Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-403-823/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2-403-823/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02271-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Suinteresuotas asmuo
M. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Jobera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-403-823/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02271-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3002-881/2018, pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ bankroto administratorės V. S. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Jobera“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Drokita“ (buvęs bendrovės pavadinimas – UAB „Jobera LT“) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė V. S.. UAB ,,Drokita“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Drokita“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

2. Grįsdama prašymą dėl BUAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorė nurodė, kad UAB „Drokita“ nemoki buvo jau 2014 metais, tačiau buvęs bendrovės vadovas laiku neinicijavo bankroto proceso; bankroto administratorei nebuvo tinkamai perduotas bendrovės turtas ir dokumentai; UAB „Drokita“ veikla buvo perkelta į UAB „Jobera“; vykdant atsiskaitymus buvo pažeista teisės aktuose nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi BUAB „Drokita“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs požymius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, bei remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta prezumpcija. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą, konstatavo pirmosios instancijos teismo pareigos tinkamai įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui M. K. pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl 2018 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nepasisakydamas dėl kilusio ginčo esmės.

4. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja BUAB ,,Drokita“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2014 metų bendrovės balanso duomenimis bendrovės turtas sudarė 24 225 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, taigi bendrovės skoliniai įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės į balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas. Pareiškimą dėl bankroto bylos BUAB ,,Drokita“ iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius, kuris nurodė, jog nuo pat veiklos pradžios, t. y. 2014 metų, bendrovė vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, o nuo 2015 metų apskritai nustojo dengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Buvęs bendrovės vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą, tačiau jokių veiksmų jį padengti nesiėmė. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, suponuoja išvadą, kad bendrovė jau 2014 metais buvo nemoki ir tuometiniam bendrovės vadovui jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, o tokios pareigos pažeidimas vertintinas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjos teigimu, vykdant atsiskaitymus bendrovėje buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, kadangi, buvusiems bendrovės darbuotojams pateikus vykdomuosius dokumentus, buvęs bendrovės vadovas toliau atsiskaitinėjo su esamais darbuotojais. Nepaisant CK nustatyto įpareigojimo vykdyti atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais nurodytu eiliškumu, suinteresuotas asmuo M. K., turintis verslo žinių, žinodamas visas gresiančias pasekmes, sistemingai pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Bendrovei esant nemokiai nuo 2014 metų buvo atliekami veiksmai, kuriais buvo siekta patenkinti darbuotojų, daugiausia dirbančių kitų bendrovių naudai, reikalavimus, paneigiant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš UAB ,,Drokita“.

6. Pareiškėja taip pat nurodė, kad BUAB „Drokita“ veikla buvo perkelta į UAB „Jobera“. UAB „Jobera“ užsiima identiška veikla kaip ir BUAB „Drokita“ – personalo paieškos, įdarbinimo veikla. Menkavertis skirtumas tarp UAB „Drokita“ (tuo metu veikusios UAB „Jobera LT“ pavadinimu) vykdytos veiklos (darbuotojų paieška, atranka, laikinasis įdarbinimas) ir UAB „Jobera“ vykdomos veiklos (darbuotojų paieška, atranka) yra tik toks, kad tarp darbuotojo ir UAB „Jobera LT“ kartais susiklostydavo darbo santykiai (darbuotojas būdavo laikinai įdarbinamas UAB „Jobera LT“), o tarp UAB „Jobera“ ir darbuotojo darbo santykiai nesusiklosto. UAB „Jobera“ dirba tie patys darbuotojai kaip ir BUAB „Drokita“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Jobera LT“ sutartyse su klientais vykdytoja klaidingai buvo nurodoma UAB „Jobera“ (nurodomas UAB „Jobera“ pavadinimas, o rekvizitai UAB „Jobera LT“). Vėliau, kai UAB „Jobera LT“ veiklos nebevykdė ir šiai buvo paliktos vien skolos kreditoriams, identiškas sutartis, kurių objektas analogiškas, sudarinėjo UAB „Jobera“. UAB „Jobera LT“ iki 2016 m. vasario 3 d. naudojo logotipą „Jobera“, vėliau minėtą logotipą pradėjo naudoti UAB „Jobera“. Būtent UAB ,,Jobera LT“ užsakė internetinę svetainę www.jobera.lt., kurią dabar naudoja UAB ,,Jobera“. Visose sutartyse, kontaktuose, rekvizituose nurodomas BUAB „Jobera LT“ elektroninis paštas info@jobera.lt iki šiol naudojamas UAB „Jobera“ – įmonėje, į kurią perkeltas UAB „Jobera LT“ verslas ir veikla. Nurodyti veiksmai, t. y. įmonės darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „Drokita“ į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, klientų perėmimas, pareiškėjos teigimu, atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

7. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) teismui nurodė, kad nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog BUAB ,,Drokita“ bankrotas yra tyčinis, todėl prašė spręsti kilusį ginčą teismo nuožiūra.

8. Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pareiškimą dėl BUAB ,,Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė. Nurodė, kad BUAB ,,Drokita“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o buvusio bendrovės vadovo M. K. tyčiniai veiksmai. Buvęs bendrovės vadovas M. K. žinojo apie bendrovės įsiskolinimą VSDFV ir pareigą kas mėnesį vykdyti mokestines prievoles, tačiau jų nevykdė, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų likviduotas esamas įsiskolinimas arba bendrovei laiku būtų inicijuota bankroto byla.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo M. K. prašė pareiškimą dėl BUAB ,,Drokita“ pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad savaime aplinkybė, jog bendrovės finansinė padėtis pablogėjo ir bendrovė tapo nemokia, nereiškia tyčinio bankroto. BUAB ,,Drokita“ ir pablogėjus finansinei padėčiai dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo bendrovei bankroto procedūrų. Delsimas inicijuoti bankroto bylą BUAB ,,Drokita“ galėtų suponuoti atsakomybės taikymą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra tyčinio bankroto požymis.

10. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad veiklos perkėlimo konstatavimas įmanomas tik esant byloje įrodytoms šioms aplinkybėms: kai naujai įsteigtai bendrovei perleidžiami veikiančios bendrovės turtas, įsipareigojimai, teisės, nebaigtos vykdyti sutartys ir reikalavimo teisės ir į šią bendrovę pereina dirbti darbuotojai arba vadovai, arba su jais susiję asmenys. Byloje nepateikta jokių susitarimų, sutarčių ar kitų dokumentų, ar įrodymų, liudijančių, kad UAB „Jobera“ buvo perleistas bendrovės turtas, įsipareigojimai, nebaigtos vykdyti sutartys ar reikalavimo teisės. Nei logotipas „Jobera“, nei domenas www.jobera.lt niekada nebuvo bendrovės nuosavybe; į bylą nepateikti jokie dokumentai apie atitinkamo turto buvimą bendrovės turto apskaitos dokumentuose. Domenas www.jobera.lt visą laiką buvo suinteresuoto asmens nuosavybė ir būtent jam buvo išrašomos sąskaitos už domeno registraciją bei elektroninio pašto serverio naudojimą. Suinteresuotas asmuo buvo laisvas pasirinkti savo darbo vietą ir vadovauti vienai ar kelioms bendrovėms, be to, kaip žinoma, jis buvo ir UAB „Jobera“ steigėju. Nei kaip akcininkas, nei kaip vadovas suinteresuotas asmuo neturi pareigos, kad bet kokią jo sumanytą veiklą vykdytų būtent BUAB ,,Drokita“. Darbuotoja A. B. UAB „Jobera“ ėjo buhalterės pareigas. Jokių specifinių žinių, susijusių su bendrovės veikla, ši darbuotoja neturėjo, UAB „Jobera“ dirbo itin trumpai, todėl tokio pobūdžio ir trukmės darbo teisiniai santykiai negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiu. Darbuotojas P. S. į darbą buvo priimtas antraeilėms pareigoms, kaip ir A. B.. Be to, pati BUAB ,,Drokita“ bankroto administratorė patvirtina, kad nurodyti darbuotojai liko dirbti ir BUAB ,,Drokita“ iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Per laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovėje dirbo daugiau kaip šimtas darbuotojų; trijų darbuotojų darbo sutarčių sudarymas su UAB „Jobera“ negalėjo lemti bendrovės bankroto, juo labiau, kad ir po atitinkamų darbo sutarčių sudarymo bendrovė tęsė veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi pripažino BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu.

