Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. V. a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą (automobilių pervežimas, techninė pagalba), neteistas, turintis dvi galiojančias administracines nuobaudas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2023 m. sausio 16 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), šalia sporto klubo „L.“, kilusio konflikto su R. V. metu smurtavo prieš nukentėjusįjį R. V. tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam 3 smūgius į galvą. Tokių būdu T. V. nukentėjusiajam R. V. padarė muštines žaizdas ir kraujosruvas veide ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. V. apklausiamas teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad savo kaltę T. V. pripažino tik iš dalies. T. V. pripažino, kad kaire ranka (delnu) sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir po šio smūgio jį pastūmė, tačiau tai darė, nes buvo išprovokuotas ir gynėsi nuo paties nukentėjusiojo. Nesupranta kodėl jam yra inkriminuojamas didesnis atliktų smūgių skaičius (5-6 smūgiai), pripažįsta sudavęs tik vieną smūgį.

Pirmojo posėdžio metu nurodė, jog neskaičiavo kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam. Nepaisant to, prisipažįsta sudavęs 5 smūgius. Jo prisipažinimas yra įtakotas siūlymo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Antrojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu buvo blaivus, buvo stipriai susijaudinęs, nes jautė grėsmę, tikėjosi, jog bus užpultas. Mano, kad jaudulys nulėmė tai, jog jis nepamena kiek smūgių sudavė.

Parodė, kad po ilgo laiko tarpo pirmas susitikimas su R. V. įvyko likus maždaug mėnesiui iki 2023 m. sausio 16 d. incidento. Šio susitikimo metu jis praleido per pėsčiųjų perėją einantį R. V.. Šis eidamas per perėją kaltinamajam parodė vidurinį pirštą ir metė akmenį. Po šių nukentėjusiojo veiksmų jis sustojo stotelėje, bet nukentėjusysis nuėjo. Kaltinamasis nebėgo aiškintis, nes jam konfliktų nereikia, jam jau ne 15-20 metų. Po kelių savaičių, apie gruodžio 20-22 d., jis susitiko su R. V. ant perėjos prie parduotuvės „BIG“. Jis (kaltinamasis) buvo su trimis vaikystės draugais, visi ėjo iš parduotuvės „BIG“. Ateinančio nukentėjusiojo iš pradžių nematė. Vienas iš jų pasakė „o, draugas, senai matėmės“. Tai išgirdęs atsisuko, bet nukentėjusysis jam nurodė net neiti prie jo, nes jam bus sudaužyta galva. Po šių žodžių jis atsiduso ir nuėjo namo. Po poros dienų nuo šio susitikimo gavo grasinančią žinutę „Facebooke“, kad jeigu nukentėjusysis dar kartą jį pamatys rajone, arba pažiūrės į jį ar dar pakels ranką pasisveikinti, tai eis pas mirusį draugą. Šią žinutę ištrynė, nes nenorėjo, jog ją pamatytu žmona, kuri labai dėl to pergyvena. Po dviejų savaičių nuo šios žinutės gavimo, t. y. 2023 m. sausio 16 d. apie 10 val. buvo prie „P.“ centro, esančio (duomenys neskelbtini), o ne prie „L.“. Buvo šioje vietoje, nes laukė kolegos, kuris atvykęs turėjo padėti ištraukti jo užklimpusią mašiną. Laukdamas kolegos stovėjo prie savo automobilio galo. Pamatęs šaligatviu einantį R. V. jam pasakė „zdarova“. Ne jis, o R. V. priėjo prie jo. Tarp automobilio ir pėsčiųjų perėjos buvo 20 metrų melioracijos griovys. Dėl to kaltinamasis negalėjo nei jo perlipti, nei peršokti, todėl konfliktas įvyko prie jo „tralo“. Nukentėjusiajam priėjus kaltinamasis paklausė jo, kodėl šis jam rašinėja tokius dalykus. R. V. jam atsakė, jog kaltinamasis prisišnekėjo, kažką parašė jų vaikystės draugui. Dėl šios priežasties kaltinamasis išsitraukė telefoną ir bandė įrodyti, jog tam draugui nėra rašęs jokios žinutės. Kol buvo rodoma žinutė R. V. laikė rankas kišenėje. R. V. pradėjus traukti rankas iš kišenių išsigando ir dėl to kaire ranka (nors nėra kairiarankis) sudavė vieną antausį nukentėjusiajam. Antausis buvo suduotas per veidą, greičiausiai į lūpą. Iškart po šio antausio R. V. buvo pastumtas ir dėl to padarė tris žingsnius. Toje vietoje buvo „tešla“. Ar po sudavimo ir pastūmimo nukentėjusysis nukrito, nematė, nes pats nuėjo į mašiną. Suduodant smūgį į veidą R. V. buvo pasisukęs kairiu šonu į jį, todėl šis pataikyti į smilkinį negalėjo. Iškart po smūgio R. V. jam nieko nesakė. Jam nuėjus R. V. pradėjo eiti asfaltu aplink melioracinį griovį ir eidamas jam grasino. Po įvykio kaltinamajam paskambinęs R. V. brolis sakė, kad jam (kaltinamajam) bus taip ir taip. Po to pasirodė, kad iškvietė policiją.

Yra pasiruošęs atsakyti už savo veiksmus, bet mano, kad buvo išprovokuotas ir išsigandęs. Buvo išsigandęs dėl to, nes pora savaičių iki įvykio iš nukentėjusiojo buvo gavęs grasinančių žinučių, jog bus sumuštas taip pat jam buvo pasakyta, jog šis bus apipurkštas dujomis ir taip toliau. Dėl to, pokalbio prie automobilio metu pamatęs, jog R. V. traukia rankas iš kišenių, prisiminė grasinimus ir pagalvojo, kad nukentėjusysis panaudos dujas prieš jį, tad išsigando ir dėl to gindamasis sudavė jam į veidą. Praeityje R. V. nėra smurtavęs prieš jį, bet jis pats yra smurtavęs prieš R. V., tad mano, jog dėl to jam ir buvo pradėta grasinti. Pasak kaltinamojo, R. V. vaikščiojo po langais, lankstė mašinos valytuvus, badė ratus, tačiau neturi jokių įrodymų, jog tai padarė R. V., bet mano, kad tai jo darbas. Dėl šių įvykių policijai nepranešė, nes turi ką veikti ir be policijos. Mano, kad R. V. rodydamas jam „pirštus“ ir rašydamas grasinančias žinutes jį provokavo. Jis pirmas žinučių nukentėjusiajam nerašė, R. V. pirmas pradėjo jam rašyti žinutes. Galvoja, jog R. V. pasportavo ir dėl to įgavo drąsos, tad pradėjo jam rašinėti. Pripažįsta 100 Eur turtinę žalą už rūbus, neturtinę žalą vertiną 300 Eur.

