- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-12020-1080/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07220-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, akcinė bendrovė „Linas Agro“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja V. R. kreipėsi su 2024 m. balandžio 28 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. skundais dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė:
1.1. Panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 visa apimtimi.
1.2. Įpareigoti antstolį nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Panaikinti 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961.
1.4. Nušalinti nekilnojamo turto vertintojas L. B., R. S. ir A. J.–G.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodytus skundus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024 konstatuota, kad antstolis Arminas Naujokaitis nuo pat turto arešto, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d., nėra ėmęsis jokių veiksmų areštuoto turto vertei nustatyti. Nurodyta nutartimi teismas įpareigojo antstolį tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pateikiant areštuojamo turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu, nustatytomis konkretaus areštuoto turto vertėmis bei panaikinti perteklinį skolininkei (pareiškėjai) priklausančio turto areštą.
2.2. Antstolis nevykdo Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam nustatytų įpareigojimų. 2024 m. balandžio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo, kuriuo patenkino išieškotojos prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šis prašymas nėra patalpintas Antstolių informacinėje sistemoje, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos, kaip vykdymo proceso dalyvės, teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Išieškotojos prašymas dėl ekspertizės skyrimo patalpintas tik popierinėje vykdomojoje byloje, tačiau nesant galimybes identifikuoti prašymą pateikusį asmenį, šis pašymas vertintinas kaip teisinės galios neturintis dokumentas.
Šalies argumentai
2.3. Skundžiamas 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymas pažeidžia vykdymo proceso šalių lygiateisiškumą ir pusiausvyrą, nes šiuo patvarkymu teisė pasirinkti turto vertintoją suteikiama ne proceso šalims, o tik išieškotojai.
2.4. Skundžiamais 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymais antstolis paskyrė ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatymui, pavesdamas ekspertizę atlikti pagal išieškotojos pasirinkimą UAB „Verslavita“. Už ekspertizės atlikimą išieškotoja į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 3 000 Eur, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kas sudaro 3 000 Eur sumą, nepaaiškinta, kodėl buvo sumokėta būtent tokia suma, taip pat nebuvo pasiteirauta pareiškėjos nuomonės dėl šios sumos.
2.5. Pagal turimą licenciją UAB „Verslavita“ nėra suteikta teisė teikti ekspertines paslaugas skundžiamų 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymų pagrindu.
2.6. 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymuose nurodyta, kad ekspertizę turto vertei nustatyti atliks nekilnojamojo turto vertintojos A. J.–G., L. B. ir R. S., tačiau šios turto vertintojos nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šiuo atveju skundžiamais patvarkymais ekspertizę atlikti pavesta turto vertintojoms, kurios negali atlikti ekspertinio tyrimo, kaip jis yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Turto vertintojos taip pat neturi ir specialiųjų žinių, reikalingų ekspertiniam tyrimui atlikti, kaip tai apibrėžiama Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju skundžiamuose patvarkymuose nurodytos turto vertintojos negalės surašyti ir pasirašyti ekspertizes akto, todėl atkliktos ekspertizės rezultatai kels abejonių.
2.7. Nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė gali nebūti visai tiksli, tačiau šiais duomenimis gali būti remiamasi bent preliminariai vertinant areštuoto turto vertę. Šiuo atveju vidutinė areštuoto turto rinkos vertė viršija antstolio išieškomą sumą, o individualiai įvertinto turto vertė yra visada didesnė Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma vidutinė rinkos vertė, todėl šiuo atveju nebuvo būtina skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Be to, didelės apimties (13 žemės sklypų ir buto) ekspertizės atlikimas užtruks laiko ir reikalaus papildomų sąnaudų. Vertinant mažesnės apimties turtą, kurio pakaktų išieškomai sumai padengti, ne tik pati ekspertizė butu atliekama operatyviau, bet ir ekspertizės kaštai būtų mažesni.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymais netenkino pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundus kartu su nurodytais patvarkymais bei vykdomosios bylos kopija teismui. Antstolio patvarkymai, kuriais netenkinti pareiškėjos skundai, grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Siekiant tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį antstolis patenkino išieškotojos prašymą ir paskyrė ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti, taip pat užklausė hipotekos kreditorius dėl įsiskolinimų likučių. Atlikus turto vertinimus ir gavus hipotekos kreditorių informaciją apie įsiskolinimų likučius, bus galima tinkamai įvykdyti nurodytą teismo nutartį, t. y. areštuoti skolininkės turtą neviršijant arešto masto.
