Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-297/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2A-297/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“
Civilinė byla Nr. 2A-297/2012Procesinio sprendimo kategorija: 87.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4699-392/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gemaga“ dėl prekių ženklo elemento pripažinimo nesaugomu, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Valstybinis patentų biuras ir Klaipėdos teritorinė muitinė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gemaga“ ieškiniu prašė pripažinti, kad 2010 m. vasario 11 d. Šiaulių teritorinės muitinės oro uosto poste sulaikytos prekės - tirpi kava, pažymėta žymeniu „Golden Bean indian Instant Coffee 90 gr.“, pagaminta pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; prašė konfiskuoti šias prekes, atsakovo lėšomis jas sunaikinti ir įpareigoti atsakovą sumokėti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą, susijusias išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra prekių ženklo „indian instant coffee“, skirto 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai“ (reg. Nr. 55624), savininkas. Šiaulių teritorinės muitinės oro uosto poste 2010 m. vasario 11 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 0SA1000136 sulaikyta atsakovui priklausanti 7200 tirpios kavos pakuočių, pažymėtų žymeniu „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.“, siunta (1 t., 11). Ieškovo teigimu, atsakovo naudojamas prekių žymuo ir grafiniai elementai – stilizuotas moters ir augalinių motyvų piešinys, yra vizualiai labai panašūs į ieškovo prekių ženklą, todėl pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises.

Atsakovas UAB „Angolita“ priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (reg. Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu, nes šis elementas neturi jokio skiriamojo požymio, neatitinka prekių ženklui keliamų reikalavimų ir tokiu žymeniu žymima tik prekės rūšis (tirpi kava) ir geografinė kilmės vieta (Indija). Lietuvos prekių ženklų registre yra įregistruotas panašus, užsienio įmonei „JFK International“ priklausantis grafinis prekių ženklas, kuriame taip pat naudojamas žodžių junginys „indian instant coffee“, o tai rodo, kad šis elementas neturi skiriamojo požymio ir gali būti teisėtai naudojamas prekių ženkluose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir pripažino ieškovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (reg. Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu; priteisė atsakovui „Angolita“ iš ieškovo UAB „Gemaga“ 4 043, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad žodinis elementas „indian instant coffee“, neturi jokios skiriamosios reikšmės ir nėra pakankamas vieno gamintojo prekę ar paslaugą atskirti nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos, todėl jis, kaip neatitinkantis Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 2 straipsnio 1 dalies esminio prekių ženklui keliamo reikalavimo, negalėtų būti registruojamas savarankišku prekių ženklu. Žodžių junginys „indian instant coffee“ iš anglų kalbos verčiamas „indiška tirpi kava“ ir šis žodinis elementas žymi atitinkamas prekės charakteristikas – prekės rūšį (tirpi kava) bei jos kilmės vietą (Indiją). Šias išvadas taip pat patvirtina ir LR valstybinio patento biuro atsiliepime išdėstytos aplinkybės, kad registruojant ieškovui priklausantį prekių ženklą, žodinis elementas „indian instant coffee“ buvo laikomas aprašomuoju ir ženklo registraciją vertinančio eksperto laikytas savaime suprantamu, nesaugomu elementu, neturinčiu skiriamojo pobūdžio. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jo prekių ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl ilgalaikio naudojimo Lietuvoje, nes šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais, o atsakovo pateikta pažyma apie šių prekių įvežimą į Lietuvą, nepatvirtina šių aplinkybių. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad sulaikytos prekės, pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, nes atsakovas nėra sulaikytų prekių gamintojas, šios prekės (kava) nėra gaminamos ar ženklinamos Lietuvoje, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šios prekės pagamintos arba ginčijamas žymuo padarytas atsakovo užsakymu. Sulaikytos prekės yra pagamintos Indijoje kompanijos „CCL Products (India) Ltd“, prekių ženklas „Golden Bean indian instant coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje, jo savininkas yra užsienio įmonė „Partex LLP“ (1 t., 43 b. l.). Šie asmenys nėra atsakovais byloje, todėl konstatavo, kad teismas neturi teisės spręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Teismas laikė, kad ieškinys šioje dalyje pareikštas netinkamam atsakovui, o ieškovas nepasinaudojo galimybe pakeisti atsakovą procese. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą sunaikinti sulaikytas prekes atsakovo lėšomis, nes Prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnis ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 prekių konfiskavimą ir sunaikinimą sieja ne su bet kokiu prekių ženklų panašumu, o tik su tokiu, kuris gali klaidinti visuomenę. Pats savaime ženklų panašumas nėra draudžiamas ir nesudaro pagrindo drausti tokius ženklus naudoti, todėl ieškovas turi įrodyti ne lyginamų ženklų (žymenų) panašumą, o būtent klaidinantį jų panašumą. Nagrinėjamu atveju, ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ ir žymuo „Golden Bean Indian instant coffee 90 gr.” yra panašūs, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad šis panašumas klaidina visuomenę. Teismo vertinimu, lyginamų prekių ženklų (žymenys) ir grafinis išpildymas skiriasi - ieškovo prekės ženkle yra trys piešiniai (stilizuotas ornamentas ir profiliu pavaizduotos moteris ir stilizuoti ornamentai), o „Golden Bean indian instant Coffee“ 90 gr“ žymenyje pavaizduoti tik du piešiniai (stilizuotas moters siluetas ir ornamentai), užimantys pastebimai didesnį, lyginant su ieškovo, bendro vaizdo plotą. Šiame žymenyje taip pat pavaizduota stilizuotas elipsės formos piešinys, kurio nėra ieškovo grafiniame prekės ženkle. Teismo nuomone, pripažinus ieškovo prekių ženkle esantį žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu, šio elemento žodinės išraiškos sutapimas su žymens „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.” dalimi nesudaro pagrindo daryti išvados apie ženklų (žymenų) klaidinantį panašumą, nes ir šių žodinių elementų užrašymo stilius nėra tapatus. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė lyginamų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę panašumo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti antrojo ieškinio reikalavimo dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gemaga“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ neturi jokios skiriamosios reikšmės. Aplinkybė, kad šis junginys iš anglų kalbos verčiamas, kaip „indiška tirpi kava“, savaime nereiškia prekės rūšies ir jos kilmės. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne bet koks žodis ar žodžių junginys yra laikomas žyminčiu prekės charakteristikas, o tik toks, kuris vartotojo yra suvokiamas kaip turintis tokį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 25 d. nutartis, priimta byloje UAB “Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” v. UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys”, bylos Nr. 3K-3-25/2000). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad vartotojas žodinį žymenį „indian instant coffee“ suvokia kaip žymintį tam tikras prekių charakteristikas.