Nukentėjusysis R. V. teisme parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys, jį pažįsta iš vaikystės laikų. Su juo ilgai nebendravo. Po ilgo laiko tarpo tarp jo ir kaltinamojo T. V. buvo trys susidūrimai. Pirmo susidūrimo metu jis ėjo iš parduotuvės „Maxima“. Priėjus prie pėsčiųjų perėjos kaltinamasis turėjo jį praleisti per ją. Jam einant per perėją kaltinamasis, norėdamas pasisveikinti pakėlė ranką, o jis pastarajam parodė vidurinį pirštą, jokio akmens nemetė, tuo metu rankose nelaikė jokio daikto. Parodė vidurinį pirštą dėl to, kad kaltinamasis jo vaikystės draugams yra pasakęs, jog jį skriausdavo. Tokiu būdu kaltinamasis jį pažemino ir dėl to jis visai nenorėjo su juo sveikintis. Jis yra daug kartų matęs kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bet niekada prie jo neidavo. Po šio susidūrimo nuėjo namo. Antras susidūrimas įvyko prie prekybos centro „BIG“. Jis vakare ėjo sporto klubo link ir gatvės viduryje susitiko su kaltinamuoju, kuris ėjo su vaikystės draugais. Susitikimo metu sustojo pasisveikinti su vienu pažįstamu, bet vienas iš asmenų sušuko „žiūrėkit, kas ten eina“. Tuo metu atsisuko T. V. ir jam pasakė „aš už tą „faką“, duosiu tau į galvą“. Į tai jis jam atsakė „neik į mano pusę, nežiūrėk, nesiartink, nes pats į galvą gausi“ ir nuėjo iki sporto klubo. Po to „Facebooke“ gavo žinutę iš kaltinamojo, bet jos nepastebėjo. Tai buvo gal po dviejų dienų nuo susidūrimo prie „BIG“. Kaltinamasis jam atsiuntė žinutę ir ją ištrynė. Dėl to supykęs jis pats jam nusiuntė grasinančią žinutę, jos teksto neprisimena, bet jis buvo maždaug toks „nelįsk į mano pusę, nežiūrėk, nesisveikink su manimi, aš nenoriu su tavimi bendrauti“. Pagrindas dėl kurio jis nenorėjo bendrauti su kaltinamuoju buvo tas, jog kaltinamasis jį vaikystėje daug kartų skriaudė, o kai nukentėjusysis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis apie tai žeminančiai klausė jo draugų ar šie atsimena kaip šis vaikystėje mušdavo R. V.. Apie tai nukentėjusysis sužinojo iš draugų ir dėl to kaltinamajam parodė vidurinį pirštą bei pasakė, kad su juo nenori turėti nieko bendro. Trečias susidūrimas įvyko 2023 m. sausio 16 d., kai jis ėjo sporto klubo link. Toje vietoje yra griovys, bet jis labai nedidelis. Kaltinamasis tuo metu buvo prie savo mašinos galo, ją tvarkė. Kai kaltinamasis pamatė jį einant, užkirto jam kelią ir pasakė, jog nesupranta kas vyksta. Tada jis kaltinamajam paaiškino, jog šis prisikalbėjo, jį pažemino ir dėl šios priežasties su juo nenori turėti nieko bendro. Sureagavęs į tai kaltinamasis jam bandė parodyti telefone siųstą žinutę, bet jis kaltinamajam atsakė, jog tai ką šis jam dabar rodo neatspindi teisybės. Po šių jo žodžių kaltinamasis užėjo už jo, jis bandė atsisukti į kaltinamąjį, bet staiga kaltinamasis pradėjo smūgių krušą, jis (nukentėjusysis) net nespėjo iš kišenių išsitraukti rankų. Kišenėse nieko neturėjo, bet jeigu būtų turėjęs dujų balionėlį, būtų jį panaudojęs kaltinamajam ateinant, nes jis žinojo, jog kaltinamasis yra konfliktiškas ir atsižvelgiant į tai, numatė kaip ši situacija gali baigtis. Prasidėjus smūgių krušai buvo suduoti penki smūgiai į veidą, smūgiai buvo labai stiprūs. Pirmas smūgis buvo suduotas į veido dešinę pusę t. y. ties lūpų kampu, lūpa buvo prakirsta. Gali būti, kad į lūpą buvo suduotas ne vienas, o du smūgiai, negali tiksliai pasakyti. Smūgis buvo suduotas kumščiu, o ne plaštaka. Dėl to, kad smūgis buvo labai stiprus ir kietas, abejoja, jog jis galėjo būti suduotas plaštaka. Taip pat abejoja, jog jis buvo suduotas kaire, o ne dešine ranka. Po pirmo smūgio į lupą šiek tiek aptemo sąmonė, tada pradėjo jausti kitus smūgius, buvo smūgių kruša. Mano, kad buvo kokie 5 smūgiai. Kitas smūgis buvo į kairės pusės smilkinį, po to į kairę ausį ir į galvą. Visi smūgiai buvo į kairę pusę, išskyrus pirmąjį smūgį, kuris buvo suduotas į dešinę pusę. Po smūgių užkliuvo jo koja, jis sušlubavo ir dėl to atsirėmė į statybinę tvorą. Į ją atsirėmė rankomis, o ne veidu. Tvora buvo padaryta iš grotų, į ją atsirėmęs išlaikė pusiausvyrą ir stovėjo. Po atliktų smūgių kaltinamasis nuėjo ir atsisėdo į savo mašiną. Jis pats nuėjo už griovio, tuo metu nuo adrenalino nelabai suprato kas atsitiko, buvo šoke, žiūrėdamas į kaltinamąjį valėsi kraują. Kaltinamasis jam sušuko „rašyk pareiškimą“, jis jam atsakė, jog taip ir darys, tad nuėjęs už tvoros paskambino policijai. Nuėjo už tvoros dėl to, kad kaltinamasis nematytų, taip padarė todėl, nes šis jam pasakė „dar gausi“. Policija atvažiavo po 5 minučių, bet incidento vietoje kaltinamojo jau nebebuvo, šis buvo išvažiavęs. Jam nuvažiuojant įsidėmėjo jo mašinos numerius. Jis kaltinamojo neprovokavo, o tris kartus (jau minėtų trijų susitikimų su kaltinamuoju metu) pasakė, jog šis nuo jo „atsikabintų“. Nurodė, jog eidamas į sporto salę praeiną pro kaltinamojo mašiną, bet jai nieko nedaro, langų nedaužo. Kaltinamasis ją stato toje pačioje vietoje, mano, jog jeigu mašinai būtų daroma žala, tai jos kaltinamasis visada nestatytu toje pačioje vietoje.

Liudytojas E. T. (E. T.) teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato valdybos šeštojo skyriaus patrulis. 2023 m. sausio 16 d. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie „P.“ centro, yra sumuštas asmuo. Atvažiavus į įvykio vietą pasitiko nukentėjęs asmuo. Aiškino, kad prie jo buvo priėjęs senas pažįstamas, tarp jų kilo konfliktas, nukentėjęs buvo sumuštas. Kiek pamena, veidas buvo sumuštas, iš lūpos bėgo kraujas. Paklausė, kas nutiko, ar reikia medikų pagalbos. Iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą. Kiek pamena, nukentėjusysis nurodė, jog konfliktai tarp šių asmenų vyko ir seniau. Būtent šis konfliktas dėl ko įvyko tiksliai nepasakys. Nukentėjusysis smūgių skaičių ir į kokias vietas jie buvo suduoti tikriausiai sakė, bet dabar jau nebepamena. Ar nukentėjusysis susižalojo griūdamas ar atsitrenkdamas nepamena, sakė jog nugriuvo. Atvažiavusi greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į medicinos įstaigą, jog suteiktu pagalbą. Viskas buvo filmuojama „Body“ kamera. Daugiau nežino ką papasakoti.

Specialistas S. L. teisme parodė, kad palaiko savo išvadą. Atsakydamas į užduotus klausimus nurodė, jog kiekvienas iš nurodytų sužalojimų atskirai būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nurodė, jog trauminis poveikis yra siauresnė sąvoka nei smūgis. Trauminį poveikį atspindi sužalojimas, kuris yra fiksuojamas apžiūros metu, o smūgis yra platesnė sąvoka. Ši sąvoka nėra konkreti, todėl specialistų išvadose jį yra vengtina. Kaip pavyzdys, suduodant smūgį į lūpą pasidarys du sužalojimai, kurie gali būti fiksuojami apžiūros metu. Atsakinėdamas į kitą klausimą specialistas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju negali atsakyti ar nukentėjusiojo lūpoje atsiradę sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno smūgio, bet nurodė, jog traumuojant lūpą gaunasi dvigubas traumavimas, nes smūgio metu lūpa sąveikauja su daiktu esančiu iš išorės ir tuo pačiu lūpų gleivinė arba žando sritis sąveikauja ir su dantimis kaip su atraminiu už lūpos esančiu daiktų. Dantys teismo medicininiu požiūriu yra kieti, buki, ribotą paviršių turintys daiktai ir jeigu kalbėt apie danties vainikėlį, tas vainikėlis esant pertempimui ir pakankamai traumavimo jėgai gali įnešti papildomą faktorių dėl kurio gali susiformuoti žaizda. Atsižvelgiant į tai, yra galimybė, jog galėjo atsirasti ir du sužeidimai dėl vieno smūgio. Taip mano, nes sužalojimai yra panašūs t. y., žaizdos. Žaizdos gali atsirasti, susiformuoti, bet jei galėtų konkrečiai atsakyti pavyzdžiui, jei būtų kraujosruva, muštinė ar pjautinė žaizda nustatyta burnos srityje, tada sakytų, kad atsirado mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, padarytos skirtingais žalojančiais įrankiais. Šiuo atveju to nėra, todėl atsakymas negali būti konkretus ir kategoriškas. Taigi, galėjo atsirasti ir du sužeidimai vienu smūgiu.

