų šios prekybos tinkle (II t., b. l. 30); Muitinės informacinių sistemų centro 2011 sausio 20 d. raštas Nr. 1S-11.1.3-141 su priedu, kuris patvirtina kavos „INDIAN INSTANT COFFEE“ importą į Lietuvą (II t., b. l. 33-35). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad žodinis elementas yra iškeltas į nesaugomus elementus ir JFK International prekių ženkle (registracijos Nr. 55409), nurodoma, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog Latvijoje yra registruota keletas prekių ženklų su tokiu žymeniu. Be to, apeliacinis skundas grindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-25/2000, Nr. 3K-3-969/2001, Nr. 3K-3-105/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2A-270/2009, Nr. 2A-66/2012.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi tai, kad šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos kasaciniame teisme, priimant minėtą nutartį, nes ieškovas kasaciniame skunde nesutikdamas su anksčiau byloje priimtais Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi buvo nurodęs tuos pačius argumentus, kuriuos dabar nurodo apeliaciniame skunde (II t., b. l. 119-136). Ieškovas kasacinį skundą grindė ne tik tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei buvo nurodęs tuos pačius pirmiau minėtus įrodymus, kurie, pasak ieškovo, patvirtina, kad žodinis žymuo yra pelnęs žinomumą, bet ir tomis pačiomis teisinėmis aplinkybėmis, iš jų ir ES teismų sprendimais (pvz., ES Bendrojo Teismo sprendimais, priimtais bylose Nr. T-344/07, T-106/00, T-34/00, T-260/03, ESTT sprendimais, priimtais bylose Nr. C-37/03P, C-353/03, C-108/97, C-109/97), nacionalinių teismų priimtais procesiniais sprendimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-25/2000, Nr. 3K-3-105/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-66/2012).

Kasacinis teismas, remdamasis ES teismų suformuota praktika, iš jos ir sprendimais, kuriuos nurodo ieškovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris pagal CPK 4 straipsnį formuoja vienodą teismų praktiką, procesiniais sprendimais, ieškovo argumentų nepripažino pagrįstais ir išaiškino, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus bei nėra įgijęs skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CPK 362 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Ši įstatymo nuostata yra privaloma tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui. Iš ieškovo apeliacinio skundo visumos matyti, kad jis nesutinka su kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis bei jiems oponuoja, siekia, jog dar kartą būtų įvertinti tie patys faktiniai, o ypač teisiniai bylos aspektai, kuriuos jau įvertino kasacinis teismas pagal byloje pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014), jog kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesniųjų instancijų teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba, jei atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kasacinis teismas perduodamas nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su žodinio elemento „indian instant coffee“ pripažinimu nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų kasacinio teismo išaiškinimus ir leistų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams padaryti priešingas išvadas.

Taigi įvertinus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus nutartyje, priimtoje šioje byloje, ir į kasacinio teismo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl tam tikrų žymenų negalimumo būti saugomiems išimtinių teisių pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, bei kad nėra įgijęs skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis, paliktina galioti nepakeista.

Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo ir draudimo naudoti prekės ženklą žymint pakuotes

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Gemaga“ yra prekių ženklo „indian instant coffee“, 2007 m. rugsėjo 11 d. registruoto Lietuvos Respublikoje (registracijos Nr. 55624) savininkas (prekių ženklas registruotas 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai“ žymėti) bei išimtinis Indijos bendrovei JFK International priklausančio prekių ženklo „indian instan coffee“ licenciatas Lietuvoje. Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. buvo sulaikyta 7 200 vienetų tirpios kavos pakuočių, pažymėtų žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, kavos pakuočių deklarantas ir savininkas yra atsakovas UAB „Angolita“. Prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje; ženklo savininkas – Didžiosios Britanijos įmonė „PARTEX LLP“, kuri per Latvijos Respublikos įmonę UNISEL CO SIA suteikusi teises platinti Latvijos įmonei „Baltikoms“ SIA. Prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nėra prekės, pažymėtos ženklu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, gamintojas, kavą įsigijo iš Latvijos Respublikos įmonės „Baltikoms“ SIA, o ši – 2005 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš Latvijos Respublikos įmonės UNISEL CO SIA.

Ieškovas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, ieškinyje prašė uždrausti atsakovui naudoti prekėms pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu (I t., b. l. 8-10), įrodinėdamas, jog atsakovo naudojamas žymuo dėl savo panašumo gali klaidinti visuomenę. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl prekių tapatumo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį ieškovo ieškinio reikalavimą, nustatė, kad ieškovui priklausančiame prekės ženkle „indian instant coffee“ ir žymens „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“ sutampa žodiniai elementai „indian instant coffee“, o žymenų fono spalva yra labai artima. Žodiniai elementai išdėstyti taip pat panašia tvarka, t. y. įstrižai pakuotės, bet visiškai skiriasi grafinis jų atlikimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ženklo, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės, žymuo „indian instant coffee“ įregistruotas ne standartiniais rašmenimis, t. y. nesaugomu elementu, laikytini tik atitinkami žodžiai, tačiau ne grafinis žodžių vaizdas, nurodytas tam tikru šriftu. Grafiniai prekės ženklų elementai – stilizuotas moters ir augalinių motyvų piešinys, skiriasi: ieškovui priklausančio prekių ženklo piešinys yra vizualiai daugiau nei per pus siauresnis, nei ženkle „Golden Bean Indian Instant Coffee“ pavaizduotas piešinys; ieškovo ženkle yra trys piešiniai – du stilizuoti moters su ornamentais piešiniai ir indiškus motyvus primenantis ornamentas, o atsakovo – du stilizuoti moters su ornamentais piešiniai; ieškovo piešinyje pavaizduota moters viršutinė dalis, pasukta šonu, indiškas ornamentas yra moters silueto viršutinėje dalyje piešinio kairėje pusėje, o sulaikytų prekių žymens piešinyje moteris vaizduojama centre nuo galvos iki kojų, apsupta plačia juosta ornamentų; prekės ženkle „Golden Bean Indian Instant Coffee“ pavaizduotas stilizuotas elipsės formos piešinys (intensyvios geltonos spalvos), kuriame matosi kalnų motyvai, iš šonų – kavos pupelės, viršuje – paryškintas užrašas „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“, ieškovo prekės ženkle yra pilnaviduris baltos spalvos stačiakampis bei baltomis raidėmis išdėstyti užrašai, užimantys apie 1/3 prekės ženklo ploto, o šių elementų sulaikytų prekių ženkle nėra. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ ir žymuo „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.” („Golden Bean Indian Instant Coffee“) yra panašūs, tačiau išanalizavęs ženkluose esančių elementų detales, sprendė, jog jų esminiai požymiai nesutampa, todėl įregistruotus prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad ženklų panašumas yra klaidinantis visuomenę. Taip pat sprendime nustatyta, kad abu prekių ženklai yra pakankamai informatyvūs, jog pagal juos būtų galima nustatyti paženklintos prekės priklausomybę kiekvienai įmonei, o pats savaime ženklų panašumas nėra draudžiamas ir nesudaro pagrindo drausti tokius ženklus naudoti. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginami prekių ženklai (žymenys) būtų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieškovo ir jo turimas teises į prekės ženklą.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui reikia įvertinti, ar ieškovo teisės į prekių ženklą yra pažeidžiamos, ar lyginamieji prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs (yra galimybė suklaidinti visuomenę), tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ženklų panašumą, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ženklų panašumas yra klaidinantis visuomenę. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo alternatyviai naudojamas sąvokas „panašumas“ ir „klaidinantis panašumas“. Ieškovo teigimu, jis byloje įrodė prekių panašumą, o prekių tapatumą konstatavo teismas, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija ir nurodo, kad sąvokos „panašumas“ ir „klaidinantis panašumas“ nėra alternatyvios, visuomenės suklaidinimo galimybę privalo įrodyti ieškovas, pateikdamas įrodymus, jog vidutinis vartotojas gali susidaryti būtent tokią nuomonę, o nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ženklų esminiai požymiai nesutampa ir šiuos ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas, bei pažymi, kad prekių ženklo žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintas nesaugomu prekių ženklo elementu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, pirmiausia primena, kad kasacinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013) nurodė, jog ESTT dar 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje C. K. K. v. M.-G.-M. I.., bylos Nr. C-39/97 (Rink., 1998, p. I-5507), pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią Sutartis siekia sukurti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ESTT jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr., pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą, priimtą byloje S. BV v. Puma AG, R. D. S., bylos Nr. C-251/95 (Rink., 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, priimtą byloje C. K. K. v. M.-G.-M. I.., bylos Nr. C-39/97 (Rink., 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje L. S. M. & Co. GmbH v. K. H. BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink., 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005; kt.). Kai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra nesaugomų elementų, ženklų klaidinamą panašumą ar nepanašumą lemia ne paties savaime nesaugomo elemento atsikartojimas ženkluose, bet kiti elementai (spalvinis, grafinis pateikimas, ženkluose esančių elementų, tarp jų – ir kurie pripažinti nesaugomais, vieta ženkle, išdėstymas, pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad į šiuos nurodytus išaiškinimus turi būti atsižvelgta, nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl lyginamųjų ženklų (ieškovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymens „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.”, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) klaidinamo panašumo, visuomenės suklaidinimo galimybės, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, bei pažymėjo, jog, kaip matyti iš PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos expressis verbis, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir vėlesnėje jurisprudencijoje pakartojo pirmiau minėtas nuostatas, nurodydamas, jog kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti; atsakymas konkrečiose bylose vertinant ženklus yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinimą asociaciją su ankstesniu ženklu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Teisės doktrinoje nurodoma, kad lyginamieji prekių ženklai vertinami atsižvelgiant į garsinį (fonetinį), vaizdinį, prasminį panašumą, ir nė vienas iš šių kriterijų nėra reikšmingesnis ar mažiau reikšmingas už kitus, t. y. svarbiausias, pagrindinis kriterijus – bendras suvokimo įspūdis (Intelektinės nuosavybės teisė. Vadovėlis. Birštonas R., Klimkevičiūtė D., Matulevičienė N. J., Mickienė L., Usonienė J. Valstybės įmonė Registrų centras. Vilnius, 2010. P. 540).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovo argumentus, kurių pagrindu jis šioje byloje įrodinėjo, kad lyginamieji prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs (yra galimybė suklaidinti visuomenę), byloje pateiktus įrodymus, susijusius su registruotu prekės ženklu, su atsakovui priklausančių kavos pakuočių žymeniu, daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai teigia, jog lyginamieji ženklai (ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymuo „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.“, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) yra klaidinamai panašūs ir yra visuomenės suklaidinimo galimybė, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro išnagrinėjusi ieškovo prekių ženklo ir atsakovo prekių žymens vaizdinį bei prasminį panašumą ir atsižvelgdama į bendrą suvokimo įspūdį. Nesutiktina su pirmosios instancijos išvada, kurią jis padarė išanalizavęs prekių ženkle ir žymenyje esančias elementų detales ir nustatęs, kad dėl to, jog šių detalių esminiai požymiai nesutampa, prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ženklai panašūs, konstatavo, jog ženklų bendras suvokimo įspūdis yra skirtingas tiek esant prekėms šalia, tiek atskirai, o ruda spalva, pakuočių dydžiai, susieti su mato vienetu, yra toje ūkinėje veikloje įprasti, todėl ženklų panašumas neklaidina visuomenės. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo prekių ženklų vertinimu pagal bendro suvokimo įspūdį, kuris šiuo atveju yra svarbiausias kriterijus, nustatant, ar lyginamieji ženklai (ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymuo „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.“, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) klaidinamai panašūs ir yra visuomenės suklaidinimo galimybė, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Įvertinus identiškų kavos pakuočių formą bei dydį, pakuotės fono spalvą, grafinius prekių elementus, kurie iš esmės yra išdėstyti tokia pat tvarka, t. y. jų kompoziciją, atlikimo pobūdį, stilių, konstatuotina, kad ženklai pagal bendrą suvokimą yra klaidinamai panašūs ir todėl gali suklaidinti visuomenę. Pažymėtina, kad vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų dalių.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad žodinių elementų „indian instant coffee“ grafinis atlikimas – atsakovo ženkle naudojamas kitoks šriftas, kitoks spalvų intensyvumas, raidžių storis; stilizuotos moters ir augalinių motyvų piešinys iš esmės skiriasi: ieškovui priklausančio ženklo piešinys yra vizualiai daugiau nei perpus siauresnis, ieškovo ženkle yra trys piešiniai, o atsakovo – du, skirtingas stilizuoto moters vaizdo ir kitų grafinių elementų išpildymas, atsakovo ženkle elipsės formos piešinys (intensyvios geltonos spalvos), kuriame matosi kalnų motyvai, iš šonų – kavos pupelės, viršuje – paryškintas užrašas „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“ užima pakankamai didelę ženklo dalį. Šie atsiliepime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai yra tie skirtumai, kurie būtent ir negali suklaidinti vartotojo. Pirmiausia pažymėtina, kad nors produkto pavadinimo užrašo „indian instant coffee“ šriftas, spalvos intensyvumas ir raidžių storis skiriasi, tačiau šis skirtumas yra nežymus, nes šio užrašo bendras vaizdas yra iš esmės tapatus ir tokį įspūdį sudaro būtent užrašo išdėstymas. Jei kavos pakuotės stovėtų lentynoje viena šalia kitos, atsuktos į tą pusę, kurioje yra užrašas, vartotojas turėtų būti ypač įgudęs ir apdairus, kad galėtų suvokti skirtumą. Tas pats pasakytina ir apie ženklą, kuriame matosi kalnų motyvai, iš šonų – kavos pupelės, viršuje – paryškintas užrašas „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“, nes ženklas yra mažas lyginant jį su pačia pakuote ir kitais grafiniais prekės ženklų elementais. Atsakovo nurodomi „indiško stiliaus piešiniai“ ir jų išsidėstymas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie piešiniai kartu su kitas grafiniais ženklais bei pakuotės forma bei fono spalva yra tie ženklai, kurie vartotojui leidžia atskirti prekių ženklus ir vartotojas negali būti suklaidintas. Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotės apvali forma leidžia vartotojui matyti tam tikras etiketės dalis, o ne visą etiketę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pagal šiuos įrodymus nustatytų faktų pagrįstumu, pabrėžia, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą, ar buvo pažeista ieškovo teisė į prekių ženklą, esminė faktinė aplinkybė: ženklų koegzistavimo – visuomenės suklaidinimo galimybė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė, tačiau su tokia motyvacija nesutiktina, nes ieškovas byloje pateikė išsamius argumentus (paaiškinimus), kurie pagal CPK 177 straipsnį yra įrodymai, ir kuriuos įvertinus kartu su rašytiniais įrodymais bei daiktiniais įrodymais darytina įtikinama išvada, jog visuomenė gali būti suklaidinta dėl minėtų prekių ženklų. Pažymėtina, kad atsakovas, neigdamas ieškovo nurodomus argumentus (paaiškinimus), taip pat byloje neteikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus (paaiškinimus), jog visuomenė negali būti suklaidinta dėl minėtų prekių ženklų. Be to, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus dėl galimo visuomenės suklaidinimo, t. y. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro (UAB „Vilmorus“) atliktą etikečių panašumo tyrimą, kurį atlikus buvo nustatyta, jog 80 procentai apklaustųjų atsakė, kad kortelėje B (atsakovo kavos indelio nuotraukos) pateikta tirpios kavos indelio etiketė pagal spalvas, piešinius ir pavadinimo „indian instant coffee“ užrašymo šriftą yra klaidinamai panaši į kortelėje A (ieškovo kavos indelio nuotraukos) pateiktą prekių ženklą (III t., b. l. 97-104). Ieškovas taip pat pateikė papildomus įrodymus (išrašą iš el. parduotuvės www.assorti.lt su kavos pakuočių nuotraukomis), kad kavos, kavos pupelių, tirpių kavos gėrimų pakuočių forma ir spalva pasižymi įvairove, t. y. nėra vien naudojama tokia pati pakuotės forma ir fono ruda spalva kaip ieškovo prekės pakuotės (III t., b. l. 105-117).

Atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriuose kritikuoja šiuos papildomus įrodymus, nurodydamas, kad respondentams buvo užduotas menamas klausimas, iš vertinimo apimties buvo eliminuoti esminiai lyginamųjų ženklų skirtumai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo užduoti klausimai apie ženklų panašumą, bet ne apie suklaidinimą, o minėtos parduotuvės išrašas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pakuočių, kurios pažymėtos lyginamaisiais ženklais, dydžiai (susieti su mato vienetu) ir ruda spalva jų dizaine yra įprasti ūkinėje veikloje. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo atsikirtimus, pastebi, kad atsakovas, kritikuodamas šiuos papildomus įrodymus, nepateikė papildomų įrodymų, kurie paneigtų šiuose įrodymuose esančius duomenis, o nesiremti šiuose įrodymuose esančiais duomenimis, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant įrodymus, jų visumą ir kiekvienoje konkrečioje situacijoje spręsdamas dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, teismas turi įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Šiuo atveju ieškovo pateiktuose papildomuose įrodymuose nėra duomenų, kurie prieštarautų anksčiau byloje teiktiems įrodymams bei pagrindžia ieškovo argumentus (paaiškinimus) dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė ieškovo intelektinės nuosavybės teises ir ieškovo ieškinio reikalavimas drausti atsakovui naudoti prekės ženklą iš esmės tenkintinas (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 50 straipsnis). Akcentuotina, kad pagrįstai netenkintas ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodiniu žymeniu „indian instant coffee“, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį žymenį pripažino nesaugotinu. Tokio reikalavimo netenkina ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl išdėstytų argumentų panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas byloje (I t, b. l. 8-10), siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus, ir šis reikalavimas patenkintinas.

