Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-3002-881/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-31
Bylos Nr.: eB2-3002-881/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02271-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo: M. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Joberta“
Advokatai: Giedrius Baziulis, Tadas Blažys

Kategorijos

3.4.2.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-3002-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02271-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.9.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

suinteresuotam asmeniui M. K.,suinteresuoto asmens M. K. atstovui advokatui Tadui Blažiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ (buvusios UAB ,,Jobera LT“) bankroto administratorės Veronikos Sinkevičienės pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Joberta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB ,,Drokita“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė Veroniką Sinkevičienę, 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pripažino UAB ,,Drokita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Bankroto administratorė pateikė pareiškimą, kuriuo prašė BUAB „Drokita“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotais asmenimis nurodė buvusį įmonės vadovą M. K. ir UAB „Jobera“. Administratorė pareiškime nurodė, jog įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik už 2014 metų laikotarpį. Tuo metu buvo deklaruota turto už 7 016, 04 Eur, ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 557, 23 Eur sumą, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto sumos. Įmonė nemokėjo privalomųjų įmokų nuo 2015 metų gruodžio, įsiskolinimas nuolat didėjo. Buvęs įmonės vadovas laiku neinicijavo bankroto proceso, nors pagal 2014, 2015 ir 2016 metų pelno – nuostolių ataskaitas bei balansus matyti, kad įmonė buvo nemoki nuo 2014 metų. Buvęs įmonės vadovas ne tik neperdavė įmonės turto ir dokumentų, bet ir nuslėpė įmonės perkėlimo į kitą įmonę faktą. Administratorei inicijavus civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Drokita“ ieškinį atsakovei UAB „Jobera“ dėl žalos atlyginimo ir pareikalavus išduoti liudijimą apie buvusių pareiškėjos darbuotojų valstybinį socialinį draudimą, siekiant nuslėpti aptariamą verslo perkėlimą ir tyčinį pareiškėjos bankrotą, buvo nutrauktos darbo sutartys su UAB „Jobera“ darbuotojais, prieš bankrotą dirbusiais BUAB „Drokita“. Be to, įmonėje buvo pažeista atsiskaitymų tvarka, kadangi buvusiems įmonės darbuotojams pateikus vykdomuosius dokumentus antstoliams, M. K. atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais išimtinai iš kasos su kitais buvusiais darbuotojais, kuriems mokėjimai buvo pradelsti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi BUAB „Drokita“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs požymių, įtvirtintų Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte, ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos, egzistavimą.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė BUAB ,,Drokita“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2014 metų įmonės balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 24 225 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, taigi įmonės balanso duomenimis įmonės skoliniai įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę įmonės turto. Įmonės turtą sudarė – trumpalaikis turtas. Pareiškimą dėl bankroto bylos pateikė VSDFV Vilniaus skyrius. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, jog nuo pat veiklos pradžios, t. y. 2014 metų, vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, o nuo 2015 metų apskritai nustojo dengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Buvęs įmonės vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą, tačiau jokių veiksmų jį eliminuoti nesiėmė. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bendrovė jau 2014 metais buvo nemoki ir tuometiniam įmonės vadovui jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą, tačiau jis to nepadarė. Buvęs vadovas turėjęs pareigą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. UAB „Jobera“ dirba tie patys darbuotojai kaip ir BUAB „Drokita“ (buvusi UAB ,,Jobera LT“). BUAB „Jobera LT“ buvo darbinami ir darbuotojai, kurių darbinė funkcija – statybiniai ir kiti pagalbiniai darbai, krovos darbai rankomis, daugiabučių namų aplinkos, sandėliukų tvarkymas. Aplinkybė, jog UAB „Jobera LT“ dirbo darbuotojai, kurių darbinė funkcija – statybiniai ir kiti pagalbiniai darbai, krovos darbai rankomis, daugiabučių namų aplinkos, sandėliukų tvarkymas, vėl patvirtina, kad UAB „Jobera LT“ veikla perkelta į UAB „Jobera“. UAB „Jobera“ užsiima