2. Pagal Prekių ženklų registracijos taisyklių ZR/03/2004 (toliau – Taisyklės) 115 punktą, žymenys, neturintys skiriamojo požymio pagal Taisyklių 114.2 punktą tapę bendriniais (114.3 punktas), žymintys prekių rūšį, kiekį ir pan. (114.4 punktas) ir nurodantys prekių kilmės vietą (114.11 ir 114.12 punktai) bei įeinantys į pareikšto registruoti ženklo sudėtį, jeigu jie nevyrauja, gali būti registruojami kaip sudėtinė ženklo dalis, tačiau, registruojant ženklą, pareiškėjo prašymu ir/ar eksperto sprendimu pripažįstami nesaugomais ženklo elementais. Taigi, ekspertas, nustatęs, kad ieškovo ženklo elementas neatitinka absoliučių reikalavimų, turėjo pasiūlyti pareiškėjui iškelti tokius elementus į nesaugomus, o ieškovui nesutikus, priimti sprendimą ženklo neregistruoti (Taisyklių 117 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovo prekių ženklas yra įregistruotas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ laikytinas savaime suprantamu, nesaugomu elementu ir neturinčiu skiriamojo požymio.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ nėra pakankamas atskirti vieno gamintojo prekę ar paslaugą nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos, nes tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-270/2009, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-105/2010 yra išaiškinęs, kad net ir aprašomojo pobūdžio žymuo galėtų būti pripažintas prekės ženklu ir registruojamas, o įregistruoto ženklo registracija negalėtų būti pripažinta negaliojančia, jei būtų galima pripažinti, kad šis žymuo dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nuomone, ieškovo prekių ženkle esantis žodinis žymuo „indian instant coffee“ yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovas teismui pateikė pažymą, kuri patvirtina ginčo prekių ženklu, prekių įvežimą į Lietuvą 2006-2010 m., kava buvo realizuota MAXIMA ir IKI prekybos tinklų parduotuvėse ir per šį laikotarpį ne kartą reklamuota prekybos tinklų reklaminiuose leidiniuose, o tai patvirtina ieškovo argumentus, kad žodinis žymuo „indian instant coffee” yra pelnęs žinomumą visuomenėje dėl jo naudojimo. Pagal LR valstybinio patentų biuro praktiką, prekių ženklai registruojami kaip atitinkantys PŽĮ 6 straipsnio reikalavimus, jeigu žodiniai elementai, nors ir turintys aprašomojo pobūdžio informacijos ar neturintys skiriamojo požymio yra išpildyti stilizuotu šriftu arba registruojami spalvoti. Ieškovo prekių ženkle esantis žodinis žymuo taip pat yra išpildytas ne standartiniu, o stilizuotu šriftu ir spalvotas.

4. Lietuvos rinkoje nėra kitų asmenų, kurie naudotų ginčo prekių ženklą, todėl ir dėl šios priežasties „indian instant coffee“ atlieka skiriamąją funkciją. Aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje pateikė registruoti prekių ženklą „Golden Bean indian instant coffee” neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, nes paraiška buvo paduotas sekančią dieną po prekių sulaikymo muitinėje ir šis ženklas yra užprotestuotas. Ginčo išsprendimui taip pat nėra svarbi aplinkybė, kad Latvijos Respublikoje yra registruota keletas su tokiu žymeniu prekių ženklų, nes pagal Lietuvos teismų praktiką, prekių ženklų apsauga yra teritorinio pobūdžio.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip savo teises pažeidžiančius veiksmus nurodo būtent tokių prekių pagaminimą, nes ieškovas neprašė teismo uždrausti atsakovui gaminti tokias prekes ar pripažinti tokių prekių gamybą Lietuvoje neteisėta.

6. Atsakovas neturi ieškovo sutikimo tapačioms prekėms naudoti panašų žymenį, tokio sutikimo nėra davęs ir sulaikytų prekių gamintojas - Indijos bendrovė „CCL Producs (India) Ltd.“, nes vienintelis Indijoje galiojantis įregistruotas prekių ženklas yra „indian instant coffee”, fig. reg. Nr. 423898, priklauso „JFK International“. Minėta Indijos bendrovė turi rašytinį susitarimą su „CCL Products (India) Ltd“, kurios juridinis adresas yra 7-1-24/2/D, „Greendale”, Ameerpet, Hyderabad - 500 016, A.P. Indijoje, kuriuo remiantis ši bendrovė yra įpareigota netiekti be „JFK International“ leidimo kavos, žymimos ženklu „indian instant coffee” jokiai kitai bendrovei Indijoje ar užsienyje. Atsakovui, kaip sulaikytų prekių savininkui, kaip savo srities profesionalui - verslininkui, turėjo ir galėjo būti žinoma apie šias aplinkybes, todėl jis yra tinkamas atsakovas pagal abu ieškinio reikalavimus, nes nei pirmuoju, nei antruoju reikalavimu nėra sprendžiama dėl trečiųjų asmenų teisių ar pareigų.

7. Teismas, spręsdamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo pagrįstumo neteisingai interpretavo PŽĮ 38 straipsnio l dalies 2 punkto pateiktą klaidinamo panašumo sąvoką, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-337/2007, nes šioje byloje teismas teiginiu „sąvokos panašus ir klaidinamai panašus yra skirtingos“ kritikavo visuomenės nuomonės apklausos klausimų formuluotes, o ne pasisakė dėl panašumo vertinimo apskritai.

8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog lyginami prekių ženklai (žymenys) būtų suklaidinę ar klaidintų vartotojus dėl šiais prekių ženklais (žymenimis) žymimų prekių (tirpios kavos) kilmės ar gamintojo“, nes sulaikytos prekės, nebuvo pateiktos į rinką ir realus vartotojų suklaidinimas nebuvo įmanomas. Be to, teismų praktikoje nėra nurodyta, kad ieškovas tokios kategorijos bylose privalo įrodyti visuomenės suklaidinimo faktą.

9. Atsižvelgiant į ieškovo prekių ženklo ir atsakovo naudojamo žymens klaidinamą panašumą ir jais žymimų prekių tapatumą, egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę ir kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises - ieškovo išimtinę teisę į prekių ženklą „indian instant coffee” (reg. Nr. 55624), o tai suteikia pagrindą taikyti 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento Nr. 1383/2003 16 straipsnį ir PŽĮ 504 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos, nustačius, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokių prekių negalima įvežti į Bendrijos muitų teritoriją, išleisti į laisvą apyvartą, išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, eksportuoti, reeksportuoti ar taikyti kitas muitinės procedūras, todėl tokios prekės turi būti konfiskuojamos ir sunaikinamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Gemaga” apeliacinį skundą atsakovas UAB „Angolita” prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Žodinis prekės ženklo elementas „indian instant coffee“ žymi išimtinai prekės charakteristikas (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas) - prekės rūšį (tirpi kava) bei geografinę kilmę (Indija), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad toks žodinis elementas nėra pakankamas atskirti vieno gamintojo prekę ar paslaugą nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos ir jis neatitinka absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų - neatlieka prekių atskyrimo funkcijos.

2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojai žodinį (ar/ir grafinį) elementą „indiant instant coffee“ asocijuotų su apeliantu. Prekių gaminiai ir katalogai taip pat neįrodo šių aplinkybių, o tik patvirtina, kad tokia kava yra prekiaujama, nepatvirtinant nei pardavimo kiekių, nei vartotojų požiūrio į prekę ar suvokimo apie prekės ženklo kilmę ar priklausomybę. Atsakovo nuomone, reklaminiuose leidiniuose yra nurodytos „JFK International“ priklausančiu prekių ženklu pažymėtos prekės, tačiau ši bendrovė nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu ieškovas ieškinį grindžia tik jam priklausančio prekių ženklo apsaugos pažeidimu. Taigi, pastarieji prekių katalogai apskritai nėra susiję su ieškovo prekių ženklu.

3. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo ir atsakovo ženklų klaidinantį panašumą. Visi apelianto teiginiai grįsti jo nuomone, kurios nepakanka spendžiant klausimą dėl visuomenės klaidinimo.

4. Ginčui spręsti taikytina Lietuvos teisė - PŽĮ (Reglamento Nr. 1383/2003, 10 straipsnis), todėl nėra pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1383/2003 nuostatų dėl prekių konfiskavimo. Prekės ženklas „Golden Bean indian instant coffee” yra įregistruotas Latvijoje, atsakovas sutinka prekes atsiimti Latvijoje, tokiu atveju, nei ieškovas, nei atsakovas nepatirtų nuostolių, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo sunaikinti atsakovo prekių.

5. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Sulaikytas prekes pagamino ir „Golden Bean indian instant coffee“ ženklu pažymėjo byloje nedalyvaujantys asmenys, todėl teismui pripažinus, kad prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, sprendimu būtų pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas lemtų sprendimo negaliojimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Apeliantas atsisakė pakeisti ieškovą šioje dalyje, nepateikė prašymo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti sulaikytų prekių pardavėjo Latvijos įmonės „Baltikoms“ SIA ir/ar gamintojo Indijos įmonės „CCL Produkts (India) Ltd“, todėl netinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą.

Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su ieškovo apeliacinio skundo argumentais sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo LR Patentų biuras atsiliepimu į ieškovo UAB „Gemaga“ apeliacinį skundą, prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, tačiau pažymi, kad registruojant apeliantui priklausantį prekių ženklą, žodinis elementas „indian instant coffee“ buvo laikomas aprašomuoju, nes vartotojui suteikia tiesioginę informaciją apie prekę „tirpi kava“ ir jos kilmę „indiška“ (t. y. aprašo prekes, kurioms žymėti yra pareikštas ženklas), ir dėl to, kaip savaime suprantamas, neturintis skiriamojo pobūdžio elementas, nebuvo eksperto išskirtas į nesaugomus elementus. Kadangi Taisyklių 116 punktas neįpareigoja ženklo ekspertizę atliekančio eksperto nurodyti ženklo elementą nesaugomu, jeigu jis yra savaime suprantamas, o apeliantas, paduodamas paraišką ženklui, neprašė šio elemento nurodyti nesaugomu, prekių ženklo registracijos 526 INID kodu pažymėtame lauke įrašas apie tai, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ yra nesaugomas, nebuvo padarytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl žymens „indian instant coffe“ pripažinimo nesaugomu prekių ženklo elementu

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti, kad muitinės poste sulaikyta kava, pažymėta žymeniu „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.“, pagaminta pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti šias prekes ir atsakovo lėšomis sunaikinti. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (reg. Nr. 55624) žodinį elementą „indian instant coffee“ nesaugomu, nes šis elementas neturi jokio skiriamojo požymio, neatitinka prekių ženklui keliamų reikalavimų ir tokiu žymeniu žymima tik prekės rūšis (tirpi kava) ir geografinė kilmės vieta (Indija). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prekių ženkle ginčo žodiniai elementai yra nesaugomi, nes neturi skiriamosios reikšmės. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

Prekių ženklas – vienas pramoninės nuosavybės objektų, pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžimą apibūdinamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad būtų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, per juos užtikrinama, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu ženklas atliktų savo, kaip prekių ženklo funkciją – atskirtų vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje bylos Nr. C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2011 m. gegužės 13 d.nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-225/2011).

Paryžiaus konvencijos “Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo” 6 quinquies str. B. (2) nurodo, kad prekių ženklų, kurie neturi kokių nors skiriamųjų požymių arba sudaryti išimtinai iš ženklų ar žymenų, kurie prekybos apyvartoje gali būti naudojami gaminių rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, kainai, kilmės vietai arba pagaminimo laikui žymėti arba tapę visų naudojamais kasdieninėje kalboje arba nusistovėjusiose šalies, kurioje prašoma apsaugos, prekybos tradicijose, registracija gali būti atmesta arba pripažinta negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 (toliau – Taisyklės) 114.3 punkte nurodoma, kad prie dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapusių bendriniais žymenų priskirtini žodžiai, kurie, be kita ko, vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, kadangi ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes arba prekių kilmės ir rūšies pavadinimai (pvz., „kava“, „arbata“, „brendis“, „tabakas“, „kvepalai“, pieniškas“ – šokoladui, „lengvos“, „light“ – cigaretėms, „šaldyta“ – mėsos produktams, „galvanal“ – metalo dirbiniams).

