- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-66/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01235-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plungės duona“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus duona“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės duona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4885-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės duona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus duona“ dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Plungės duona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus duona“, prašydamas panaikinti prekių ženklo „KAIMYNAI“ (reg. Nr. 41504) registraciją 30 tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms žymėti. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybiniam patentų biurui) 2008 m. gegužės 23 d. padavė paraišką įregistruoti prekių ženklą „Kaimynų RAIKYTA ŠVIESI DUONA fig“ 30 tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms žymėti (ženklas buvo įregistruotas 2009 m. birželio 15 d.), o 2009 m. gruodžio 28 d. padavė paraišką įregistruoti prekių ženklą „KAIMYNŲ“ 30 tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms žymėti. VšĮ „Socialinių projektų studija“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Pono Zakarausko estrados teatras“) Valstybiniam patentų biurui 1999 m. rugsėjo 30 d. padavė paraišką įregistruoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ 16, 30, 32, 33, 35 ir 41 tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms žymėti (ženklas buvo įregistruotas 2001 m. sausio 12 d., reg. Nr. 41504). Ieškovui tapo žinoma, kad prekių ženklo „KAIMYNAI“ (reg. Nr. 41504) savininkas per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ir rimtai nesirengė juo žymėti 30 klasės prekių ir tam netrukdė jokios rimtos priežastys. Pagal Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalį tai yra pagrindas panaikinti šio prekių ženklo registraciją 30 klasės prekėms žymėti. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad prekių ženklu „KAIMYNAI“ (reg. Nr. 41504) 30 klasės prekes šiuo metu yra pradėjęs žymėti atsakovas UAB „Vilniaus duona“, minėto prekių ženklo registracijos panaikinimo pagrindo taikymui ir susijusioms pasekmėms įtakos neturi, nes pagal PŽĮ 47 straipsnio 6 dalies 1 punktą, priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neturi būti atsižvelgiama į tai, kad ženklas buvo pradėtas naudoti ar jo naudojimas buvo atnaujintas per tirs mėnesius iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos. Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ iš VšĮ „Socialinių projektų studija“ teisių į prekių ženklą „KAIMYNAI“ (reg. Nr. 41504) perėmimą įformino Valstybiniam patentų biurui 2010 m. sausio 4 d. pateiktu teisės į pareikštą registruoti ir/arba įregistruotą ženklą perdavimo patvirtinimu, t. y. tuomet, kai iki šio ieškinio padavimo buvo likę mažiau kaip trys mėnesiai ir atsakovui jau buvo žinoma, kad gali būti paduotas ieškinys dėl prekių ženklo „KAIMYNAI“ (reg. Nr. 41504) registracijos panaikinimo. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, patvirtina atsakovo ketinimų nesąžiningumą konkuruojant su ieškovu.
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovas prašo panaikinti prekių ženklo „KAIMYNAI“ registraciją 30 klasės prekėms žymėti, tačiau nedetalizuoja, kokioms konkrečiai prekėms žymėti prašoma panaikinti registraciją – visoms 30 klasės prekėms ar tik kai kurioms 30 klasės prekėms. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 2 dalį prekių ženklo registracijos panaikinimas yra galimas tik konkrečioms prekėms. Atsakovas yra pateikęs prašymą Valstybiniam patentų biurui dėl prekių ženklo „KAIMYNAI“ registracijos susiaurinimo ir šis ženklas bus registruotas tik duonai ir batonui žymėti. Atsakovo tvirtinimu, prekių ženklas „KAIMYNAI“ jau nuo 2002 m. atsakovo nepertraukiamai yra naudojamas. Paraiška registruoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ buvo pateikta 1999 m. rugsėjo 30 d. VšĮ „Socialinių projektų studija“ vardu. VšĮ „Socialinių projektų studija“ buvo davusi žodinį sutikimą atsakovui naudoti šį ženklą būtent duonai ir batonui žymėti. Žodinio sutikimo egzistavimo faktą patvirtina VšĮ „Socialinių projektų studija“ 2010 m. balandžio 20 d. raštas. Turėdamas sutikimą naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“, atsakovas jau nuo 2002 m. naudoja šį ženklą duonai, o nuo 2005 m. dar ir batonui žymėti. Prekių ženklo „KAIMYNAI“ aktyvų naudojimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtoms prekėms žymėti patvirtina PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas pabrėžė, kad prekių ženklas laikomas naudojamu savininko, jeigu prekių ženklą naudoja kitas asmuo, turintis prekių ženklo savininko sutikimą (PŽĮ 47 straipsnio 4 dalis). Atsakovo tvirtinimu, PŽĮ nėra įtvirtintų konkrečių reikalavimų prekių ženklo savininko sutikimo trečiajam