Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FINVESTICIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5403-258/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FINVESTICIJA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „FINVESTICIJA“, kadangi atsakovė nevykdo prievolių, skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui 144 291,35 Eur, kuris susidarė nuo 2008-02-01, o taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas ir bendrovė nuosavybės teise privalomai registruoto turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovė UAB „FINVESTICIJA“ atsiliepimu nurodė, jog su VMI pareikštu prašymu nesutinka, tačiau neneigia, kad nėra tinkamai įvykdžiusi visų įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti, todėl prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „FINVESTICIJA“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FINVESTICIJA“ pagrįstumo

Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). .Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovės UAB „FINVESTICIJA“ vadovas buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose turi būti nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos bei atsiskaitymo terminai (išskiriant pradelstus įsipareigojimus), praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės dokumentus. Ši nutartis buvo įteikta ir 2017 m. spalio 18 d. teisėjos rezoliucija procesinis terminas pateikti bendrovės finansinius dokumentus buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „FINVESTICIJA“ direktorius neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti naujausius įmonės finansinius duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „FINVESTICIJA“ finansinę padėtį vertintino pagal teismo turimus įrodymus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013). Su atskiruoju skundu taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „FINVESTICIJA“ mokumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamosios nutarties pagrįstumo spręs atsižvelgdamas į atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „FINVESTICIJA“ buvo įregistruota 2005 m. kovo 10 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „FINVESTICIJA“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2009 metų ataskaitinį laikotarpį. Pagal 2009 m. balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 13 286 959,00 Lt arba 3 848 169, 31 Eur, o įsipareigojimų už 738 094, 01 Eur. Taigi, formaliai vertinant apeliantės 2009 m. balanso duomenis, spręstina, kad įmonė yra moki, nes įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau akcentuotina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad UAB „FINVESTICIJA“ nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota nei viena transporto priemonė. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis, apdraustųjų darbuotojų UAB „FINVESTICIJA“ neturi. Apeliantė nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad turinti apdraustųjų darbuotojų ir įmonė realiai veiklą vykdo ir gauna pajamas.Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, jos skolos valstybės (savivaldybės) biudžetui ir VSDFV Vilniaus skyriui yra didėlės, įsiskolinimas biudžetui nedengiamas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklą bendrovė vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju yra socialiai reikšmingesnis siekis iškelti bankroto bylą UAB „FINVESTICIJA“ ir ją pašalinti iš rinkos.Į esminį atskirojo skundo argumentą atsakyta. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Išaiškintina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 str. 4 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „FINVESTICIJA“ tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeista arba panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.