Nagrinėjamu atveju prekių žymuo „indian instant coffee“ iš anglų kalbos verčiamas indiška tirpi kava, taigi šis žodinis elementas žymi atitinkamos prekės charakteristiką – kavos rūšį ir kilmę. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis neturi skiriamojo požymio, žymi tik prekių rūšį, kokybę, kilmės vietą. Taigi, teikiant registruoti prekių ženklą ir nurodant tik atitinkamos prekės charakteristiką, tokie žymenys nepripažįstami ženklu, nes kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, toks žodžių junginys nėra pakankamas atskirti vieno gamintojo prekę ar paslaugą nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos. Apeliantas remiasi suformuota kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2000, kad ne bet koks žodis ar žodžių junginys yra laikomas žyminčiu prekės charakteristikas, o tik toks, kuris vartotojo yra suvokiamas kaip turintis tokį požymį. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad vartotojas žodinį žymenį „indian instant coffee“ suvokia kaip žymintį tam tikras prekių charakteristikas, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtas žodžių junginys žymį tik prekės charakteristiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl prekių ženklo, skirto žymėti 30 klasės prekes. Pagal prekių ženklų prekės ir paslaugos klasifikacijos kodus, 30 klasės prekės yra kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, miltai, medus, druska, prieskoniai ir kt. t., y. plataus ir kasdieninio vartojimo maisto produktai, todėl jeigu tokios prekės žymėjimas neturi kitų žodinių ar vaizdinių elementų, žodinis žymuo „indian instant coffee“ (indiška tirpi kava) paprastai gali būti suvokiamas vartotojo tik kaip žymintis tam tikrą prekių charakteristiką, nes priešingu atveju prekių ženklas neatliktų savo funkcijos - atskirti vieno indiškos tirpios kavos gamintojo prekės nuo kito indiškos tirpios kavos gamintojo prekės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl prekių ženklų registravimo, teisinės apsaugos bei naudojimo, laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kada įregistruoto prekės ženklo žodinis elementas neatitinka tam tikrų absoliučių prekės ženklo reikalavimų, galima spręsti klausimą dėl prekės ženklo žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu ginčijamame ženkle, nesprendžiant klausimo dėl viso prekės ženklo pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta UAB „Mineraliniai vandenys“ v. UAB „Importiniai gėrimai“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-465/2003). Taigi, nagrinėjamoje byloje esant akivaizdžiam faktui, kad ieškovo registruotame prekės ženkle esantis žodinis elementas „indian instant coffee“ žymi prekės kilmę ir rūšį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą žodinį elementą pripažino nesaugomu.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad dėl jo prekių ženklo žodinio elemento „indian instant coffee“ stilizuoto šrifto ir spalvos išpildymo šis elementas negali būti pripažintas neturinčiu skiriamojo požymio. Nustatant prekių ženklų tapatumą ar panašumą, privalu vadovautis Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintais Metodiniais nurodymais prekių ir paslaugų ženklų tapatumui bei panašumui nustatyti (toliau - Metodiniai nurodymai). Pagal Metodinių nurodymų 2.1 p. ženklų tapatumą lemia, kai sutampa visos juose esančių elementų detalės (užrašai, figūros, grafika, spalvos). Metodinių nurodymų 2.2 p. nurodyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovas gina savo prekių ženklą (reg. Nr. 55624), kurio grafinis išpildymas skiriasi nuo Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ir muitinės poste sulaikytų prekių žymėjimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo prekės ženkle yra trys piešiniai - stilizuotas ornamentas, profiliu pavaizduotos moterys ir stilizuoti ornamentai, o „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.” (Auksinės pupelės indiška tirpi kava) žymenyje pavaizduoti tik du piešiniai - stilizuoti moters siluetai ir ornamentai, užimantys pastebimai didesnį, lyginant su ieškovo žymėjimu, plotą. Be to, ieškovo prekių ženkle moterų siluetai yra visiškai skirtingi, nei sulaikytų prekių ženkle, t. y. ieškovo prekių ženkle nėra aiškaus moters silueto ir iš pirminio vaizdo negalima nuspręsti, ar tai iš viso vaizduojama moteris. Įvežtų prekių žymenyje pavaizduotas stilizuotas elipsės formos piešinys, kurio nėra ieškovo grafiniame prekės ženkle. Ieškovo grafiniame prekės ženkle taip pat nėra ovalaus antspaudo formos žymėjimo su užrašu „Golden Bean“. Taigi, įvertinus kitus, lyginamų prekių ženklų elementus, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir stilizuotas ir spalvotas ieškovo prekės užrašo išpildymas nebeturi įtakos šių žodžių vertinimui dėl atitikties PŽĮ 6 straipsniui, nes lyginami prekių ženklai vizualiai yra skirtingi, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad žodinis elementas „indian instant coffee“, žymintis tik prekės rūšį ir kilmę, dėl stilizuoto šrifto ir spalvos išpildymo gali atspindėti ir konkretų gamintoją. Nors iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas gina savo prekės ženklą, tačiau iš pateiktų byloje vaizdinių įrodymų, prekybos centrų reklaminės medžiagos matyti, kad įvežtų prekių žymėjimą ieškovas lygina ne su savo prekės ženklu (reg Nr. 55624), o su Indijos bendrovės „JFK International“ prekės ženklu (reg. 55409), kuris skiriasi nuo ieškovo prekės ženklo, t. y. sulaikytų prekių ženklą lygina su prekės ženklu, priklausančiu Indijos bendrovei „JFK International“, kurios duota licencija suteikia ieškovui išimtines teises naudoti jos prekės ženklą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti, kad sulaikytos prekės - tirpi kava, pažymėta žymeniu „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.“, pagamintos pažeidžiant ieškovo teises, t. y. gina savo prekių ženklą, kurio reg. Nr. 55624, o atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti šio ieškovo prekės ženklo žodinį junginį „indian instant coffee“ nesaugomu elementu. Byloje pateikta Indijos bendrovės „JFK International“ pažyma dėl jos intelektinės nuosavybės teisių liudija, kad ši bendrovė informuota apie teisminį ginčą Lietuvoje. Jos patentinė patikėtinė Lietuvoje neprašo spręsti dėl šios užsienio bendrovės saugomos intelektinės nuosavybės teisių. Išdėstytos aplinkybės nesuteikia teismui teisinio pagrindo spręsti dėl Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ženklo, kurio reg. Nr. 55409, panašumo su įvežtų prekių žymėjimu ar šios bendrovės teisių. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo vertinti žodinio ieškovo ženklo žymens „indian instant coffee” žinomumo visuomenėje dėl jo ilgo naudojimo, t. y., kad šis žymuo dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, nes, kaip jau minėta, šiuos savo argumentus ieškovas grindžia remdamasis ne savo, o Indijos bendrovės „JFK International“ prekės ženklu.

Dėl prekių ženklo savininko teisių apsaugos ir gynybos

Ieškovas prašė pripažinti, kad muitinės poste sulaikytos prekės - tirpi kava, pažymėta žymeniu „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.“, pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; jas konfiskuoti ir sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nėra įvežtų prekių gamintojas, šios prekės (kava) nėra gaminamos ar ženklinamos Lietuvoje ir byloje nėra įrodymų, jog tokios prekės būtų pagamintos arba žymuo „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.” ant šių prekių pakuotės būtų padarytas atsakovo prašymu. Teismas nustatė, kad sulaikytos prekės yra pagamintos Indijoje kompanijos „CCL Products (India) Ltd“, prekių ženklas „Golden Bean indian instant Coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje, jo savininkas yra Didžiosios Britanijos juridinis asmuo „Partex LLP“ (1 t., 43 b. l.), šie asmenys nėra atsakovais byloje, todėl laikė, kad teismas neturi teisės spręsti dėl jų teisių ir pareigų, susijusių su pareikštu ieškiniu. Apeliantas kvestionuoja šias teismo išvadas, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos rinkoje nėra kitų asmenų, kurie naudotų ginčo prekių ženklą, todėl ir dėl šios priežasties „indian instant coffee“ atlieka skiriamąją funkciją; kad aplinkybės, jog atsakovas pateikė paraišką Lietuvoje registruoti prekių ženklą „Golden Bean indian instant coffee”, jog Latvijos Respublikoje registruoti keletas su tokiu žymeniu prekių ženklų, teisiškai nereikšmingos nagrinėjamai bylai. Šių apelianto argumentų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir teisingais.

Pagal pareikšto reikalavimo formuluotę ieškovas prašo pripažinti, kad sulaikytos prekės buvo pagamintos neteisėtai. Pagal 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 2 straipsnio 1 dalį, šiame reglamente „prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises“ reiškia: suklastotas prekes, t. y. prekes, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtas prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, užregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo užregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia atitinkamo prekių ženklo savininko teises pagal Bendrijos teisę, kaip numatyta 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo arba pagal valstybės narės, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, teisę; bet koks prekių ženklo simbolis (ženklas, žymuo, lipdukas, brošiūra, naudojimo instrukcija ar garantijos dokumentas su prekių ženklo simboliu); pakuotės, ant kurių yra suklastotų prekių ženklai; „piratinės prekės“ – tai prekių kopijos, pagamintos be registruoto ar neregistruoto pagal nacionalinę teisę autorių, gretutinių teisių subjekto ar dizaino savininko sutikimo arba be intelektinės nuosavybės teisių subjekto įgalioto gamybos šalyje asmens sutikimo, jei tokių kopijų gamyba pažeidžia minėtas teises pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino arba pagal teisę valstybės narės, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones; taip pat prekės, kurių sudėtyje yra aukščiau aprašytos prekių kopijos; prekės, kurios valstybėje narėje, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, pažeidžia: patentą pagal tos valstybės narės teisę. Nagrinėjamu atveju, sulaikytos prekės neatitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 2 straipsnio nuostatų, kad būtų galima pripažinti, jog prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Priešingai, sulaikytos kavos prekių ženkle matosi kitos Indijos bendrovės „CCL Products“ (India) Ltd“ gamintojo pavadinimas. Minėta, kad sulaikytų prekių pavadinimas „Golden Bean indian instant coffee“ skiriasi nuo ieškovo prekės ženklo pavadinimo „indian instant coffee“, taip pat skiriasi šių ženklų grafiniai elementai. 2009 m. kovo 23 d. Prekių ženklo licencijos sutartis Nr. 001/09 su pakeitimais liudija, kad Didžiosios Britanijos bendrovė „Partex LLP“ yra suteikusi licenciją naudoti „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ prekių ženklą (kurio reg. Nr. M 60 487, 2009-03-20) Latvijos bendrovei „Unisel CP“ (1 t., 101-104 b. l.). Byloje pateiktos pirkimo sutartys liudija licencijos turėtojo Latvijos bendrovės „Unisel CP“ ir sulaikytos siuntos siuntėjo į Lietuvą Latvijos bendrovės SIA „Baltikoms“ bendradarbiavimą (1 t., 109-113 b. l.). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas gina savo prekių ženklą (reg. Nr. 55624), kurio grafinis išpildymas skiriasi nuo Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ir muitinės poste sulaikytų prekių žymėjimo. Prekių ženklo „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ licencijos turėtojas Latvijos bendrovė „Unisel CO“, SIA yra įregistravusi Lietuvoje prekių ženklų „Golden Bean indian instant coffee“ ir „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ ir jų grafinių elementų apsaugą. Kadangi „Unisel CP“ ir „Unisel CO“, SIA buveinės adresas licencijos sutartyje ir Lietuvos Valstybiniame patentų biure nurodomas – Udens Street 12-116 LV-1007 Riga, Latvia, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai yra susijusios įmonės. Taigi, šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad sulaikytos prekės yra pagamintos ar pažymėtos neteisėtai. Nors apeliantas nurodo, kad paraišką dėl prekių ženklo registracijos Lietuvoje Latvijos įmonės „Unisel CO“, SIA pateikė kitą dieną po prekių sulaikymo ir sulaikytų prekių ženklo registraciją ieškovas yra užprotestavęs, tačiau tiek nagrinėjant bylą teisme, be ieškovo ir Indijos bendrovės „JFK International“ prekės ženklo „indian instant coffee“ su grafiniais elementais apsaugos Lietuvoje, LR valstybiniame patentų biure jau buvo įregistruota Latvijos bendrovės „Unisel CO“, SIA prekių ženklų „Golden Bean indian instant coffee“, „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ su grafiniais elementais apsauga. Būtina pažymėti, kad Didžiosios Britanijos įmonė „Partex LLP“ Latvijos bendrovei „Unicel CP“ suteikė licenciją naudoti jos prekių ženklą 2009 m. kovo 23 d., t. y. iki ginčo prekių sulaikymo. Tuo tarpu ieškovo licencinė sutartis, suteikianti ieškovui išimtinę teisę į Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ženklą, LR valstybiniame patentų biure įregistruota tik 2010 m. birželio 28 d. Pažymėtina, kad Latvijos įmonės „Unisel CO“, SIA prekių ženklo „Golden Bean indian instant coffee“ žodiniai elementai „indian instan coffee“ yra nesaugomi. Ieškovas nekelia Latvijos bendrovės „Unisel CO“, SIA prekių ženklo „Golden Bean indian instant coffee“ su grafiniais elementais apsaugos ir Latvijos bendrovei suteiktos 2009 m. kovo 23 d. Prekių ženklo licencijos sutarties Nr. 001/09l įregistravimo Lietuvoje teisėtumo klausimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad su žymeniu „Golden Bean indian instant coffee 90 gr.“ sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises.

Ieškovas, siekdamas įrodyti sulaikytų prekių neteisėtą pagaminimą, remiasi Indijos bendrovės „JFK International“ raštu, kuriame nurodoma, kad <...Indijos bendrovė turi rašytinį susitarimą su kita Indijos bendrove – „CCL Products (India) Ltd“, kuriuo remiantis ši bendrovė yra įpareigota netiekti be „JFK International“ leidimo kavos, žymimos ženklu „indian instant coffee”, bet kokiai kitai bendrovei Indijoje ar užsienyje. Tačiau iki šios dienos „JFK International“ šiai bendrovei nebuvo suteikusi jokio leidimo gaminti ir tiekti tokią kavą (rašto vertinimas)>. Šio dokumento turinys liudija, kad „JFK International“ yra suteikusi kitai Indijos bendrovei teisę naudoti savo prekės ženklą, tačiau nėra aišku kokia apimtimi. Lietuvoje sulaikytos prekės yra pažymėtos ne bendrovės „JFK International“ prekių ženklu „indian instant coffee“, o bendrovės „CCL Products (India) Ltd“ prekių ženklu „Golden Bean indian instan coffee“ ir šioje byloje sprendžiama ne dėl Indijos bendrovės „JFK International“, o dėl ieškovo intelektinės nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad ieškovo ir Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ženklai skiriasi. Sulaikytų prekių ženklo elementai „indian instant coffee“ yra nesaugomi. Šioje byloje taip pat pripažinta, kad ieškovo prekių ženklo žodinis elementas „indian instant coffee“ neturi skiriamosios reikšmės, o sulaikytų prekių ir ieškovo prekių grafiniai elementai skiriasi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sulaikytų prekių ženklo savininkas yra Didžiosios Britanijos juridinis asmuo „Partex LLP“, kurio intelektinės nuosavybės teisės yra saugomos (Reg. Nr. M 60 487, 2009-03-20). 2009 m. kovo 23 d. licencijos sutartis Latvijos bendrovei „Unisel CP“ suteikia teisę ženklinti prekes „Partex LLP“ ženklu, šio ženklo apsauga įregistruota Lietuvoje. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas Indijos bendrovės raštas neįrodo, jog sulaikytos prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. PŽĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio prekių ženklo savininko teisių gynimo būdus, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad savininkas (taip pat kiti įstatyme nurodyti subjektai, turintys locus standi) įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žalos. Nagrinėjamu atveju, diskrecijos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą turintis prekių ženklo savininkas, prašantis apginti jo teises, reikalauja pripažinti, kad atsakovo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos ir sulaikytos prekės, pažymėtos žymeniu „Golden Bean indian instant coffee“ su grafiniais elementais, yra pagamintos pažeidžiant jo (ieškovo) intelektinės nuosavybės teises. Tiek pagal 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 17 straipsnio 2 dalį, tiek pagal LR Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3,4 punktus, muitinės sulaikytos prekės konfiskuojamos ir sunaikinamos, pripažinus, kad jos pagamintos, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas teisinis pagrindas ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui konstatuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinių, nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo priklausančių reikalavimų dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo bei atitinkamų išlaidų atlyginimo atsakovo lėšomis. Pažymėtina, kad Didžiosios Britanijos juridinis asmuo „Partex LLP“, kurio intelektinės nuosavybės teisės yra saugomos (Reg. Nr. M 60 487, 2009-03-20), 2009 m. kovo 23 d. licencijos sutartimi suteikė Latvijos bendrovei „Unisel CP“ (Unicel CO, SIA“) teisę ženklinti prekes jo ženklu Latvijos teritorijoje. Ieškovas neprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą Didžiosios Britanijos bendrovės „Partex LLP“, Latvijos bendrovės „Unisel CP“ (Unicel CO, SIA“), nereikalauja uždrausti atsakovui ar „Unisel CP“ (Unicel CO, SIA“) Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybą indiška tirpia kava, pažymėta prekių ženklu „Golden Bean indian instant coffee“, neginčija šio ženklo įregistravimo Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija, neviršydama diskrecijos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą turinčio ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, sprendžia apie teisinio pagrindo tenkinti tokį ieškinį nebuvimą.

Įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, todėl iš jo priteistinos priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96, 98 str.). Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apeliacinės instancijos teisme turėtas 4 177,89 Lt teisinės pagalbos išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius (už atsiliepimą į apeliacinį skundą 800 Lt MMA x 1,5). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimali priteistina advokatų apeliacinės instancijos teisme atsakovui suteiktų teisinių paslaugų suma yra 1 200 Lt, kuri priteistina atsakovui iš apelianto. Nagrinėjamu atveju kolegija neįžvelgia pagrindų, leidžiančių taikyti Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir priteisti didesnio dydžio užmokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“ 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKontantinas GurinasKazys Kailiūnas