asmeniui naudoti jo prekių ženklą formai ir turiniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje esmines aplinkybes sudaro ginčijamo prekių ženklo naudojimo arba nenaudojimo fakto nustatymas. Teismas, vadovaudamasis Europos Bendrijos Pirmosios instancijos teismo (2005 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Nr. T-303/03) ir Lietuvos apeliacinio teismo (2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-225/2010) išaiškinimais, padarė išvadą, kad atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros pavirtina prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo faktą duonai ir batonui žymėti ir šio prekių ženklo naudojimą nepertraukiamai nuo 2002 m. Šį faktą taip pat patvirtina duomenys apie duonos ir batono, žymimų prekių ženklų „KAIMYNAI“, gamybos apimtis. Pasisakydamas dėl sutikimo naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“, teismas paminėjo PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad prekių ženklas laikomas naudojamu savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis prekių ženklo savininko sutikimą. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai prekių ženklo savininko sutikimo trečiajam asmeniui naudoti jo prekių ženklą formai ir turiniui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismai, analizuodami panašius klausimus, pavyzdžiui, dėl prekių ženklo savininko sutikimo panaudoti jo prekių ženklą kito juridinio asmens pavadinime fakto, ne kartą nurodė, jog sutikimo dėl prekių ženklo panaudojimo kito juridinio asmens pavadinime galimybė nėra teisės į pareikštą registruoti prekių ženklą perdavimas ar licencijos suteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2008). Be to, Vidaus rinkos derinimo tarnybos Apeliacinė taryba, aiškindama 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 50 straipsnio nuostatą, skirtą reglamentuoti Europos Bendrijos prekių ženklo registracijos panaikinimo pagrindus, nurodė, kad, analizuojant, ar prekių ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, rašytinis sutikimo naudoti prekių ženklą faktą patvirtinantis dokumentas nėra būtinas, jei prekių ženklo savininkas šį faktą patvirtina (Vidaus rinkos derinimo tarnybos Apeliacinės tarybos 2007 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Nr. R 1209/2005-1, 37 p.). Be to, Teisingumo Teismas, remdamasis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 13 straipsniu, kuriame esminis dalykas yra prekių ženklo savininko sutikimas išleisti į Bendrijos rinką prekes, pažymėtas prekių ženklo savininko prekių ženklu, ne kartą nurodė, kad paprastai savininko valia akivaizdi iš aiškiai išreikšto sutikimo, tačiau be kita ko, negalima atmesti galimybės, jog tam tikrais atvejais ta valia gali būti numanoma iš faktų ir aplinkybių (Teisingumo Teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-127/09, 38 p.). Išanalizavęs Europos Sąjungos teisės aktų taikymo praktiką, teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai teisės akte nurodomas prekių ženklo sutikimas, neįtvirtinant konkrečių reikalavimų šio sutikimo formai, jis gali būti numatytas tiek licencijoje, tiek kitame rašytinės formos dokumente ar išreikštas žodžiu, jei nekyla abejonių dėl tokio sutikimo egzistavimo fakto. Teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Socialinių projektų studija“ atsakovui UAB „Vilniaus duona“ žodinis sutikimas naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ duonai ir batonui žymėti, kurio egzistavimo faktas patvirtintas 2010 m. balandžio 20 d. raštu ir kitais prekių ženklo „KAIMYNAI“ patvirtinančiais įrodymais, nekelia abejonių dėl tokio sutikimo egzistavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Plungės duona“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros pavirtina prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo faktą duonai ir batonui žymėti ir šio prekių ženklo naudojimą nepertraukiamai nuo 2002 m. Teismas ignoravo ieškovo argumentus dėl akivaizdaus faktinio prekių ženklo „KAIMYNAI“ nenaudojimo 30 klasės prekėms žymėti. Atsakovas nepateikė nei vienos pakuotės ar etiketės pavyzdžio, kuris patvirtintų prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimą 30 klasės prekėms žymėti. Atsakovo suvestinėse ir sąskaitose minimas duonos ir batono žymėjimas „Kaimynų duona“ ir „Kaimynų batonas“ ne tik neįrodė, tačiau ir paneigė prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimą atsakovo prekių žymėjimui. Nesvarbu, su ar be ankstesnio (tuometinio) to prekių ženklo savininko sutikimo. Pažymėtina, kad atskirą prekių ženklą PŽĮ 5 straipsnio 6 punkto prasme sudarantys vaizdiniai žymenų deriniai (žr. atsakovo pateiktus etikečių „Kaimynų šviesi ruginė duona“, „Kaimynų tamsi ruginė duona“, „Kaimynų tamsi duona“, „Kaimynų šviesi duona“ pavyzdžius) nėra ginčijamas žodinis prekių ženklas „KAIMYNAI“. Visi atsakovo nurodyti ženklai nėra tapatūs prekių ženklui „KAIMYNAI“ ir jų naudojimas nepatvirtina prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo PŽĮ 47 straipsnio prasme. Įvertinus šias aplinkybes, nenaudoto ir šiuo metu vis dar nenaudojamo būtent prekių ženklo „KAIMYNAI“ registracija 30 klasės prekėms žymėti turėjo būti panaikinta PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies ir 48 straipsnio pagrindu, tačiau teismas nurodytų ieškovo motyvų nepaisė ir ieškinį atmetė. Po skundžiamo sprendimo paskelbimo kasacinis teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl PŽĮ 47 straipsnio aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). Minėta kasacinio teismo nutartis patvirtina ieškovo pozicijos teisingumą ir atsakovo atsikirtimų, skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