3.2. Vykdymo procese paskyrus ekspertizę, procese dalyvauja ir skolininkė, kuri gali teikti nušalinimus turto vertintojui, o nesutikdama su turto vertintojo nustatyta turto verte galės prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi šiuo atveju ekspertizės paskyrimas pagal išieškotojos prašymą niekaip nepažeidžia proceso šalių pusiausvyros.
3.3. Po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo skolininkė į antstolį nesikreipė, turto vertintojų nepasiūlė, ekspertizės išlaidų neapmokėjo. Skolininkė taip pat nėra pateikusi antstoliui jos iniciatyva atliktų turto vertinimų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti turto rinkos vertę.
3.4. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkei nuosavybes teise priklauso 19 objektų (visi jie yra įkeisti hipoteka). Dėl 5 įkeistų objektu yra pradėti veiksmai kitos antstolės kontoroje. Remiantis hipotekos registro duomenimis, visu turtu yra užtikrinti 2 225 983,07 Eur dydžio reikalavimai. Hipotekos sandoriuose įkeistas turtas įvertintas 1 558 668,09 Eur. VĮ Registro centro duomenimis, vidutinė įkeisto turto vertė yra 518 494 Eur. Nurodyti duomenys kelia pagristų abejonių, ar viso skolininkės turto užtektų skolos padengimui, įskaitant hipotekos sandoriais užtikrintas prievoles. Tokiu atveju tik realus įkeisto turto rinkos vertės nustatymas ir hipotekos kreditorių patikslinta informacija apie hipotekos likučius gali leisti tinkamai įvertinti skolininkei priklausančio turto vertę ir areštuoti turtą, kuris neviršytų arešto masto.
3.5. Argumentas, kad skolininkė negalėjo susipažinti su išieškotojos prašymu dėl ekspertizės skyrimo, nepagrįstas, nes skolininkė nesikreipė į antstolį su prašymu leisti susipažinti su šiuo dokumentu.
3.6. Skolininkės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nušalinti turto vertintojas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) AB „Linas Agro“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos 2024 m. gegužės 9 d. skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Išieškotojos teigimu, šiuo atveju antstolis tinkamai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį – jis ėmėsi neatidėliotinų veiksmų skolininkės turto vertei nustatyti (paskyrė turto vertės ekspertizę), taip pat užklausė hipotekos kreditorius dėl įsiskolinimų likučių. Nustačius realią turto rinkos vertę ir hipotekos kreditų likučius, bus galima areštuoti skolininkės turtą neviršijant arešto masto ir taip galutinai įvykdytų teismo įpareigojimus. Išieškotoja taip pat nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad teismo nutartis būtų kuo operatyviau vykdoma, t. y. iš anksto apmokėjo ekspertizės išlaidas ir toliau aktyviai dalyvauja vykdymo procese, bendradarbiauja su antstoliu. Atsiliepimo į pareiškėjos 2024 m. balandžio 28 d. skundą suinteresuotas asmuo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-12020-1080/2024 prijungė civilinę bylą Nr. e2YT-12403-987/2024.
6. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini
Žemesnės instancijos teismas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 vykdo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-618-569/2018 dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtintos taikos sutarties likusios dalies – 333 721,23 Eur sumos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos, išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojos AB „Linas Agro“ naudai (v. b. l. 7).
8. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis 2018 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turtines teises į nekilnojamąjį turtą (iš viso – 61 objektą), nustatydamas, kad turto arešto mastas – 365 212,91 Eur (v. b. l. 179–189).
9. Pareiškėja (skolininkė) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti perteklinį pareiškėjai priklausančio turto areštą ir areštuoti turto tiek, kiek reikia likusiai skolos sumai ir susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti, pateikiant areštuojamo turto apyrašą su nustatytomis areštuoto turto vertėmis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3966-925/2024 pareiškėjos skundo netenkino.
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą patenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų ir įpareigojo antstolį Arminą Naujokaitį tinkamai įvykdyti CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pateikiant areštuojamo turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu, nustatytomis konkretaus areštuoto turto vertėmis, bei panaikinti perteklinį pareiškėjai priklausančio turto areštą. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Arminas Naujokaitis nuo pat turto arešto, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d., nėra ėmęsis jokių veiksmų areštuoto turto vertei nustatyti. Teismas taip pat nurodė, kad, nenustačius aktualios konkretaus areštuoto turto apimties, areštuoto turto vertės, negalima spręsti, ar antstolis faktiškai areštavo daugiau turto, nei buvo būtina, ir, ar tokiais veiksmais nepažeidė pareiškėjos teisių.
12. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotoja AB „Linas Agro“ 2024 m. balandžio 26 d. pateikė antstoliui prašymą skirti ekspertizę skolininkės turto (13 žemės sklypų ir 1 buto) vertei nustatyti. Išieškotoja prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas (v. b. l. 1026).
13. 2024 m. balandžio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131, kuriuo patenkino išieškotojos prašymą ir nustatė jai 10 darbo dienų pateikti turto vertintojo duomenis ir apmokėti ekspertizės išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 1029).
14. 2024 m. gegužės 3 d. išieškotoja pateikė prašymą pavesti skolininkės turto vertės nustatymo ekspertizę atlikti turto vertintojai UAB „Verslavita“. Prašyme išieškotoja nurodė, kad ekspertizės išlaidas (3 000 Eur) apmokės į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 1033). Tą pačią dieną išieškotoja pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 3 000 Eur sumą už ekspertizės atlikimą (v. b. l. 1036).
Žemesnės instancijos teismas
15. 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymais antstolis kreipėsi į hipotekos kreditorius AB „Mano bankas“, UAB „Scandagra“ ir RATO kredito uniją, prašydamas duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininkės turto bei įpareigodamas hipotekos kreditorius pateikti informaciją apie hipotekos skolos likutį (v. b. l. 1057–1062).
16. 2024 m. gegužės 6 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961, kuriais paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę skolininkei priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio atžvilgiu hipotekos kreditoriai nėra pateikę vykdomųjų raštų skolos išieškojimui (13 žemės sklypų ir 1 buto). Patvarkymais ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“ turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G. (v. b. l. 1063–1065, 1082–1084).
Dėl 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymo Nr. S-24-157-13131
17. Pareiškėja (skolininkė) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131. Pareiškėjos teigimu, nurodytas patvarkymas pažeidžia vykdymo proceso šalių lygiateisiškumą ir pusiausvyrą, nes patvarkymu teisė pasirinkti turto vertintoją suteikiama ne proceso šalims, o tik išieškotojai. Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamas patvarkymas priimtas išieškotojos 2024 m. gegužės 3 d. prašymo dėl ekspertizės skyrimo pagrindu, tačiau šis išieškotojos prašymas nebuvo patalpintas Antstolių informacinėje sistemoje ir yra tik popierinėje vykdomojoje byloje, todėl yra pažeidžiama pareiškėjos, kaip vykdymo proceso dalyvės, teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.
18. Teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiamame 2024 m. balandžio 26 d. patvarkyme antstolis terminą pateikti turto vertintojo duomenis nustatė tik išieškotojai, savaime nereiškia vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimo. Šiuo atveju skundžiamu patvarkymu pateikti turto vertintojo duomenis ir apmokėti ekspertizės išlaidas buvo įpareigota tik išieškotoja, nes būtent ji kreipėsi į antstolį su atitinkamu prašymu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siūliusi turto vertintojų kandidatūras, apmokėjusi ekspertizės išlaidas.
19. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad išieškotojos 2024 m. gegužės 3 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo patalpintas Antstolių informacinėje sistemoje, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą ar pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Pati pareiškėja pripažįsta, kad nurodytas išieškotojos prašymas yra popierinėje vykdomosios bylos medžiagoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui prašymą susipažinti su šiuo išieškotojos pateiktu dokumentu.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl turto vertintojo pasirinkimo Nr. S-24-157-13131 atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties vykdymo
21. Pareiškėjos (skolininkė) skundu taip pat prašo įpareigoti antstolį nedelsiant vykdyti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024.
22. Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi įpareigojo antstolį tinkamai įvykdyti CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pateikiant areštuojamo turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu, nustatytomis konkretaus areštuoto turto vertėmis, bei panaikinti perteklinį skolininkei priklausančio turto areštą.
23. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, siekdamas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, netrukus po šios nutarties priėmimo kreipėsi į hipotekos kreditorius, prašydamas pateikti informaciją apie hipotekos įsiskolinimų likučius, bei skyrė skolininkei priklausančio nekilnojamojo turtui turto vertės nustatymo ekspertizę (žr. nutarties 15–16 punktus). Teismo vertinimu, skolininkei priklausančio turto rinkos vertės ir hipotekos įsiskolinimų likučių nustatymas sudarys prielaidas parengti areštuoto turto apyrašą su patikslintu turto arešto ir areštuoto turto mastu bei panaikinti perteklinį skolininkei priklausančio turto areštą, tokiu būdu užtikrinant, kad nebūtų areštuota skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
24. Byloje konstatavus, kad antstolis yra ėmęsis aktyvių veiksmų ir realiai vykdo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024, pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolį vykdyti šią nutartį atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo
25. Pareiškėja (skolininkė) skundu prašo panaikinti 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-157-13929 ir Nr. S-24-157-13961. Pareiškėjos teigimu, nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė gali nebūti visai tiksli, tačiau šiais duomenimis gali būti remiamasi bent preliminariai vertinant areštuoto turto vertę, todėl šiuo atveju nebuvo būtina skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.
26. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Šiuo atveju antstoliui tokių abejonių kilo. Antstolio teigimu, jam abejones dėl realios areštuoto rinkos vertės sukėlė tai, kad hipotekos sandoriuose įkeistas turtas įvertintas 1 558 668,09 Eur, o VĮ Registro centro duomenimis, vidutinė įkeisto turto vertė yra 518 494 Eur. Įvertinęs nurodytus duomenis, taip pat aplinkybę, kad įkeistu skolininkės turtu yra užtikrinti 2 225 983,07 Eur dydžio hipotekiniai reikalavimai, antstolis priėmė patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo. Taigi, antstoliui pagrindus aplinkybę, kad jam kilo abejonių dėl skolininkės turto vertės, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę paskirti ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti.
29. Pareiškėja skundžiamų patvarkymų dėl ekspertizės skyrimo teistumą taip pat kvestionuoja tuo, kad juose turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G., kurios nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
30. Pažymėtina, jog ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnis nustato, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas numato, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (TVVPĮ 12 straipsnis).
31. Taigi, vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai – toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1477-340/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-796-855/2019; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-233-603/2020).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Verslavita“ turto vertintojos L. B., R. S. ir A. J.–G. turi galiojančius turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir yra įrašytos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Taip pat nustatyta, kad UAB „Verslavita“ yra įtraukta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolis turėjo teisę pavesti atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę UAB „Verslavita“ turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G.
Dėl turto vertintojų nušalinimo
33. Pareiškėja skunde taip pat reiškia nušalinimą turto vertintojoms L. B., R. S. ir A. J.–G.
34. Pagal CPK 598 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. CPK 636 straipsnis nustato, kad antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Ekspertas taip pat turi nusišalinti, kai yra CPK 67 straipsnyje numatyti pagrindai (CPK 598 straipsnio 2 dalis). Ekspertui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti eksperto nešališkumu ir objektyvumu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai). Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalį, ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, reikšdama nušalinimą antstolio paskirtoms turto vertintojoms (ekspertėms), nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas iš aukščiau minėtų eksperto nušalinimo pagrindų. Vien tai, kad antstolio paskirtos turto vertintojos nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nelaikytinas pagrindu nušalinti turto vertintojas. Taigi, pareiškėjai nenurodžius jokių pagrįstų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl antstolio paskirtų turto vertintojų nešališkumo ir objektyvumo, teismas atmeta pareiškėjos prašymą nušalinti skundžiamais patvarkymais paskirtas turto vertintojas L. B., R. S. ir A. J.–G.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat konstatuotina, kad antstolis yra ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-839-653/2024. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundai atmestini kaip nepagrįsti.
37. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.