Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažįsta. Tą dieną, kaip įprastai, važiavo (vairavo) 6-tu maršrutu pagal grafiką nuo Mogiliovo iki Melnragės g. Maršrutas buvo ir važiavimas Taikos pr. Nukentėjusiosios nepamena, nes daug žmonių važiuoja autobusu per dieną. Iš kabinos turi galimybę matyti keleivius, kiek aprėpia veidrodis. Tą dieną nepamena, kad kažkas iš keleivių nugriūtų. Nepamenu tokio dalyko, kad kažkas iš keleivių būtų prašęs sustabdyti autobusą ar iškviesti pagalbą. Kabina nėra užtverta gali keleiviai laisvai prieiti prie manęs. Autobuse yra įrengta keleivius filmuojanti technika. Ar tą dieną buvo fiksuojami keleiviai, negali atsakyti į šitą klausimą. Autobuse yra ekranas (monitorius), tačiau jis yra labai mažas ir per jį sunku matyti vairuojant autobusą. Į monitorių didžiausias dėmesys yra skiriamas, kai autobusas yra sustojęs ir kai žmonės išlipa ar įlipa į autobusą, kai durys užsidaro, pradėjus važiuoti, dėmesys yra į kelią, į eismą. 6-as maršrutas nėra iš lengvųjų, vasarą daug žmonių važiuoja į Melnragę, daug žmonių važiuoja į „Akropolį“, tame maršrute daug probleminių vietų. Kadangi autobusas turi savo „A“ juostą, bet į tą „A“ juostą daug įsuka transporto, kirsdami „A“ juostą. Todėl šitas maršrutas Taikos prospekte yra reikalaujantis daug dėmesio ir sudėtingas. Detalizuojant tą atkarpą, kurioje galimai galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, Taikos prospekte yra bent keturi įvažiavimai nuo Baltijos pr. iki Kauno g. į „Akropolį“, ir visi šitie įvažiavimai yra kertami per "A"„ juostą, tai tuose vietose susidaro situacijos kurios būna probleminės, ten reikia važiuoti ypatingai atsargiai. Viršyti leistiną greitį yra tiesiog neįmanoma. „A“ juostoje yra daug šalutinių įvažiavimų ir išvažiavimų, todėl vairuotojai dažnai kerta tą „A“ juostą, net nesusimąstydami, kad važiuoja sunkus autobusas su keleiviais, bėga žmonės ne per perėją. Tokių mano minimų atvejų yra kiekvieną dieną, kada reikia autobusą sustabdyti ar nuimti koją nuo greičio pedalo, kad autobusas kažkiek sulėtėtų. Jeigu būtų žinojęs, kad yra susižaloję žmonės, būtų sustojęs ir iškvietęs policiją, greitąją medicinos pagalbą.

Nukentėjusioji J. T. parodė, kad atsimena vairuotoją, jį atpažįsta, daug kartų nėra mačiusi, nes nekreipdavo į vairuotoją dėmesio. Įvykis buvo 2022 m. liepos 15 d., vyko kažkokia šventė, buvo daug žmonių, susiruošė su vyru važiuoti į mišką pasivaikščioti. Gerai pamena, kad ties „Akropoliu“, kada autobusas sustojo, įlipo kontrolė tikrino mūsų važiavimo bilietus. Kontrolei išlipus, važiavo toliau, autobuse buvo daug žmonių, ji stovėjo toje vietoje, kur yra invalidams su vežimėliais, ir laikėsi žemai, staigus stabdymas ir ją tiesiog išmetė, ant jos dar kažkas krito ir jai iš karto pasidarė negera, galvojo, kad jai išniro petys. Negali prisiminti, kurioje vietoje įvyko staigus stabdymas. Nukrito todėl, kad ant jos dar krito žmonių. Autobuse važiavo kartu su vyru, jis stovėjo šalia jos, laikėsi irgi įsikibęs, tačiau ir jis griuvo. Vyras kelis kartus ėjo paprašyti vairuotojo, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Galėjo vairuotojas ir nematyti, kaip ji nugriuvo, galėjo jam užstoti kiti keleiviai. Bet vairuotojas turėtų prisiminti, kaip jos vyras kelis kartus ėjo prie jo prašyti iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ar be jos dar kas iš kitų keleivių susižalojo, ji negali pasakyti. Vairuotojas sustojo tik Sausio 15-osios sustojime. Jai buvo padaryta kairės rankos žasto kaulo lūžis. Negali atsakyti, ar būtų atsilaikiusi ir nenugriuvusi, jeigu į ją nebūtų atsitrenkęs kitas žmogus. Važiuojant buvo tik vienas staigus stabdymas. Mano, kad vairuotojas taip staiga nestabdytų, jeigu jam nebūtų buvusi kliūtis.

Liudytojas S. J. T. parodė, kad 2022-07-15 Klaipėdoje jis su žmona J. T. įlipo į 6 maršruto autobusą. Važiuojant Baltijos prospekte, įlipo kontrolė. Jis su žmona autobuse stovėjo ties viduriu, autobusas buvo pilnas žmonių. Įvyko staigus stabdymas, kad net jis laikydamasis neišsilaikė, visi žmonės sugriuvo vienas ant kito. Žmona irgi nugriuvo, tik ji nugriuvo skaudžiai, susižalojo ranką. Įvykis įvyko po kontrolės išlipimo ir toliau važiuojant autobusui. Nuo nukritimo iki išlipimo, kiek pamena, buvo autobusas sustojęs dar vienoje stotelėje. Išlipo sustojime dalis žmonių, atsirado sėdima vieta, žmona prisėdo. Jis vairuotojui sakė, kad žmonai blogai, reikia pagalbos, tačiau vairuotojas nereagavo. Prie vairuotojo buvo priėjęs du kartus. Negali tiksliai atsakyti, ką vairuotojas atsakė, kai jis prašė sustoti. Stabdymas buvo atkarpoje nuo Kauno iki Paryžiaus Komunos g. Jis su žmona stovėjome vienodu atstumu nuo vairuotojo, vienas priešais kitą, lygiagrečiai. Kiek matė, autobuse keleiviai laikėsi įsikibę. Nežino, kodėl autobuso vairuotojas staigiai stabdė, gal dėl to, kad kažkas užlindo. Iš jo stovėjimo vietos vairuotojo nesimatė, neturėjo galimybės stebėti vairuotojo ir kelio.

Liudytoja A. G. parodė, kad įvykis buvo 2022 m. liepos 15 d., apie 14 val., važiavo iš pietinės miesto dalies 6 maršruto autobusu, buvo daug žmonių. Kai privažiavo sankryžą iš Dubysos gatvės, neprivažiavus prekybos centro „Akropolis“, autobuso vairuotas staiga sustabdė autobusą, dauguma žmonių, kurie stovėjo, nukrito ant grindų. Ji sėdėjo autobuso viduryje, ant pakylos, buvo įsikibusi į turėklą, bet net ir ji galėjo nukristi žemyn galva. Buvo keletas moterų, kurios susižalojo. Po to matė, kaip vyras kėlė moterį, laikė ją už kairės rankos, o moteris dejavo. Nematė, kas užkrito ant moters. Prieš griuvimo moters ir paties griuvimo nematė. Į moterį dėmesį atkreipė tik po to, kai ją kėlė vyras. Moters vyras priėjo prie vairuotojo, trumpai kažką pasakė ir grįžo. Vairuotojas iš savo kabinos neišėjo, nė vieno žmogaus neatsiprašė ir nepaklausė, ar reikia kam pagalbos. Vyras su moterimi išlipo iš autobuso prie prekybos centro „Avitelos“ stotelėje. Gerai pamena, kad staigus autobuso vairuotojo stabdymas vyko prieš prekybos centrą „Akropolis“. Nugriuvusiai moteriai padėjo vyras, ją pasodino, ramino, ėjo prie vairuotojo, ką pasakė vairuotojui nežinau, negirdėjo. Autobusas važiavo pakankamai greitai, ir staiga stabdė, po to vėl pradėjo važiuoti. Dėl ko vairuotojas staiga sustabdė autobusą, nematė. Kai išlipo iš autobuso, vairuotoją įsidėmėjo, nes išlipdama į jį pasižiūrėjo, užsirašė įvykio laiką, autobuso numerį, nes galvojo, jog reikės paliudyti dėl moters traumos.

Elektroniniu paštu A. G. pateikė duomenis, jog įvykis buvo liepos 15 d. tarp 14-15 val. Autobuso maršruto Nr. 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 97).

Liudytoja E. Č. parodė, kad tai galėjo būti 2022 m. liepos mėnuo, vidurdienis, kiek valandų buvo nepamenu, vairuotojo neįsidėmėjo. Važiavo autobusu nuo „Eglės“ turgaus į prekybos centrą „Akropolis“, prie šviesoforo autobuso vairuotojas staigiai sustabdė autobusą, jam pasimaišė lyg automobilis, tamsios spalvos. Jokių komentarų, dėl ko vairuotas staigiai stabdė, ji negirdėjo. Ji autobuse stovėjo prie lango, įsikibusi, autobuso viduryje. Autobuse buvo daug žmonių ir iš jų dauguma nugriuvo, ji nenugriuvo. Ji stovėjo autobuso važiavimo kryptimi ir iš kairės autobuso pusės pamatė automobilį. Autobusas buvo stabdomas iškilus kliūčiai eisme.

Liudytojas E. Š. parodė, kad įvykis buvo 2022 m. liepos mėnesį, vidurdienį. jis važiavo maršrutiniu autobusu, prie „Akropolio“ autobusas staigiai stabdė. Po stabdymo daug žmonių krito ant žemės. Moterį, kuri laikėsi su ranka užsiėmusi šoną, pamatė tik tada, kai prekybos centro „Akropolis“ stotelėje išlipo daugiau žmonių. Iki įvykio nematė tos moters. Autobusas važiavo pakankamai greitai, nes vaizdas keitėsi už lango ir buvo toks pojūtis. Kiek yra anksčiau važiavęs su autobusais, tai šitas autobuso vairuotojas važiavo greičiau. Buvo komentarų, kad autobusas per greitai važiuoja. Ar kiti žmonės laikėsi autobuse, nematė, neatkreipė dėmesio, kadangi prie jo stovėjo žmonių, tai jie užstojo regėjimo plotą.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertas R. P. konstatavo, jog J. T. padarytas kairio žąstikaulio chirurginio kaklo lūžimas. Sužalojimas patirtas eismo įvykio metu 2022-07-15. Sužalojimas patirtas stabdant transporto priemonę ir pagreičių poveikyje griūnant bei atsitrenkiant į automobilio salono vidaus bei apdailos detales, patirtas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 85-86).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint vaizdo kamerų įrašymo įrenginį "Hikvision, modelis DS-7104HWI-SH, S/N:50532894, panaudojant programinę įrangą LocalPlayback, nerasta išsaugotų 2022-07-15 vaizdo įrašų (b. l. 51-53).

2022-07-27 UAB "(duomenys neskelbtini)" pranešė, kad 2022-07-15, nuo 14 iki 14.40 val. "6" maršruto autobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. (b. l. 30).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Labai svarbus šioje nagrinėjamoje byloje ir kaltės klausimas R. B. kaltumui nustatyti. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 str. 8 d.), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis neigia kaltę, teigia, kad tokio įvykio jis neprisimena, jokių faktinių aplinkybių, susijusių su kaltinimu, nenurodo. Nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. ji vyko maršrutiniu autobusu, kuriame buvo daug žmonių, ji stovėjo įsikibusi, nes autobusas buvo pilnas žmonių, ties „Akropoliu“ autobusas staigiai stabdė, dėl ko ji neišsilaikė, griuvo, dėl griuvimo jai padarytas nesunkus sužalojimas. Tokias aplinkybes, kad autobuso vairuotojas staigiai stabdė, iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai S. J. T., A. G., E. Č., E. Š..

R. B. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti) ir 127 p. ( <...> Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Taigi byloje, remiantis pateiktų duomenų visuma, yra įrodyta, jog kaltinamojo vairuoto autobuso stabdymas buvo staigus ir netikėtas autobuso keleiviams. Kad stabdymas buvo staigus ir netikėtas, o autobuse dėl stabdymo nugriuvo daug keleivių, patvirtino liudytojų S. J. T., A. G., E. Č., E. Š. parodymai.

Nors byloje nėra kaltinimo, jog kaltinamasis vairavo autobusą viršydamas leistiną greitį, tokio kaltinimo nagrinėjamu atveju nėra, tačiau KET 127 punktas numato vairuotojui pasirinkti tokį važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, kitas KET 18 punktas numato, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Kaltinamasis, kaip minėta, gindamasis nuo kaltinimo, neįvardijo jokių priežasčių, galėjusių būti staigaus stabdymo pasekmėmis, tačiau jis parodė, kad tame maršrute Nr. 6 Taikos prospekte yra daug probleminių vietų, todėl reikalauja daug dėmesio ir yra sudėtingas, nuo Baltijos pr. iki Kauno g. yra bent keturi įvažiavimai į „Akropolį“ ir visi jie yra kertami per "A" juostą, vairuotojai dažnai kerta tą „A“ juostą, net nesusimąstydami, kad važiuoja sunkus autobusas su keleiviais, bėga žmonės ne per perėją, todėl ten reikia važiuoti ypatingai atsargiai.

Būtina pažymėti ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Ši įstatymo nuostata yra itin aktuali, kai kalbama apie vairuotojus, kurie veža keleivius ir kuriems kyla pareiga užtikrinti keleivių saugumą kelionės metu, įskaitant ir tokią aplinkybę, kad keleiviai gali būti vežami jiems stovint, autobusas yra didelių gabaritų, važiuojama intensyvaus eismo miesto gatvėje. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek gynybos pateikta žemėlapio nuotrauka rodo, kad aptariamas kelio ruožas yra sudėtingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kelias viena kryptimi yra net keturių juostų, o pats eismas intensyvus. Be to, kaltinamasis, kaip pats nurodo, puikiai žinodamas maršrutą, kuriuo važiavo eismo įvykio dieną, kadangi yra autobuso vairuotojas, būdamas pakankamai protingas, atidus ir rūpestingumas, turėjo pasirinkti tokį saugų greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kad prieš staigų stabdymą autobuso vairuotojas važiavo greitai, nurodo liudytojas E. Š.. Jis turi važiavimo maršrutiniais autobusais patirtį tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose, taip pat jis girdėjo kitų keleivių komentarus, jog autobusas per greitai važiuoja. A. G. taip pat parodė, kad autobusas važiavo pakankamai greitai.

Liudytojas S. J. T. parodė, kad po staigaus stabdymo ir keleivių nugriuvimo jis kreipėsi į vairuotoją pagalbos, kad žmonai blogai, tačiau vairuotojas nereagavo, nors prie vairuotojo priėjęs buvo du kartus. Šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji. Nors nukentėjusioji ir minėtas liudytojas yra sutuoktiniai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių liudytojų parodymais. Kad po staigaus stabdymo į vairuotoją kreipėsi nukentėjusiosios vyras, patvirtino ir liudytojai A. G.. Kaltinamasis tokių parodymų nepatvirtino, teigia, kad tokių aplinkybių neatsimena. Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja, jokio išankstinio suinteresuotumo byloje nefiksuota, todėl nėra pagrindo netikėti, jog autobuso vairuotojas ignoravo S. J. T. kreipimąsi dėl pagalbos.

Sutiktina su teiginiais, kad bylos yra panašios. Tiek šiuo nagrinėjamu atveju, tiek gynybos nurodytoje kasacinėje nutartyje susidarė labai panaši eismo situacija, kai vienu ir tuo pačiu metu, tačiau skirtingose aplinkose – autobuso išorėje ir autobuso viduje – įvyko šie įvykiai. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-1-693/2018 nurodyta, jog I. autobuso išorėje – 1) per keturių eismo juostų gatvės nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, skiriamą žaliosios vejos juosta, eina pėsčiasis; 2) autobuso vairuotojas, pamatęs, kad ta pačia kryptimi važiavęs ir autobusą aplenkęs kitas automobilis prie perėjos sustoja, taip pat pradeda stabdyti autobusą, prie šios perėjos sustoja ir pėsčiasis baigia (greitai) pereiti (perbėgti) pėsčiųjų perėją; II. autobuso viduje – 3) viena iš autobuso keleivių, rankose laikydama savo daiktus ir nesilaikydama už laikiklių (turėklų), stojasi iš savo sėdimos vietos; ir 4) autobusą staiga stabdant minėtomis aplinkybėmis, nuo stabdymo inercijos autobuso salone ši keleivė krenta.

Tuo tarpu kaltinamojo R. B. atveju ratio decidendi yra skirtingos. Visų pirma, nukentėjusioji nepažeidė keleivių vežimo taisyklių ir laikėsi už turėklų. Antra, tarp nukentėjusios veiksmų ir pasekmių egzistuoja papildoma faktinė aplinkybė, jog nukentėjusioji laikėsi įsikibusi, o griuvimą lėmė ne tik staigus stabdymas, bet ir papildomas veiksnys autobuso viduje – į ją trenkėsi kitas keleivis, kuris galimai nesilaikė už turėklų ir tokiu būdu pažeidė keleivių vežimo taisykles. Trečia, šiuo atveju pasirinktas gynybos būdas akcentuoja didelį kitų stovinčių keleivių (tariamai nesilaikiusių į turėklus) neatsargumą, tuo tarpu minimoje kasacinėje nutartyje paneigiamas teiginys, jog tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios didelis neatsargumas ir būtent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga.

Visgi, šiuo atveju gynybos keliama versija, jog griuvimas yra kitų keleivių pažeistų taisyklių pasekmė, atmestina. Keliamos abejonės, jog keleivis, galėjęs nugriauti nukentėjusiąją, nesilaikė už turėklų, kad autobuse buvo daug jaunimo, kurie savo dėmesį buvo nukreipę į mobiliuosius telefonus, nesilaikė į turėklus. Tokių byloje aplinkybių nenustatyta. Priešingai, bylos ištirti įrodymai patvirtina, kad stabdymas, kaip minėta, buvo staigus ir netikėtas. Nukentėjusioji parodė, kad staigaus stabdymo metu, ji kontaktavo su kitu keleiviu staigaus stabdymo metu, tačiau ji taip pat nurodė, kad negali atsakyti, ar būtų atsilaikiusi ir nenugriuvusi, jeigu į ją nebūtų niekas kitas atsitrenkęs.