2. Šioje byloje nenustačius prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo 30 klasės prekėms žymėti fakto, ankstesnio šio ženklo savininko VšĮ „Socialinių projektų studija“ sutikimo dėl šio prekių ženklo naudojimo buvimas ar nebuvimas nebėra itin reikšmingas PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių taikymo prasme. Tačiau tokio sutikimo egzistavimą tariamai pagrindžiančio dokumento atsiradimo po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį, yra tiesioginis atsakovo nesąžiningumo įrodymas. Atsakovas, žinodamas apie ieškovo pretenzijas dėl atitinkamų prekių ženklų naudojimo ir atsakydamas į ieškovo susirūpinimą dėl galimai neteisėto prekių ženklo, 2010 m. sausio 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad teisės į prekių ženklą „KAIMYNAI“ yra perduotos atsakovui ankstesnio jo savininko ir perdavimo dokumentai pateikti Valstybiniam patentų biurui. Pažymėtina, kad dokumentas, patvirtinantis teisių perėmimą, Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas 2010 m. sausio 4 d. Svarbu akcentuoti tai, kad jau 2010 m. sausio 5 d. atsakovas galėjo informuoti ieškovą apie tariamai nuo 2001 m. sausio 1 d. aktualų VšĮ „Socialinių projektų studija“ sutikimą dėl prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo. Atsakovui iš teismo gavus ieškovo ieškinį, kurio teisinis pagrindas buvo PŽĮ 42 straipsnio 2 dalis, o ne PŽĮ 38 straipsnio 1 dalis, tapo aišku, kad ieškovo išprovokuotas ir atsakovo atliktas teisės į prekių ženklą „KAIMYNAI“ perėmimas nebus pakankama (arba visiškai netinkama) gynybos priemonė atsikertant į ieškinį. Apelianto nuomone, būtent siekiant pamėginti nesąžiningai pasinaudoti PŽĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatyta gynybos priemone buvo surašytas 2010 m. balandžio 20 d. VšĮ „Socialinių projektų studija“ patvirtinimas dėl tariamo sutikimo naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ net nuo 2001 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus duona“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtina, kokie dokumentai įrodo, kad prekių ženklas yra naudojamas. Atsakovas, vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų ir Lietuvos Respublikos teismų išaiškinimais, pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad VšĮ „Socialinių projektų studija“ sutikimu jau nuo 2002 m. naudoja prekių ženklą „KAIMYNAI“ duonai, o nuo 2005 m. dar ir batonui žymėti. Nors PVM sąskaitos faktūros yra pakankamas prekių ženklo naudojimą patvirtinantis dokumentas, ieškovui suabejojus tokių įrodymų pakankamumu, atsakovas pateikė papildomus įrodymus, t. y. atsakovo naudotų ir naudojamų etikečių kopijas, kainoraščių kopijas, sutarčių su prekybos tinklais išrašus ir raštą, patvirtinantį atsakovo gaminamos duonos ir batono gaminių pardavimų apimtis. Taigi, atsakovas neabejotinai pagrindė prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo faktą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo naudojamas prekių ženklas nėra tapatus registruotam prekių ženklui „KAIMYNAI“. Pažymėtina, kad pagal PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą prekių ženklo naudojimu laikomas prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Taigi, jeigu prekių ženklas naudojamas pakeistoje formoje, bet toks pakeitimas iš esmės nepakeičia skiriamųjų registruoto ženklo požymių, toks naudojimas yra laikomas registruoto prekių ženklo naudojimu. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Teisingumo Teismo išaiškinimai. Šiuo atveju prekių ženklas „KAIMYNAI“ atsakovo yra naudojamas tik pakeičiant registruoto prekių ženklo „KAIMYNAI“ galūnę ir šriftą, dėl ko jokiu būdu nepakeičiamas skiriamasis šio prekių ženklo požymis. Be to, atsakovas šį prekių ženklą naudoja neinkorporuodamas jo į kitą ženklą, o tik kartu su prekių ženklu teisės prasme nesaugotinais žodiniais elementais, nurodančias prekės rūšį ir pobūdį, t. y. „šviesi ruginė duona“, „tamsi ruginė duona“, „tamsi duona“, „šviesi duona“, „batonas“. Dėl tokio naudojimo prekių ženklas „KAIMYNAI“ nepraranda skiriamųjų ženklo požymių ir toks naudojimas laikytinas tik prekių ženklo „KAIMYNAI“ pritaikymu prie duonos/batono prekybos ar reklamos sąlygų.
