Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išteisintojo E. M. prašymą dėl išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisimo iš valstybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. patikslintas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 38,12 Eur turtinės žalos palikti nenagrinėti, nukentėjusiojo prašymas dėl proceso išlaidų, patirtų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės ir nukentėjusiojo R. S. apeliaciniai skundai atmesti. Taip pat atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 125 Eur – priteisimo iš E. M..

Teisme 2025 m. sausio 2 d. gautas išteisintojo E. M. prašymas dėl išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, priteisimo iš valstybės. Prašyme nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, išteisintasis įgyja teisę reikalauti jam priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Prašyme remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri patvirtina, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-153-574/2024). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas.

Pagal aukštesnės instancijos teismų praktiką, priešingai nei nurodoma prokuratūros atsiliepime, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-29-511/2017, 2AT-6-648/2024, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-251-634/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1S-87-526/2024).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas minėtoje byloje Nr. 2AT-6-648/2024 pažymėjo, kad galimos teisinės situacijos (tai rodo ir šios bylos aplinkybės), kad procesų išlaidų atlyginimo klausimas gali (turi) būti sprendžiamas jau po bylos (administracinio nusižengimo ar baudžiamosios) išnagrinėjimo, svarstant atskirame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad BPK 361 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje pasakyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tokiu atveju teismas turi klausimą nagrinėti vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, klausimus pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas baudžiamojo proceso nuostatas, išaiškino, kad ir nuosprendžio vykdymo stadijoje nuosprendį priėmęs teismas gali priimti sprendimą dėl proceso išlaidų. Tokia praktika formuojama ir kitose aukštesnės instancijos teismų bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-29-511/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-251-634/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1S-87-526/2024).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, gynėjo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalį atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas baudžiamajame procese pateikia advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šioje byloje pateiktas 2022 m. balandžio 22 d. advokato orderis patvirtina, kad E. M. baudžiamajame procese pirmosios instancijos teisme gynė advokatas Eligijus Karbauskas. E. M. pateikė 2024 m. gruodžio 30 d., pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, jog už advokato teisinę pagalbą šiame baudžiamajame procese jis sumokėjo 2420 Eur. Sutiktina su prokuratūros atsiliepime nurodytu argumentu, kad prašyme tik aptakiai nurodyta, jog tai užmokestis advokatui už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 20 val., nedetalizuojant teisinių paslaugų apimties. Tačiau pagal teismų praktiką, net nesant pateiktai detalizuotai pažymai, liudijančiai suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą (Rekomendacijų 8 punktas), teismas gali priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms (gynybai) apmokėti, jeigu jos gali būti pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024).

Nors prokuratūros atsiliepime taip pat nurodoma, jog E. M. prašymas neturėtų būti tenkinamas ir dėl to, jog jis advokatui už teisines paslaugas sumokėjo tik 2024 m. gruodžio 30 d., t. y., jau įsiteisėjus nuosprendžiui, tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje tik nurodoma, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį, tačiau kada šis mokestis privalo būti sumokėtas, nenurodoma. Užmokesčio sumokėjimo terminas nėra nustatytas ir Rekomendacijose. Taigi, advokato užmokestis ir jo apmokėjimo tvarka yra šalių susitarimo reikalas ir sudarydamos teisinių paslaugų sutartį šalys turi galimybę pasirinkti mokėjimo už teisines paslaugas būdus, juos derinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Vadinasi, teisės aktai neįpareigoja, kad už advokato teisines paslaugas būtų apmokama avansu ar iš karto po susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo, o mokėjimas gali būti atliekamas ir vėliau, svarbu tik, kad tokios išlaidos būtų realiai patirtos, t. y. mokėjimas būtų atliktas. Kaip minėta, E. M. pateiktas 2024 m. gruodžio 30 d., pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog už advokato teisinę pagalbą šiame baudžiamajame procese jis sumokėjo 2420 Eur, t. y., išlaidas realiai patyrė.

Sprendžiant dėl patirtų išlaidų pagrįstumo, įvertintina tai, kad baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme užtruko dvejus metus. Išteisintojo gynėjas dalyvavo visuose aštuoniuose vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš viso apie 10 val.). Be abejonių, advokatas turėjo susipažinti su bylos medžiaga, rengtis teisiamiesiems posėdžiams, nes E. M. ginti stojo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tikėtina, kad gynėjo darbo ir laiko sąnaudos šioje byloje galėjo būti 20 valandų.

Įvertinus bylos pobūdį, tai, kad byla išnagrinėta atliekant pilną įrodymų tyrimą ir bylos nepavyko išnagrinėti vieno teisiamojo posėdžio, tikėtinas kaltinamojo gynėjo darbo ir laiko sąnaudas ginant kaltinamojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bylos rezultatą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 9, 10.1.2.,10.12 punktus, teismas daro išvadą, kad šios išteisintojo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, jos nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra aiškiai per didelės, dėl ko E. M. priteistinos iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-69-579/2025).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 361 straipsniu, 440 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintojo E. M. prašymą tenkinti.

Iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka E. M. priteisti 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.