Paklaustas ar apžiūros metu nukentėjusiojo pasisakymai turėjo įtakos jo (eksperto) išvadoje nurodytų smūgių skaičiui (trys smūgiai), nurodė, jog vykdant paciento (šiuo atveju nukentėjusiojo) apžiūrą, pagal įprastinę praktiką pirmiausia ekspertas surašo tai, ką pateikia su užduotim ikiteisminio tyrimo pareigūnai, po to ekspertas klausia paciento ar šis turi kažką papildyti, tai yra labiau kaip formalumas. Šioje procedūroje paklausiama asmens ar jis turi kažką patikslinti, jam užduodami tam tikri specifiniai klausimai (pvz. ar buvo praradęs sąmonę, ar viską atsimeną). Šie klausimai gali turėti įtakos teikiant išvadą, į juos galima atsižvelgti, galima ir neatsižvelgti, tai labiau patikslinimas.

Atsakydamas į klausimą ar visi kiti nukentėjusiojo patirti sužalojimai be traumos, kuri buvo patirta lūpų srityje, galėjo atsirasti nuketėjusiajam griūnant, nurodė, jog pagal bylos metu nustatytus sužalojimus, jų grupines priklausomybes ir lokalizacijas kūne, tiksliau galvoje, yra mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą (vienkartinai). Taip mano todėl, nes šiuo atveju trūksta dinaminio poveikio, kaip pavyzdžiui, odos nubrozdinimų, jų nustatytų sužalojimų, griuvimo metu kontaktuojamo su plokštuma požymio, plius sužalojimų išsidėstymas buvo ganėtinai skirtingose vietose. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog mažai tikėtina, kad kiti sužalojimai atsirado griūvant.

Paklaustas ar ant nukentėjusiojo kaktos buvęs nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo sąlyčio su statybine tvora, nurodė, jog nubrozdinimas buvo fiksuotas tik medicininiuose dokumentuose, o apžiūros metu buvo konstatuota, kad kaktoje yra padarytos intagramalinės kraujosruvos. Šios kraujosruvos susiformuoja, kai veikia spaudimo ir pratempimo jėga. Ar ant kaktos sužalojimas atsirado kontaktuojant su tvora ar su kumščiu, kuris yra pirštinėje, negali atsakyti, nes neturi jokių duomenų, jog tai paaiškintų, reikėtų vaizdo kamerų įrašo.

Dėl nukentėjusiajam diagnozuotos hipertenzijos parodė, kad esencialinė hipertenzija yra somatinis sutrikimas, liga, tiesiogiai, tai nėra sužalojimas. Aukšto kraujospūdžio liga yra priklausoma nuo daugelio faktorių, pradedant genetika, medžiagų apykaita, kraujagyslių būkle. Ar laikinas stresas, įtampa gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį, tai daugiau teismo psichiatro kompetencijai skirtas klausimas.

Paklaustas dėl rando prie lūpos visiško pašalinimo galimybės nurodė, jog yra įmanomos operacijos, kurių metu pašalinami randai vidinėje lūpos dalyje, nes dabar medicina komercinė, tai už pinigus galima daryti viską. Šalinti gali, o ar pasišalins, ar ne, tai plastikos chirurgai gali vizualiai sumažinti randą, pritaikyti procedūras, kad randas mažiau matytųsi, bet visiškai panaikinti nebeis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 222/2023(01) nurodyta, kad R. V. nustatyta muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2023 m. sausio 16 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti vienas po kito. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių pasisakyti apie įrankių kiekį. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas.

2023 m. sausio 16 d. VšĮ VUL ŽK medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota diagnozė jog, nukentėjusiajam R. V. kairėje kaktos, skruosto srityje yra padarytas paviršinis nubrozdinimas, patinimas. Apatinės lūpos patinimas. Matoma po apatine lūpa apie 1,0 cm ilgio žaizda per odą, paodį ir raumenį. Dešiniame lupų kampe matoma muštinė, apie 3,0 cm ilgio žaizda per gleivinę, pogleivį, raumenį. Išsižiojimas laisvas, neskausmingas, sąkandis nesutrikęs.

Nukentėjusiojo apžiūros metu buvo užfiksuota, jog kaktos kairėje, 2 cm į kairę nuo vidurio linijos, 3 cm aukščiau antakio viršutinio krašto 2x2 cm plote, dauginės taškinės melsvai violetinės spalvos intradermalinės kraujosruvos, kurių kraštai nežymiai pageltę. Analogiškos kraujosruvos: 2x1,5 cm kaktoje, 1,5 cm į kairę nuo vidurio linijos, 0,7 cm aukščiau kairio antakio viršutinio krašto; 2x1 cm kaktoje, 4 cm į kairę nuo vidurio linijos, 3 cm aukščiau kairio antakio išorinio krašto; 1 cm skersmens apie kairės akies išorinį kraštą; 1x3 cm kairio skruostikaulio kūno projekcijoje; 1,5x1,5 cm kairio užausio srityje su aplinkinių minkštųjų audinių paburkimu.

Smakre, tuoj po apatinės lūpos raudoniu, į dešinę nuo vidurio linijos, 1 cm žaizda, susiūta pavienėmis mėlynos spalvos chirurginėmis siūlėmis. Žaizdos kraštai susiglaudę, pasidengę tamsiai rudu, iškilusiu šašu. Analogiška žaizda 1,5 cm dešiniame lūpų kampe, nusitęsiant į skruostą. Apatinės lūpos raudonyje, į kairę nuo vidurio linijos, 0,7 cm žaizda susiūta chirurginėmis siūlėmis, pasidengusi iškilusiu šašu. Apatinės lūpos vidinėje gleivinėje, į dešinę nuo vidurio linijos, 0,7 cm ilgio žaizda, susiūta mėlynos spalvos chirurginėmis siūlėmis ir pasidengusi balkšvu apnašu, apie ją 1 cm skersmens violetinės spalvos minkštųjų audinių kraujosruva. Viršutinės lūpos vidurio linijoje, 0,5x1 cm gleivinės nubrozdinimas, pasidengęs šviesiai rudu, iškilusiu šašu (b. l. 40-41).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų, pateikto garso įrašo ir jo 2023 m. vasario 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad atsiliepus operatorei 2023 m. sausio 16 d., 10.24 val., R. V. nurodė, kad buvo užpultas kito asmens. Nukentėjusysis „Šitas, ką tik trenkė“. Operatorius „112, klausom“. Nukentėjusysis „Laba diena, reikia pareigūnų. Skubiai prie „P.“ centro“. Operatorius „Kas nutiko?“. Nukentėjusysis „Nu primušė mane kažkoksai durnius, iš mašinos išlipo ir prakirto lūpą, va visa kraujuoja. Prie „P.“ centro, (duomenys neskelbtini)“. Operatorius „Tai čia (duomenys neskelbtini) gatvėje?“. Nukentėjusysis „Jo“. Operatorius „Prie pačio „P.“ centro esat?“. Nukentėjusysis „Jo“. Operatorius „Tai dabar ten Jūs susidūrėt, kaip išėjo?“. Nukentėjusysis „Nu priėjo žmogus kažkoks aiškinti kažką pradėjo ir trenkė man kelis kartus. Va žiūrėkit skubiai, kol jis ten dar yra“. Operatorius „Su kokiu jūs automobiliu?“. Nukentėjusysis „Aš be automobilio“. Operatorius „O jis su kokiu automobiliu?“. Nukentėjusysis „Jisai su tralu stovi“. Operatorius „Su tralu? Nematot numerių, nieko nematot?“. Nukentėjusysis „Tai numerius gal ir pamatysiu. Bet nenoriu eiti ten šalia dabar“. Operatorius „Jums medikų reikia pagalbos, ar ne?“. Nukentėjusysis „Nu, nelabai kol kas“. Operatorius „Jūsų pavardė, kas laukia?“. Nukentėjusysis „V. R.“. Operatorius „V. R.. Laukite informuoju policiją“. Nukentėjusysis „Ačiū“ (b. l. 7-11; 96-97).

Iš 2023 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo peržiūrėti „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Nuotraukoje Nr. 1 yra užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo R. V. veido. Nuotraukoje Nr. 2 yra matomos nukentėjusiojo kruvinos rankos. Nuotraukoje Nr. 3 nukentėjusysis nurodo vietą, kurioje kilo konfliktas (b. l. 105-110).

Iš vaizdo įrašų, darytų pareigūnų „Body“ kamera, matyti, kad: vaizdo įraše pavadinimu „2023_0116_103501_001“ matosi nukentėjusysis, kuris yra apsirengęs ilga striuke su gobtuvu. Nukentėjusysis kairėje rankoje laiko telefoną, pastarojo veidas ir rankos kruvinos. (Nuotraukos Nr. 1, Nr. 2) Nukentėjusysis stovi prie metalinės tvoros, už kurios yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nukentėjusysis „Jisai prisikabino, jisai toks mušeika yra. Ten kažką norėjo man aiškint, kažką sakyt. Aš jam sakau, pasitrauk tu nuo manęs ir jisai paėmė ir pastūmė mane tenais (rodo kaire ranka į priekį (nuo „P.“ centro), trenkė į lūpą, trenkė į smilkinį. Visas kraujuotas“. Į policijos pareigūnės klausimą, dėl ko įvyko konfliktas, nukentėjusysis atsako „Nieko, jisai va čia stovėjo (rodo ranka į priekį), aš ėjau į fitnesą, jisai praėjo, užlindo (rodo ranka į priekį, šiek tiek dešiniau), sako..., jisai ir vaikystėj apie mane kažką šnekėjo ir aš jam pasakęs nesikišk, neik tu, nelįsk prie manęs. Ir viskas. Kažkada čia sveikinosi ir aš jam ranka numojau ir gal dėl to, aš nežinau. Jisai mano vaikystės pažįstamas, aš su juo nebendrauju, daug metų nebendrauju. Aš rašau ant jo pareiškimą, jisai nuvažiavęs yra“. Pareigūnai „Ar žinote jo vardą ir pavartę, telefoną, kiek metų?“. Nukentėjusysis „T. V.. Nežinau nieko daugiau. (duomenys neskelbtini) matai gal dabar, plius minus metus“. Paėjęs į šoną nukentėjusysis nurodo vietą kur įvyko konfliktas (Nuotrauka Nr. 3), kur stovėjo kaltinamojo automobilis, kad kaltinamasis iš kažkur tai ten išlindo, pasigavo jį, pastūmė jį, trenkė į lūpą, į smilkinį, dar į galvą trenkė. Pareigūnas „Ar reikalinga greitoji medicininė pagalba?“. Nukentėjusysis „Kad pažiūrėtų, nes lūpa yra plyšusi iš vidaus“. Policijos pareigūnai kviečia greitosios medicinos pagalbos darbuotojus.

Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0116_103509_002“ dalis informacijos yra tokia pati kaip ir vaizdo įraše „2023_0116_103501_001“, tik šis vaizdo įrašas yra daromas kito pareigūno „Body“ kamera. Papildomai iš šio vaizdo įrašo matyti, kad nuėjus pareigūnei, nukentėjusysis toliau kalbėjo su likusiu pareigūnu, kuriam pasakė, kad nežino dėl ko taip kaltinamasis pasielgė. pasakoja aplinkybes apie ankstesnius konfliktus, apie kuriuos nurodė ir teismo posėdžio metu, Taip pat nurodė, kad jis ėjo, kaltinamasis stovėjo (nurodo vietą), išlindo (parodo kur išlindo), sako „ką čia rankas numojinėji ir panašiai“. Nurodė, kad atsakė, jog neturi su juo turėti jokių reikalų, nenori bendrauti ir tada kaltinamasis jam trenkė į lūpą, pasistūmė į tvorą ir trenkė į smilkinį ir į galvą. Pareigūnui paklausus ar trenkė vieną kartą? Atsakė, kad „Tris kartus“ (b. l. 105-110).

Iš savanoriško daiktų pateikimo 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad R. V. pateikė kelnes ir batus, kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai. Apžiūros objektai - juodos spalvos džinsinės kelnės; verstos odos (zomšinės) juodos spalvos batai (iš vaizdo įrašo matyti, jog šie batai nėra juodos spalvos, iš tiesų batai yra violetinės spalvos) su gumomis. Batai 44 dydžio. Ant daiktų matomi dėvėjimo požymiai (b. l. 85-91).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai ir išvados dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

T. V. yra kaltinamas tyčia nežymiai sužalojęs R. V. ir tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp T. V. ir R. V. įvyko konfliktas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Taip pat, kad tai buvo trečias T. V. ir R. V. susitikimas, santykiai tarp asmenų nėra draugiški. Šias aplinkybes patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis.

Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad dėl T. V. panaudoto smurto R. V. nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytos muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide. Šias kaltinimo aplinkybes įrodo kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai,

Taip pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G 222/2023(01), kurioje konstatuota, kad R. V. nustatyta muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2023 m. sausio 16 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti vienas po kito. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių pasisakyti apie įrankių kiekį. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas specialisto išvadą parengęs specialistas S. L., kuris papildomai paaiškino, kad kiekvienas iš specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; kad pagal tyrimo metu nustatytus sužalojimus, jų grupines priklausomybes ir lokalizacijas kūne, tiksliau galvoje, yra mažai tikėtina, kad sužalojimai galvoje galėjo atsirasti nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą vieną kartą. Apie smurto panaudojimą nukentėjusysis pranešė bendruoju pagalbos telefonu (yra skambučio garso įrašas). Nukentėjusiojo prakista lūpa akivaizdžiai matyti ir pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose, kurių metu nukentėjusysis nurodo, kad smurtavo prieš jį būtent kaltinamasis.

Kaltinamasis T. V. nurodė, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis prisimena tik vieną suduotą smūgį plaštaka nukentėjusiajam į galvą, dėl kurio buvo sužalota lūpa. Kitų smūgių iš pradžių teigė nesudavęs, o vėliau – nepamenantis (buvo nusisukęs; buvo susijaudinęs). Taip pat nurodė, kad ne jis, o nukentėjusysis priėjo prie jo ir pradėjo konfliktą, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes juto pavojų, kai nukentėjusysis traukė rankas iš kišenių. Juto pavojų, nes likus dviem savaitėm iki įvykio, per „Facebook“ iš nukentėjusiojo gavo grasinančio pobūdžio žinučių, jog jis bus sumuštas, eis pas savo pažįstamą, kuris numirė. Taip pat jiems susitikus jam buvo grasinama, jog jis bus apipurkštas dujomis. Tad trečio susitikimo su nukentėjusiuoju metu, pamatęs, jog šis iš kišenių traukiasi rankas pagalvojo, jog nukentėjusysis išsitrauks dujų, dėl šios priežasties pajuto pavojų ir gynėsi nuo nukentėjusiojo kairiu delnu suduodamas jam vieną smūgį į veidą. Be kita ko teigė, kad jo smurtą išprovokavo pats nukentėjusysis. Pirmas provokacijos atvejis buvo tada, kai nukentėjusysis eidamas per pėsčiųjų perėją rodė jam „vidurinį pirštą“ ir metė akmenį. Antras provokacijos atvejis buvo tada, kai jie susitiko ir bandė aiškintis. Šio susitikimo metu jam buvo pasakyta, jog bus sudaužyta jo galva, jis bus apipurkštas dujomis ir taip toliau. Po šio susitikimo kaltinamajam per „Facebook“ buvo rašomos grasinančio pobūdžio žinutės. Ir galiausiai trečio susitikimo metu nukentėjusysis pats priėjęs prie jo ir traukdamas rankas iš kišenių jį provokavo dėl to jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį.

Nukentėjusysis nurodė, kad ne jis pradėjo konfliktą, ne jis, o kaltinamasis prie jo priėjo ir prieš jį panaudojo smurtą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. jis ėjo sporto klubo link, šaligatviu. Kaltinamasis tuo metu buvo prie savo mašinos galo, ją tvarkė. Kai kaltinamasis pamatė jį einantį užkirto jam kelią ir pasakė, jog nesupranta kas vyksta. Tada jis kaltinamajam paaiškino, jog šis prisikalbėjo, jį pažemino ir dėl šios priežasties su juo nenori turėti nieko bendro. Sureagavęs į tai kaltinamasis jam bandė parodyti telefone siųstą žinutę, bet jis kaltinamajam atsakė, jog tai ką šis jam dabar rodo neatspindi teisybės. Po šių žodžių kaltinamasis užėjo už jo ir staiga pradėjo smūgių krušą. Prasidėjus smūgių krušai buvo suduoti penki smūgiai į veidą, smūgiai buvo labai stiprūs. Pirmas smūgis buvo suduotas į veido dešinę pusę t. y. ties lūpų kampu, lūpa buvo prakirsta. Gali būti, kad į lūpą buvo suduotas ne vienas, o du smūgiai, negali tiksliai pasakyti. Smūgis buvo suduotas kumščiu, o ne plaštaka. Dėl to, kad smūgis buvo labai stiprus ir kietas, abejoja, jog jis galėjo būti suduotas plaštaka. Taip pat abejoja, jog jis buvo suduotas kaire, o ne dešine ranka. Po pirmo smūgio į lupą šiek tiek aptemo sąmonė, tada pradėjo jausti kitus smūgius, buvo smūgių kruša. Mano, kad buvo kokie 5 smūgiai. Kitas smūgis buvo į kairės pusės smilkinį, po to į kairę ausį ir į galvą. Visi smūgiai buvo į kairę pusę, išskyrus pirmąjį smūgį, kuris buvo suduotas į dešinę pusę. Po smūgių užkliuvo jo koja, jis sušlubavo ir dėl to atsirėmė į statybinę tvorą. Į ją atsirėmė rankomis, o ne veidu. Tvora buvo padaryta iš grotų, į ją atsirėmęs išlaikė pusiausvyrą ir stovėjo. Kišenėse nieko neturėjo. Nurodė, kad jei būtų turėjęs dujų balionėlį, tai dar einančiam link jo kaltinamajam papurkštų dujų, nes būtent kaltinamasis vaikystėje prieš jį naudojo smurtą, žino, kad kaltinamasis yra konfliktiškais ir kaip ši situacija gali baigtis.

Taigi, šioje byloje kyla klausimas dėl suduotų smūgių kiekio, kas pirmas pradėjo konfliktą, ar kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, ar nukentėjusiojo veiksmai galėjo turėti įtakos/išprovokuoti smurtą prieš jį.

Kartu teismas pažymi, kad tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Ši taisyklė taikoma tiek vertinant kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus.

Teismo nuomone, kaltinamojo parodymai, kad būtent nukentėjusysis eidamas pro šalį prie jo priėjo ir pradėjo grasinti, paneigti visų pirma nukentėjusiojo parodymais. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ėjo šaligatviu į sporto klubą šaligatviu ir kaip abiem kitais atvejais, būtent kaltinamasis su juo ieškojo kontakto, kalbino, o jis atsisakė su juo bendrauti; kad jis vengdavo kaltinamojo, nes žinojo jo konfliktišką būdą. Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiojo parodymų teisingumu sustiprina: paties kaltinamojo parodymai, duoti teisme, kad nukentėjusysis niekad nėra prieš jį vartojęs smurto; taip pat ir aplinkybė, kad smurto prieš kaltinamąjį nukentėjusysis nenaudojo ir šiuo atveju. Be to, iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad būtent jis užkalbino praeinantį nukentėjusįjį, siekė pasiaiškinti (dėl žinučių siuntimo draugams su informacija apie smurtą prieš nukentėjusįjį vaikystėje) nukentėjusiajam, parodydamas susirašinėjimą su draugais telefone ir jas rodydamas, o pastebėjęs, kad nukentėjusysis traukia rankas iš kišenės, sudavė nukentėjusiajam. Vertinant konflikto priežastį ir pradžią, svarbūs ir kaltinamojo parodymai, kad būtent jis nukentėjusiojo elgesį, kai jis nenorėdamas su juo bendrauti praeityje parodė „vidurinį pirštą“, grubiai atsakė ir pan., vertino kaip provokaciją tam, kas įvyko nagrinėjamu atveju. Teismo nuomone, būtent šios priežastys ir lėmė kaltinamojo siekį išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, kas baigėsi smurtu prieš pastarąjį.

Kaltinime nurodyta, kad T. V. mušdamas (suduodamas ne mažiau nei 5 smūgius į galvą) padarė muštines žaizdas ir kraujosruvas veide ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį R. V.. Pasak kaltinamojo, jis tiek smūgių nepamena, pamena vieną smūgį, kuriuo prakirto lūpą. Nukentėjusysis teisme teigė, kad buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai, buvo „smūgių kruša“. Šiuo atveju teismas abiejų asmenų parodymus teisme vertina kritiškai ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviems duomenims.

Teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, specialisto paaiškinimais bei išvada, kurioje nustatytas ir įvertintas R. V. padarytas sveikatos sutrikdymas, „Body“ kamerų įrašu bei pateiktu bendrojo pagalbos centro garso įrašu, daro išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis nukentėjusiajam į galvą sudavė ne vieną, (kaip teigia kaltinamasis), bet ir ne penkis smūgius (kaip yra nurodoma kaltinime). Teismas nustatė, jog iš viso nukentėjusiajam buvo suduoti trys smūgiai.

Pirma, teismas pagrįsdamas šią savo išvadą remiasi specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, kurie išvadą patikslina ir papildo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad R. V. nustatyta muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2023 m. sausio 16 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti vienas po kito. Šią išvadą patvirtino ją parengęs specialistas, kuris paaiškino, kad trauminis poveikis yra siauresnė sąvoka nei smūgis, trauminį poveikį atspindi sužalojimas, kuris yra fiksuojamas paciento apžiūros metu, o smūgis yra platesnė sąvoka. Tai reiškia, jog nuo vieno suduoto smūgio gali atsirasti keli ar daugiau trauminių poveikių. Todėl specialistas negalėjo atsakyti ar šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo lūpoje atsiradę sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno smūgio, bet nurodė, jog tokia galimybė yra įmanoma, nes traumuojant lūpą gaunasi dvigubas traumavimas, nes smūgio metu lūpa sąveikauja su daiktu esančiu iš išorės ir tuo pačiu lūpų gleivinė arba žando sritis sąveikauja su dantimis. Esant pertempimui ir pakankamai traumavimo jėgai dantys gali įnešti papildomą faktorių dėl kurio gali susiformuoti žaizda. Tai reiškia, jog yra galimybė, kad šiuo atveju, kaltinamajam sudavus pirmą smūgį į nukentėjusiojo lūpą, ši sąveikavo su kaltinamojo plaštaka ir dėl to atsirado pirmas trauminis poveikis, taip pat nuo to paties suduoto smūgio lūpų gleivinė sąveikavo su nukentėjusiojo dantimis dėl ko atsirado papildoma žaizda nukentėjusiojo gleivinėje t. y. dar vienas trauminis poveikis. Bet kaip minėjo specialistas, tai yra tik galimybė ir spėjimas, nes lūpoje padaryti sužalojimai (trauminiai poveikiai) galėjo atsirasti ir nuo kelių atliktų smūgių.

Taigi specialisto išvada ir ją papildantys specialisto paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad žaizdos nukentėjusiojo smakro dešinėje, dešiniame lūpų kampe ir apatinės lūpos vidinėje gleivinėje dešiniau buvo padarytos vienu smūgiu, kurį kaltinamasis pripažįsta.

Taip pat leidžia daryti išvadą, kad buvo ne vienas, o keli smūgiai, nes specialisto išvadoje yra nurodyta, jog nukentėjusiojo kaktos kairėje pusėje buvo padarytos dauginės taškinės melsvai violetinės spalvos intradermalinės kraujosruvos (susiformuoja, kai veikia spaudimo ir pratempimo jėga), kurios buvo nustatytos ir ant nukentėjusiojo kairio skruostikaulio. Šie sužalojimai yra matomi ir „Body“ kamerų užfiksuotame vaizdo įraše. Pasak specialisto, mažai tikėtina, kad kiti sužalojimai be traumos, kuri buvo lūpų srityje, atsirado griūvant, nes pagal bylos metu nustatytus sužalojimus, jų grupines priklausomybes ir lokalizacijas kūne, tiksliau galvoje, yra mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą vieną kartą. Šiuo atveju trūksta dinaminio poveikio, kaip pavyzdžiui, odos nubrozdinimų, jų nustatytų sužalojimų, griuvimo metu kontaktuojamo su plokštuma požymio, plius sužalojimų išsidėstymas buvo ganėtinai skirtingose vietose.

Antra, nors nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad buvo suduota daugiau nei 5 smūgiai į galvą, tačiau iš jo paaiškinimų atvykus į įvykio vietą pareigūnas, nukentėjusysis ne kartą tiksliai išvardijo tris smūgius (į lūpą, į smilkinį ir dar į galvą), tai užfiksuota vaizdo įraše „2023_0116_103501_001“. O vaizdo įraše „2023_0116_103509_002“ užfiksuota, kad pareigūnui paklausus, ar vienas smūgis buvo suduotas, nukentėjusysis atsakė, kad smūgiuota tris kartus.

Taigi teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus kiekvieną atskirai ir jų visumą, tai, jog nukentėjusiojo sužalojimai (be sužalojimų lūpų srityje) yra skirtinguose lokacijose ir pasak specialisto, mažai tikėtina, kad šie abu sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriuvus ar atsitrenkus į plokštumą (nes šiuo atveju trūksta dinaminio poveikio, kaip pavyzdžiui, nukentėjusiojo odos nubrozdinimų, jų nustatytų sužalojimų, griuvimo metu kontaktuojamo su plokštuma požymio), jog „Body“ kamerų užfiksuotame vaizdo įraše yra girdima, kad nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo suduoti trys smūgiai, ir net kelis kartus aiškindamas vardina į kurias vietas buvo suduota, nurodydamas būtent tris smūgius, — daro išvadą, jog padaryti sužalojimai nukentėjusiojo kairiame skruostikaulyje bei kaktos kairėje pusėje buvo padaryti dviem atskirais smūgiais t. y. antru ir trečiu smūgiu.

Apibendrinant konstatuotina, kad neabejotinai galima teigti, kad kaltinamasis sudavė tris smūgius. Dar dviejų smūgių, be nukentėjusiojo parodymų, jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Esančios abejonės dėl daugiau nei trijų smūgių, net apklausus specialistą, nepašalintos, galimybės jas pašalinti nebėra, todėl abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai ir konstatuojama, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. Kartu teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nepasitvirtino nukentėjusiojo parodymai teisme dėl ne mažiau nei 5 smūgių, jo parodymų nedaro melagingais ar nepatikimais, nes smurtas kilo staiga, vyko intensyviai, agresyviai nors ir trumpą laiką, sužalojimai akivaizdūs, o asmuo tokioje stresinėje situacijoje gali netiksliai atsiminti visas įvykio aplinkybes, nes akivaizdu, kad mušamas žmogus smūgių neskaičiuoja. Tai, kad nukentėjusysis gali sąžiningai klysti dėl smūgių skaičiaus, paliudija ir aplinkybė, kad pats kaltinamasis negali prisiminti kiek smūgių ir į kurias vietas nukentėjusiajam sudavė.

Nors kaltinamasis nurodė, kad jo manymu smūgiavo ne kumščiu, o plaštaka, teismas jo šiuos parodymus vertina kritiškai, nes iš pirmiau aptartų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų atitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams matyti, kad kaltinamasis pasakodamas apie įvykį, bandė pateikti savo veiksmus kaip įmanoma palankiau sau, sumenkinti savo vaidmenį įvykyje, agresoriumi nurodydamas nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs kilusias pasekmes nuo smūgių, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad buvo smūgiuojama ne plaštaka, o kumščiu.

Teismas taip pat laiko nepasitvirtinusia kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, siekdamas išvengti smurto ar dujų papurškimo, nes rodant susirašinėjimą nukentėjusiajam telefone, pastarasis pradėjo traukti rankas iš kišenės. Pasak nukentėjusiojo, jis niekad nėra naudojęs smurto prieš kaltinamąjį, jokių žinučių jis telefone nežiūrėjo, o jei būtų turėjęs dujų balionėlį, jį būtų panaudojęs tada, kai kaltinamasis link jo ėjo, nes jis žinojo kaltinamojo ūmų būdą.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-648/2022, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis T. V. sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į galvą veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginius, kad jam kilo pavojus dėl nukentėjusiojo elgesio ar sisudarė tokia situacija, kad jis iš nukentėjusiojo elgesio galėjo realia pamanyti, kad prieš jį bus tuoj panaudotas smurtas ir pan. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad T. V. dėl menkavertės dingsties tris kartus sudavė kaltinamajam į galvą, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius praeityje, o būtent į tai, kad nukentėjusysis prieš kaltinamąjį nėra naudojęs smurto, kad būtent kaltinamasis vis bandydavo kalbinti ir aiškintis su nukentėjusiuoju, o ne atvirkščiai, kaltinamojo parodymus, iš kurių nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusysis prieš traukdamasis rankas iš kišenių grasino kaltinamajam ar pan., kad, pasak kaltinamojo, rankas nukentėjusysis traukė iš kišenių, kai jis neva jam telefone rodė žinutes, kad kaltinamasis sudavė ne vieną, o tris smūgius, po pirmo smūgio pastūmė nukentėjusįjį į tvorą ir dar du kartus smūgiavo, nors nukentėjusysis net mušamas atsakomųjų smurtinių veiksmų neatlikot, nesigynė, nepuolė kaltinamojo ir pan. Taigi, iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokio kėsinimosi, neatliko jokių agresyvių veiksmų, kurie kaltinamajam leistų suprasti apie gresiantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei. Taigi nukentėjusiojo parodymai ir jo veiksmai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai aiškiai paneigia kaltinamojo keliamą versiją, jog jis gynėsi, t. y. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad įvykiui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys.

Šioje byloje kaltinamasis nurodė, jog buvo išprovokuotas. Pasak kaltinamojo, pirmas provokacijos atvejis buvo tada, kai nukentėjusysis eidamas per pėsčiųjų perėją parodė jam „vidurinį pirštą“ ir metė akmenį. Antras provokacijos atvejis buvo tada, kai jie susitiko ir bandė aiškintis. Šio susitikimo metu kaltinamajam buvo pasakyta, jog bus sudaužyta jo galva, jis bus apipurkštas dujomis. Po šio susitikimo kaltinamajam per „Facebook“ buvo rašomos grasinančio pobūdžio žinutės. Ir galiausiai trečio susitikimo metu kaltinamąjį nukentėjusysis išprovokavo dėl to, jog traukėsi rankas iš kišenių.

Nukentėjusiojo teigimu jis kaltinamojo neprovokavo, o visus tris kartus (jau minėtų trijų susitikimų su kaltinamuoju metu) pasakė, jog kaltinamasis nuo jo „atsikabintų“. Taip pat, nurodė, jog kaltinamąjį yra matęs daug kartų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bet niekada prie jo neidavo. Pirmo susitikimo metu kaltinamajam parodė vidurinį pirštą, nes šis yra jį pažemines dėl to nenorėjo su juo sveikintis. Jokio akmens nemetė. Antro susitikimo metu kaltinamojo neprovokavo, o nurodė, jog šis prie jo nesiartintų. Po šio susitikimo pirmas gavo žinutę iš kaltinamojo, dėl to jam atsakė taip pat žinute, kurioje vėlgi nurodė, jog kaltinamasi nuo jo atstotu. Pats kaltinamasis teigia, jog šią žinutę yra ištrynęs. Ir galiausiai trečio susitikimo metu kaip jau yra nustatyta, pats kaltinamasis užkirto kelią nukentėjusiajam. Šio susidūrimo metu nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, jog nenori turėti nieko bendro su juo.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023).

Teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo elgesio nėra pagrindo laikyti provokuojančiu, nes nors vieno susitikimo metu nukentėjusysis parodė vidurinį pirštą, atsakė grubiai, parašė grasinančią žinutę, tačiau laiko atžvilgiu šie veiksmai buvo nutolę, abiejų susitikimai buvo atsitiktiniai. Be to, iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų nustatyta, kad būtent kaltinamasis susitikimų kalbindavo nukentėjusįjį, norėjo su juo išsiaiškinti, o ne priešingai. Įvykio metu rankų traukimas iš kišenių, kai, pasak kaltinamojo, jis rodė susirašinėjimą telefone, taip pat nėra pagrindo laikyti provokacija, kaip ir būtinosios ginties situacijos sukūrimą. Kaip nustatyta pirmiau, nukentėjusysis niekad nėra naudojęs prieš kaltinamąjį smurto, be to, pasak nukentėjusiojo, jis kaltinamąjį dažnai matydavo netoliese, bet jį tiesiog apeidavo. Kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusysis nenorėjo su juo bendrauti, nurodydamas, kad taip atsitiko dėl to, kad nukentėjusysis manė, jog jis draugams gyrėsi, kad mušdavo nukentėjusįjį vaikystėje. Taigi, atsižvelgus į konflikto eigą, abiejų asmenų elgesį prieš įvykį, nukentėjusiojo nenorą bendrauti su kaltinamuoju, vidurinio piršto parodymą, grubų atsaką žodžiu ir pan., teismas neturi pagrindo traktuoti kaip provokuojančio elgesio, kuris galėjo kaltinamąjį taip įžeisti, kad jis nesusivaldytų. Taip pat nebuvo jokių smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, kurie iš dalies galėtų nulemti smurto panaudojimą prieš jį. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo elgesio nėra pagrindo traktuoti kaip provokuojančio ar rizikingo, kas lengvintų kaltininko atsakomybę.

Apibendrinus tai kas išdėstyta, laikoma nustatyta, jog kaltinamasis T. V. panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Būtent jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, priėjo prie nukentėjusio R. V. ir ginčo su juo metu sudavė pastarajam tris smūgius į galvą. Dėl to nukentėjusiajam buvo padarytos muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, kurios yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nenustatyta, jog šioje situacijoje buvo būtinosios ginties sąlygų, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų buvęs provokuojantis ar rizikingas

Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis suprato, pavojingos veikos pobūdį ir numatė galimus padarinius t. y. suprato, jog suduodamas tris smūgius nukentėjusiajam į galvą gali sutrikdyti jo sveikatą ir to norėjo. Esant nustatytiems tiek objektyviesiems tiek subjektyviesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiams, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris yra susijęs su smurto panaudojimu. Kaltinamasis neteistas, 2023 m. vasario 6 d. duomenimis, per paskutinius 3 metus administracine tvarka buvo baustas 9 kartus (turi dvi galiojančias administracines nuobaudas), visus kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 kartus už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, 6 kartus už greičio viršijimą ir 1 kartą už kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos nesumokėjimą), baudos sumokėtos (b. l. 147-153). Dirba, užsiima individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), vedęs, turi du mažamečius vaikus. Taigi, matyti, kad nors ir T. V. per paskutinius 3 metus padarė 9 administracinius nusižengimus, tačiau jie visi yra padaryti pažeidžiant kelių eismo taisykles. Nors kaltinamasis yra neteistas, tačiau iš teistumo registro duomenų matyti, kad 2015 m. buvo atleistas nuo atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu be priežasties panaudotas smurtą prieš kitą asmenį. Ši aplinkybė neleidžia laikyti nusikaltimo atsitiktiniu, tačiau taip pat nėra pagrindo kaltinamojo vertinti, kaip asmens, kuriam nusikalstamas elgesys būtų būdingas, dažnai besikartojantis.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei į paties kaltinamojo sutikimą atlikti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. V. paskyrus 3 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

T. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-133), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikintina.

Dėl žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Remiantis CK 6.251 straipsniu, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 3K-7-245/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019). Turtinę žalą privalo įrodyti ją patyręs asmuo.

Nukentėjusysis ieškinyje prašė priteisti 139 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 99 Eur batų vertė ir 39 Eur kelnių vertė. Nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. buvo sumuštas kaltinamojo, buvo prakirsta lūpa, krauju aptaškyti batai ir kelnės. Kraujas nuo minėtų daiktų nenusiplovė, tad jie tapo netinkami naudojimui. Pirkdamas šiuos daiktus mokėjo grynais pinigais, pirkimo kvitų neturi.

Vis tik teismas laiko turtinę žalą neįrodyta. Batai ir kelnės buvo pateikti apžiūrai, ant batų kraujo dėmės nėra užfiksuotos batų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad matosi tik batų dėvėjimo požymiai. Apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad kelnės juodos spalvos, kraujo dėmė s ant jų neužfiksuotos (b. l. 85-91). Iš „Body“ kamerų užfiksuotų vaizdų taip pat nematyti, kad kelnės ir batai būtų buvę aptaškyti krauju. Daiktus nukentėjusysis atsiėmė. Esant šioms aplinkybėms, teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą atmeta kaip neįrodytą.

Nukentėjusysis ieškinyje taip pat prašė priteisti būsimas išlaidas dėl likusių ant veido randų pašalinimo. Nurodė, kad randus reikia šalinti, bet kadangi tiksliai nežino kiek tai kainuos, dėl būsimų išlaidų kreipsis civilinio proceso tvarka, kai jas patirs, todėl reikalavimo šioje byloje priteisti būsimas išlaidas atsisako.

Nukentėjusysis R. V. ieškinyje taip pat prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Grįsdamas neturtinę žalą nurodė, kad buvo sumuštas kaltinamojo. Po šio įvykio ant jo veido liko trys randai, kreiva tiek viršutinė, tiek apatinė lūpa. Randus reikia šalinti, Jaučia sveikatos problemas iki dabar, sutriko širdies veikla. Nurodė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, atsirodo psichologinės, emocinės problemos, kartais kyla panikos priepuoliai. Po įvykio pradėjo kilti aukštas spaudimas nors niekada tokių problemų neturėdavo. Pasak nukentėjusiojo, iš jo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jis neturi jokių kraujagyslių, širdies ar kitų organų ligų. Dėl šios priežasties šokinėjantį spaudimą sieja su dėl šio įvykio atsiradusiu nerimu. Dėl to vartoja jam išrašytus „Zofistar“ ir „Kaptopril“ vaistus. Taip pat nurodė, jog šeimoje yra žmonių (mama ir tėtis), sergančių kraujagyslių lygomis, kardiologų išvadose parašyta, kad tai esentialinė hipertenzija, susijusi ne su kraujagyslėmis.