2. Atsakovui dar 2001 m. buvo duotas žodinis VšĮ „Socialinių projektų studija“ sutikimas naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ būtent duonai ir batonui žymėti ir tik jo egzistavimo faktas patvirtintas VšĮ „Socialinių projektų studija“ 2010 m. balandžio 20 d. rašte, ieškovui pateikus ieškinį. Tokio VšĮ „Socialinių projektų studija“ rašto būtinybė ankščiau nebuvo kilusi, todėl jis buvo parengtas tik 2010 m. balandžio 20 d. Tai, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovui suteiktą VšĮ „Socialinių projektų studija“ sutikimą, neturi jokios teisinės reikmės, nes atsakovas neprivalėjo apie šį faktą informuoti ieškovo. Svarbu tai, kad ieškovas, nors ir nebūdamas informuotas apie minėtą sutikimą, atsižvelgiant į prekių ženklo „KAIMYNAI“ naudojimo mastą ir tai, kad atsakovas ir ieškovas yra konkurentai, neabejotinai žinojo apie atsakovo jau nuo 2002 m. naudojamą prekių ženklą „KAIMYNAI“ duonai ir batonui žymėti. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriuos ieškovo atžvilgiu būtų galima laikyti nesąžiningais. Dėl apelianto argumentų, susijusių su teisių į prekių ženklą „KAIMYNAI“ perėmimu, pažymėtina, kad šios aplinkybės yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, nes ieškovas šioje byloje neginčija tokio teisių perėmimo teisėtumo. Pabrėžtina ir tai, kad VšĮ „Socialinių projektų studija“ teisių į prekių ženklą „KAIMYNAI“ perdavimo atsakovui faktas yra tik logiška tokio ilgo šio prekių ženklo naudojimo atsakovo vardu pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pirmo apeliacinio skundo argumento
Prekių ženklą „KAIMYNAI“ 30 klasės tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės prekėms žymėti 2001 m. sausio 12 d. įregistravo VšĮ ,,Socialinių projektų studija“ (registracijos metu buvęs pavadinimas – VšĮ ,,Pono Zakarausko estrados teatras“). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prekių ženklą „KAIMYNAI“ savininko VšĮ ,,Socialinių projektų studija“ sutikimu naudojo atsakovas UAB ,,Vilniaus duona“ nuo 2002 m. duonai žymėti, o nuo 2005 m. ir batonui žymėti. Ieškovas su šia teismo nustatyta aplinkybe nesutinka. Nurodo, kad atsakovo naudojamas ženklas „Kaimynų“ nėra tapatus įregistruotam prekių ženklui „KAIMYNAI“ 30 klasės prekėms žymėti, kad ženklu „KAIMYNAI“ atsakovas niekada 30 klasės prekių nežymėjo. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, išdėstyta 2010 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2010. Taip teigdamas ieškovas apeliaciniame skunde cituoja minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, tačiau nesusieja jų su šios nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartyje aiškindamas žodinio prekių ženklo naudojimo vertinimo klausimus pasisakė ir apie Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio nuostatų, susijusių su prekių ženklo naudojimu. Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą Bendrijos prekių ženklo Reglamento 15 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, leidžianti įregistruotą prekių ženklą laikyti naudojamu ir tuo atveju, jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, kad prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kuri šiek tiek skiriasi nuo formos, kuria jis įregistruotas. Pažymėtina, kad ir pagal Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą prekių ženklo naudojimu yra laikoma, kai ženklas yra naudojamas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata atitinka Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio nuostatas.