identiška veikla kaip ir BUAB „Jobera LT“ – personalo paieškos, įdarbinimo veikla. Iš pateiktų sutarčiųmatyti, kad užsakovas (klientas) sutartimi užsako, o vykdytojas UAB ,,Jobera“, j. a. k. 303357989, įsipareigoja atlikti 2.1 punkte nurodytų pareigybių darbuotojų ekspress paiešką ir atranką (1.1 punktas). Iš teikiamų ir byloje esančių duomenų matyti, jog BUAB „Jobera LT“ sutartyse su klientais vykdytojas klaidingai vadinamas UAB „Jobera“, nes sutartyse su klientais nurodomas UAB „Jobera“ pavadinimas, o rekvizitai buvusios UAB „Jobera LT“. Vėliau, kuomet UAB „Jobera LT“ veiklos nebevykdė ir šiai buvo paliktos vien skolos kreditoriams, identiškas sutartis, kurių objektas analogiškas BUAB „Jobera LT“ – ekspress/pilnoji darbuotojų paieška ir atranka, sutarties 1.1 punktai – sudarinėjo UAB „Jobera“. Taigi jau vien ši aplinkybė, jog BUAB ,,Jobera LT“ sudarinėjo identiškas sutartis, kurias BUAB ,,Jobera LT“ nebevykdant veiklos sudarinėjo UAB ,,Jobera“, patvirtina bendrovių veiklos tapatumą – personalo paiešką ir atranką. Menkavertis skirtumas tarp BUAB „Jobera LT“ vykdytos veiklos (darbuotojų paieška, atranka, laikinasis įdarbinimas) ir UAB „Jobera“ vykdomos veiklos (darbuotojų paieška, atranka) yra tik toks, kad tarp darbuotojo ir UAB „Jobera LT“ kartais susiklostydavo darbo santykiai (darbuotojas būdavo laikinai įdarbinamas UAB „Jobera LT“), o tarp UAB „Jobera“ ir darbuotojo darbo santykiai nesusiklosto. Tuo tarpu UAB ,,Jobera LT“, suradusi darbuotoją, taip pat ne visuomet įdarbindavo jį UAB ,,Jobera LT“, t. y. jos paslaugos apimdavo išimtinai personalo paiešką ir atranką, kaip ir UAB ,,Jobera“ veikloje. Aplinkybių, jog UAB „Jobera“ veikia tuo pačiu adresu, kaip ir UAB „Jobera LT“, taip pat kad UAB „Jobera“ naudojasi ta pačia svetaine, kaip ir naudojosi UAB „Jobera LT“, suinteresuoti asmenys iš esmės net neneigia ir šios aplinkybės yra akivaizdžios, tik šias aplinkybes nurodo „nereikšmingomis verslo perkėlime“. Tokie suinteresuotų asmenų argumentai vertintini kritiškai. BUAB „Jobera LT“ iki 2016 m. vasario 3 d. naudojo logotipą „Jobera“, vėliau minėtą logotipą pradėjo naudoti UAB „Jobera“, kuri nuo jos įsteigimo veikia iki šiol minėtu logotipu remiantis 2015 m. spalio mėn. 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2015-10-01-1, UAB ,,Jobera LT“, atstovaujama buvusio direktoriaus M. K., ir UAB ,,Emvald“ sudarė sutartį, kurios objektas: Vykdytojas įsipareigoja atlikti šias paslaugas (1.1 punktas): internetinės svetainės sukūrimas www.jobera.lt; internetinės svetainės administravimas 3 mėn.; internetinės svetainės naudojimusi apmokymas prisijungus kaip admin; UAB ,,Jobera LT“ reklamavimas 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Taigi būtent UAB ,,Jobera LT“ užsakė internetinę svetainę www.jobera.lt. Domeną www.jobera.lt ir dabar toliau naudoja UAB ,,Jobera“. Šias aplinkybes patvirtina pridedama http://www.jobera.lt/kontaktai-darbinimo-agenturos/ informacija, iš kurios matyti, kad internetinės svetainės kontaktuose nurodoma darbuotojų paieškos ir atrankos paslaugos teikėja yra UAB ,,Jobera“. Visose sutartyse, kontaktuose, rekvizituose nurodomas BUAB „Jobera LT“ elektroninis paštas info@jobera.lt iki šiol naudojamas ir UAB „Jobera“ – įmonėje, į kurią perkeltas UAB „Jobera LT“ verslas ir veikla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nurodyti veiksmai, t. y. įmonės darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „Drokita“ (buvusios UAB ,,Jobera LT“) į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, klientų perėmimas atitinka tyčinio bankroto prezumpciją įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Be to, vykdant atsiskaitymus bendrovėje buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, kadangi įmonės buvusiems darbuotojams pateikus vykdomuosius dokumentus, buvęs įmonės vadovas toliau atsiskaitinėjo su esamais darbuotojais. Nepaisant CK esančio įpareigojimo vykdyti atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais nurodytu eiliškumu, suinteresuotas asmuo M. K., turintis verslo žinių, žinodamas visas gresiančias pasekmes, sistemingai pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Bendrovei esant nemokiai nuo 2014 metų buvo atliekami veiksmai, kuriais buvo siekta patenkinti darbuotojų, daugiausia dirbančių kitų bendrovių naudai, reikalavimus, paneigiant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš UAB ,,Jobera LT“.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė paaiškinimus dėl ginčo esmės, kuriuose, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas tirti aplinkybes, nurodė, jog nenustatė aplinkybių, pagal kurias BUAB ,,Drokita“ bankrotas galėtų būti identifikuotas kaip tyčinis. Prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.

7. Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog BUAB ,,Drokita“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o M. K. tyčiniai veiksmai. Įmonės vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą fondo valdybai ir pareigą kas mėnesį vykdyti prievoles, tačiau jų nevykdė, kaip ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų likviduotas įsiskolinimas arba įmonei laiku inicijuota bankroto byla. Taigi M. K., būdamas nesąžiningu, nevykdė įstatymais jam pavestų reikalavimų.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė paaiškinimus, kuriais prašo pareiškimą dėl BUAB ,,Drokita“ pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad teiginys, jog bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl dokumentų neperdavimo, apskritai nesuvokiami. Pvz., nors yra sudarytas 2017 m. gegužės 12 d. aktas, kuriame nurodoma, kad perduodami kasos dokumentai, padaroma išvada, kad kasos dokumentai neperduodami. Bankroto administratoriui buvo perduoti ir duomenys apie bendrovės sudarytus sandorius (sutartys, 2017 m. gegužės 12 d. aktas), sąskaitos, jų registrai, kiti dokumentai, įskaitant darbuotojų bylas (kurios, vengiant priimti dokumentus, buvo pateiktos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui). Duomenys apie Bendrovės turtą (gautinas sumas ir pinigus bei pinigų ekvivalentus) buvo pateiktos Bendrovės balanse. Byloje turi būti įrodyta ne tik tai, kad perduoti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir priežastinis ryšys – kad dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Bankroto administratorius atitinkamos aplinkybės neįrodinėja, dėl jos visiškai nepasisako, galutinės savo pozicijos teismui nepateikė. Veiklos perkėlimas įmanomas tik esant byloje įrodytoms šioms aplinkybėms: kai naujai įsteigtai bendrovei perleidžiami veikiančios bendrovės turtas, įsipareigojimai, teisės, nebaigtos vykdyti sutartys ir reikalavimo teisės, ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai arba vadovai arba su jais susiję asmenys. Nurodytos aplinkybės byloje nėra įrodytos. Pagrindinė bendrovės veikla buvo laikinojo įdarbinimo veikla. Pagal CK 2.74 straipsnį privatus juridinis asmuo gali vykdyti bet kokią ūkinę komercinę veiklą, todėl aplinkybės dėl veiklos vykdymo nustatinėtinos ne pagal juridinių asmenų įstatus, o pagal įrodymus apie faktiškai vykdytą bedrovės veiklą. Byloje nepateikta jokių susitarimų, sutarčių ar kitų dokumentų, ar įrodymų, liudijančių, kad UAB „Jobera“ buvo perleistas bendrovės turtas, įsipareigojimai, nebaigtos vykdyti sutartys ar reikalavimo teisės. Nesant atitinkamų įrodymų, bendrovės pareiškime dėstomi argumentai dėl tyčinio bankroto prezumpcijos ar veiklos perkėlimo laikytini nepagrįstais. UAB „Jobera“ veikla yra darbuotojų paieška bei atranka bei paslaugų daugiabučių namų savininkų bendrijoms teikimas. UAB ,,Jobera“ neteikia paslaugų fiziniams asmenims įdarbinimo srityje, ir nelaikytina įdarbinimo agentūra. Nei prekės ženklas JOBERA, nei domenas www.jobera.lt niekada nebuvo bendrovės nuosavybe; į bylą nepateikti jokie dokumentai apie atitinkamo turto buvimą bendrovės turto apskaitos dokumentuose. Prekės ženklas Jobera apskritai neegzistuoja, sukurtas logotipas nebuvo perduotas bendrovės nuosavybėn (ATGTĮ 9 str.), o domenas visą laiką buvo suinteresuoto asmens nuosavybė, ir būtent jam buvo išrašomos sąskaitos už domeno registraciją bei elektroninio pašto serverio naudojimą; tiek domenas, tiek elektroninis paštas, tiek ir logotipas nebuvo bendrovės nuosavybe, nei vienas iš šių objektų nebuvo apskaitytas ir bendrovės ilgalaikio turto apskaitoje. M. K. buvo laisvas pasirinkti savo darbo vietą, ir vadovauti vienai ar kelioms bendrovėms, be to, kaip žinoma, jis buvo UAB „Jobera“ steigėju. Nei kaip akcininkas, nei kaip vadovas jis neturi pareigos, kad bet kokią jo sumanytą veiklą vykdytų būtent bendrovė. Kita darbuotoja – A. B. – UAB „Jobera“ ėjo buhalterės pareigas. Jokių specifinių žinių, susijusių su bendrovės veikla, ši darbuotoja iš viso neturėjo. Darbo sutartis buvo sudaryta 2016 m. liepos 12 d., o nutraukta 2016 m. rugsėjo 15 d., darbuotoja UAB „Jobera“ dirbo itin trumpai, todėl tokio pobūdžio ir trukmės darbo teisiniai santykiai negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiu. Darbuotojas P. S. į darbą buvo priimtas antraeilėms pareigoms, kaip ir A. B.. Be to, darbuotojai turi pereiti iš bankrutavusios įmonės į toliau tapačią veiklą vykdančią įmonę. Pats bendrovės administratorius patvirtina, kad nurodyti darbuotojai liko dirbti bendrovėje iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taigi, nėra ir antrosios sąlygos, reikalingos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui, kadangi nėra darbuotojų išėjimo iš bendrovės fakto. Darbo teisiniai santykiai tarp bendrovės ir nurodytų darbuotojų išliko ir po darbo sutarčių su UAB „Jobera“ sudarymo. Per laikotarpį nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovėje dirbo daugiau kaip 100 darbuotojų; 3 darbuotojų darbo sutarčių sudarymas su UAB „Jobera“ iš viso negalėjo lemti bendrovės bankroto, juo labiau kad ir po atitinkamų darbo sutarčių sudarymo bendrovė tęsė veiklą. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Taigi, vien vienos ar kitos faktinės aplinkybės egzistavimas, kuris, teismo nuomone, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Šioje byloje įsipareigojimų kreditoriams vengimas apskritai neįrodinėjamas. Savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemokia, nereiškia tyčinio bankroto. Pareiškėjas, ir pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jo kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų. Pirmenybė turi būti teikiama žalos atlyginimo institutui, o ne tyčinio bankroto faktui, kadangi šie institutai sukelia visiškai skirtingas teisines pasekmes, ir negali būti keičiami tarpusavyje. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia specialaus pobūdžio, ĮBĮ 20 straipsnio 5-8 dalyse įvardintas teisines pasekmes. Esant galimybei dėl atitinkamo pažeidimo kreditorių teises ginti kitu būdu, ypač reglamentuojančiu atitinkamą specialų atvejį (t. y. teikti ieškinį ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu), juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu atitinkamo požymio pagrindu yra perteklinis; asmenų teisės bankroto proceso metu turi būti ginamos tiek, kiek realiai būtina, išlaikant kreditorių ir žalą dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku savo veiksmais galimai sukėlusių asmenų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Delsimas inicijuoti bankroto bylą pareiškėjui galėtų suponuoti atsakomybės taikymą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, tačiau atitinkamas delsimas šiuo atveju nėra tyčinio bankroto požymis.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

12. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

13. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

14. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

Dėl buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesą

15. Bankroto administratorė, grįsdama prašymą dėl BUAB „Drokita“ (buvusios UAB ,,Jobera LT“) bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodo, kad BUAB „Drokita“ nemoki buvo jau 2014 metais, tačiau buvęs įmonės vadovas neinicijavo bankroto proceso.

16. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė veiklą, jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

19. Taigi tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reguliavimą įmonės vadovui nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki, o tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-798/2017).

20. Vienas iš įmonės nemokumo nustatymo kriterijų – įmonės balanso duomenys (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). 2014 metų įmonės balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 24 225 Lt sumą, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 19 188 Lt, taigi, įmonės balanso duomenimis, įmonės skoliniai įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę įmonės turto. Pažymėtina ir tai, kad įmonės turtą sudarė – trumpalaikis turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą dėl bankroto bylos pateikė VSDFV Vilniaus skyrius. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, jog nuo pat veiklos pradžios, t. y. 2014 metų įmonė vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, o nuo 2015 metų apskritai nustojo dengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Taip pat pažymi, kad buvęs įmonės vadovas M. K. žinojo apie įsiskolinimą, tačiau jokių veiksmų jį eliminuoti nesiėmė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BUAB „Drokita“ jau 2014 metais buvo nemoki, taigi tuometiniam įmonės vadovui M. K. jau tada kilo pareiga inicijuoti bankroto procesą, tačiau jis to nepadarė.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog UAB „Drokita“ vadovas, turėjęs pareigą nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, o tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo

22. Pareiškėjas, prašydamas BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu, nurodo, jog suinteresuotas asmuo neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų.

23. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

24. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217/2015).

25. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorė nurodė, kad suinteresuotas asmuo jai neperdavė dalies dokumentų ir turto: bendrovės antspaudo; įstatų; gautų sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo už 2014-2016 m.; išrašytų sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo už 2014-2016 m.; Kasos knygos; avansinės apyskaitos.

27. Teikdamas paaiškinimus, suinteresuotas asmuo pateikė teismui 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo perduoti bendrovės įstatai, kiti steigimo dokumentai ir spaudas, 2017 m. gegužės 12 d. aktą, kartu su kuriuo buvo perduoti bendrovės kasos dokumentai (įskaitant ir avanso apyskaitą, bylos Nr. 133), o kartu su bendrovės pirkimo ir pardavimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis) buvo perduoti ir gautų bei išrašytų sąskaitų registrai. Be to, suinteresuotas asmuo perdavė: kasos knygą; avansines apyskaitas; gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą; išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą.

28. Ir nors savalaikis įmonės kasos duomenų, duomenų apie įmonės sudarytus sandorius, duomenų apie įmonės turtą neperdavimas leidžia daryti prielaidą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai, teismas sprendžia, jog tai, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažįstama savarankišku pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

29. Juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-214-823/2018, yra išaiškinęs, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei teismui faktas, kaip ir faktas dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui, nesant byloje kitų įrodymų, patys savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organai nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo

30. Bankroto administratorė, grįsdama prašymą dėl BUAB ,,Drokita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodo, kad BUAB „Drokita“ veikla buvo perkelta į UAB „Jobera“.

31. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

32. Bankroto administratorė nurodo, kad iš VSDFV informacijos matyti, jog P. S. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 6 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“. M. K. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2017 m. sausio 2 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. liepos 8 d. dirbo UAB „Jobera“. A. B. dirbo BUAB „Drokita“ iki 2016 m. rugsėjo 15 d., o nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Jobera“.