Kaltinamasis sutinko iš dalies atlyginti neturtine žalą, ją vertina 300 Eur. Kaltinamojo gynėja prašo mažinti neturtinės žalos sumą atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis buvo išprovokuotas ir gynėsi nuo nukentėjusiojo, taip pat nurodė, jog „Body“ kameros užfiksuotame įraše yra matoma, jog kaltinamasis bendraudamas su pareigūnais buvo labai ramus, neatrodė, jog labai pergyventu dėl įvykusio įvykio, kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatore atsisakė greitosios medicininės pagalbos paslaugų, o jam nustatyta hipertenzija nėra susijusi su išgyvenimais dėl įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. L. nurodė, jog esencialinė hipertenzija yra somatinis sutrikimas, liga, tiesiogiai, tai nėra sužalojimas. Aukšto kraujospūdžio liga yra nuo daugelio faktorių priklausoma, pradedant genetika, medžiagų apykaita, kraujagyslių būkle. Ar laikinas stresas, įtampa gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį negali atsakyti, nes tai daugiau teismo psichiatro kompetencijai skirtas klausimas. Dėl rando prie lūpos visiško pašalinimo nurodė, jog yra įmanomos operacijos, kurių metu pašalinami randai vidinėje lūpos dalyje, nes dabar medicina komercinė, tai už pinigus galima daryti viską. Šalinti gali, o ar pasišalins, ar ne, tai plastikos chirurgai gali vizualiai sumažinti randą, pritaikyti procedūras, kad mažiau matytųsi, bet visiškai panaikinti nebeis.

Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam yra padidėjusi skydliaukė (nusiskundimai, anamnezė: dažnas širdies plakimas, nerimas, silpnumas, vangumas. 2023 m. gegužės 30 d. duomenys). Iš VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos gydytojo konsultacijos 2023 m. sausio 5 d. (įvykis įvyko 2023 m. sausio 16 d.) matyti, kad nuo 2022 m. gruodžio 28 d. šokinėja kraujo spaudimas, nusiskundimus sieja su panikos ataka. 2023 m. sausio 1 d. karščiavo. Diagnozuotas gripas su kitais pažeidimais. Išleistas ambulatoriniam gydymuisi. Iš gydytojo įrašų matyti kad 2023 m. vasario 15 d. skundėsi aukštu kraujo spaudimu, pulsavimu galvoje. Diagnozuota pirminė esencialinė hipertenzija. Iš 2023 m. gegužės 21 d. ambulatorinio apsilaikymo aprašymo matyti, kad gydymas netaikytas, pacientas stabilios būklės.

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (eA-2796-492/2021).

Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, prakirsta lūpa, yra likę veide du randai, vienas iš jų ryškus, dar vienas randas vidinėje burnos pusėje, nustatytos muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide (patvirtintas specialisto išvada). Teismas neabejoja, kad dėl patirto smurto, kuris be kita ko panaudotas viešoje vietoje, nukentėjęs asmuo patyrė neigiamus išgyvenimus, jų nėra pagrindo laikyti trumpalaikiais (patirtais tik smurto metu ir trumpam po jo). Be to, nukentėjusiojo veide liko ryškūs randai, kurie, pasak specialisto, net ir plastinės operacijos metu galimai nepavyks randų pašalinti, jie galimai bus sumažinti, jei nebus komplikacijų, tačiau ne visiškai pašalinti. Teismas pažymi, kad būtent smurto pasekmės, liekamieji reiškiniai yra pagrindiniai kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad ryškūs randai veide sukelia asmeniui neigiamus išgyvenimus kiekvieną dieną juos matant ir suvokiant, kad jie neišnyks ir galimai liks visam gyvenimui, tai įtakojo asmens psichologinę būseną ir savijautą, kelią diskomforto jausmą, kuris gali privesti prie nepasitikėjimo savimi ir automatiškai prastina žmogaus gyvenimo kokybę. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti dėl didesnės, nei teismų praktikoje nustatoma neturtinė žala dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kita vertus, nėra pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiajam nustatyta hipertenzija yra tiesiogiai susijusi su smurto panaudojimo faktu ir kilusiais padariniais. Teismas neatmeta galimybės, kad nukentėjusiajam kyla nerimas dėl ateities (matant sužalotą veidą), tačiau byloje esantys medicininiai dokumentai neleidžia daryti išvados, kad hipertenziją iššaukė būtent smurtas prieš nukentėjusįjį. Pasak specialisto, aukšto kraujospūdžio liga yra priklausoma nuo daugelio faktorių, pradedant genetika, medžiagų apykaita, kraujagyslių būkle. Iš medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo tėvai serga šia liga, todėl nėra paneigta aplinkybė, kad šią ligą nukentėjusysis paveldėjo iš tėvų. Nors ir visiškai atmesti galimybės negalima, kad dėl patiriamo nerimo gali periodiškai pakilti kraujo spaudimas, tačiau pati ligos priežasties nėra pagrindo sieti su patirtu smurtu. Šios aplinkybės yra pagrindas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Kaltinamojo gynėja nurodė, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėtų atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis buvo išprovokuotas ir gynėsi nuo pačio nukentėjusiojo bei į tai, jog nukentėjusysis bendraudamas su policijos pareigūnais atrodė labai ramus ir per daug nepergyveno dėl įvykusio įvykio taip pat kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatore atsisakė greitosios medicinos pagalbos paslaugų. Šie gynėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma yra paneigta, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir, kad kaltinamojo elgesiui turėjo reikšmės provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tad teismas daugiau šiais klausimais nebesikartos. Taip pat teismo nuomone, tai, jog nukentėjusysis bendraudamas su policijos pareigūnais buvo ramus ir iškart neprašė, kad būtų iškviesta medicininė pagalba, nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos sumos. Pažymėtina, jog visi žmonės yra skirtingi ir į tas pačias situacijas reaguoja skirtingai, priklausomai nuo to, kokia hormoninė medžiaga išskiriama ir patenka į kraują (sustingsta, bėga, įgauna jėgų ir kt). Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir pasekmes, nukentėjusiojo elgesys atvykus pareigūnams teismui neatrodo nenuoširdus, be to, priešingai nei nurodo gynėja, iš nukentėjusiojo balso, kalbos (nutrūkstančios frazės, žodžiai) girdėjosi, kad jis yra susijaudinęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dažnai tikrosios pasekmės psichinei būsenai pasireiškia praėjus tam tikram laikui po įvykio, kai suvokiamos tikrosios pasekmės ir kt. Be to, moksliškai yra įrodyta, jog žmogus, atsidūręs panašioje situacijoje kaip ši, t. y. kai kyla pavojus jo sveikatai ar gyvybei, patiria daug streso, o streso metu antinksčiai į kraują išskiria daugiau adrenalino hormono, padedančio organizmui prisitaikyti prie aplinkos, sutelkti jėgas.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, į aplinkybes, mažinančias prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir aplinkybes ją didinančias (pasekmės ir liekamieji reiškiniai), nukentėjusiojo prašymą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir neturtinės žalos dydį iš prašomų 3 000 Eur mažina iki 1 700 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma yra teisinga ir protinga kompensacija nukentėjusiajam dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, dėl kaltininkų neteisėtų veiksmų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl Vilniau steritorinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 184,84 Eur už R. V. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubios medicininės pagalbos IV paslauga, difterijos, stabligės (suaugusių vakcina), kompiuterinė tomografija, skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga) kaina – 184,84 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 49-53). Į bylą pateikta 2023 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad T. V. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 184,84 Eur „Žala PSDF už R. V. gydymą“ (b. l. 58-61).

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Kompaktinę plokštelę, kurioje yra „Body“ kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, palikti saugoti byloje, suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Iš T. V. priteisti R. V. 1 700 (vieną tūkstantį septynis šimtų) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos ieškinį atmesti. Ieškinio reikalavimą priteisti būsimas išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, kurioje yra „Body“ kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, palikti saugoti byloje, suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.