Atsakovas duonos gaminius žymi ženklu „Kaimynų“. Šis atsakovo naudojamas ženklas skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo „KAIMYNAI“ šriftu ir linksniu (įregistruotas ženklas vardininko linksniu, naudojamas – kilmininko linksniu, įregistruoto žodinio prekių ženklo šriftas – didžiosiomis raidėmis, naudojamo – mažosiomis). Įregistruotas prekių ženklas „KAIMYNAI“ yra žodinis, t. y. jo skiriamasis požymis yra žodžio prasmė, tarimas. Naudojamas atsakovo prekių ženklas taip pat yra žodinis, kurio prasmė ir tarimas yra tokie patys kaip ir įregistruoto ženklo „KAIMYNAI“. Teisėjų kolegijos vertinimu, naudojamo ženklo grafinis atlikimas nežymiai skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo, nes vizualinis vaizdas panašus, stipriausias prekių ženklo elementas žodinis, o ne grafinis vaizdas. PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nenumato griežtos naudojamo prekių ženklo ir įregistruoto prekių ženklo formų atitikties, ženklas gali būti naudojamas ir šiek tiek kitokia forma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudojamo ir įregistruoto prekių ženklo du požymiai (prasmė ir tarimas) yra tapatūs, o trečiasis – grafinis vaizdas nežymiai skiriasi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo naudojamas ženklas „Kaimynų“ nepakeičia įregistruoto prekių ženklo „KAIMYNAI“ skiriamųjų požymių, todėl laikytinas naudojamu (PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Minėta, kad ieškovas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties motyvus, tačiau jų nesusieja su šios bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Šioje nutartyje yra aptartos Teisingumo Teismo bylos dėl žodinio prekių ženklo naudojimo vertinimo, kai prekių ženklo savininkas turi kelis įregistruotus prekių ženklus, tačiau naudoja tik vieną ir to ženklo naudojimu įrodinėja kitų įregistruotų ženklų, turinčių tapačių ar panašių žodinių elementų, naudojimą. Tuo tarpu atsakovas į įregistruotą prekių ženklą „KAIMYNAI“ nėra inkorporavęs kito įregistruoto prekių ženklo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovas įregistruoto prekių ženklo „KAIMYNAI“ 30 klasės prekėms žymėti nenaudoja, yra nepagrįsti.
Dėl antro apeliacinio skundo argumento
PŽĮ 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis prekių ženklo savininko sutikimą. Taigi įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreikštas savininko sutikimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prekių ženklo savininkas VšĮ ,,Socialinių projektų studija“ davė atsakovui žodinį sutikimą naudoti prekių ženklą „KAIMYNAI“ duonai ir batonui žymėti ir šį žodinio sutikimo faktą patvirtino 2010 m. balandžio 20 d. raštu.
Sąžiningumas civilinėje teisėje yra preziumuojamas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, todėl nesąžiningumo faktą reikia įrodyti. Ieškovo teiginys, kad VšĮ ,,Socialinių projektų studija“ 2010 m. balandžio 20 d. raštas apie duotą sutikimą atsakovui naudotis prekių ženklu yra abejotinas etikos ir sąžiningumo prasme, pagrįstas prielaidomis. Aplinkybė, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme nepranešė ieškovui apie egzistuojantį sutikimą, neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo ir ieškovo nesiejo jokie prievoliniai ar ikisutartiniai santykiai, todėl atsakovas neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie santykius su trečiaisiais asmenimis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas prekių ženklą „KAIMYNAI“ naudojo ženklo savininko žodiniu sutikimu ir bylos nagrinėjimo metu šį faktą patvirtino raštu. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutikimo egzistavimo aplinkybės esminės reikšmės, sprendžiant PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies taikymą, šioje byloje neturi, nes byloje yra įrodyta, kad prekių ženklo „KAIMYNAI“ 30 klasės prekėms žymėti atsakovas niekada nenaudojo. Pirmiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad atsakovas įregistruotu prekių ženklu „KAIMYNAI“ žymėjo duonos gaminius (duoną ir batonus), todėl apeliacinio skundo motyvas, kad paties atsakovo pateiktais įrodymais įrodytas prekių ženklo nenaudojimo faktas, nepagrįstas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 210 Lt. Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus duona“ (juridinio asmens kodas 125374462) iš ieškovo UAB „Plungės duona“ (juridinio asmens kodas 169836664) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.