- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-87-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27731-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-21 nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2023-10-12 nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-07 nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-20 nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023-10-21 nutartis ir baudžiamoji byla R. B. nutraukta.
2. Išteisintojo R. B. gynėjas advokatas Eligijus Karbauskas 2024-06-17 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydamas priteisti 4840 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 9 d. nutartimi išteisintojo R. B. gynėjo advokato E. Karbausko prašymą patenkino ir priteisė R. B. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 4840 eurų atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir išteisintojo R. B. gynėjo advokato E. Karbausko prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju R. B., kurio atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-05-07 nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą, ir jo gynėjas advokatas E. Karbauskas pagrįstai turėjo teisę dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau be pagrįstumo ir būtinumo kriterijaus svarbu tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 1S-38-626/2023). CPK 98 straipsnio „Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas“ l dalyje įtvirtinta "Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“. Dėl šios specialios CPK normos imperatyvaus reikalavimo nevykdymo nesutinkama su skundžiamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartyje nurodoma teismų praktika, ,,kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. BPK nenumato imperatyvios nuostatos, jog toks klausimas pagal BPK 361, 362 straipsnius gali būti sprendžiamas tik tada, jeigu prašymas dėl proceso išlaidų buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Tokios išvados negalima daryti ir remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-29-511/2017).“ Prokurorė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nei R. B., nei jį ginantis advokatas E. Karbauskas, I-je instancijoje prašydamas R. B. išteisinti, atstovavimo išlaidų nenurodė ir jų priteisti neprašė, taip pat apeliaciniu ir kasaciniais skundais prašant išteisinti R. B. atstovavimo išlaidų nenurodė ir jų priteisti neprašė. Tik 2024 metų birželio 17 dieną, po 2024-05-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, advokatas E. Karbauskas išrašė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1098143 apie tai, kad R. B. sumokėjo pastarajam 4 840 Eur už gynybą. Šis kvitas kaip Prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2024 metų birželio 17 dieną. Be to, prokurorė pažymi, jog nurodytame advokato prašyme nekonkretizuoti ir išsamiai neaprašyti gynėjo atlikti darbai ir darbo laiko sąnaudos, nepateikta detalizuota pažyma su paslaugų apskaičiavimu, todėl nėra galimybės patikrinti, ar gynėjo darbo sąnaudos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. lR-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmestinas.
6. BPK 106 straipsnio 3 dalyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nurodoma, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus: <...> dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
7. Iš nurodytų teisės normų matyti, jog išteisintasis į turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti įgyja teisę reikalauti teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai buvo priėmę apkaltinamąjį nuosprendį bei jį nepakeistą palikusią nutartį, kuriais R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnį. Tuo tarpu Lietuvos aukščiausiasis teismas panaikino minėtus žemesniųjų teismų nuosprendžius ir nutartį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju būtent tik Lietuvos aukščiausiajam teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį R. B. įgijo teisę prašyti atlyginti jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kuria jis ir pasinaudojo pateikdamas prašymą BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką BPK 361 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje pasakyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tokiu atveju teismas turi klausimą nagrinėti vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, klausimus pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. < .. > (LAT nutartis Nr. 2AT-6-648/2024). Būtent šioje byloje (Nr. 2AT-6-648/2024) kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimos teisinės situacijos (tai rodo ir šios bylos aplinkybės), kad procesų išlaidų atlyginimo klausimas gali (turi) būti sprendžiamas jau po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, svarstant atskirame teismo posėdyje. Kadangi ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, tai reiškia, jog, nesant ANK nustatyto reglamentavimo, bet kokie proceso išlaidų atlyginimo klausimai spręstini vadovaujantis BPK nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad BPK 361 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje pasakyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tokiu atveju teismas turi klausimą nagrinėti vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, klausimus pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas baudžiamojo proceso nuostatas, išaiškino, kad ir nuosprendžio vykdymo stadijoje nuosprendį priėmęs teismas gali priimti sprendimą dėl proceso išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai prokurorės nuomonei, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą dėl R. B. patirtų išlaidų.
9. Be to, prokurorė skunde pateikė abejones ir dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio pagrįstumo, nurodydama, jog teismui pateiktame prašyme nebuvo nurodyta/pateikta teisinių išlaidų detalizacija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais prokurorės skundo argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismui pateiktame prašyme buvo nurodyta/pateikta teisinių išlaidų detalizacija, t. y. R. B. patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos (b. l. 3). Šiame prašyme nurodoma, jog gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konsultacija - 5 val.) sudaro 605 eurus (su PVM); gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (pasirengimas bylos nagrinėjimui, įrodymų rinkimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose -15 val.) sudaro 1815 eurų (su PVM); apeliacinio skundo parengimas ir dalyvavimas bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme sudaro 1210 eurų (su PVM); kasacinio skundo parengimas sudaro1210 eurų (su PVM). Viso 4840 eurų (su PVM) (b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame prašyme pakankamai aiškiai yra nurodytas teisinių paslaugų pobūdis, bei jų kaina (įskaitant ir mokėtinus mokesčius valstybei), o pačių paslaugų atlikimo faktą, bei iš dalies laiko sąnaudas patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš pateikto prašymo, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti sudarė 4 000 eurų plius 840 eurų PVM. Tuo tarpu maksimalus dydis pagal Rekomendacijas būtų nemažesnis kaip 12 598,09 eurų, o su PVM 15 243,69 eurų. Kaip matyti iš pateikto R. B. prašymo jo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti sudaro mažiau nei 1/3 dalį Rekomendacijose nustatyto dydžio. Todėl akivaizdu, kad pagrindo mažinti R. B. sumokėtą advokatui sumą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, Apylinkės teismas vertintino tai, kad byla yra iš trijų tomų, tačiau nėra labai sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, kad gynėjas R. B. gynė viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant visuose teismų instancijose. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, Apylinkės teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Apygardos teismas su tokias Apylinkės teismo argumentais sutinka ir daryti priešingos išvados neturi jokio pagrindo.
10. Apygardos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.