Dėl reikalavimo konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes

Pagal PŽĮ 50⁴ straipsnį prekių ženklo savininkas turi teisę reikalauti sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises. Pagal 2003 m. liepos 22 d. Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 2 straipsnio 1 dalies (a) punkto (i) papunktį „prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises” reiškia: „suklastotos prekės“, t. y. prekės, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtos prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, įregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo įregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia atitinkamo prekių ženklo savininko teises pagal Bendrijos teisę, kaip nustatyta 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo arba pagal valstybės narės, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, teisę. Reglamento 16 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad nustačius, jog prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokių prekių negalima įvežti į Bendrijos muitų teritoriją, išleisti į laisvą apyvartą, išvežti iš išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, eksportuoti, reeksportuoti ar taikyti muitinės procedūras, o pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies (b) punktą reikia taikyti priemones, kad su tokiomis prekėmis susiję asmenys negautų iš šių sandorių jokios ekonominės naudos.

Šioje byloje ieškovas UAB „Gemaga“ prašė konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo tuo pagrindu, kad byloje konstatuota, jog ieškovas neįrodė lyginamųjų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę panašumo, t. y. nenustatė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo, bei nenustatytas ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. Kadangi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas įrodė savo turimų teisių į prekės ženklą pažeidimą, atsakovas pažeidė ieškovo intelektinės nuosavybės teises, todėl šis ieškovo reikalavimas nagrinėtinas iš esmės.

Kasacinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013) nurodė, kad prekių importas (įvežimas) inter alia yra draudžiamas pagal PŽĮ nuostatas, reglamentuojančias prekių ženklo savininko teises (PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 3 punktas; toks ir yra kitos PŽĮ 52 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, numatančios muitinės priežiūros priemonių taikymą, tikslas: sustabdyti prekių importą ir (arba) eksportą). UAB „Angolita“, kuri yra sulaikytų prekių gavėjas, deklarantas ir savininkas, yra tinkamas atsakovas pagal pareikštą ieškinį ir jame suformuluotus prašomus taikyti teisių gynimo būdus (Reglamento Nr. 1383/2003 17 straipsnis, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – ir Direktyva 2004/48/EB) 10 straipsnis, PŽĮ 50⁴ straipsnis). Taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog tiek pagal Reglamente Nr. 1383/2003, tiek pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme įtvirtintas nuostatas, sprendžiant dėl atitinkamų teisių gynimo būdų taikymo konkrečiu atveju, svarbiausia yra teisių subjekto valia ir pasirinkimas dėl konkretaus būdo taikymo. Reglamento Nr. 1383/2003 17 straipsnio 1 dalies (b) punkte įtvirtinta galimybė tokioms prekėms taikyti bet kokias kitas priemones, kad su prekėmis susiję asmenys negautų iš šių sandorių jokios ekonominės naudos, ir nustatyta, jog, išskyrus tam tikras išimtis, prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikoma veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą. Taigi Reglamente įtvirtinta galimybė taikyti kitus prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo būdus, nustatant pagrindinę sąlygą – kad pažeidėjas negautų jokios ekonominės naudos, ir akcentuota, kad prekių ženklų pašalinimas nuo prekių gali būti veiksmingas pažeistų teisių gynimo būdas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat yra nustatyta galimybė taikyti kitas priemones, kurias taikant pažeidėjas negautų iš sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos, tačiau taip pat yra akcentuojama ir intelektinės nuosavybės teisių subjekto valia, t. y. intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymu perduoti prekes jam arba kitiems jo prašyme nurodytiems asmenims ir taikyti panašias priemones. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad PŽĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai asmens, kuriam taikomos 50⁴ straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. PŽĮ 50⁴ straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kito asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų; šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Direktyvos 2004/48/EB, su kurios nuostatomis suderintos nacionalinės teisės normos, 10 straipsnio, reglamentuojančio atkuriamąsias priemones, 3 dalyje nustatyta, kad svarstant prašymą taikyti atkuriamąsias priemones, atsižvelgiama į pažeidimo rimtumo ir reikalaujamų taikyti gynybos būdų santykį ir į trečiųjų šalių interesus. Direktyvos 2004/48/EB 12 straipsnyje „Alternatyvios priemonės“ nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti, jog atitinkamais atvejais asmens, kuriam gali būti taikomos šiame skirsnyje numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teismo institucijos galėtų reikalauti sumokėti piniginę kompensaciją nukentėjusiai šaliai vietoj šiame skirsnyje numatytų priemonių taikymo, jei tas asmuo veikė netyčia ir ne dėl neatsargumo, jei atitinkamų priemonių taikymas jam sukeltų neproporcingą žalą ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra pakankama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. balandžio 4 d. neteko galios Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnis (2014 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-803) bei yra įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003. Nagrinėjamoje byloje taikytinos anksčiau nurodytos teisės normos, nes ginčas teisme dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo inicijuotas ir teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė iki naujo reglamentavimo. Be to, ir naujasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 nustato sulaikytų prekių, kuriomis pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, sunaikinimą.

Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo byloje pareikštas ieškinio reikalavimas turi būti tenkinamas, t. y. sulaikytų prekių pobūdis nesudaro galimybės taikyti kitas atkuriamąsias priemones nei prekių sunaikinimas, nes tirpi kava yra sufasuota į metalinius indelius, nuo kurių neįmanoma pašalinti etikečių. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir nesiūlė taikyti atkuriamųjų priemonių alternatyvą – kompensacijos sumokėjimą, o ieškovas neturėjo galimybės spręsti, ar kompensacija būtų priimtina ir pagrįsta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodo jokių argumentų, susijusių su minėto ieškovo reikalavimo išsprendimu. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nurodė, kad reikalavimas sunaikinti atsakovo lėšomis prekes yra neproporcingas, nes pardavėjas sutinka paimti prekes atgal (III t., b. l. 44). Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas yra nurodęs, kad pardavėjas Latvijos įmonė „Baltikoms“ SIA sutinka, jog atsakovas grąžintų visas sulaikytas prekes į Latvijos rinką, kartu įsipareigojant grąžinti už prekes sumokėtus pinigus, prekės nepatektų į Lietuvos rinką, kurioje galioja ieškovo prekės ženklas, ir toliau būtų platinamos Latvijos rinkoje, o atsakovas atgautų sumokėtus pinigus už prekes (I t., b. l. 22-25). Atsakovas teigė, kad toks sprendimas apsaugotų tiek ieškovo interesus, tiek nepadarytų žalos atsakovui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių argumentus, susijusius su ieškinio reikalavimu konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes, įvertinusi minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotas nuostatas šiuo klausimu, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nepageidauja ir neprašo keisti jo, kaip prekių ženklo savininko, ieškinyje nurodyto pažeistų teisių gynimo būdo, atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų taikyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą (pvz., piniginę kompensaciją), daro išvadą, jog ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta priemonė, t. y. prekių grąžinimas į Latvijos rinką, jo pinigų susigrąžinimas už prekes, nėra pakankamas ir efektyvus ieškovo teisių gynimo būdas. Kita vertus, ši atsakovo siūloma ieškovo teisių gynimo priemonė, neatitinka principo, kad turi būti taikomos tokios priemonės, kurias taikant pažeidėjas negautų iš sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos. Įvertinus tirpios kavos pakuotes, darytina išvada, kad pakeisti ar pašalinti prekių ženklus nėra galimybės. Be to, tokio varianto nesiūlė ir atsakovas. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad daiktiniame įrodyme (atsakovui priklausančioje tirpios kavos pakuotėje) yra nuoroda, jog tirpios kavos galiojimo laikas yra iki 2010 m. spalio mėnesio.

Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių tenkintinas ieškovo reikalavimas konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti išspręstas klausimas dėl bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ne tik pirmosios instancijos teisme priimant 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuris yra pakeistas, bet ir pirmosios instancijos teisme priimant 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas kasacinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, taip pat apeliacinės instancijos teisme, kai buvo nagrinėjamas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kasacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos šalių patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį. CPK 98 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, nustatė, kad tam, jog būtų tinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, būtina papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su šalių bei teismų patirtomis išlaidomis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas patyrė 12 964,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, jų nedetalizavo, atsižvelgdamas bylinėjimosi išlaidų pobūdį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas yra sumokėjęs žyminį mokestį už priešieškinį, už dokumentų vertimus, advokato atstovavimo išlaidas, tačiau šios išlaidos atskirai nėra aptartos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo patirtų advokato atstovavimo išlaidų dydį, rėmėsi PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų išklotine (I t., b. l. 182-184, 188-189), tačiau šie dokumentai nepatvirtina apmokėjimo. Nordia Baublys & Partners advokatų profesinė bendrija 2010 m. gruodžio 14 d. pažymoje yra nurodžiusi, kad klientui UAB „Angolita“ yra suteikusi teisinių paslaugų už 4 555,15 Lt atstovaujant jam civilinėse bylose pagal UAB „Mitnija“ ieškinius ir UAB „Angolita“ yra visiškai atsiskaičiusi (I t., b. l. 181). Šioje byloje ieškinį yra pareiškusi ne UAB „Mitnija“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, t. y. netenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis, panaikinimo, ieškovui iš atsakovo priteisia 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už visuomenės nuomonės apklausos atlikimą sumokėjo 544,50 Lt (III t., b. l. 153-154). Atsakovas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad išlaidos už visuomenės nuomonės apklausą yra 450 Lt (III t., b. l. 152), tačiau kaip jau minėta, sumokėta buvo 544,50 Lt, todėl ieškovui priteistina ši pinigų suma. Šios ieškovo patirtos išlaidos priteistinos dėl to, kad atsižvelgiant į byloje nagrinėjamus klausimus, yra faktinis ir teisinis pagrindas šias išlaidas pripažinti būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad jis patyrė šias advokatės atstovavimo išlaidas: 3 000 Lt už apeliacinio skundo paruošimą, 1 200 Lt už 2014 m. balandžio 18 d. paaiškinimų paruošimą, ir prašo šias išlaidas priteisti. Atsakovas pateikė prašymą, kad jam būtų priteista už advokato atstovavimą 6 183,10 Lt, tačiau atsakovas nėra nurodęs išlaidų apskaičiavimo, t. y. už kokius konkrečius atliktus veiksmus advokatui buvo sumokėta 6 183,10 Lt (PVM sąskaitose faktūrose apsiribota nuoroda, kad mokama už teisines paslaugas).

Nagrinėjant šiuos prašymus, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde ginčijo visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta bylos dalis bei atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, patenkintas priešieškinio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pripažino pagristais apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriose nutraukta civilinės bylos dalis, patenkintas priešieškinis, pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis, o ieškovo vienas iš reikalavimų patenkintas visiškai, o kitas – iš dalies.

Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – negali būti priteista didesnė nei 2 000 Lt suma (2 MMA), o pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 500 Lt (1,5 MMA). Ieškovas atskirai prašo priteisti už advokatės surašytus paaiškinimus 1 200 Lt, t. y. už rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pateikti vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panašiais atvejais gali būti priteista didesnė advokato atstovavimo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau antrąkart, byla jau buvo nagrinėta kasacinės instancijos teisme, kuris išaiškino byloje taikytiną teisę, byloje iš esmės buvo nagrinėjami klausimai, susiję su įrodymų vertinimu, nenustatytina, kad šalims turėtų būti atlygintinos didesnės advokatų atstovavimo išlaidos, nei kad yra nustatytos Rekomendacijose.

Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, tai, jog byloje nagrinėjami neturtinio pobūdžio reikalavimai, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad ieškovo atstovė parengė rašytinius paaiškinimus pagal apeliacinės instancijos teismo pasiūlymą ir paaiškinimai buvo pateikti dėl reikalavimų, kurie iš esmės patenkinti, į šių paaiškinimų apimtį ir sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylos šalių prašymai dėl advokatų atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintini iš dalies, t. y. nustatytina, kad ieškovui atlygintina 1 200 Lt advokatės atstovavimo išlaidų (1 000 Lt už apeliacinį skundą ir 200 Lt už rašytinius paaiškinimus), atsakovui atlygintina 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 1 388,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ ieškinio reikalavimai konfiskuoti ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas; uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus. Šiuos reikalavimus tenkinti.

Konfiskuoti ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ lėšomis sunaikinti Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpią kavą, kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovą apmokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas.

Uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters piešinio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ 12 964,04 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“, į valstybės biudžetą 108,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gemaga“ 1 388,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisDalia Višinskienė