Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

R. B. įpareigotas baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2022-07-15, apie 14 val., (Duomenys neskelbtini), vairuodamas maršrutinį autobusą MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti autobusą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, staigiai stabdė, dėl to nukrisdama nukentėjo autobuso MAN keleivė J. T., jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti) ir 127 p. (<...> Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju prašoma išteisinti R. B., kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo / nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis R. B. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sprendžiant apelianto kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, padaryta nebuvo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

10. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje, šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde neginčija paties įvykio fakto, t. y. kad, autobusui stabdant, salone susižalojo viena iš keleivių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad būtent jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą, teigdamas, jog žalos atsiradimą sąlygojo kito keleivio sąmoningai neatsakingas elgesys, t. y. keleivio taisyklių nesilaikymas (keleivis važiavo nesilaikydamas įsikibęs į turėklus). Nuteistasis teigia laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. neviršijo leistino greičio, autobusą vairavo ir važiavo tokiu greičiu, kurį pasirinko pagal eismo intensyvumą, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad nuteistojo vairuojamos transporto priemonės važiavimo juostoje būtų buvusi kliūtis, kurią jis būtų galėjęs iš anksto numatyti, bet jos nebūtų numatęs. Nuteistasis negalėjo numatyti, kad kitas vairuotojas sankryžą kirs degant raudonam šviesoforo signalui. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

12. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 18 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. B. neviršijo leistino greičio, autobusą vairavo ir važiavo tokiu greičiu, kurį pasirinko pagal eismo intensyvumą. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius tiesioginės įtakos veikai, dėl kurios apeliantas yra pripažintas kaltu. Pastebėtina, kad ši aplinkybė nuteistajam inkriminuota nebuvo. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. B., vairuodamas autobusą, važiavo ne viršydamas leistiną greitį, o nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti autobusą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, vairuojamos transporto priemonės saugiai sustabdyti nesugebėjo, t. y. dėl staigaus stabdymo nukrisdama nukentėjo autobuso keleivė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ginčijo paties įvykio faktą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis nepamena, negali garantuoti, ar dirbo 2022-07-15 su autobusu MAN valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ maršrute, nes nežiūrėjo darbo grafiko. Bet jeigu jau taip yra parašyta pranešime, gali būti, kad jis dirbo. Neatsimena, kad tą dieną apie 14.00 val. būtų staigiau stabdęs (Duomenys neskelbtini) netoli „(Duomenys neskelbtini)“ prekybos centro ar „(Duomenys neskelbtini)“ stotelės. Taip pat neatsimena, kad prie jo būtų priėję keleiviai (moteris ar vyras) ir būtų prašę išleisti, nes susižalojo autobuse. Daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti. (b. l. 135). R. B. apklausiamas teisme nurodė, kad tą dieną kaip įprastai važiavo (vairavo) (duomenys neskelbtini) maršrutu pagal grafiką nuo (Duomenys neskelbtini). Maršrute buvo numatytas ir važiavimas (Duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios nepamena, nes daug žmonių važiuoja autobusu kiekvieną dieną. Iš kabinos turi galimybę matyti keleivius, kiek aprėpia veidrodis. Nepamena, kad tą dieną kažkas iš keleivių būtų nugriuvęs. Nepamena tokio dalyko, kad kažkas iš keleivių būtų prašęs sustabdyti autobusą ar iškviesti pagalbą. Kabina nėra užtverta, keleiviai gali laisvai prieiti prie vairuotojo. Autobuse yra įrengta keleivius filmuojanti technika. Jeigu būtų žinojęs, kad yra susižalojusių žmonių, būtų sustojęs ir iškvietęs policiją, greitąją medicinos pagalbą. Ir tik apeliaciniame skunde nuteistasis iškėlė versiją, kad staiga stabdyti autobusą jis turėjo, kadangi kitas vairuotojas sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui.

14. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad susipažinus su R. B. apeliaciniu skundu, matyti, jog nuteistasis su nedideliais struktūriniais pakeitimais, bet iš esmės net išlaikydamas stilių ir sintaksę, skunde tiesiog perrašė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties Nr. 2K-7-1-693/2018 argumentus ir savo gynybą priderino prie minėtoje LAT nutartyje analizuojamos faktinės situacijos. Nuteistojo nurodoma aplinkybė apie kitą vairuotoją, kuris neva kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, atsiranda tik apeliaciniame skunde, iki tol R. B. tvirtino, kad nepamena, jog tą dieną būtų staigiau stabdęs ir negalėjo įvardinti jokios staigaus stabdymo priežasties. Akivaizdu, kad nuteistasis keičia versiją, priklausomai nuo surenkamų įrodymų ir tyrimo krypties, o teismu paneigus vieną jo versiją (pvz. pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad šioje byloje faktinės aplinkybės iš esmės (ratio decidendi) skiriasi nuo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-7-693/2018 analizuotos kazuso situacijos), apeliaciniame skunde iškeliama versija apie tai, kad į sankryžą įvažiavo kitas automobilis, privertęs nuteistąjį staiga stabdyti autobusą. Ši situacija apeliaciniame skunde aprašoma itin lakoniškai, nenurodomi jokios konkrečios įvykio detalės, tokios, kaip – automobilio važiavimo kryptis, greitis, modelis, ar spalva, o tai leidžia abejoti situacijos realumu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo R. B. darbdavys UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu nepateikė autobuse „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto vaizdo registratoriaus įrašų, o 2022 m. rugpjūčio 8 d. atlikus vaizdo įrašymo įrangos poėmį ir atlikus jo tyrimą, nustatyta, kad įrenginys nuo 2022 m. balandžio 3 d. neveikė (t. 1, b. l. 34, 43-45, 51-53). Bylos tyrimo metu nuteistojo versija, kad į sankryžą įvažiavo kitas automobilis, privertęs R. B. staiga stabdyti, nebuvo patvirtinta jokiais kitais duomenimis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde nurodoma pavojinga situacija (kliūtis, dėl kurios reikėjo stabdyti) nebūtų susidariusi, jei autobuso vairuotojas, laikydamasis minėtų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, būtų važiavęs saugiu greičiu, leidžiančiu jam laiku sureaguoti į kliūtį, taip pat sulėtinęs greitį, artėdamas prie sankryžos. Tuo tarpu vairuotojas stabdė staiga, nors turėjo visas galimybes stabdyti iš lėto (palengva).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B., vairuodamas autobusą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. į tai, kad važiuodamas ties sankryža privalo sulėtinti greitį ar sustoti atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, jeigu būtų elgęsis atsargiai, ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti ir būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį, jis to nepadarė ir , iškilus grėsmei eismo saugumui, staigiai vairuojamą autobusą stabdė, dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18, 127 punktų reikalavimus, ir būtent dėl šių nuteistojo veiksmų atsirado BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. T. sveikata. Būtent nuteistojo veiksmai yra kilusių padarinių būtinoji sąlyga, t. y. tarp R. B. veiksmų ir autobuso keleivei padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys ir R. B. jam inkriminuojamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

16. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi liudytojų S. J. T., A. G., E. Č., E. Š. parodymais, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje ir patvirtina, jog kaltinamojo vairuoto autobuso stabdymas buvo staigus ir netikėtas autobuso keleiviams. Taip pat rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie patvirtina, kad įvykio dieną ji vyko „(duomenys neskelbtini)“ maršrutiniu autobusu, kuriame buvo daug žmonių, ji stovėjo įsikibusi, nes autobusas buvo pilnas žmonių, ties „(Duomenys neskelbtini)“ autobusas staigiai stabdė, dėl to ji neišsilaikė, griuvo, dėl griuvimo jai padarytas nesunkus sužalojimas. Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertas R. P. konstatavo, jog J. T. padarytas kairio žąstikaulio chirurginio kaklo lūžimas. Sužalojimas patirtas eismo įvykio metu 2022-07-15. Sužalojimas patirtas stabdant transporto priemonę, dėl pagreičių jai griūnant ir atsitrenkiant į automobilio salono vidaus bei apdailos detales, patirtas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 85–86). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus ir išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas. Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

18. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta, nes iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. J. T. nenurodė, kad „< .. > ties „(Duomenys neskelbtini)“ autobusas staigiai stabdė dėl ko ji neišsilaikė ir griuvo, o dėl griuvimo jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas“. Priešingai, J. T. ir S. J. T. nurodė, kad autobusas staiga stabdė prie „(Duomenys neskelbtini)“, o ne prie „(Duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. T. ir S. J. T. nuo pradžių nuosekliai nurodė, kad išlipo stotelėje prie „(Duomenys neskelbtini)“, tai patvirtino liudytojai A. G., E. Š. (apklausos ikiteisminio tyrimo metu), patvirtino visas įvykio aplinkybes, iš karto po įvykio S. J. T. prašė autobuso vairuotojo sustoti, pastarasis nesustojo, todėl jie išlipo stotelėje prie „(Duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde teigiama, kad keleiviai buvo „sulindę“ į mobiliuosius telefonus, todėl nesilaikė ir užgriuvo ant nukentėjusiosios ir ją sužalojo. Liudytoja E. Č. aiškiai nurodė, kad autobusas staiga stabdė dėl kito automobilio sukeltos kliūties. Kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad liudytoja E. Č. nurodė, kad prie šviesoforo autobuso vairuotojas staigiai sustabdė autobusą, tačiau jokių komentarų, dėl ko vairuotas staigiai stabdė, ji negirdėjo. Minėta liudytoja nenurodė, kad vairuotojas buvo priverstas staigiai sustabdyti autobusą būtent dėl kito automobilio vairuotojo kaltės.

19. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami įrodymai, o ikiteisminis tyrimas apsiribojo tik kelių liudytojų nustatymu ir faktu, kad pagal darbo grafiką R. B. vairavo maršrutinį autobusą, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, iš ligoninės gavusi pranešimą, policija pradėjo tyrimą, rinko duomenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo išreikalautas autobuso vaizdo įrašas, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrint vaizdo kamerų įrašymo įrenginį „Hikvision“, modelis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojant programinę įrangą „(Duomenys neskelbtini)“ nerasta išsaugotų 2022-07-15 vaizdo įrašų (b. l. 51–53). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad bylą tiriančių institucijų pareigūnai surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi pats apeliantas, neduoda pagrindo išvadai, jog jie bylos duomenis vertino neobjektyviai, tendencingai ar tyrimo metu nerinko įrodymų ir priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

20. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kurie kartu su liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis sudaro nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą dėl R. B. kaltės jam atlikus inkriminuotus veiksmus, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo R. B. kaltė, įvykdžius jo apeliaciniame skunde ginčijamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų nebuvimo laikytini nepagrįstais ir yra atmestini. Pažymėtina, kad kaltė yra įrodyta išsamiai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti R. B. apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nagrinėjamu atveju in dubio pro reo principas nebuvo pažeistas.

21. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės prašoma nuteistąjį A. P. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

22. Nuteistajam R. B. bausmė individualizuota tinkamai, proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. Tiek veikos pavojingumas, tiek kaltės forma, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kaltininko asmenybė (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas), įvertintos tinkamai. Nuteistajam skirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis nustatytas, mažesnis nei šios bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos manymu, atgrasys jį nuo panašaus nusikalstamo elgesio ateityje ir tinkamai jį nubaus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatymų nustatyto pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-20 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23. Tačiau ištaisoma nuosprendžio įžanginėje dalyje padaryta klaida. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje kaltinamasis yra R. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-20 nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta, kad teisiamajame posėdyje dalyvaujant kaltinamajam A. M.. Šio apsirikimo ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio - nurodant, kad dalyvaujant kaltinamajam R. B., o ne A. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad dalyvaujant kaltinamajam R. B., o ne A. M..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.