12. Teismas nustatė, kad 2014 metų BUAB „Drokita“ balanso duomenimis BUAB „Drokita“ turtas sudarė 24 225 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, taigi, BUAB „Drokita“ balanso duomenimis, bendrovės skoliniai įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę bendrovės turto, bendrovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas. Pareiškimą dėl bankroto bylos BUAB „Drokita“ iškėlimo pateikė VSDFV Vilniaus skyrius, kuris nurodė, jog nuo pat veiklos pradžios, t. y. 2014 metų, BUAB „Drokita“ vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, o nuo 2015 metų apskritai nustojo dengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Buvęs BUAB „Drokita“ vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą, tačiau jokių veiksmų jį padengti nesiėmė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad BUAB „Drokita“ jau 2014 metais buvo nemoki, taigi tuometiniam bendrovės vadovui M. K. jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą, tačiau jis to nepadarė, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

13. Teismas pripažino, kad BUAB „Drokita“ bankroto administratorės nurodytos aplinkybės – darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „Drokita“ į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, klientų perėmimas, atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ir konstatavo, kad šios prezumpcijos suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka nepaneigė.

14. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas), motyvuodamas tuo, kad, nors savalaikis bendrovės kasos duomenų, duomenų apie bendrovės sudarytus sandorius, duomenų apie bendrovės turtą neperdavimas leidžia daryti prielaidą, jog BUAB „Drokita“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nagrinėjamu atveju tai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei teismui faktas savaime nėra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu.

15. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ir neatitinkančiais ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos BUAB ,,Drokita“ bankroto administratorės teiginius, kad vykdant bendrovės atsiskaitymus buvo pažeista CK 6. 930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, nes bendrovės buvusiems darbuotojams pateikus vykdomuosius dokumentus, buvęs bendrovės vadovas toliau atsiskaitinėjo su esamais darbuotojais, kadangi tiek buvę bendrovės darbuotojai, tiek esami bendrovės darbuotojai pagal ĮBĮ nuostatas patenka į tą pačią kreditorių eilę, t. y. yra pirmos eilės kreditoriai (ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai, bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Suinteresuotas asmuo M. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl BUAB ,,Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Byloje nebuvo nustatyta, kad per vienerius metus mokėtinos bendrovės skolos buvo pradelstos, todėl teismo išvada dėl bendrovės nemokumo prieštarauja ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatai. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad BUAB ,,Drokita“ tęsė veiklą, sudarinėjo sandorius ir iki 2016 m. rugsėjo mėnesio gaudavo pajamas, t. y. siekė vykdyti komercinę veiklą, atsikaityti su kreditoriais, bei vykdyti einamuosius įsipareigojimus. Be to, pripažinti bankrotą tyčiniu dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą galima tik tais atvejais, kai nustatomi požymiai, rodantys, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Byloje neįrodyta, kad M. K. atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

17.2. Darbuotojų perkėlimo faktui įrodyti turėjo būti pateikti įrodymai apie tai, kad konkretūs UAB ,,Drokita“ darbuotojai nutraukė darbo santykius su UAB ,,Drokita“ ir sudarė darbo sutartis su UAB ,,Jobera“. Taip pat turėjo būti įrodytas bendrovės turto, įsipareigojimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių perleidimas. Vien tai, kad trys asmenys turėjo darbo santykius tiek su UAB ,,Drokita“, tiek su UAB ,,Jobera“, negali būti pagrindu pripažinti BUAB ,,Drokita“ bankrotą tyčiniu. Teismo nutartyje nenurodyta, kokius nebaigtus įsipareigojimus perėmė UAB ,,Jobera“. UAB ,,Jobera“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2015 m. balandžio 24 d., tuo tarpu iš esmės visos sutartys, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadas dėl bendrovės klientų klaidinimo naudojant šį pavadinimą bei UAB ,,Drokita“ rekvizitus, buvo sudarytos 2014 m. rugsėjo 3 d. – 2015 m. kovo 4 d.. t. y. iki UAB ,,Jobera“ įregistravimo.

17.3. Nei logotipas „Jobera“, nei domenas www.jobera.lt niekada nebuvo BUAB ,,Drokita“ nuosavybe, minėtas domenas visada buvo M. K. nuosavybe. Elektroninis paštas yra domeno savininko nuosavybė ir vienokio ar kitokio elektroninio pašto adreso naudojimas nesuponuoja nei kliento teisių pažeidimo, nei tyčinio bankroto požymių buvimo. Telefono numeris nėra UAB ,,Drokita“ nuosavybė ar BUAB ,,Drokita“ identifikuojantis požymis.

17.4. Teismo argumentas, kad UAB ,,Drokita“ ir UAB ,,Jobera“ vykdė tą pačią veiklą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje pateiktas UAB ,,Jobera“ sudarytų paslaugų sutarčių teikimo žurnalas ir sutartys patvirtina, kad UAB ,,Drokita“ ir UAB ,,Jobera“ veikla buvo skirtinga, pvz. UAB ,,Jobera“ teikė paslaugas, susijusias su daugiabučių namų administravimu. Tokių paslaugų UAB ,,Drokita“ nėra teikusi. Be to, bendrovių veiklos tapatumas nėra tyčinės veiklos požymis. Esant tapačiai ūkinei veiklai turi būti įrodyta, kad vykdant veiklą buvo atlikti nesąžiningi veiksmai, pvz. perleistos teisės pagal sutartis, perimti klientai, ar kitaip nesąžiningai konkuruojant įmonė buvo privesta prie bankroto.

Atsiliepimas

18. Pareiškėja BUAB ,,Drokita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog BUAB ,,Drokita“ nemoki buvo jau 2014 metais, tačiau buvęs bendrovės vadovas neinicijavo bankroto proceso, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

18.2. UAB ,,Drokita“ veikla sąmoningai ir tyčiniais veiksmais buvo perkelta į UAB ,,Jobera“, UAB ,,Drokita“ paliekant vien skolas. Tai patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir pirmosios instancijos teisme liudytojų duoti paaiškinimai. UAB ,,Jobera“ dirba tie patys darbuotojai, kurie dirbo UAB ,,Drokita“. UAB ,,Jobera“ užsiima identiška veikla kaip ir UAB ,,Drokita“ – personalo paieškos, įdarbinimo veikla. UAB ,,Drokita“ iki 2016 m. vasario 3 d. naudojo logotipą ,,Jobera“, vėliau, nuo pat įsteigimo, šį logotipą naudojo UAB ,,Jobera“. Domeną www.jobera.lt taip pat dabar naudoja UAB ,,Jobera“. Visose sutartyse, kontaktuose, rekvizituose nurodomas BUAB ,,Drokita“ elektroninis paštas info@jobera.lt iki šiol naudojamas ir UAB ,,Jobera“. Bendrovės darbuotojų perkėlimas dirbti iš UAB ,,Drokita“ į UAB ,,Jobera“, UAB ,,Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB ,,Jobera“ veikloje, klientų perėmimas, atitinka tyčinio bankroto prezumpciją įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Atsiliepimas

19. Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

19.1. UAB ,,Drokita“, vadovaujama M. K., nuo veiklos pradžios vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, įstaigai, kurioje UAB ,,Drokita“ turi sąskaitą, kiekvieną mėnesį teikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įsiskolinimui padengti. Nuo 2015 m. gruodžio mėnesio mokėjimo nurodymai liko nepadengti, įsiskolinimas nuolat augo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Drokita“ vadovas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė ir pagrįstai šios pareigos neįvykdymą vertino kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

19.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir nustatė, kad pasitvirtino įmonės darbuotojų perkėlimas dirbti iš BUAB ,,Drokita“ į UAB ,,Jobera“, BUAB ,,Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB ,,Jobera“ veikloje, klientų klaidinimas, sutartyse su klientais nurodant UAB ,,Jobera“ pavadinimą, tačiau buvusios UAB ,,Jobera LT“ rekvizitus, dėl ko klientai, sudarydami sutartis, negalėjo suprasti, kuri bendrovė iš tikrųjų teikia paslaugas. Tokiu būdu įvyko klientų perėmimas. Taip pat buvo naudojamas tas pats domenas, o elektroninis paštas info@jobera.lt iki šiol naudojamas ir UAB ,,Jobera“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Drokita“ bankrotą pripažino tyčiniu sprendęs, kad buvęs BUAB „Drokita“ vadovas (apeliantas M. K.) netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytą pareigą, t .y., bendrovei esant nemokiai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, BUAB „Drokita“ verslą perkėlė į naujai įsteigtą bendrovę UAB ,,Jobera“. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

22. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantas, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3194-313/2017). Kita vertus, pagal teismų formuojamą praktiką šios įmonės vadovo pareigos pažeidimas nereiškia tyčinio bankroto tik pats savaime, tačiau, įvertinus šį pažeidimą kitų buvusio įmonės vadovo veiksmų kontekste (teismui nustačius, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos, ar kad nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo buvo toliau didinami įmonės skoliniai įsipareigojimai ir iš esmės bloginama įmonės finansinė padėtis), gali sudaryti pakankamas prielaidas teismui spręsti, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3194-313/2017).

23. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Įmonės nemokumas įrodinėjamas ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

24. BUAB „Drokita“ nemokumą pirmosios instancijos teismas konstatavo remdamasis bendrovės 2014 m. balanso duomenimis, pagal kuriuos BUAB „Drokita“ turėjo turto (trumpalaikio) už 24 225 Lt, o BUAB „Drokita“ per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia dalis BUAB „Drokita“ 2014 m. balanse nurodytų įsipareigojimų buvo pradelsta, todėl nepagrįstai konstatavo, jog BUAB „Drokita“ jau 2014 m. buvo nemoki.

25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, įmonės mokumo klausimas sprendžiamas pagal teismo turimus įrodymus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-798/2018). Taigi, įmonė neturi galimybių išvengti bankroto bylos jai iškėlimo vien tuo pagrindu, kad buvę jos vadovai neteikia teismui dokumentų, reikalingų mokumo klausimui tinkamai išspręsti. Tokia pati išvada darytina ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl buvusių įmonės vadovų pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo – tinkamai nevykdęs savo pareigos pateikti įmonės finansinės veiklos dokumentus bankroto administratoriui ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, įmonės vadovas neturi būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturi būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos BUAB „Drokita“ iškėlimo, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-6345-866/2016, konstatuodamas BUAB „Drokita“ nemokumą, taip pat rėmėsi BUAB „Drokita“ finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014 metus, kadangi kitų aktualių duomenų apie BUAB „Drokita“ realiai valdomą turtą, turimas lėšas banko sąskaitose ar kasoje BUAB „Drokita“ vadovas teismui nepateikė. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad UAB ,,Drokita“ nemokėjo privalomųjų socialinio draudimo įmokų nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, įsiskolinimas nuolat didėjo, UAB ,,Drokita“ veikė nuostolingai, taikytos priverstinės skolos išieškojimo priemonės buvo neveiksmingos. Taigi, bankroto byla BUAB „Drokita“ buvo iškelta iš esmės tų pačių duomenų, kuriais šioje byloje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bendrovės nemokumą 2014 metais, pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas, kuris yra buvęs BUAB „Drokita“ vadovas, formaliai ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BUAB „Drokita“ nemokumo atsiradimo momento, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus 2014 metais, t. y. nepaneigė atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pagal teismui prieinamus duomenis apie BUAB „Drokita“ finansinę padėtį. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apelianto pareigos pažeidimą, būtų nesilaikęs įrodinėjimo taisyklių šios kategorijos bylose ar nukrypęs nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

27. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad BUAB ,,Drokita“ iki 2016 m. rugsėjo mėnesio tęsė veiklą ir sudarinėjo sandorius, BUAB „Drokita“ mokumo nurodytu laikotarpiu neįrodo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad, tęsiant bendrovės veiklą po 2014 metų, bendrovės turtinė padėtis buvo pagerinta, ar kad apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis tokio pagerėjimo, t. y. neįrodyta, jog apelianto veiksmai, tęsiant nemokios bendrovės veiklą, buvo suderinami su bendrovės vadovo rūpestingumo pareiga ir atitiko bendrovės bei jos kreditorių interesus. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad apeliantas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, t. y. blogino bendrovės turtinę padėtį. Be to, dėl toliau aptariamų aplinkybių, byloje surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, kad toks apelianto delsimas buvo sąmoningas, siekiant BUAB „Drokita“ veiklą perkelti į naujai apelianto įsiteigtą bendrovę UAB ,,Jobera“. Šių aplinkybių visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui spręsti, jog apelianto delsimas vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą šiuo atveju atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos

28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB ,,Drokita“ veikla buvo perkelta į kitą apelianto valdomą UAB ,,Jobera“, teigdamas, jog ši išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nenustačius visų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Drokita“ (iki 2016 m. lapkričio 11 d. buvęs bendrovės pavadinimas UAB ,,Jobera LT“) įsteigta 2014 m. liepos 25 d., o UAB ,,Jobera“ įsteigta 2015 m. balandžio 23 d., abiejų bendrovių vadovu buvo M. K.. Šių abiejų bendrovių veiklos sritis vienoda – personalo paieškos, įdarbinimo ir laikinojo įdarbinimo veikla (apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB ,,Jobera“ taip pat vykdo ir veiklą, kurios UAB ,,Drokita“ nevykdė, nepaneigia dalies abiejų bendrovių veiklos sutapimo), abi bendrovės veikė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad tam tikrą laikotarpį abiejų bendrovių pavadinimai buvo itin panašūs – UAB ,,Jobera LT“ ir UAB ,,Jobera“, UAB ,,Jobera LT“ pavadinimas pakeistas į UAB ,,Drokita“ jau po to, kai teisme buvo gautas VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl UAB ,,Drokita“ bankroto bylos iškėlimo (šis pareiškimas teisme gautas 2016 m. spalio 28 d.). Apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl 2015 m. jo naujai įsteigtos bendrovės pavadinimas buvo iš esmės tapatus ankstesniam BUAB „Drokita“ pavadinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė (naujos bendrovės iš esmės tapačiu pavadinimu, vykdančios tapačią veiklą, įsteigimas UAB ,,Jobera LT“ susidūrus su finansiniais sunkumais (kaip nurodė VSDFV Vilniaus skyrius, būtent nuo 2015 m. mokėjimo nurodymai dėl UAB ,,Jobera LT“ lėšų pervedimo ne ginčo tvarka liko nepadengti)), liudija rengimąsi UAB ,,Jobera LT“ bankrotui, šios bendrovės veiklą perkeliant į naujai įsteigtą bendrovę. Kaip nurodė BUAB ,,Drokita“ bankroto administratorė, Vilniaus apygardos teismui 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlus UAB ,,Drokita“ bankroto bylą, joks BUAB ,,Drokita“ turtas jai nebuvo perduotas, bendrovei palikti vien kreditoriniai įsiskolinimai.

30. Byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „Drokita“ iki 2016 m. vasario 3 d. savo veikloje naudojo logotipą „Jobera“, vėliau šį logotipą pradėjo naudoti UAB „Jobera“, kuri taip pat perėmė UAB ,,Drokita“ naudotą domeną www.jobera.lt bei elektroninį paštą info@jobera.lt. Nors apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog tiek domenas, tiek logotipas, visada nuosavybės teise priklausė jam, o ne BUAB „Drokita“, teismų praktikoje tiek domenas, tiek logotipas pripažįstami juos naudojančios bendrovės verslo identifikatoriais. Pradėjus šiuos identifikatorius naudoti konkuruojančios bendrovės veikloje atsiranda vartotojų klaidinimo dėl paslaugas teikiančio ūkio subjekto tapatybės galimybė, todėl bendrovės verslo identifikatorių naudojimo teisės perdavimas konkuruojančiai bendrovei gali būti vertinamas ir kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-321-823/2017). Nagrinėjamu atveju vartotojų klaidinimo galimybę sustiprina ir iš esmės tapatūs dviejų bendrovių pavadinimai, bei tai, kad BUAB „Drokita“ su klientais sudarytose sutartyse buvo nurodomas būtent UAB ,,Jobera“ pavadinimas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad paminėtos sutartys su klientais sudarytos dar iki UAB „Jobera“ įsteigimo, aptariamų aplinkybių vertinimo nekeičia ir buvusių BUAB „Drokita“ klientų klaidinimo galimybės nepašalina. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti buvus apelianto siekį perimti buvusius BUAB „Drokita“ klientus, sukėlus painiavą su BUAB „Drokita“ iki bankroto vykdyta veikla.

31. Trečiojo asmens VSDFV byloje pateiktais duomenimis naujai įsteigtoje UAB „Jobera“ pradėjo dirbti ir dalis BUAB „Drokita“ darbuotojų: P. S. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 6 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“; M. K. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 2 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. liepos 8 d. dirbo UAB „Jobera“, A. B. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2016 m. rugsėjo 15 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“. Taip pat 2016 m. sausio 4 d. UAB „Drokita“ (buvusi UAB ,,Jobera LT“) ir UAB ,,Jobera“ buvo sudariusi laikinojo įdarbinimo sutartį Nr. L14-05526, kuria UAB „Jobera LT“ įsipareigojo savo darbuotojams pavesti atlikti sutartyje numatytas funkcijas UAB ,,Jobera“ naudai. Tai, kad nurodyti darbuotojai, pradėję dirbti UAB „Jobera“, išsyk nenutraukė darbo santykių su BUAB „Drokita“, priešingai nei teigia apeliantas, savaime nepaneigia darbuotojų perkėlimo, t. y. aplinkybės, kad buvę BUAB „Drokita“ darbuotojai, nutraukę darbo santykius su BUAB „Drokita“, liko dirbti naujai įsteigtoje bendrovėje.

32. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos tyčinio bankroto prezumpcijos egzistavimo. Apeliantas, kuriam tenka procesinė pareiga nuginčyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją, šios prezumpcijos nepaneigė.

33. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė teisingas išvadas dėl ĮBĮ įtvirtintų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė