Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi išteisintojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas išteisintojo M. K. prašymas iš valstybės priteisti proceso išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-966/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu M. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d.

2. Išteisintasis M. K. 2023 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą proceso išlaidomis pripažinti 3 630 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui, dalyvavusiam baudžiamojoje byloje kaip pastarojo gynėjui, ir šią sumą atlyginti (priteisti) iš valstybės. Išteisintasis pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio redakciją, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, teismas priima sprendimą dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginio iš valstybės lėšų. Nors priimant išteisinamąjį nuosprendį ši norma negaliojo, tai nereiškia, kad šios išlaidos išteisintajam neturi būti atlygintos. Išteisintasis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimus galima išspręsti vadovaujantis BPK 361, 362 straipsnių nuostatomis.

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi išteisintojo M. K. prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią BK 106 straipsnio redakciją, numatančią galimybę išteisintajam iš valstybės lėšų atlyginti jo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nes išteisintojo M. K. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš valstybės yra pavėluotas. Teismas pažymėjo, kad išteisintojo patirtų išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Išteisintasis M. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir išspręsti dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio kylančias abejones bei proceso išlaidomis pripažinti 3 630 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui, dalyvavusiam baudžiamojoje byloje kaip pastarojo gynėjui, ir šią sumą atlyginti (priteisti) iš valstybės. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

5. Išteisintasis pažymi, kad tuo laiku, kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, kuria remiamasi skundžiamoje nutartyje, BPK nebuvo normos, reglamentuojančios išteisintam asmeniui priteistinų pinigų, kuriuos jis išleido samdydamas gynėją. Dėl šios priežasties kasacinės instancijos teismas panašiu laiku buvo priverstas konstatuoti, kad BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos, bei atkreipė dėmesį į tai, jog pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

6. Išteisintasis atkreipia dėmesį, kad jis savo prašymą grindė tam tikromis nuostatomis, kurios buvo išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši nutartis negali būti laikoma precedentu, todėl pasirėmė minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022. Išteisintojo nuomone, teisminio precedento prasme abi nurodytos kasacinės nutartys yra lygiavertės, kadangi aptariamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės nėra tapačios toms, kurios buvo aptariamos minėtose kasacinės instancijos teismo bylose. Anot išteisintojo, vis dėlto 2022 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022 yra artimesnė tiems klausimams, kurie buvo aktualūs nagrinėjant jo pareiškimą dėl lėšų išieškojimo. Būtent šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, kad pagal nurodyto straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka.

7. Išteisintasis sutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad nei apygardos teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo prašymo priteisti išlaidas, atsiradusias samdant advokatą kaip gynėją. Tačiau tuo metu galioję baudžiamojo proceso įstatymai, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išdėstytų taisyklių, ypač tų, kurios užfiksuotos CPK 98 straipsnyje, apskritai nenustatė jokios tvarkos, kaip asmuo, tik po teismo nuosprendžio sužinojęs, kad yra išteisintas, turėtų baudžiamajame procese reikalauti išlaidų, susijusių su gynėjo kvietimu, atlyginimo. Išteisintasis pažymi, kad tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties tapo aišku, jog išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nei išteisintasis, nei jo gynėjas negalėjo iš anksto žinoti, koks bus teismo nuosprendis ar aukštesnės instancijos teismo sprendimas.

8. Išteisintasis mano, kad šiuo atveju apygardos teismas galėjo vadovautis konstituciniais principais. Tokiam manymui neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, į kurią dėmesį atkreipė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pabrėžiama, jog atsižvelgiant į tai, kad specialioji - išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti - nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, teisėjų kolegija, spręsdama byloje keliamą klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą, konstatuoja, jog šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją su BPK 105 straipsnio 5 dalimi ir sprendžiama dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio nutartis buvo paskelbta tuo metu, kada šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo prokuroro paduotą apeliacinį skundą, jau buvo nurodęs, jog Lietuvos teismai turėtų vadovautis tiek konstituciniu teisinės valstybės principu, tiek teisės analogija ir remtis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kurioje teigiama, kad teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, savo iniciatyva sprendžia dėl proceso išlaidų. Anot išteisintojo, procesinės normos nedraudė lėšas, išleistas samdant advokatą, pripažinti proceso išlaidomis.

9. Išteisintojo vertinimu, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime padaryta išvada apie BPK 106 straipsnio neatitikimą Konstitucijai suponuoja išvadą, kad ta procesinė norma Konstitucijai prieštaravo ir tada, kai teismai priėmė išteisintajam palankius sprendimus. Tai reiškia, jog tuo metu teismai, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, privalėjo vadovautis Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu. Išteisintasis mano, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pagal analogiją su BPK 105 straipsnio 5 dalimi turėjo nuspręsti proceso išlaidas, tame tarpe ir pinigus, kurie galėtų būti skirti advokato darbo apmokėjimui, išieškoti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Išteisintasis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje, kuri atsirado Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu konstatavus, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodoma, jog tik tada, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išteisintojo nuomone, toks procesinio įstatymo dėstymas demonstruoja, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas teisės normą, vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarime buvusiais teiginiais, bei suponuoja išvadą, jog teismas, nepriklausomai nuo to, ar yra išteisintojo prašymas, pats priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tokiu atveju teismas turi teisę, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatytą tvarką, priimti sprendimą kompensuoti išteisintajam jo patirtas išlaidas advokatui.

11. Anot išteisintojo, BPK nustatyta išlaidų atlyginimo taisyklė reiškia, kad tada, kai asmuo nėra pateikęs atskiro prašymo priteisti jam pinigus už advokato dalyvavimą, kai nėra pridėjęs mokestinių dokumentų, pagrindžiančių padarytas įmokas, tos išlaidos apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokioje situacijoje teismas galėtų vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Tokios rekomendacijos buvo ir išteisintajam svarbių sprendimų priėmimo metu. Taigi, Kauno apygardos teismas, priėmęs 2021 m. kovo 1 d. nuosprendį, vadovaudamasis teisės analogija ir remdamasis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, savo iniciatyva turėjo nuspręsti proceso išlaidas, į kurias įėjo advokato darbo apmokėjimas, remdamasis atitinkamomis rekomendacijomis, apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išteisintojo nuomone, jeigu priteistoji suma būtų neatitikusi realių jo išlaidų, į tokį sprendimą jis būtų galėjęs reaguoti pagal procesiniuose įstatymuose nustatytas taisykles. Tuo tarpu apygardos teismas tokio klausimo apskritai nesprendė, nors priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tai reiškia, kad teismas nuosprendyje neaptarė proceso išlaidų klausimo.

12. Išteisintojo vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ginti savo interesus remiantis civilinio ir civilinio proceso normomis būtų keblu, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje numatyta civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pasak išteisintojo, šioje byloje vargu, ar būtų įmanoma įrodyti, kad baudžiamasis procesas prieš jį buvo pradėtas ir tęsiamas neteisėtais veiksmais. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir buvo tęsiamas pagal BPK nustatytas taisykles. Nors baudžiamasis procesas ir buvo pradėtas nepagrįstai, tačiau vertinant jį neteisėtumo aspektu, kažin ar būtų galimybė konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai prieštaravo teisės normoms. Dėl to išteisintasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad jam nebūtų kliūčių ginti savo interesus CK 6.272 straipsnio pagrindu.

13. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Išteisintojo M. K. skundas atmetamas.

14. Išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei išteisintojo M. K. skundo argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė prašymą proceso išlaidomis pripažinti 3 630 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui, dalyvavusiam baudžiamojoje byloje kaip pastarojo gynėjui, ir šią sumą atlyginti (priteisti) iš valstybės.

15. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu M. K. buvo išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas buvo atmestas. Taigi nagrinėjamoje byloje galėjo būti sprendžiamas išteisintojo šio proceso metu turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimas.

17. Nagrinėjamu atveju nuosprendžio vykdymo stadijoje išteisintasis M. K. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą iš valstybės priteisti proceso išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas (iš viso 3 630 Eur, kuriuos sudarė išlaidos už išteisintojo gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose). Šios išlaidos pagrįstos 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. birželio 18 d. ir 2021 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitais (t. 8, b. l. 184–186). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, kuria buvo remiamasi ir skundžiamoje nutartyje, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą yra pagrindas vadovautis CPK 98 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

18. Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikytinas CPK nuostatas bei į išteisintojo pateikto prašymo turinį ir jo pareiškimo laiką, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad išteisintojo M. K. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo yra pavėluotas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo (2021 m. kovo 1 d.) ir M. K. ar jo gynėjas neturėjo procesinės galimybės prašyti tokių išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau nei išteisintasis, nei jo gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neprašė spręsti klausimo dėl šioje ir ankstesnėse proceso stadijose patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors tuo metu jau buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir M. K. ar jo gynėjas turėjo procesines galimybes tai padaryti. Priešingai nei nurodoma išteisintojo skunde, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva, nesant proceso dalyvio prašymo, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Taigi, žemesnysis teismas pagrįstai neįžvelgė jokio pagrindo nukrypti nuo aptartos kasacinio teismo praktikos ir teisėtai atmetė išteisintojo nuosprendžio vykdymo stadijoje pateiktą prašymą dėl 3 630 Eur dydžio išlaidų iš valstybės priteisimo.

19. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, išteisintojo prašyme ir skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-788/2022 nelaikytina precedentu šiai bylai, kadangi joje kasacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl išlaidų iš valstybės priteisimo išteisintajam, kai toks prašymas nebuvo pareikštas ankstesnėse proceso stadijose, o dėl išlaidų už atsiliepimo surašymą priteisimo nukentėjusiajam iš kaltu pripažinto asmens, kai toks prašymas pareikštas kasacinėje instancijoje, prašant atlyginti kasacinės instancijos teisme nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (už atsiliepimo į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą surašymą). Taigi žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisinė ir faktinė situacija pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo byloje ir šioje byloje nėra tapačios ar labai panašios.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė išteisintojo M. K. prašymą proceso išlaidomis pripažinti 3 630 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui, dalyvavusiam baudžiamojoje byloje kaip pastarojo gynėjui, ir šią sumą atlyginti (priteisti) iš valstybės. Skundžiamos nutarties naikinti arba keisti išteisintojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.