33. Be to, administratorė nurodo, kad suinteresuoto asmens veiksmais, kai BUAB ,,Drokita“ jau buvo nemoki, iš esmės visas bendrovės turtas, veikla, klientai buvo perduoti UAB „Jobera“, bendrovė neatsiskaitinėjo su administratorei žinomais bendrovės kreditoriais, laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, siekė nuslėpti verslo perkėlimo aplinkybes, verslą perkėlė į UAB „Jobera“, o BUAB „Drokita“ buvo paliktos tik skolos. Be to, BUAB „Drokita“ (buvusi UAB ,,Jobera LT“) iki 2016 m. vasario 3 d. naudojo logotipą „Jobera“, vėliau minėtą logotipą pradėjo naudoti UAB „Jobera“, kuri nuo jos įsteigimo veikia iki šiol minėtu logotipu – jobera.lt, bei užsiima identiška veikla kaip BUAB „Drokita“ – personalo paieškos, įdarbinimo ir laikinojo įdarbinimo veikla. Iš 2015 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2015-10-01-1 matyti, kad UAB ,,Jobera LT“ (šiuo metu UAB ,,Drokita“), atstovaujama buvusio direktoriaus M. K., ir UAB ,,Emvald“ sudarė sutartį, kurios objektas – internetinės svetainės sukūrimas www.jobera.lt, internetinės svetainės administravimas 3 mėn., internetinės svetainės naudojimusi apmokymas prisijungus kaip admin, UAB ,,Jobera LT“ reklamavimas 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Taigi būtent UAB ,,Jobera LT“ užsakė internetinę svetainę www.jobera.lt., domeną www.jobera.lt,. Kurį šiuo metu naudoja UAB ,,Jobera“.

34. BUAB „Drokita“ (buvusios UAB ,,Jobera LT“) sutartyse su klientais bendrovė vadinama UAB „Jobera“. Sutartyse su klientais nurodomas UAB „Jobera“ pavadinimas, tačiau nurodomi rekvizitai yra buvusios UAB „Jobera LT“, taigi klientai, sudarydami sutartis, negalėjo suprasti, kuri įmonė iš tiesų teikia paslaugas, o taip pat aplinkybės, kad UAB „Jobera“ ir UAB „Jobera LT“ yra dvi skirtingos įmonės (paslaugų sutartys su UAB „Vitaterma“, UAB „Saulėta energija plius“ ir kt.). Svarbu ir tai, kad sutartyse nurodomas elektroninis paštas info@jobera.lt iki šiol naudojamas ir UAB „Jobera“ – įmonėje, į kurią perkeltas bankrutavusios bendrovės verslas. Naujoje įmonėje UAB „Jobera“ nurodomas net buvęs BUAB „Drokita“ telefono numeris. Bankroto administratorė pažymi, kad 2016 m. sausio 4 d. laikinojo įdarbinimo sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Jobera“ patvirtina verslo perkėlimą.

35. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nurodyti suinteresuoto asmens M. K. veiksmai, t. y. įmonės darbuotojų perėjimas dirbti iš BUAB „Drokita“ į UAB „Jobera“, BUAB „Drokita“ rekvizitų ir kontaktų naudojimas UAB „Jobera“ veikloje, klientų perėmimas, atitinka tyčinio bankroto prezumpciją, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte,ir šios prezumpcijos suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka nepaneigė.

Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo.

36. Bankroto administratorė taip pat nurodo, kad vykdant bendrovės atsiskaitymus buvo pažeista CK 6. 930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, šią aplinkybę grindžia nurodydama, kad įmonės buvusiems darbuotojams pateikus vykdomuosius dokumentus, buvęs įmonės vadovas toliau atsiskaitinėjo su esamais darbuotojais.

37. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

38. Teismo vertinimu, bankroto administratorės nurodomos aplinkybės neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos, kadangi tiek buvę įmonės darbuotojai, tiek esami įmonės darbuotojai pagal ĮBĮ nuostatas patenka į tą pačią kreditorių eilę, t. y. yra pirmos eilės kreditoriai (ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalis).

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai, bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Drokita“ bankrotą tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymu

nutaria:

pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Drokita“ (juridinio asmens kodas 303357989, registracijos adresas: J. Savickio g. 4, Vilnius) bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė