Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civiliniam ieškovui M. S., civilinių ieškovų atstovams: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei M. N., AB (duomenys neskelbtini) atstovei J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. M., (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismui nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 216 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 d., 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones: -per 2 metus per (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 444 277,11 Eur turtinę žalą; -teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant teisę dirbti vadovaujantį darbą ir užsiimti vadovaujančia veiklą, susietą su materialinėmis vertybėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3, 4 dalyse ir 184 straipsnio 2 dalyje;

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje;

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., M. K. ir D. G. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę reikalavimo teisę R. S. dėl žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo ir tuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos kreditoriams padarė didelę – 470 277,11 Eur turtinę žalą, jų veika pasireiškė tuo, kad

R. S., būdamas kaltinamuoju Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tame tarpe dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės 1 534 000 Lt (444 277,11 Eur) vertės turto pasisavinimo, bei kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija žalos atlyginimui buvo pareiškusi 234 000 Lt (67 771 Eur) civilinį ieškinį, žinodamas ir būdamas pasirašytinai supažindintas su šioje byloje 2015 m. rugsėjo 1 d. prokuroro priimtu nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises į jam ir jo sutuoktinei R. S. bendra nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu žinodamas, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį išieškojimas bus nukreiptas į minėtą turtą, siekdamas išvengti atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 470 198,76 Eur turtinę žalą (tame tarpe nusikalstamais veiksmais 444 277,11 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą), pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcines bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste BUAB „(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) įgalioto asmens M. K. 2016 m. balandžio 8 d. jam (R. S.) pareikštą 470 198,76 Eur civilinį ieškinį Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe siekdamas išvengti atlyginti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavinus svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir padarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 444 277,11 Eur turtinę žalą) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti per 2 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ per (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą 444 277,11 Eur R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 17 d., organizavo didelės vertės turtinės teisės iššvaistymą – parengė nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimos turtinės teisės iššvaistymo – planą, subūrė bendrininkų grupę suplanuoto nusikaltimo įvykdymui – bendravykdytojus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. K., kurio žinioje buvo BUAB „Orella“ turtas ir turtinės teisės bei D. G., su kuriuo buvo susijęs draugiškais ir darbiniais santykiais (R. S. pažįstamas su D. G. nuo vaikystės, nuo 2016 m. vasario 17 d. dirba vadybininku D. G. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje,

kaltinamieji susitarė dėl sprendimų R. S. naudai priėmimo ir turtinės prievolės atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengimo jo R. S. naudai – susitarė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam (R. S.) pareikštas 470 198,76 Eur civilinis ieškinys dėl R. S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tame tarpe dėl R. S. nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės 444 277,11 Eur žalos atlyginimo) išskirtinėmis sąlygomis – už 600 Eur (784 kartus mažesnę kainą) – būtų perleista (parduota) jo (R. S.) pasirinktam trečiajam asmeniui D. G., kuris nuo civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakytų, pasiskirstė nusikalstamos veikos įvykdymo užduotis,

M. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ir turėdamas teisę vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas, tyčia pažeidė: 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) Nr. IX-216 (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija galioja nuo 2008 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas – „administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą“; 14 punkto nuostatas – „administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus“, taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-887 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – Elgesio kodeksas) (Žin., 2010, Nr. 143-7340; TAR, 2014-12-31, Nr. 2014-21187, galiojusio iki 2016 m. liepos 28 d.) 10 punkto nuostatas, kad administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ar fizinio asmens ir jų kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose; 11.3. punkte nurodytą teisingumo ir nešališkumo principą – priimti tik teisėtus, teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgiant į viešąjį interesą; 11.6. nurodytus garbės, geros moralės, sąžiningumo principus – vykdydamas savo pareigas su proceso dalyviais elgtis teisingai, padoriai, pagal visuotinai priimtą gėrio ir blogio suvokimą; 11.7. punkte nurodytus pavyzdingumo ir padorumo principus – nesinaudoti kito asmens nežinojimu ar klaidomis; pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku ir dalykiškai; 11.8. punkte nurodytą bendradarbiavimo principą – palaikyti dalykinius ryšius su kreditorių susirinkimo pirmininku, kreditoriais; bendradarbiavimas su kitais administratoriais ir kitų paslaugų teikėjais (teisininkais, turto vertintojais, kitais specialistais ir ekspertais), valstybės įstaigomis ir institucijomis turi būti grindžiamas sąžiningumo, mandagumo ir profesinio solidarumo principais; 11.10. punkte nurodytus atsakomybės ir atsakingumo principus – asmeniškai atsakyti už savo sprendimus; atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui; 11.11. punkte nurodytus skaidrumo ir viešumo principus – teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti reikiamą informaciją ir duomenis apie nemokumo procesus teismams, valstybės institucijoms, kreditorių susirinkimui, nemokumo procesų dalyviams ir kitiems teisės aktuose nurodytiems asmenims; užtikrinti teisės aktų nustatytą savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus, tuo, kad

būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir suteiktų įgaliojimų pagrindu būdamas įpareigotas ginti visų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, vienasmeniškai valdydamas ir disponuodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, tame tarpe ir turtinėmis reikalavimo teisėmis, tuo pačiu būdamas atsakingas už skolų išieškojimą iš įmonės skolininkų, po 2016 m. balandžio 8 d. jo kreipimosi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. S. dėl 470 198,76 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir laikinų apsaugos priemonių taikymo areštuojant jam (R. S.) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant, pinigines lėšas ir turtines teises, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui, ieškinyje nurodydamas, kad dėl šių veikų – sukčiavimo ir turto pasisavinimo – atsakovas R. S. kaltinamas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos nutartimi patenkinus prašymą ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. S. turtui bei pavedant areštuotiną turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui, M. K., piktnaudžiaudamas tarnyba, vykdydamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, nesiėmė priemonių areštuotino R. S. priklausančio turto nustatymui, žalos išieškojimui, nesulaukė baudžiamosios bylos bei civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, sušaukė 2016 m. gegužės 10 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą į darbotvarkę įtraukiant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu klausimą, o antros eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams – (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (79455,47 Eur kreditorinis reikalavimas, kas sudaro 21,60 proc. kreditorių finansinių reikalavimų sumos) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (106,78 Eur kreditorinis reikalavimas, kas sudaro 0,03 proc. kreditorių finansinių reikalavimų sumos) atstovams šiam sprendimui nepritarus bei nepakakus sprendimui priimti reikalingų balsų skaičiaus, vykdydamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą susitarimą (2016 m. balandžio 27 d. pranešime apie 2016 m. gegužės 10 d. įvyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą buvo pranešta „kad nepakakus balsų nutarimų priėmimui (nesant kvorumo) pakartotinas susirinkimas įvyks 2016 m. gegužės 17 d.“), 2016 m. gegužės 17 d. sušaukė pakartotinį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, kurio metu, pažeidžiant civilinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis numato „kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų“, pažeidžiant 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“), antros eilės kreditoriams – (duomenys neskelbtini) AVMI ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovams vėl prieštaraujant, pagal R. S., kaip suinteresuotos šalies, t. y. atsakovo bei trečios eilės kreditoriaus, bankroto byloje turinčio teismo patvirtintą 159 897,05 Eur kreditorinį reikalavimą (kas sudaro daugiau kaip pusę – 67,01 proc. minėtame 2016 m. gegužės 17 d. pakartotiname kreditorių susirinkime, dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų vertine išraiška sumos), balsavusio už reikalavimo teisės pardavimą, išreikštą valią, 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo protokolu priėmė nutarimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu etapais ir nustatyta kaina (I etape ne mažiau 15 reikalavimo teisės; II etape ne mažiau 5 reikalavimo teisės; III etape – už didžiausią pasiūlytą kainą; vieno etapo trukmė 7 d.), t. y. dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)” reikalavimo teisės R. S. atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” 470 198,76 Eur turtinę žalą, perleidimo, nesiėmė priemonių ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti reikalavimo teises į R. S. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nulemtas vien tik suinteresuoto balsavimo rezultatu R. S., kaip didžiausią kreditorinį reikalavimą (159 897,05 Eur) turinčio kreditoriaus, balso,

tęsdamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą sumanymą, M. K., siekdamas, kad į parduodamą reikalavimo teisę nepretenduotų kiti asmenys, o reikalavimo teisę už sutartą kainą įgytų R. S. pasirinktas asmuo – nusikaltimo bendrininkas D. G., 2016 m. gegužės 20 d. paskelbė apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamą reikalavimo teisę laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir internetiniame skelbimų puslapyje (duomenys neskelbtini), pakarotinai paskelbdamas apie reikalavimo teisės pardavimą 2016 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 11 d., 2016 m. birželio 20 d., atnaujinant skelbimą internetiniame skelbimų puslapyje (duomenys neskelbtini), nenurodydamas nei reikalavimo teisės dydžio, nei kainos,

po 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teisme R. S. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams, be kitų apribojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per 2 (du) metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą 444 277,11 Eur turtinę žalą bei atimant teisę dirbti vadovaujantį darbą ir užsiimti vadovaujančia veikla, taip pat iki nuosprendžio įvykdymo taikyti laikiną apribojimą jo ir turto bendrasavininkės jo sutuoktinės R. S. nuosavybės teisėms į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) kaltinamieji toliau vykdė bendrą nusikalstamą susitarimą,

iš anksto sutartu laiku – 2016 m. birželio 27 d. D. G., jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose dirbančio R. S. prašymu, žinodamas apie R. S. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame D. G. buvo apklaustas liudytoju bei žinodamas apie vėliau sekusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme (teismo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje R. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, be to 2015 m. lapkričio 25 d. D. G. šiame ikiteisminiame tyrime atlyginęs R. S. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytą 67 771,08 Eur žalą valstybei, šią sumą D. G. sumokant į VMI mokesčių surenkamąją sąskaitą, o taip pat D. G., būdamas kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, nors ir nedalyvavo 2016 m. gegužės 10 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime ir tiesiogiai neišreiškė nuomonės dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės pardavimo, surašė, pasirašė ir pateikė M. K. pastarajam adresuotą prašymą (pageidavimą) perleisti jam (D. G.) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises į R. S. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už iš anksto sutartą 600 Eur kainą, vykdydami nusikalstamą sumanymą, 2016 m. birželio 27 d. M. K. ir D. G. pasirašė M. K. parengtą 2016 m. birželio 27 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem priedais „dėl reikalavimo teisės perleidimo”, kuria (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. K. BUAB „(duomenys neskelbtini) ” 470 198,76 Eur reikalavimo teisę į R. S. veiksmais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą už 600 Eur, t. y. už 784 kartus mažesnę vertę, pardavė D. G., apie tai 2016 m. birželio 29 d. raštu informuojant civilinę bylą nagrinėjantį teismą, tačiau tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nors ir žinodamas apie R. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį (2016 m. gegužės 26 d. teismo nuosprendis, kuriuo R. S. nuteistas, M. K. išsiųstas 2016 m. birželio 30 d.), apie reikalavimo tesės perleidimą neinformavo nei nuosprendį priėmusio teismo, nei nuosprendį vykdančio prokuroro. 2016 m. birželio 27 d. D. G., sumokėjęs bankiniu pavedimu į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur, tęsdamas nusikalstamą susitarimą, 2016 m. liepos 5 d. civilinę bylą (duomenys neskelbtini) nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui pateikė 2016 m. liepos 4 d. prašymą dėl proceso šalies – ieškovo – pakeitimo, t. y. prašydamas buvusį ieškovą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti į naują ieškovą D. G., bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir nusikalstamą susitarimą 2016 m. liepos 5 d. D. G. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio R. S. atsisakymo ir bylos nutraukimo, kurie 2016 m. liepos 8 d. teismo nutartimi buvo patenkinti ir civilinė byla (duomenys neskelbtini) nutraukta.

Tuo R. S. kaltinamas organizavęs jo atžvilgiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštos turtinės teisės iššvaistymą ir bendrais veiksmais su M. K. ir D. G. iššvaistęs didelės vertės svetimą – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę jam (R. S.) dėl žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo ir tuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę 470 198,76 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3, 4 dalyse ir 184 straipsnio 2 dalyje.

Tokiu būdu M. K. kaltinamas, kad jis būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal jam priskirtas ir vykdydamas funkcijas būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir įvykdyti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūromis susijusius veiksmus ginant visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas viešąjį interesą iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę R. S. dėl žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę – 470 198,76 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Tokiu būdu D. G. kaltinamas bendrais veiksmais su R. S. ir M. K. iššvaistęs didelės vertės svetimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę R. S. dėl žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo ir tuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę 470 198,76 Eur turtinę žalą.

D. G. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

I. Duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai

R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Bendrovei (duomenys neskelbtini) metais buvo iškelta bankroto byla, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pats bankroto byloje buvo vienas iš kreditorių, kadangi bendrovei buvo paskolinęs pinigų, paskolos sutartis buvo apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, dokumentai buvo pateikti teismui, teisme jo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ir toliau vyko bankroto procedūra. Jo kreditorinis reikalavimas bendroje kreditorinio reikalavimo sumoje sudarė 43,41 procentus. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pasisavinimo iš įmonės. Baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas kaltu ir buvo paskirta bausmė, jos terminą atidedant 3 metamas, jis buvo įpareigotas atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2 metus. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo pareikšta, tačiau (duomenys neskelbtini), vykstant procesui baudžiamojoje byloje, kreipėsi į teismą dėl civilinio ieškinio. Jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių civilinio ieškinio nebuvo baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje teisėjas ir prokuroras kreipėsi į administratorių su klausimu ar šis teiks ieškinį civiline tvarka ir šis patvirtino, kad kreipsis. Baudžiamojoje byloje jis kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad padarė žalą bendrovei. Reikalavimo teisių perleidimo procedūra buvo vykdoma baudžiamojoje byloje dar nepriėmus nuosprendžio, t. y. proceso eigoje, nes civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu dėl žalos padarymo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė taip pat dar nebaigus nagrinėti baudžiamosios bylos.

Iškėlus bankroto bylą, bankroto procedūras vykdė P. P., bet šiam mirus, administravimą perėmė M. K.. Pastarasis jam nėra žinomas, su juo jis nėra bendravęs, kadangi visą informaciją apie bankroto procedūrą jis gaudavo elektroniniu paštu. Nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje jis pripažintas kaltu, jam buvo įteiktas. Nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo jis nėra įvykdęs, žalos neatlygino, kadangi nebuvo kam atlyginti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso buvo išregistruota iš registro.

Balsavimo biuletenį jis gavo elektroniniu paštu, atsispausdino, pasirašė ir nusiuntė (duomenys neskelbtini) ar kažkokiai darbuotojai elektroniniu paštu. Jis dalyvavo visuose balsavimuose. Kiek atsimena, balsavime be jo paties dar dalyvavo kreditoriai – VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsavo už kreditorinių reikalavimų pardavimą, o VMI ir „Sodra“ balsavo prieš. Šis balsavimas buvo pakartotinis. Sprendimas parduoti kreditorinį reikalavimą buvo priimtas kreditorių susirinkimo balsų dauguma. Su (duomenys neskelbtini) apie procedūras, siūlomas reikalavimo perleidimo kainas, apie tai, kad jis ne tik kreditorius, bet taip pat ir bendrovės skolininkas, nekalbėjo. Jis reikalavimo teisės pardavimu nesidomėjo, iniciatyva parduoti reikalavimo teisę kilo iš (duomenys neskelbtini). Reikalavimo teisę į jį nusipirko D. G.. Šis kreipėsi į jį norėdamas gauti pinigus, bet jis pasakė, kad pinigų neturi, nemokės, nes tuo metu buvo labai sunki turtinė padėtis, jis paaiškino D. G., kad jokio turto neturi, tik ½ dalį bendrabučio tipo buto. D. G. nusivylė, nes reikalavimo teisės įsigijimą vertino kaip verslo sandėrį. Kadangi jis pasakė, kad pinigų nemokės, tai D. G. taip pat reikalavimo atsisakė. Tuo metu jį su D. G. siejo darbiniai santykiai, šis buvo jo darbdavys. Jokių asmeninių santykių, išskyrus, kad jis vieną kartą yra buvęs šio gimimo dienos šventėje, nėra, pažįstami jie nuo 2008 metų. Prieš nupirkdamas reikalavimo teisę D. G. su juo nekalbėjo, jis apie tai, kad būtent D. G. nusipirko reikalavimo teisę, sužinojo tik tada, kai šis kreipėsi į jį. D. G. nėra mokėjęs žalos už jį baudžiamojoje byloje, tačiau tuo metu jo banko sąskaitos buvo areštuotos, o jam reikėjo padengti civilinį ieškinį VMI, todėl jis atnešė pinigų sumą – apie 67 000 Eur D. G., o šis iš savo sąskaitos padarė pavedimą. Kitokių galimybių atlyginti civilinį ieškinį ir pervesti pinigus jis neturėjo. Reikalavimo teisė, net jei jis nebūtų balsavęs, vis tiek būtų parduota, nes tai būtų naudingiau bankrutuojančiai bendrovei, nes jei būtų toliau vykdomas išieškojimas, didėtų administravimo kaštai. Nors reikalavimo teisė buvo parduota tik už 600 eurų, tačiau buvo įdėti skelbimai, galėjo pirkti kas nori ir dar už didesnę kainą, tačiau kitų pirkėjų neatsirado. Rinkoje tokie reikalavimo teisės perleidimai yra normali praktika, t. y. perkama už tiek, kiek yra patrauklu, nes tai yra tam tikri verslo santykiai iš kurių tikimasi gauti naudą. Jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo ginčytas nei (duomenys neskelbtini), nei kitų kreditorių. Kreditorių susirinkimo sprendimai dėl balsavimo, (duomenys neskelbtini) veiksmai nebuvo ginčijami. Jis priėmė sprendimą balsuoti už reikalavimo teisės perleidimą, nes žinojo išieškojimo iš jo paties galimybes, juolab, kad pati bankroto procedūra tęsėsi jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. labai ilgą laiką. Pirmu pardavimu reikalavimo teisė turėjo būti parduota gal už 15 proc. reikalaujamos sumos, tačiau pagal tiek kiek jis turėjo turto, už 15 proc. niekas nebūtų pirkęs. Jo paties balsavimo teisė nebuvo suvaržyta, nors jis pats buvo kartu ir kreditorius, todėl jis turėjo teisę balsuoti. Tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, nei nuosprendis nei sprendimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo jo atžvilgiu dar nebuvo priimti. Teik baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje iš jo reikalaujamos sumos buvo beveik tos pačios. Vėliau nuosprendžiu buvo nutarta jį įpareigoti atlyginti 444 277,11 eurų žalą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, o civilinėje byloje civilinis ieškinys jo atžvilgiu buvo pareikštas didesnis dėl atlyginimo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“. Jis atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, nes manė, kad tai perteklinis ieškinys. Baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, jo turtas buvo areštuotas. Turtas tai buvo butas bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis lygiomis dalimis jam ir jo sutuoktinei, viso turto vertė buvo apie 12 000 eurų. Butas buvo areštuotas ir pagal VMI turtinį 200 000 eurų reikalavimą baudžiamojoje byloje, nes 2014 metais buvo pradėtas mokestinis tyrimas. Šiuo metu iš jo yra išieškoma 200 000 eurų, o butas yra parduodamas varžytinėse. Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis registravosi Probacijos tarnyboje, vykdė įpareigojimus, tačiau dėl žalos atlyginimo Probacijos tarnyba į jį nesikreipė. Tuo metu ir dabar jis galimybės sugrąžinti 444 277 eurų neturi. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad jis daugiau nei 25 metus dirba (duomenys neskelbtini) darbą. Nuo (duomenys neskelbtini) Ūkio ministro įsakymu buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) komisijos nariu. Nuo (duomenys neskelbtini) yra išrinktas (duomenys neskelbtini) nariu. Per visą laikotarpį dirbant šį darbą jo atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie civiliniai ieškiniai, nei pradėti kiti procesai. 2010 m. buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi buvo paskirtas P. P.. Šiam numirus, byla atiteko jam. 2014 m. spalio mėnesį perėmęs bylą, jis pamatė, kad ji tęsiasi daugiau nei du ar tris metus, kas yra normalu bankroto bylose. Kadangi byla tęsėsi ilgiau, galima buvo spręsti, kad kažkas yra negerai, todėl turi būti priimti atitinkami sprendimai, kad ta byla užsibaigtų, nes bankroto procesas yra civilinis procesas ir jo esmė yra ta, kad kuo greičiau turi būti parduotas ir išdalintas turtas, o ūkio subjektai toliau dirbtų. Kitaip tariant, reikalinga eliminuoti nevykusią ūkio subjekto ląstelę, kuri negadintų visiems kitiems rodiklių ir parametrų. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, įmonės likvidavimas privalomai turi įvykti per 2 metus, o toliau vyksta išregistravimas – turtas nurašomas arba perduodamas savivaldybei, jei tai yra nekilnojamas turtas. Kai teismas pratęsė terminą 6 mėnesiams, žinojo, kad turi imtis tokių priemonių, kurios padėtų įmonę uždaryti. Termino pratęsimas kartojosi keturis kartus, kas rodė, kad (duomenys neskelbtini) nesugeba organizuoti darbo taip, kad kreditoriams būtų pateikta informacija apie turimą ar neturimą turtą, įmanoma gauti pajamų, ar neįmanoma jų gauti. Įprastomis priemonėmis, likęs turtas įvertinamas, o po to priimami sprendimai, kadangi yra administravimo kaštai. Kadangi bankroto procedūra buvo labai užsitęsusi, todėl buvo priimtas sprendimas kažkokiu būdu užbaigti tą bylą. Kaip yra įprasta ir kaip rekomenduoja Bankroto departamentas, tokiu atveju yra pareiškiami reikalavimai civiline tvarka ir tada jie pardavinėjami. Medžiagą civilinio ieškinio pateikimui jis pradėjo rinkti anksčiau, tačiau visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti FNTT, o ši, kreipusis net keletą kartų, tuos duomenis jam atsisakė pateikti. Surinkęs duomenis, jis pateikė civilinį ieškinį bei pasiūlymą jį parduoti. Reikalavimo teisę buvo siūloma parduoti už 15 proc., 5 proc. nominalios vertės ir už didžiausią pasiūlytą kainą. Jis organizavo susirinkimą, tačiau jame praktiškai jau niekas iš kreditorių nenorėjo dalyvauti, jiems jau nebuvo įdomu. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymą nuspręsti dėl reikalavimo perleidimo gali tik kreditoriai ir tik jie priima sprendimus, o administratorius yra tik teismo nutarčių ir kreditorių susirinkimo nutarimų vykdytojas. Jis pranešė apie kreditorių susirinkimą kreditoriams, pateikė medžiagą, pasiūlymus, kaip pabaigti bankroto procedūras. Susirinkime dalyvavo Sodra, VMI, šie kreditoriai itin gerai žino bankroto procedūras. Pirmame susirinkime dalyvavo kažkiek kreditorių, bet nepakako balsų priimti sprendimui. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, tokiu atveju šaukiamas pakartotinis susirinkimas, tą jis ir įvykdė. Pakartotiniame kreditorių susirinkime balsai skaičiuojami pagal tai kiek dalyvavo kreditorių, todėl antru atveju gavosi, kad R. S. buvo pagrindinis kreditorius ir pastarojo balsas nulėmė balsavimo rezultatą. Balsavimo rezultato niekas neapskundė, visi kreditoriai apie tai žinojo, todėl toks balsavimo rezultatas jam tapo privalomas ir vykdytinas. Tada jis apie reikalavimo perleidimą jis paskelbė internete, respublikiniame laikraštyje ir pardavinėjo, už tiek kiek buvo nuspręsta. Daugumoje atvejų reikalavimo teisės parduodamos vos ne už 1 eurą, kad būtų galima nurašyti skolas. Taigi pardavęs reikalavimo teisę jis surašė ataskaitą ir kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, bankroto byla buvo pabaigta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota. Po kelių metų jis gavo pranešimą, kad yra įtariamas nusikaltimu, kad kažką ne taip padarė. Jo manymu, jis kitokio pasirinkimo neturėjo, jei nebūtų vykdęs sprendimo parduoti reikalavimo teisės, jam, kaip (duomenys neskelbtini) būtų skiriamos nuobaudos, jis negautų administruoti kitų įmonių bankroto procedūrų. Jis, kaip (duomenys neskelbtini) skirsto tik realias lėšas, o pats perleisti reikalavimo teisės negali. Tokie atvejai, kai yra iškeliamos baudžiamosios bylos bendrovių dalyviams dažni, tokios bylos nenusakomai ilgai tęsiasi, kreditoriams kyla klausimas, kodėl bankroto procedūra neužbaigiama, o paaiškinus, kad yra labai didžiulis ieškinys, kreditoriai būna nepatenkinti, kad negali skolų nusirašyti ir jiems yra daromas nuostolis. R. S. bylai jis pats du metus rinko medžiagą, taigi jis žinojo, kad baudžiamoji byla užvesta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, tikėjosi, kad baudžiamoji byla bus greitai baigta, bet taip nebuvo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, nes jis kartu su baudžiamąja byla būtų labai ilgai nagrinėjamas. Tyrėjui rašė, kad nereikš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes per ilgai vyksta procesas, o kai jau pareiški ieškinį baudžiamojoje byloje tai nėra kaip pasitraukti. Civiline tvarka galima pareikšti ieškinį ir tada jį parduoti. Ši praktika – ir asociacijoje, ir tarnyboje, ir departamente – naudojama, t. y. taip ir reikia daryti, nes tai yra civilinis procesas, o baudžiamajame procese išspręs teismas. Jis žinojo apie mokestinį tyrimą R. S. atžvilgiu, nes bendraudavo su Mokesčių inspekcija, kadangi kaip (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas veikti bendrovės ir kreditorių naudai. Kreditorius jis informavo, kad yra iškelta baudžiamoji byla R. S., kad yra pareikštas civilinis ieškinys. R. S. turėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, kadangi pagal bendrovės apskaitos duomenis buvo kreditoriumi, o ta situacija, kad R. S. buvo kreditorius, o baudžiamojoje byloje – skolininkas, jis vertina visiškai normaliai, kadangi galutinio sprendimo R. S. atžvilgiu nebuvo priimta, jokių apribojimų ar laikinų apsaugos priemonių nebuvo, todėl nebuvo galimybės apriboti R. S. teisės dalyvauti balsavime kreditorių susirinkime. Nežino, kada buvo priimtas nuosprendis R. S. atžvilgiu, tačiau gal liepos pabaigoje gavo pranešimą, kad jis priimtas. Nuosprendis jokios reikšmės neturėjo, kadangi įmonės reikalavimo teisė jau buvo parduota. Savo kaip (duomenys neskelbtini) darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje jis vertina teigiamai, viską padarė pagal įstatymų reikalavimus. Kaltinime nurodyta, kad reikalavimo teisė buvo parduota už daug mažesnę sumą, tačiau akivaizdu, kad nesvarbu, kokio dydžio yra reikalavimo teisė, ar milijonas, ar net keli, bet kreditoriams yra aišku, kad realiai jokių lėšų nėra ir nėra galimybių jų išieškoti.

Teisiškai reikalaujama suma pirmiausia turi būti priteista, kas užtrunka, po to, priteistą sumą reikia išieškoti, tai reiškia, kad per tą laikotarpį atsiranda administravimo bei advokato išlaidos, nes kiekvienas posėdis vertinamas pinigine išraiška, antstolio administravimo mokestis, o išieškojimo sėkmė nėra aiški. Šiuo atveju skolininko turimo turto vertė apie dvylika tūkstančių, pusė priklauso sutuoktiniui, todėl lieka šeši tūkstančiai, į kuriuos gali pretenduoti kreditoriai. Atmetus visas advokatų išlaidas, antstolių sąnaudas ir administravimo išlaidas, kreditoriams būtų likę keli šimtai eurų, arba minusas. Žinojo, kad R. S. baudžiamojoje byloje butas taip pat buvo areštuotas, žinojo, kad byloje buvo ir VMI civilinis ieškinys, todėl galimybė išieškoti iš tokio turto buvo menka. Kadangi išieškotojų gretose yra VMI, todėl išieškota suma pirmumo teise pirmiausia tenka jai. Todėl tokią situaciją bankroto administratorius turi įvertinti ar po ilgus metus trunkančio išieškojimo kreditoriams nebus padarytas žala. Praktikoje yra ir tokių bylų dėl administratoriaus padaryto lėšų eikvojimo.

Skelbimai apie reikalavimo teisės perleidimą buvo įprasto turinio, t. y. kad parduodama reikalavimo teisė. Kas nupirks, nėra svarbu, civilinis kodeksas nenurodo, kad kažkas negalėtų nupirkti, svarbiausiai, kad sumokėtų pinigus. Kartais administratoriai sulaukia skambučių, kaip prašoma informacija apie tai, kokioje stadijoje tas priteisimas, ar jau yra vykdomasis dokumentas. Domisi tie, kas užsiima tokia veikla ir tokiu verslu. Tokių skambinusiųjų iš pradžių buvo ir šiuo atveju, tačiau daugiau niekas nesidomėjo. Mano, kad neskambino dėl to, kad matė, jog R. S. nieko neturi, juolab, kad kreditoriumi buvo ir VMI. D. G. nebuvo iš tų, kuris domėjosi prieš nupirkdamas. D. G. jam yra žinomas asmuo, kaip verslininkas, kadangi vienoje bankroto byloje pirko techniką. Asmeniškai su juo nebendravęs. R. S. jis taip pat nepažįsta, jokių santykių su juo neturėjo, apie tai, kaip šiam reiktų išvengti skolos bendrovei, nekalbėjo. Jei būtų buvusi bent menkiausia galimybė iš R. S. išieškoti, tai jis būtų tuo tik suinteresuotas, kadangi nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos buvo apie penkiasdešimt tūkstančių, o administravimo išlaidos išieškomos prieš visus kreditorius, be to dar gautų ir premiją, o jo įmonė yra siekianti pelno.

Jis kaip (duomenys neskelbtini) nevaldo bankrutuojančios bendrovės turto, nes turtą valdo kreditoriai, o jis yra tik teismo ir kreditorių susirinkimo nutarimų vykdytojas. Bet kuris (duomenys neskelbtini) veiksmas gali būti skundžiamas ir prižiūrimas teismo. Nagrinėjamu atveju jokių skundų nebuvo gauta, teismas patikrino visas jo ataskaitas ir priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

Dėl tos aplinkybės, kad nebuvo kreiptasi į antstolį, kad nustatyti kokį turtą turi R. S., tai gali pasakyti, kad tokia informacija apie R. S. turtą buvo, todėl papildomai kreiptis į antstolį ir mokėti jam už tai, kas ir taip buvo žinoma, reikštų tik įmonės lėšų švaistymą. VMI ir Sodra taip pat prieina prie visų registrų, todėl jiems kaip kreditoriams ši informacija taip pat buvo žinoma.

Kreditorių susirinkimai buvo sušaukti taip kaip nurodo Bankroto įstatymas, buvo balsuojama elektroniniu paštu, pirmo susirinkimo metu kvorumas nesusidarė. Jokio įstatymo draudžiančio rengti kreditorių susirinkimus elektroniniu paštu nėra, tokia praktika įprasta. Bankroto departamentas tokiu atveju jokių pažeidimų nenustato. Įmonių bankroto įstatymas yra specialus ir ten numatyta, ką reikia daryti neįvykus pirmam susirinkimui, o būtent, nepakakus balsų turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau nei per 14 dienų. Toks terminas nustatytas, kad įvyktų kuo greičiau ir kad nesitęstų. Įstatymo 35 straipsnio nuostatos nepažeistos, nes šiame straipsnyje nurodyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė. Tokių duomenų nėra, kad kas nors būtų nepatenkintas ar kam nors iš kreditorių jis būtų nesumokėjęs, todėl nesuprantamas kaltinimas. Antro susirinkimo metu VMI ir Sodra nepritarė reikalavimo teisės perleidimui, kadangi pas juos yra tokia nuostata, kad turi būti priteista ir tik tada pardavinėjama. Kiekvienas kreditorius, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos per 14 dienų turi teisę kreiptis į teismą ir apginti savo teises. Šiuo atveju, kreditoriai, kurie balsavo, savo nuomonę išreiškė, bet daugiau nieko nedarė, todėl tai reiškia, kad visiems tiko toks variantas. Kreditoriai, taip pat ir VSDFV ir VMI, turėjo žinoti apie tai, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl žalos padarymo, kurioje kaltinamas R. S., kadangi ši informacija buvo nurodyta. Bankroto administratorių elgesio kodekso nepažeidė, nes visas bankroto procedūras vykdė pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu.

Civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi jie nepagrįsti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, kada įmonė skolininkė yra išregistruota, įmonės kreditorės turi pas save skolas nusirašyti. Priešingu atveju, jos apgautų VMI ir kitus kreditorius.

Jis kaip teisininkas supranta, kad teismo nutartis ar teismo nuosprendis, sprendimas yra visiems privalomas. Žinojo, kad baudžiamoji byla perduodama į teismą, apie baudžiamosios bylos eigą nesidomėjo, informacijos neturėjo ir jam nebuvo tokio poreikio, kadangi teisingumą vykdo teismas, o bankroto byloje sprendžiami tik civiliniai teisiniai klausimai. Baudžiamosios bylos teisėjo ar prokuroro jis neinformavo apie reikalavimo teisės perleidimo procedūrą, nes bankroto administratorius nėra baudžiamojo proceso dalyvis, todėl informuoti nėra privalu. Kita vertus, jis apie baudžiamąją bylą betarpiškai informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Tai, kad kartu buvo nagrinėjama ir baudžiamoji byla, tai visiškas sutapimas. Teismui priimant sprendimą pripažinti įmonę bankrutavusia, jokių klausimų, dėl to, kad yra baudžiamoji byla, nekilo. Kai D. G. kreipėsi dėl reikalavimo teisės pirkimo, daugiau pirkėjų nebuvo laukiama. Nemano, kad, jei skelbime būtų nurodyta daugiau aplinkybių apie parduodamą reikalavimą, tai būtų padidinę galimybes parduoti reikalavimą, kadangi dėl tokių sandorių kreipiasi etatiniai pirkėjai, kurie prieina prie dar daugiau informacijos nei jie.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio kaltės nepripažino. Parodė, kad R. S. pažįsta ne nuo vaikystės, o nuo 2008 metų. Nuo 2012 metų jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o R. S. buvo jo darbuotojas. Jokių draugiškų santykių, kokie aprašyti kaltinime nėra ir nebuvo, juos siejo tik dalykiniai santykiai kaip darbdavio ir darbuotojo. Iš tiesų jis už R. S. pervedė pinigus baudžiamojoje byloje Mokesčių inspekcijai, nes šis jo paprašė, atnešė pinigus grynaisiais. Jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad R. S. neturėjo pinigų, o sakė, kad neturi pinigų sąskaitoje, nes sąskaitos buvo areštuotos. Jis kaip įmonės vadovas užsiima savo verslu – perka iš varžytinių, iš bankroto procedūrų, iš skelbimų, iš VMI ir kitur, taip pat ir kreditorinius reikalavimus iš bankroto procedūrų. Jis perka dideles sumas, kurias vėliau bando išsiieškoti ir žino, kiek teisminis išsiieškojimas kainuoja ir žino, kad jei procesas yra nemažas, išieškojimo sąnaudos gali siekti apie dešimt tūkstančių.

Nagrinėjamu atveju, jis ieškodamas skelbimų, rado, kad yra parduodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas. Šis skelbimas jį sudomino dėl to, kad o jog UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais buvo kažkada skolinga UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į kreditorių sąrašą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu, bet kreditorių susirinkimuose ir balsavime nedalyvavo, neatsimena ar gaudavo pranešimus ir protokolus, ieškojo jų tyrimo metu, bet nerado. Jis pagal skelbimą pasiskambino nurodytu numeriu, atvyko ir susitiko su administratoriumi, kurio anksčiau nepažinojo, nors pats yra išsilaikęs bankroto administratoriaus licenciją. Jis pats ketino skolą įsigyti už 1 eurą, kadangi tai yra įprasta, tačiau administratorius nesutiko nei už 1 eurų, nei už 200 eurų, todėl jis sutiko pirkti už 600 eurų, nors manė, kad tokia suma yra gerokai per didelė. Tai, kad R. S. buvo iškelta baudžiamoji byla, jis žinojo, nes pats buvo apklaustas liudytoju, tačiau bankroto procedūra buvo civilinis procesas. Nusipirkęs kreditorinį reikalavimą ir jį pasitvirtinęs teisme, tikėjosi iš R. S. uždirbti, nes pažinojo R. S. kaip turtingą žmogų. Jis žinojo, kad R. S. finansinė padėtis yra bloga, bet, kad tokia bloga jis nesitikėjo. Jis nuvažiavo pas R. S. į namus, pasakė, kad nusipirko reikalavimo teisę, ir kad tikisi išieškoti pinigus. Tada R. S. jį informavo, kad turi tik bendrabučio tipo butą, kurio priklausė tik pusė, todėl būtų sunku parduoti, kad baudžiamojoje byloje yra uždėtas areštas turtui, kad VMI atlieka ir mokestinį patikrinimą. Jis tą pačią dieną po pokalbio dar kreipėsi į teisininkus, kad patikrintų R. S. turtinę padėtį, tačiau ir jie tik tokį turtą tenustatė. Jis, suprasdamas, kad išieškojimas gali kainuoti apie 10 000 eurų, kad dar baudžiamojoje byloje yra areštas, kad jei dar mokesčių bus išieškoma apie 200 000 eurų, jis patirs nuostolį. Esant tokiai situacijai, jis nusprendė, kad jam geriau yra prarasti šešis šimtus, nei dešimt tūkstančių, todėl nutarė atsisakyti ieškinio.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį dėl 285,22 eurų priteisimo, jis ieškinį palaiko. Ši skola buvo susidariusi iki 2010 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Apie bankroto procedūras buvo informuoti, bet nei susirinkime nei balsavime nedalyvavo, jų dalyvavimas nebūtų nieko nulėmęs, nes jų reikalaujama suma buvo labai menka, be to jie buvo trečios eilės kreditorius. Jie žinojo ir apie kitus kreditorius. Kreditorių susirinkimo sprendimų, bankroto administratoriaus veiksmų ir sprendimų neskundė. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota, jie gavo 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos nenurašė. Kai gavo pranešimą iš FNTT apie ikiteisminį tyrimą, pareiškė ieškinį, pagal turimus duomenis, kad buvo likusi tokia skola.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė M. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė pareiškė civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kreditorinį reikalavimą, ši skola susidarė už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu 2009 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., kurios buvo išdėstytos kreditoriniu reikalavimu. Kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą 2010 m. birželio 28 d. su 241,59 eurų kreditoriniu reikalavimu. Kadangi skola nebuvo išieškota, todėl pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinys reiškiamas visiems kaltinamiesiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie atliekamas bankroto procedūras, apie kreditorių susirinkimus, tačiau juose nedalyvavo ir nebalsavo, nes jų reikalaujama suma buvo labai maža. Bankroto procese turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, medžiaga, nusiskundimų bankroto administratoriui neturi.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 7 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) tiekė energiją, galią ir reaktyviąją energiją, kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugas ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Iškėlus 2010 m. sausio 19 d. bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto byloje jų įmonė pareiškė kreditorinį reikalavimą 8 178,02 litų sumai, t. y. 2368,52 Eur, skolos susidarymo laikotarpis – nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. liepos 20 d. buvo gautas pavedimas 39.36 eurų sumai, todėl civilinis ieškinys yra pareikštas likusiai sumai – 2329,16 eurams. Mano, kad bankroto administratorius turėjo užtikrinti visų kreditorių teises, o ne tik kai kurių. Energijos skirstymo operatorius yra visuomeninis tiekėjas, todėl visi nuostoliai, kuriuos patiria Energijos skirstymo operatorius yra vėliau įtraukiami į skirstymo kainą, o skirstymo kaina įeina į elektros energijos vartojimo tarifą ir po to tuos nuostolius turi padengti visi elektros energijos vartotojai. Energijos skirstymo operatorius perėmė skolą iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 13 d. vykusiame AB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų sprendime, ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręsta sujungti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) kuriant naują juridinį asmenį, kuris perėmė visas procesines abiejų įmonių teises ir tapo AB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perorganizuojama ir steigiama AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra AB „(duomenys neskelbtini)“ visų teisių ir pareigų perėmėja. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese apie kitus kreditorius turėjo būti žinoma, tačiau niekas per daug nesigilino ir nesidomėjo. Jie kaip kreditoriai turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti už siūlymus, tačiau nebalsavo, nes jų bendrovėje buvo tokia tvarka, kad bankroto procese dalyvaujama, kai reikalavimas yra virš 100 000 Lt. Mano, kad bankroto administratorius savo veiksmais pažeidė jų, kaip kreditorių teises, nes turėjo rūpintis, kad reikalavimo teisė nebūtų perleista, nebūtų sudaryta taikos sutartis, nutraukta byla, kad būtų išieškota žala, tuomet gal ir jų įmonei, kaip trečios eilės kreditoriui, būtų pasidengusi skola.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VMI atstovas V. J. paaiškino, kad baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam M. K., kadangi bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko neatlygintas VMI reikalavimas 158 590,01 eurų dydžio. Toks kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, liko neatlygintas ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo buvo nurašytas. VMI kaip kreditorius dalyvavo bankroto procedūrose, žinojo apie sprendimą parduoti reikalavimo teisę, tačiau tokio sprendimo neskundė. Tačiau paaiškėjus, kad iškelta baudžiamoji byla dėl galimai neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, pareiškė ieškinį pastarajam.

Civilinis ieškovas M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Jis atliko UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbus, išrašė sąskaitą, kurios dalis liko neapmokėta. Kiek atsimena, jis buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, tačiau kreditorinis reikalavimas liko neatlygintas. Bankroto bylos procese jis informaciją ir procedūras gaudavo, tačiau kreditorių susirinkime ir balsavimuose nedalyvavo, kadangi administratorius sakė, kad jam atgauti skolą nėra jokių šansų, kad pinigų nėra, dalyvauja didesni kreditoriai, tokie kaip bankas, VMI, kurie viską pasiims pirmi. Mano, kad apie tai kalbėjo su administratoriumi, nes skambino pasiteirauti telefonu, kuris buvo nurodytas ataskaitose. Paskui jis gavo pranešimus apie bankroto proceso pabaigimą, bendrovės likvidavimą. Bankroto administratoriaus veiksmų neskundė, nes kaip suprato, turto šiaip ar taip nebuvo. Jam nebuvo žinoma, kad bankrutuojanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškia kažkokius reikalavimus R. S. dėl žalos atlyginimo, jis ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrėjui visą turimą informaciją, gautą iš bankroto administratoriaus.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šios bendrovės turėjo verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga. Jam buvo žinoma, kad buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo bendrovės buvo įtrauktos į kreditorių sąrašą su beveik pusės milijono litų reikalavimu. Jis pats atstovavo abi šias bendroves. Bankroto procedūras iš pradžių vykdė P. P., o kas vėliau – nežino, informaciją apie bankroto procedūras, šaukiamus susirinkimus gaudavo, ataskaitos buvo teikiamos. R. S. jam sakė, kad pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius buvo bankas, paskui jis. Bankroto bylos eigoje jis sužinojo, kad ir R. S. yra įtrauktas į kreditorių sąrašą ir buvo vienas didžiausių kreditorių. Nežinojo, kad R. S. atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Bankroto bylos eiga nelabai domėjosi, kreditorių susirinkimuose dalyvavo tik iš pradžių, o vėliau nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota, skolos liko neapmokėtos. Kreditorių susirinkimuose nedalyvavo, nes nematė prasmės atgauti lėšas, mano, kad pats bankroto procesas vyko labai tendencingai iš bankroto administratoriaus pusės. Mano, kad bankroto administratoriaus veikla buvo nukreipta prieš kreditorius, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar savo, kaip administratoriaus, interesus.

Jis bankroto administratoriaus veiksmų ar kreditorių susirinkimo sprendimų neskundė, ten išvis dėjosi keisti dalykai. Atsimena, kad turėjo vykti pirmas susirinkimas, tačiau jis buvo nukeltas kitai dienai, o kai jis atėjo į susirinkimą kitai dienai, paaiškėjo, kad tai jau antras susirinkimas ir nieko naujo įtraukti į darbotvarkę nebegalima. Tiksliai negali pasakyti, apie kurį susirinkimą dabar kalba, bet tada dar buvo P. P., M. K. nežino. Bankroto proceso metu jam nebuvo pranešta apie R. S. turimą turtą, su R. S. apie tai nekalbėjo. M. K. jis žino iš kitos bylos, kurioje šis buvo (duomenys neskelbtini), o jis kreditoriumi. Šioje byloje jis pateikė tyrėjui susirašinėjimą, dokumentus, t. y. viską, ką rado ryšium su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra. Galėjo būti, kad kažkas buvo nerasta teikiant tyrėjui.

Liudytojas kaip teisingus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 165–166, 175–176), kurie buvo pagarsinti teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotų parodymų matyti, kad pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. S. pasirašytas sutartis tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neatsiskaitė, sužinojęs jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau jokios veiklos nevykdo, kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Teismui priėmus sprendimą iškelti bankroto bylą, bankroto byloje buvo patenkinti įmonių kreditoriniai reikalavimai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 244 063 Lt (70 685,53 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 166 810,94 Lt (48 311,79 Eur). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu buvo paskirtas P. P., kuris organizuodavo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimus. P. P. mirus, tolimesnį bankroto procedūrų vykdymą perėmė M. K.. Dar P. P. vykdant bankroto procedūras suprato, kad atgauti skolas iš bankrutuojančios įmonės nepavyks, kadangi įmonė neturinti turto visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Suprasdamas, kad skolų išsiieškoti nepavyks, nenorėdamas gaišti laiko, į organizuojamus kreditorių susirinkimus vykti atsisakė. Kad R. S. atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas žinojo, nes jame buvo apklausiamas liudytoju. Dėl ko buvo vykdomas tyrimas ir koks sprendimas toje baudžiamojoje byloje buvo priimtas, neprisimena. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus laikęs beviltiškais, vėlesniuose kreditorių susirinkimuose nedalyvavo ir nebalsavo. Dalyvavo tik pirmuose susirinkimuose kurių metu tapo aišku, kad atgauti pinigus vilčių maža, nes buvo patvirtintas vos ne didžiausias R. S. kreditorinis reikalavimas. Kokio dydžio R. S. kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas neprisimena, tačiau žino, kad kreditorinis reikalavimas buvo kur kas didesnis nei jo atstovaujamų įmonių. Pagal bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą suprato, kad bankroto administratorius yra pareiškęs 470 198,76 eurų civilinį ieškinį į R. S., tačiau ar šis civilinis ieškinys buvo reiškiamas dėl R. S. nusikaltimu padarytos žalos įmonei ar dėl bankroto administratoriaus pagal dokumentus nustatytų trūkumų įmonei, nebuvo aišku, nes kaip minėjo susirinkimuose nedalyvavo ir tuo nesidomėjo. Iš esmės ar šis ieškinys teisme buvo pareikštas dėl R. S. nusikaltimu padarytos įmonei žalos ar padarytos žalos kokiomis nors kitomis aplinkybės, įtakos jo apsisprendimui nesudarė. Taip pat atsisako reikšti civilinį ieškinį ir šio ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip matyti iš liudytojo A. V. prie apklausos protokolo pateiktų dokumentų, iš bankroto administratoriaus jis elektroniniu paštu buvo gavęs medžiagą 2016 m. gegužės 10 d. organizuojamam kreditorių susirinkimui, 2017 m. vasario 24 d. pranešimą apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, 2016 m. gegužės 3 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą su duomenimis apie debitorius už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., balsavimo raštu 2016 m. gegužės 10 d, susirinkime biuletenį (2 t., b. l. 167, 168, 169, 170–171,172–173).

Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. K. jai yra žinomas kaip (duomenys neskelbtini), kitų kaltinamųjų nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras nelabai ką atsimena, tai buvo seniai. Ji buvo kreditoriaus VMI atstovė, atsimena, kad bankroto procedūros truko ilgai, apie 4 metus, ji bankroto procedūrose dalyvavo, buvo informuojama apie susirinkimus, darbotvarkes, susirinkimuose dalyvaudavo, balsuodavo. Kauno apygardos teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo turėjo būti gavusi ir turėjo žinoti apie kitus kreditorius. Jai nebuvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. yra iškelta baudžiamoji byla. Ji, kaip kreditoriaus atstovė dalyvavo kreditorių susirinkime kai buvo balsuojama dėl reikalavimo teisės perleidimo, balsavo prieš pardavimą. Kiek atsimena, jos netenkino administratoriaus pasiūlyti pardavimo etapai, pardavimo procentai. Ji pasiūlė kitokią debitorinio reikalavimo pardavimo tvarką. Pagal savo debitorinių reikalavimo pardavimo praktiką ji siekia, kad būtų pardavinėjam nuo viršaus, t. y. už 100, 80, 50 procentų kainos, taip mažinat etapais. Kiek atsimena, balsuojama buvo raštu, kas dar balsavo, nežino, ataskaita turėjo būti atsiųsta. Kauno apygardos teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimo sąrašo neskundė, nes tai bankroto administratoriaus darbas. Neatsimena, ar pas administratorių buvo prašoma informacija apie kitus kreditorius. Neatsimena, kad būtų ginčijamas bent vienas kreditorių susirinkimo sprendimas. Pardavinėti reikalavimo teises yra įprasta praktika, įprasta bankroto procedūra, normali, nusistovėjusi praktika. Dažna būna toks galutinis etapas, kad net ir juridinis asmuo būna parduodamas už vieną eurą. Ji, kaip VMI atstovė, turėjo galimybę matyti visą informaciją, kuria disponuoja VMI, apie bankrutuojančią bendrovę. Kreditorius turi teisę nusipirkti reikalavimo teisę, išskyrus VMI, kadangi tai prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms, nes mokesčių administratorius negali pirkti debitorinių reikalavimų. Praktikoje nėra tekę skųsti bankroto administratoriaus sprendimų dėl pardavimų už 1 ar 2 eurus. Bankroto procesas turi tam tikrą laikotarpį, per kurį turi būti baigtas, todėl yra nustatytas ir debitorinių reikalavimų pardavimas kadangi išieškoti juos antstoliams užtruktų labai ilgą laiko tarpą ir bankroto procedūros tęstųsi metų metais, o tai yra ir sąnaudos Valstybei ir visiems kitiems, tai siekiant tą procesą pagreitinti yra priimamas toks sprendimas debitorinius reikalavimus pardavinėti. Kad reikalavimo teisė buvo parduota už 600 eurų, tuo metu nežinojo, kadangi galutinėje administratoriaus ataskaitoje buvo nurodyta, kad gauta 9 000 eurų pajamų nedetalizuojant. Kaip teisininkė mano, kad bankroto administratoriaus veiksmai buvo atlikti pagal įstatymą.

Liudytoja, kaip teisingus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 142–144), nurodė, kad apklausiama pas tyrėją aplinkybes atsiminė geriau, be to, nešėsi archyvinę bylą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad atstovaudama VMI kreditorinį reikalavimą ji dalyvavo vykdant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras tiek teisme, tiek ir bankroto administratoriaus organizuojamų kreditorių susirinkimo metu. Bankroto byloje 2010 m. kovo 3 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis (pateiktas deklaracijas) buvo pareikštas 274343,85 litų (79455,47 Eur) kreditorinis reikalavimas. Pagal šį reikalavimą, 2010 m. kovo 6 d. teismo nutartimi, buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas VMI įtraukiant į antros eilės kreditorių sąrašą. Susipažinusi su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais dokumentais nustatė, kad tiek įmonės turtas, tiek ir įsipareigojimai buvo didesni nei trys milijonai. 2010 m. kovo 29 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į ankščiau išdėstytus motyvus, pasiūliusi atlikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir nustatyti patikslintą įsiskolinimą biudžetui bankroto bylos įsiteisėjimo dienai – 2010 m. sausio 19 d. Pradžioje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu buvo P. P., o vėliau M. K.. Pirmo kreditorių susirinkimo metu 2010 m. balandžio 20 d. pagal įkeisto turto turėtojo ir kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą buvo nuspręsta organizuoti įkeisto turto pardavimą. Įkeisto turto pardavimą organizuoja bankroto administratorius, vėliau kreditoriams pateikdamas ataskaitą. Kreditoriai šiuose veiksmuose tiesiogiai nedalyvauja. Atlikus patikrinimą buvo papildomai nustatyta 269134 litai (77656,97 Eur) nepriemoka, kas įtakoja didesnį kreditorinį reikalavimą bylos įsiteisėjimo dienai. 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipdamasi į teismą ir bankroto administratorių, prašė patikslinti VMI finansinį reikalavimą nurodydama visą 542 577,80 litų (157 141,39 Eur) finansinio reikalavimo sumą. Kadangi VMI patikrinimo aktą bankroto administratorius apskundė, jos pateiktas finansinis reikalavimas patvirtintas nebuvo. Dėl patikrinimo akto teisme ginčai vyko gan ilgą laiką. Apie šį teismo procesą nieko pasakyti negali, nes jame dalyvavo patikrinimą atlikusio mokesčių administratoriaus Kauno apskrities VMI atstovas. Tiksliai neprisimena, tačiau tikriausiai dėl šios skundžiamo patikrinimo akto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros užsitęsė. Kaip mato iš archyvinės bylos, apie tai, kad buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. yra iškelta baudžiamoji byla ir įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą su 470 198,76 Eur ieškiniu buvusiam vadovui sužinojo iš bankroto administratoriaus 2016 m. gegužės 3 d. ataskaitos, kuri buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Ataskaita buvo atsiųsta po 2016 m. balandžio 27 d. gauto pranešimo apie 2016 m. gegužės 10 d. organizuojamą kreditorių susirinkimą. Taip pat bankroto administratorius ataskaitoje buvo pateikęs pasiūlymą reikalavimo teisę į R. S. parduoti, siekiant operatyvesnio bendrovės likvidavimo. Iš tiesų bendrovės Bankroto įstatymo nustatytas 24 mėnesių likvidavimo terminas jau keletą kartų teismo buvo pratęstas. Bankrutuojančių įmonių likvidavimo praktikoje, siekiant, kad likvidavimo procesas ilgai nesitęstų, galima sakyti visuomet, debitorinio reikalavimo teisės yra parduodamos. Būna atvejų jog parduodama ir už 1 eurą, arba nenupirkus – nurašoma. Kartu su pranešimu apie 2016 m. gegužės 10 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą buvo atsiųstas balsavimo biuletenis kuriame 5-ju klausimu buvo įtrauktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės pardavimas etapais (I-ame už 15 procentų, II-ame už 5 procentus ir III-ame už didžiausią pasiūlytą kainą). Kreditorių balsavime dalyvavo raštu. Dėl reikalavimo teisės pardavimo pasisakė prieš (nesutiko), kadangi nebuvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje bankroto administratorius buvo pareiškęs minėtą civilinį ieškinį R. S.. Bankroto administratorius pranešime apie 2016 m. gegužės 10 d. organizuojamą kreditorių susirinkimą buvo nurodęs ir pakartotinio susirinkimo datą, t. y. 2016 m. gegužės 17 d. tuo atveju jeigu visais klausimais nebūtų priimtas sprendimas pirmo susirinkimo metu. Pakartotiniame kreditorių susirinkime galioja tie patys balsavimo biuleteniai, kurie buvo pateikti pirmame susirinkime, tik keičiasi balsų skaičiavimo procentinė išraiška, nes pakartotiname balsavime skaičiuojami tik pirmo balsavimo metu dalyvavusių balsų procentinė išraiška. Kad šiuo atveju įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas sužinojo iš jai elektroniniu paštu 2016 m. gegužės 20 d. atsiųstų protokolų. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką reikalavimų teisės pardavimas buvo ir yra normalus reiškinys dėl to, kad sprendimas parduoti reikalavimo teisę buvo priimtas, kaip dabar mato, suinteresuoto asmens R. S. sprendimu, net nepastebėjusi. Ar įvyksta pardavimas kreditoriai sužino tik iš bankroto administratoriaus ataskaitos. Nepareikalavus, išieškojimai, kiek ir iš ko išieškota nekonkretizuojami. Dažniausiai nurodoma tik visa išieškota suma. Šiuo atveju iš bankroto administratoriaus pateiktos 2017 m. vasario 21 d. ataskaitos už kiek buvo parduota R. S. debitorinio reikalavimo teisė neišskirta, nurodyta tik visa bankroto eigoje gautų pajamų suma (išieškota iš debitorių ir pajamos už nuomą – 9949,90 eurų). Apie R. S. atžvilgiu priimtą sprendimą baudžiamojoje byloje nieko nežinojo, nes paskesnėse ataskaitose bankroto administratorius apie tai neinformavo. Kadangi baudžiamosios bylos vyksta atskirai nuo proceso civilinėse bylose dėl to tai bankroto procesui įtakos neturi ir baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais nesidomima. Apie tai, kad baudžiamojoje byloje buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į butą jai žinoma nebuvo. Dar galėtų paminėti, kad darbo praktikoje (nuo 2001 m.) bankroto administratoriai į antstolius dėl žalos išieškojimo nėra kreipęsi. O debitorinio reikalavimo pardavimas yra normalus, labai dažnai pasitaikantis bankroto procedūros veiksmas. Gavęs bankroto administratoriaus pranešimą, reikalavimą debitorius sumoka geruoju arba priteisiama reikalavimo suma ir reikalavimo teisė parduodama. Kokio turinio skelbimas turi būti paskelbtas spaudoje apie reikalavimo teisės pardavimą norminiais aktais nereglamentuota. Mano, kad jos atstovaujamo antros eilės kreditoriaus – VMI teisės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros metu pažeistos nebuvo. Apie vyksiančius kreditorių susirinkimus ir jų metu priimtinus klausimus bankroto administratorius skelbė. Nors jai ir prieštaraujant, sprendimas buvo priimtas, balsų daugumą turinčio suinteresuoto asmens, tačiau kaip rodo praktika ankščiau ar vėliau vis vien, debitoriniai reikalavimai parduodami už pinigų sumą kurios nepakanka net administravimo išlaidoms padengti. Bankroto administratoriaus išlaidos patvirtintos 2016 m. balandžio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415. Pagal Įmonių bankroto įstatymą pirmiausiai yra patenkinamos administravimo išlaidos, o tik po to tenkinami kreditoriniai reikalavimai pagal nustatytą eilę.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad motyvai balsuoti prieš reikalavimo teisės perleidimą teisingai nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nesutiko dėl to, kad nebuvo išgarinėta civilinė byla.

Liudytoja B. S. parodė, kad dirba VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyriausiąja specialiste, kaltinamasis M. K. yra žinomas kaip (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Sodros kreditorinis reikalavimas buvo nedidelis, t. y. keli šimtai litų, todėl iš pradžių bankroto procedūrose nedalyvavo, vėliau dalyvavo, tačiau didelio dėmesio šiai bankroto procedūrai neskyrė. Kai buvo pardavinėjama reikalavimo teisė, VSDFV, kaip kreditoriaus pozicija buvo prieš, dėl kokių priežasčių nežino, tokia buvo skyriaus vedėjo pozicija. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių sąrašo, reikalavimo dydžio patvirtinimo gaudavo. Bankroto procedūrai įstatymas numato terminus, ir ji negali tęstis be galo, o šiuo atveju atsimena, kad procedūra tęsėsi laba ilgai, nes jos ir vadovybė apie tai klausinėjo. Ji neatsimena ar detaliau domėjosi, kodėl reikalavimo teisė yra parduodama. Bankroto bylose reikalavimai paprastai pardavinėjami varžytinėse, jei niekas nenori dalyvauti, tai parduoti už tiek, kiek nusprendžia kreditoriai.

Liudytoja, kaip teisingus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 146–147), nurodė, kad apklausiama pas tyrėją aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad atstovavo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių bankroto procedūrose, taip pat ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Pagal jos parengtus dokumentus išsiųstus bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apygardos teismui, teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 368,69 litų kreditorinį reikalavimą antros eilės kreditoriumi. Šis kreditorinio reikalavimo dydis nekito tik buvo konvertuotas į eurus – 106,78 Eur. Pirmos eilės kreditoriais buvo patvirtintas bankas „(duomenys neskelbtini)“ kaip įkaito turėtojas ir buvęs direktorius R. S. dėl įsiskolinimų susijusių su darbo santykiais. Trečios eilės kreditoriais buvo patvirtinti visi kiti kreditoriai su kuriais bankrutuojanti įmonė nebuvo atsiskaičiusi. Kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus teikia bankroto administratorių atstovaujantis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu pradžioje buvo P. P., o po jo mirties – M. K.. Mano, kad bankroto procedūros ilgą laiką nevyko dėl P. P. mirties. Gali patvirtinti, kad debitoriniai reikalavimai buvo įvardyti 2010 m. balandžio 20 d. administratoriaus ataskaitoje ir dėl debitorinių reikalavimų pardavimo klausimas buvo sprendžiamas jau 2010 m. lapkričio 4 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu. Bankroto administratorius pateikdamas minėtą ataskaitą, pranešdamas apie įvyksiantį susirinkimą kartu pateikė balsavimo raštu biuletenį į kurį 7 klausimu buvo įtrauktas kreditorinių reikalavimų pardavimas. Į ataskaitą bei pasiūlytą pardavimą buvusio direktoriaus R. S. debitorinis reikalavimas paminėtas dar nebuvo. Kuomet bankroto procedūrų vykdymą perėmė M. K., kaip mato pagal byloje esančius dokumentus, t. y. 2016 m. gegužės 3 d. administratoriaus veiklos ataskaitą, administratorius pagal turimus finansinius duomenis ir informaciją, paruošė ir pateikė Kauno apygardos teismui 470 198,76 Eur ieškinį buvusiam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir akcininkui R. S., bei pateikė pasiūlymą – siekiant operatyviau ir ekonomiškiau spręsti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesu susijusius klausimus ir nedidinti administravimo išlaidų naštos kreditoriams, reikalavimo teisę į R. S. parduoti. Tuo pačiu su ataskaita buvo pateikti balsavimo biuleteniai kuriuose 5 klausimu buvo pasiūlyta balsuoti už šio reikalavimo teisės pardavimą. Kaip mato, ji kaip SODRA atstovė balsavusi prieš, siūlydama tęsti teisminį ginčą. Prieš balsavo dėl to, kad nebuvo aišku, koks bus teismo priimtas sprendimas pagal bankroto administratoriaus teismui pateiktą ieškinį. Jai nebuvo žinoma, kad civilinis ieškinys teismui pateiktas dėl galimai R. S. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Buvo žinoma tik tai, kad kažkoks tyrimas vyksta finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, tačiau dėl ko tiksliai šis tyrimas buvo vykdomas niekas neskelbė. Kadangi VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus kreditorinis reikalavimas sąlyginai buvo mažas, balso svarumas didelės įtakos priimtiems sprendimams neturėjo, dėl to didelio dėmesio ir suinteresuotumo vykdomiems procesams nerodė. Kaip mato pagal protokolą, pirmo susirinkimo metu nebuvo pritarta debitorinio reikalavimo pardavimui pagal administratoriaus pasiūlytą darbotvarkę, o nutarimas 2016 m. gegužės 17 d. dėl debitorinių skolų pardavimo buvo priimtas pakartotinio susirinkimo metu, kuomet balsai persiskaičiuojami pagal pirmo susirinkimo metu dalyvavusių kreditorių balsų skaičių. Kaip jau minėjo, apie vykdomą ikiteisminį tyrimą jai nieko tiksliai žinoma nebuvo. Taigi apie tai, kad nusikalstamais veiksmais R. S. įmonei buvo padaręs turtinę žalą ir, kad šioje byloje yra laikinai apribota nuosavybės teisė į R. S. turimą nekilnojamąjį turtą, nežinojo. Po to dar keletą kartų buvo balsuojama dėl likvidavimo termino pratęsimo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo. BUAB „(duomenys neskelbtini) likviduota 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, kurio pagrindu SODRA kreditorinis reikalavimas 106,78 Eur nurašytas.

Liudytoja B. S. prie 2019 m. vasario 22 d. protokolo pateikė dokumentų kopijas: 2016 m. gegužės 3 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą su duomenimis apie debitorius už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 158–159); 2016 m. gegužės 9 d. balsavimo raštu biuletenį, kurio 5.1 klausimu įtrauktas balsavimas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu, etapais ir nustatyta kaina : I etape ne mažesne kaip 15 % reikalavimo teisės; II etape ne mažesne kaip 5 % reikalavimo teisės; III etape - už didžiausią pasiūlytą kainą. Vieno etapo trukmė 7 dienos. Apie pardavimą skelbti laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir internetiniuose puslapiuose. Už kurį prabalsuota „Prieš“, su prierašu „Tęsti teisminį ginčą“ (2 t., b. l. 160).

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras nieko neatsimena.

Liudytojas, kaip teisingus patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 178–179), nurodė, kad apklausiamas pas tyrėją aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia valymo paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo teikiamos paslaugos, už kurių atlikimą nebuvo atsiskaityta. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta bankrutuojančia įmone. 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą patvirtinant 6006,26 litų (kas sudaro 1739,53 Eur) kreditorinį reikalavimą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su, kuria vyko pastovus susirašinėjimas, t. y. informacija apie įvyksiančius kreditorių susirinkimus buvo gaunama. Nenorint gaišti laiko, gyvai kreditorių susirinkimuose nedalyvaudavo, pagal pateiktą darbotvarkę balsuodavo raštu. Kadangi visų aplinkybių susijusių su organizuojamais kreditorių susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais neprisimena ir to prisiminti net ir negalėtų, susipažinęs su iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautais dokumentais, gali pasakyti, kad pranešimas apie 2016 m. gegužės 10 d. įvyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą iš bankroto administratoriaus buvo gautas elektroniniu paštu 2016 m. gegužės 4 d. kartu su administratoriaus veiklos ataskaita, debitorių sąrašu ir balsavimo raštu biuleteniu. Į susirinkimo darbotvarkę 5 klausimu buvo įtrauktas kreditorinių reikalavimų pardavimas etapais. Kadangi bankroto procedūros buvo jau užsitęsusios ilgą laiką, pasitarus buvo nuspręsta balsuoti už debitorinių reikalavimų pardavimą nustatytomis sąlygomis. Prabalsavus raštu, biuletenis taip pat elektroniniu paštu buvo išsiųstas bankroto administratoriui. Dėl kokių debitorinių reikalavimų pardavimo buvo kviečiamas kreditorių susirinkimas ir balsuojama buvo žinoma iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų, t. y. veiklos ataskaitos ir balsavimo biuletenio. Matė jog buvo balsuojama dėl 470198,76 eurų debitorinio reikalavimo R. S. pardavimo dėl kurio bankroto administratorius buvo pateikęs civilinį ieškinį teismui dėl R. S. nusikalstamais veiksmais įmonei padarytos turtinės žalos. Apie tai, kokioje tiksliai baudžiamojoje byloje ir kokios nusikalstamos veikos įvykdymu buvo įtariamas buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. ir dėl ko padaryta turtinė žala, nesidomėjo. Kadangi nesidomėjo atliekamu ikiteisminiu tyrimu, dėl to apie tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į R. S. ir jo sutuoktinei priklausantį butą nežinojo. Visa informacija buvo gaunama per bankroto administratorių, kuris yra įgaliotas ginti kreditorių teises. Priimant sprendimus dėl debitorinių reikalavimų pardavimo buvo tikimasi atgauti bent dalį skolos. Buvo balsuojama už pardavimą, kad būtų gautos bent kokios pajamos. Prie apklausos protokolo prideda apie vykusį susirašinėjimą su bankroto administratoriumi patvirtinančius dokumentus iš 39 lapų.

Liudytojas E. K. prie 2019 m. balandžio 9 d. apklausos protokolo pridėjo su ikiteisminiu tyrimu susijusių dokumentų kopijas: 2016 m. gegužės 4 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą (2 t., b. l. 180); 2016 m. gegužės 3 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 181); duomenys apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorius (į debitorių sąrašą R. S. neįtrauktas) (2 t., b. l. 182); balsavimo raštu biuletenį kurio 5.1 klausimu įtrauktas balsavimas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu, etapais ir nustatyta kaina: I etape ne mažesne kaip 15 % reikalavimo teisės; II etape ne mažesne kaip 5 % reikalavimo teisės; III etape - už didžiausią pasiūlytą kainą. Vieno etapo trukmė 7 dienos. Apie pardavimą skelbti laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir internetiniuose puslapiuose (2 t., b. l. 183); 2016 m. gegužės 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą (2 t., b. l. 184); 2016 m. gegužės 10 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ protokolą Nr. 3 patvirtinantį, kad nutarimas 5 klausimu nepriimtas nepakakus balsų, kad klausimas bus svarstomas 2016 m. gegužės 17 d. pakartotiniame BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime (2 t., b. l. 185–187); BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo registracijos žurnalą, kuriame nurodyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ visi kreditoriai, jų kreditoriniai reikalavimai, balso stiprumas procentine išraiška ir dalyvavimas balsavime (2 t., b. l. 188); 2017 m. sausio 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo 2017 m. sausio 23 d. su pranešimu ir balsavimo raštu biuleteniu dėl likvidavimo termino pratęsimo (2 t., b. l. 189–191); 2017 m. vasario 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo 2017 m. kovo 7 d. su pranešimu ir balsavimo raštu biuleteniu dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, metinio ir likvidacinio balanso tvirtinimo bei įmonės pabaigos (2 t., b. l. 192–195); 2017 m. kovo 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą, kuriuo atsiųsta: administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 21 d. balansas, likvidacinis aktas prie 2017 m. vasario 21 d. balanso, balsavimo raštu biuletenis (3 t., b. l. 1–9); 2017 m. kovo 7 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo 2017 m. kovo 7 d. darbotvarkės papildymo administratoriaus išlaidų papildymo klausimu su balsavimo raštu biuleteniu (3 t., b. l. 10–12); 2017 m. kovo 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą, kuriuo buvo gautas 2017 m. kovo 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su protokolu ir kreditorių sąrašu (3 t., b. l. 13–16); 2017 m. gegužės 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško gavimą patvirtinantį išrašą, kuriuo buvo gautas 2017 m. balandžio 27 d. teismo sprendimas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaigus pripažinus ją bankrutavusia (3 t., b. l. 17–19).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, atsakydami į užklausimus ar jiems buvo žinoma apie 2016 m. gegužės 10 d. vykusį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, ar susipažinę su 2016 m. gegužės 3 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, ar buvo žinoma kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkimo metu ir kaip buvo balsuojama darbotvarkės 5 klausimu – „Dėl debitorinių reikalavimų pardavimo“, atitinkamai nurodė:

- 2019 m. vasario 26 d. architektas M. S. atsakydamas elektroniniu paštu nurodė, jog jis jokiame susirinkime nedalyvavo, nes paskambinus, administratorius informavo, kad yra kur kas didesnių skolų bankams, o skola jam pernelyg maža, kad atgautų. Su jokiomis administratoriaus veiklos ataskaitomis nesusipažinęs. Negaišdamas savo laiko nedalyvavo ir nebalsavo nei viename susirinkime ir jokių įgaliojimų tai daryti niekam nedavė. Bei pridėjo iš bankroto administratoriaus gautų laiškų kopijas tarp kurių 2016 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie 2016 m. balandžio 27 d. įvyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą su darbotvarke (3 t., b. l. 65–73);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad archyve nerasta jokios 2016 m. korespondencijos dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi du kvietimus balsuoti kreditorių susirinkime 2017 m., tačiau, kaip įprastai, balsavime nedalyvavo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 3-čios eilės kreditorius ir tikimybė atgauti skolą yra minimali. Kreditorių susirinkime dažniausiai balsuojama tik tuo atveju, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto kreditorinio reikalavimo suma yra didesnė nei kitų kreditorių ir jų balsas galėtų daryti įtaką bankroto procesui ar jo baigčiai (3 t., b. l. 74–79);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad bendrovei buvo žinoma apie 2016 m. gegužės 10 d. vyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, nes bendrovė gavo 2016 m. balandžio 27 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kokie klausimai bus svarstomi. Bendrovė nedalyvavo kreditorių susirinkime bei balsavime, kadangi bendrovė įtraukta tik į trečios eilės kreditorių sąrašą, kurios reikalavimo dydis neturi įtakos priimamiems sprendimas kreditorių susirinkime (3 t., b. l. 80–82);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad nuo 2010 m. sausio 27 d. – kreditorinių reikalavimų pateikimo iki 2017 m. balandžio 27 d. – Kauno apygardos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 3 bankroto administratoriaus panešimus: 2010 m. spalio 8 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2017 m. sausio 17 d. (3 t., b. l. 83–88);

- AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą gavo. Vadovaujantis bendrovės bendra tvarka balsavimas nebuvo vykdomas (3 t., b. l. 93–94);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad negavo jokio pranešimo nei paštu nei elektroniniu paštu apie 2016 m. gegužės 10 d. vyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą. Kadangi susirinkime nedalyvavo su 2016 m. gegužės 3 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaita nebuvo supažindintas. Pagal praktiką kiek yra rašę kreditorinių reikalavimų kitose bankroto bylose, būdami trečios eilės kreditoriais neatgavo nei cento (3 t., b. l. 95–96);

- AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu pranešė, kad „(duomenys neskelbtini)“ AB nedalyvavo ir nebalsavo (nei per susirinkimą nei iš anksto) 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkime, nes dalyvavimas kreditorių susirinkime bei balsavimas juose yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga (3 t., b. l. 97–98);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 8 d. raštu pranešė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skola 2577,46 eurai, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įtraukta kaip beviltiška skola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime nedalyvavo, bankroto byla nesidomėjo, kadangi tai yra beviltiška skola. Pranešimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nėra, todėl negali patvirtinti, kad buvo informuoti (3 t., b. l. 99–100);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 4 d. raštu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius su 463,39 eurų suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas bendroje kreditorių masėje buvo labai nedidelis, todėl informacijos apie šį bankrotą net nekaupė. Minimas susirinkimas vyko prieš 3 metus ir iš atminties pasakyti ar dalyvavo susirinkime negali (3 t., b. l. 101-102).

2019 m. rugsėjo 5 d. – 2019 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų (dokumentų, kurių pagrindu priimti su tiriama nusikalstama veika susiję sprendimai) apžiūros protokolu apžiūrėti dokumentai, apžiūros metu nustatyta, kad:

1. 2010 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (iš 2 lapų), bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo (Apžiūros protokolo priedas Nr. 1) (3 t., b. l. 110-111);

2. 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo (iš 2 lapų), kuria įtvirtinti finansiniai reikalavimai, pirmos eilės kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“ 1874761,78 litų; pirmos eilės kreditoriaus R. S. 1770,89 litų finansinis reikalavimas ir 552 092, 52 litų kaip trečios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas; antros eilės kreditorių: VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus – 368,69 litų ir (duomenys neskelbtini) apskrities VMI – 1770,89 litų finansiniai reikalavimai bei kiti trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (Priedas Nr. 2) (3 t., b. l. 112-113);

3. 2010 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo patikslinimo bankroto byloje – iš 1 lapo, nutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos kreditorių sąrašo išbrauktas AB „(duomenys neskelbtini) 1874761,78 finansiniai reikalavimai (Priedas Nr. 3) ( 3 t. 114 l.);

4. 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui (iš 3 lapų) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutartis priimta pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens M. K. prašymą priteisti iš atsakovo R. S. 470 198,76 Eur žalos atlyginimą, areštuojanti atsakovui R. S. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis bendrai 470 198,76 eurų sumai. Pavedant areštuojamą turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui (Priedas Nr. 4) (3 t., b. l. 115–117);

5. 2016 m. gegužės 3 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus veiklos ataskaita laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (1 lapas), kurioje nurodyta, kad „FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos NVTS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Ikiteisminio tyrimo metu buvusiam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. 2014 m. vasario 19 d. buvo kreiptasi į FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybą dėl dokumentų grąžinimo, siekiant užbaigti bankroto procedūras. 2014 m. vasario 27 d. gautas raštas kuriame nurodoma, kad dokumentai bus grąžinti tik priėmus galutinį sprendimą ikiteisminio tyrimo byloje. Dokumentai iki šiol nėra grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Administratorius pagal turimus finansinius duomenis ir informaciją, paruošė ir pateikė Kauno apygardos teisme 470 198,76 Eur ieškinį buvusiam BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir akcininkui R. S.. Siekiant operatyviau ir ekonomiškiau spręsti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesu susijusius klausimus ir nedidinant administravimo išlaidų naštos kreditoriams, administratorius kreditoriams siūlo reikalavimo teisę į R. S. parduoti“ (Priedas Nr. 5) (3 t., b. l. 118);

6. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių sąrašas – kartu su ataskaita pateiktas debitorių sąrašas, kuriame R. S. neįvardytas (į debitorių sąrašą neįtrauktas) (Priedas Nr. 6) (3 t., b. l. 119);

7. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo protokolas (iš 3 lapų), kuriame 5.1 p. numatytu klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo, sprendimas parduoti nepriimtas nepakakus balsų ir kad šis klausimas bus svarstomas 2016 m. gegužės 17 d. pakartotiniame BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime (Priedas Nr. 7) (3 t., b. l. 120–122);

8. 2016 m. balandžio 27 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (iš 1 lapo), pranešimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. K. informuoja apie 2016 m. gegužės 10 d. 10 val. įvyksiantį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimą, o nepakakus balsų nutarimų priėmimui apie 2016 m. gegužės 17 d. 10 val. vyksiantį pakartotiną susirinkimą, nurodant darbotvarkę, bei informaciją, kur galima susipažinti su administratoriaus ataskaita bei kontaktiniais duomenimis dėl informacijos gavimo (Priedas Nr. 8) (3 t., b. l. 123);

9. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo registracijos žurnalas (iš 1 lapo), kuriame surašyti visi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai nurodant kreditorinių reikalavimų dydžius ir pagal kreditorinio reikalavimo dydį išvestus balso stiprumą bei įrašais apie balsavime dalyvavusius kreditorius, kad balsavo raštu: VSDFV (duomenys neskelbtini) sk., (duomenys neskelbtini) VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. (priedas Nr.9) (3 t., b. l. 124);

10. 2016 m. gegužės 9 d. kreditoriaus VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus balsavimo raštu biuletenis su įgaliojimu (2 lapai), kuriame balsuojant 5.1 klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo etapais VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus įgaliotas atstovas vyriausioji specialistė B. S. pasisakiusi „Prieš“ bei padariusi prierašą „Tęsti teisminį ginčą“ (Priedas Nr. 10) (3 t., b. l. 125–126);

11. 2016 m. gegužės 4 d. kreditoriaus VMI prie LR FM balsavimo raštu biuletenis su įgaliojimu (2 lapai), kuriame balsuojant 5.1 klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo etapais VMI prie LR FM įgaliotas atstovas vyriausioji specialistė G. G. pasisakiusi „Prieš“ (Priedas Nr. 11) (3 t., b. l. 127–128);

12. 2016 m. gegužės 4 d. kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ balsavimo raštu biuletenis (1 lapas), kuriame balsuojant 5.1 klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo etapais kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasisakęs „Už“ (Priedas Nr. 12) (3 t., b. l. 129);

13. 2016 m. gegužės 9 d. kreditoriaus R. S. balsavimo raštu biuletenis ( lapas), kuriame balsuojant 5.1 klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo etapais kreditorius R. S. atstovas pasisakęs „Už“ (Priedas Nr. 13) (3 t., b. l. 130);

14. 2016 m. gegužės 17 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas (iš 2 lapų), kuriame 5.1 p. numatytu klausimu dėl debitorinių reikalavimų pardavimo etapais, sprendimas parduoti kreditorinius reikalavimus priimtas balsų dauguma (Priedas Nr. 14) (3 t., b. l. 131–132);

15. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo registracijos žurnalas (1 lapas), kuriame surašyti tik pirmame balsavime dalyvavę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai: VSDFV (duomenys neskelbtini) sk., (duomenys neskelbtini) VMI, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. – nurodant jų kreditorinių reikalavimų dydžius ir pagal kreditorinio reikalavimo dydį išvestą balso stiprumą bei įrašais, kokiu būdu buvo balsuota (priedas Nr.15) (3 t., b. l. 133);

16. 2016 m. gegužės 20 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ lapo kopija – laikraščio skirsnyje „Pranešimai“ yra patalpintas skelbimas su tekstu „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda reikalavimo teises, Informacija tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“ (Priedas Nr. 16) (3 t., b. l. 134);

17. 2016 m. gegužės 20 d. internetinio skelbimų puslapio (duomenys neskelbtini) darbalaukio atvaizdo kopija – skelbimų puslapyje patalpintas skelbimas su tekstu „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda reikalavimo teises. Paraiškos paduodamos iki 2016 m. gegužės 27 d. Informacija tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“ skelbimas galioja iki 2016 m. birželio 19 d. (Priedas Nr. 17) (3 t., b. l. 135);

18. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis (iš 11 lapų), kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė už jas laisvės atėmimo bausmes: už veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje – 3 metus; už veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje – 2 metus; už veiką numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje – 1 metus; už veiką numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje – 1 metus ir 6 mėnesius; už veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 1 metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 4 punktu, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, 1 metus neišeiti iš namų kasdien nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per 2 metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” per bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą 444 277,11 Eur turtinę žalą bei atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą ir užsiimti vadovaujančia veikla, susietus su materialinėmis vertybėmis. Taip pat iki nuosprendžio įvykdymo taikyti laikiną apribojimą R. S. ir jo turto bendrasavininkės R. S. nuosavybės teisėms į butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr.18) (3 t., b. l. 136–146);

19. 2016 m. gegužės 28 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ lapo kopija – laikraščio skirsnyje „(duomenys neskelbtini)“ yra patalpintas skelbimas su tekstu „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda reikalavimo teises, Informacija tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“ (Priedas Nr. 19) (3 t., b. l. 147);

20. 2016 m. gegužės 30 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas M. K., kuriuo konstatuota, kad parduodant reikalavimo teises į R. S. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, pradinė pardavimo kaina I-ame etape – už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei – 15 procentų reikalavimo teisės, paraiškų turtui įsigyti iki 2016 m. gegužės 27 d. nepateikė nei vienas pirkėjas (Priedas Nr. 20) (3 t., b. l. 148);

21. 2016 m. birželio 6 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas M. K., kuriuo konstatuota, kad parduodant reikalavimo teises į R. S. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, pradinė pardavimo kaina II-ame etape – už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei – 5 procentų reikalavimo teisės, paraiškų turtui įsigyti iki 2016 m. birželio 5 d. nepateikė nei vienas pirkėjas (Priedas Nr. 21) (3 t., b. l. 149);

22. 2016 m. birželio 11 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ lapo kopija – laikraščio skirsnyje „Pranešimai“ yra patalpintas skelbimas su tekstu „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda reikalavimo teises, Informacija tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“ (Priedas Nr. 22) (3 t., b. l. 150);

23. 2016 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti – kad vadovaujantis BPK 342 straipsniu, pateikiamas vykdymui Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendis, kuriuo R. S. pripažintas kaltu, įvardijant jam paskirtas bausmes už nusikaltimus, tame tarpe ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” per bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą 444 277,11 Eur turtinę žalą (Priedas Nr. 23) (3 t., b. l. 151);

24. 2016 m. birželio 17 d. lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosprendžio vykdymo – patvirtina, kad iš Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybai vykdymui buvo išsiųstas R. S. atžvilgiu 2016 m. gegužės 26 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir patvarkymas dėl nuosprendžio vykdymo (Priedas Nr. 24) (3 t., b. l. 152);

25. 2016 m. gegužės 20 d. internetinio skelbimų puslapio (duomenys neskelbtini) darbalaukio atvaizdo kopija – kad skelbimų puslapyje patalpintas skelbimas su tekstu „BUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda reikalavimo teises. Informacija tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“ skelbimas galioja iki 2016 m. liepos 20 d. (Priedas Nr. 25) (3 t., b. l. 153);

26. 2016 m. birželio 27 d. prašymas M. K. dėl reikalavimo teisių įsigijimo – dalis teksto spausdinta, dalis užpildyta rankraštiniais įrašais. Prašymas surašytas bei pasirašytas D. G. vardu, už reikalavimo teisę pasiūlant 600 eurų. Kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui adresuotas 2016 m. gegužės 27 d. prašymas dėl reikalavimo teisių įsigijimo su tekstu „Pageidaujame įsigyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į R. S. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Už reikalavimo teisę siūlome“, paliekant tuščias grafas kuriose būtų įrašytas prašymą pateikiantis asmuo bei pasiūloma kaina, galima spręsti, kad prašymo ruošinys buvo atspausdintas iš anksto. Ant prašymo yra spaudo žyma „Gauta 2016-06-27 Reg Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Priedas Nr. 26) (3 t., b. l. 154);

27. 2016 m. birželio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad pradinis kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens M. K. perleidžia reikalavimo teisę į skolininką – R. S. naujajam kreditoriui – D. G. (Priedas 27) (3 t., b. l. 155–156);

28. 2016 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini) „Reikalavimą pagrindžiantys dokumentai ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas“ – pavirtina kokius dokumentus susijusius su ieškiniu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius – perduoda naujajam kreditoriui (Priedas Nr. 28) (3 t., b. l. 157);

29. 2016 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini) „Kaina ir mokėjimo tvarka“ – patvirtina, kad reikalavimo teisės pirkimo kaina 600 eurų ir kad naujasis kreditorius šią sumą sumoka pradiniam kreditoriui iki sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 29) (3 t., b. l. 158);

30. 2016 m. birželio 27 d. banko sąskaitos išrašas – patvirtina, kad D. G. 2016 m. birželio 27 d. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 600 eurų (Priedas Nr. 30) (3 t., b. l. 159);

31. 2016 m. birželio 28 d. turto pardavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad parduodant reikalavimo teises į R. S. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, pradinė pardavimo kaina III-ame etape – už didžiausią pasiūlytą kainą, paraišką turtui įsigyti 2016 m. birželio 27 d. pateikė pirkėjas D. G., siūlydamas 600 eurų pirkimo kainą ir, kad reikalavimo teisė į R. S. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) parduota R. S. už 600 eurų (Priedas Nr. 31) (3 t., b. l. 160);

32. 2016 m. birželio 30 d. lydraštis dėl nuosprendžio siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš Kauno apygardos teismo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui M. K. buvo išsiųstas R. S. atžvilgiu 2016 m. gegužės 26 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Priedas Nr. 32) (3 t., b. l. 161);

33. 2016 m. liepos 4 d. prašymas pakeisti proceso šalį – ieškovą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) – patvirtina, kad 2016 m. liepos 5 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme gautas ieškovo – D. G. prašymas pakeisti proceso šalį – ieškovą, buvusį ieškovą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeičiant naujuoju ieškovu – D. G. (Priedas Nr. 33) (3 t., b. l. 162–163);

34. 2016 m. liepos 5 d. pareiškimas Kauno apygardos teismui dėl ieškinio atsakovui R. S. atsisakymo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) – patvirtina, kad 2016 m. liepos 5 d. reg Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme gautas ieškovo – D. G. pareiškimas, kuriuo prašoma priimti D. G. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo R. S. ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (Priedas Nr. 34) (3 t., b. l. 164–165);

35. 2016 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti civilinę bylą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Kauno apygardos teismas įvertinęs D. G. prašymus, kuomet 2016 m. liepos 7 d. protokoline nutartimi teismo posėdyje ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakeista naujuoju ieškovu D. G., ieškovo D. G. atsisakymą nuo ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš R. S. patenkino ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (Priedas Nr. 35) (3 t., b. l. 166–167);

36. 2017 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl VMI prie FM kreditorinio reikalavimo patikslinimo – teismo nutartimi patvirtintas VMI prie FM 158 590,01 eurų kreditorinis reikalavimas (Priedas Nr. 36) (3 t., b. l. 168);

37. 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kuria teismas pripažino bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (Priedas Nr. 37) (3 t., b. l. 169–170);

38. 2018 m. liepos 5 d. R. S. prašymas, adresuotas Kauno apygardos teismui, iš kurio matyti, kad Kauno apygardos teisme 2018 m. liepos 9 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruotas R. S. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną apribojimą R. S. nuosavybės teisėms į butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 38) (3 t., b. l. 171);

39. 2018 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje skelbiama, teikimo nagrinėjimo metu nepatvirtinus, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu R. S. paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per du metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 444 277,11 EUR turtinę žalą, jau šiuo metu yra įvykdyta visa apimtimi nuteistojo R. S. prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo atmestas (Priedas Nr. 39) (3 t., b. l. 172–173);

40. 2018 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria teismas nustatęs, kad bendrovė likviduota tik 2017 m. balandžio 27 d. (nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 30 d.), jau po nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo 2016 m. gegužės 26 d. Šiuo nuosprendžiu pripažinus bendrovės direktorių R. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir įpareigojus jį per bankroto administratorių atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą. 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimui nutarus ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančiai per bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą M. K., 2016 m. birželio 27 d. sudarius sutartį su D. G., minėto 470 198,76 Eur reikalavimo teisė buvo perleista trečiajam asmeniui D. G. už 600 eurų. Iš karto po to civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiam asmeniui pateikus prašymą jį pakeisti tinkamu ieškovu bei pareiškus, jog jis ieškinyje nurodyto reikalavimo į R. S. atsisako, 2016 m. liepos 8 d. ši byla buvo nutraukta. Bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nuosprendį priėmusiam teismui duomenų apie perleistą reikalavimo teisę į R. S. veiksmais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą nepateikė, nors apie nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą per bankroto administratoriaus atstovą pastarajam tapo žinoma 2016 m. birželio 30 d., išsiuntus jam Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio kopiją. Teismui šie duomenys tapo žinomi, nuteistajam pateikus prašymą panaikinti jam su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam turtui iki nuosprendžio įvykdymo paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kartu su šiuo prašymu pateikus reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ir D. G., be priedo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas kaip konfidencialus ir jame nustatyta 444 277,11 Eur reikalavimo teisės perleidimo kaina. Ir tik teismui sprendžiant šį nuteistojo prašymą bei pareikalavus pateikti minėtą priedą, buvo pateikta jo kopija, iš kurios matyti, kad 444 277,11 Eur reikalavimo teisė, bankrutuojančiai bendrovei turint įsipareigojimų tretiesiems asmenims – kreditoriams, perleista už 600 eurų. Priedą patvirtinantys asmenys – naujasis kreditorius D. G. bei pradinis kreditorius – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. K.. Duomenų, kad ši informacija būtų pateikta ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, teisme nėra. Bankroto procedūrą administravęs bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 444 277,11 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. S. baudžiamojoje byloje nepareiškė, motyvuodamas tuo, kad bus reiškiamas ieškinys civilinio proceso tvarka. Kreditorinį reikalavimą įsigijo D. G., kuris taip pat už R. S. atlygino R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą 234 000 Lt (67 771,08 Eur) turtinę žalą valstybei ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, priėmė sprendimą pranešti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) paaiškėjo, jog gali būti padaryta kita nusikalstama veika, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, ir kad ją galėjo įvykdyti nuteistasis R. S. ir (ar) asmenys, dalyvavę priimant sprendimą dėl šios bendrovės reikalavimo teisių į nuteistąjį R. S. dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo perėmimo (Priedas Nr. 40) (3 t., b. l. 174–177).

Susirašinėjimą su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl civilinio ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo atlikimo bei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtinantys dokumentai:

-2014 m. spalio 14 d. el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos NTS vyriausiojo tyrėjo siųstas pranešimas informuojant apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigą, t. y., kad R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą įtariant jį padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir, kad R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonei padarė 1 534 000 litų turtinę žalą, išaiškinant teisę pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 66);

-2014 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas FNTT prie VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos NVTS, kuriuo pranešta, jog mirus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui P. P., sprendimas dėl civilinio ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas tik susipažinus su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (2 t., b. l. 67);

- FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos NTS viršininko 2015 m. spalio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešant jog ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) baigiamas bei išaiškinant teises dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojo proceso metu iki įrodymų tyrimo pradžios (2 t., b. l. 68);

-2016 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismo teisėjo A. J. raštas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, klausiant ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėjęs civilinį procesą teisme dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 444 277,11 Eur žalos išieškojimo, ar buvo informuota apie ikiteisminį tyrimą dėl šios pinigų sumos pasisavinimo, ar buvo pareiškusi civilinį ieškinį Kauno apygardos prokuratūros inicijuotoje baudžiamojoje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 1 534 000 litų (444 277,11 Eur) žalos (2 t., b. l. 69);

-2016 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens M. K. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į Kauno apygardos teismo teisėjo A. J. 2016 m. sausio 22 d. užklausimą, kuriuo M. K. praneša, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos nebuvo pareiškęs ir neteiks. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės bus ginamos civilinio proceso nustatyta tvarka (2 t., b. l. 71);

-2016 m. vasario 9 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. K. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotas FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS su prašymu grąžinti ikiteisminiam tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (2 t., b. l. 72);

-2016 m. vasario 15 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. K. prašymą grąžinti dokumentus, kuriuo pranešama, kad baigus ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais 2015 m. spalio 30 d. perduota į Kauno apygardos teismą (2 t., b. l. 73).

Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – D. G. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą pervedė 67 771,08 eurus, mokėjimo paskirtis – už R. S., žalos atlyginimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 177).

2017 m. kovo 7 d. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimo metu 4 klausimu vienbalsiai nuspręsta kreiptis į teismą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos (1 t., b. l. 171–178).

2017 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimu pripažinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaiga likvidavus ją dėl bankroto (3 t., b. l. 21–22).

Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus viršininkės rašto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į Kauno apygardos teismo paklausimą dėl R. S. nuosprendžio tame tarpe ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo per 2 metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą 444 277,11 Eur turtinę žalą vykdymo, probacijos tarnyboje gautoje 2016 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad 2016 m. liepos 7 d. teismo posėdyje, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeista nauju ieškovu D. G., kuris pareiškė civilinę bylą nutraukti ir 2016 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismas nutartimi D. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. S. ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (3 t., b. l. 50).

2018 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakant į FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos viršininko paklausimą), nurodyta, jog dokumentai, susiję su R. S. nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), yra saugomi prie baudžiamosios bylos Kauno apygardos teisme, kadangi duomenų apie nuosprendžio įvykdymą (įpareigojimą atlyginti 444 277,11 Eur turtinę žalą) iš (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos iki šiol nėra gauta (3 t., b. l. 41).

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu dėl R. S. ir R. S. santuokos nutraukimo bendru sutikimu taip pat patvirtinta pareiškėjų R. S. ir R. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad: 2.1 - bendras turtas: dviejų kambarių butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padalintas pusiau (kiekvienam po 1/2 buto dalies); 4.2 - prievolė D. G. pagal 2016 m. birželio 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. S. prievolė ir po santuokos nutraukimo lieka asmeninė R. S. prievolė (4 t., b. l. 44–46).

2019 m. birželio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismui pranešta, kad R. S. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (4 t., b. l. 9).

2019 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo teisėjo E. B. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) į 2019 m. spalio 9 d. paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendis ir teisėjas E. B. su juo nebuvo susipažinęs. Tačiau byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2017 m. sausio 16 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog „Kauno apygardos teismo 2012-05-28 nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. 2016-06-16 nutartis baudžiamojoje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta civilinė byla, įsiteisėjo“. Nurodyto pobūdžio informacija apie išnagrinėtą baudžiamąją bylą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos teisėjui buvo žinoma (5 t., b. l. 107–108).

2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo teisėjos N. I. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) į 2019 m. spalio 15 d. paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nagrinėjant civilinę bylą (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendis į bylą nebuvo pateiktas (5 t., b. l. 110–112).

II. Teismo išvados

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, ir jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik jeigu iš jo veikos padarymo metu buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas išvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto išvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, o žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.). Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011).

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-Pę-1/2014). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis.

Aukščiau aptartais bylos duomenis neabejotinai nustatytos aplinkybės dėl UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 7 d. nutartimi iškeltos bankroto bylos, dėl kreditorinių reikalavimų 2010 m. kovo 16 d. (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinimo, dėl 2010 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo bankrutavusia ir nutarimo ją likviduoti, pavedant bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje, taip pat patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – R. S. pirmos eilės finansinis reikalavimas 512,88 Eur (1770,89 Lt) sumai ir trečios eilės finansinis reikalavimas 159 897,05 Eur (552 092,52 Lt) sumai. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas laikotarpiais nuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. iki 2009 m. balandžio 25 d. ir nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2010 m. kovo 5 d., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl bendrovės didelės vertės turto – 444 277,11 Eur pasisavinimo. Nuosprendžiu R. S. paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jis įpareigotas per dvejus metus atlyginti 444 277,11 Eur turtinę žalą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ per bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d. ir probacijos tarnyboje pradėtas vykdyti 2016 m. birželio 20 d. Taip pat nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius 2016 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį atsakovui R. S. dėl 470 198,76 Eur žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Jokio ginčo dėl faktinių aplinkybių dėl to, kad M. K., eidamas bankroto administratorius pareigas, sušaukė 2016 m. gegužės 10 d. 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimus, pasiūlė parduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 470 198,76 Eur reikalavimo teisę į R. S., pasiūlė pardavimo tvarką, kad 2016 m. gegužės 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nutarimas parduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 470 198,76 Eur reikalavimo teisę į R. S. buvo nulemtas kreditoriaus R. S. balso, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas teismui, kad M. K. pagal nustatytą pardavimo tvarką skelbė apie reikalavimo teisės pardavimą spaudoje ir internete nenurodydamas reikalavimo teisės dydžio ir kainos, kad į M. K. su prašymu pirkti reikalavimo teisę III pardavimo etapo metu kreipėsi R. S. pažįstamas asmuo D. G., kad reikalavimo teisė buvo parduota D. G. už 600 eurų jau po 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio R. S. atžvilgiu priėmimo, kad apie nebuvo informuotas baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nei prokuroras, kad D. G. 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į civilinę bylą nagrinėjantį teismą dėl procesinės šalies – ieškovo pakeitimo, prašydamas ieškovą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti kitu ieškovu – D. G., o 2016 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl ieškinio atsisakymo, ko pagrindu 2016 m. liepos 8 d. nutartimi civilinė byla dėl 470 198,76 eurų žalos atlyginimo R. S. atžvilgiu buvo nutraukta.

R. S., D. G. bei M. K., kuris vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu, šio įstatymo nustatyta tvarka valdė, naudojo jam patikėtą bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir juo disponavo, yra tinkami nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje subjektai, kadangi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jei bent vienas iš nusikaltimo bendrininkų turėjo teisę disponuoti turtu patikėjimo teise ar turtas buvo jo žinioje, tuomet visų bendrininkų, nusikalstamais veiksmais prisidėjusių prie turto iššvaistymo veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnį. M. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir turėdamas teisę vykdyti (duomenys neskelbtini) funkcijas, taip pat tinkamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 470 198,76 Eur dydžio reikalavimo teisė į R. S. pagrįstai kvalifikuota kaip turtinė teisė BK 184 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad turtinės teisės yra tokios teisės, kurios turi tam tikrą ekonominę reikšmę ir piniginę išraišką, t. y. jas galima įvertinti pinigais. Turtinės teisės gali būti daiktinės ir asmenines, pastarosios gali kilti ir iš prievolinių teisinių santykių (CK 1.112 straipsnis). Prievolinių teisių specifika ta, kad jos atsiranda iš prievolių, t. y. iš teisinio santykio, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Kreditoriaus reikalavimo teisė – savarankiškas civilinių teisių objektas, todėl gali būti perleista bendraisiais pagrindais kaip bet kuri teisė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 8 d. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui R. S. dėl 470 198,76 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taigi piniginės lėšos, priklausančios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti iš skolininko, nėra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, ar kitaip – turtas, tačiau tai reiškia turtinės teisės turėjimą, nes reikalavimo teisė yra prievolinė turtinė teisė. Taigi reikalavimo teisė, kaip turtinė teisė, sudaro BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo objektyviosios pusės požymį – dalyką.

Tačiau kaip matyti iš aukščiau išvardintų įrodymų visumos jie yra prieštaringi dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų padarymo, todėl, prieš pasisakant dėl kaltinamųjų kaltės, pažymėtina, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltės klausimą, visi neaiškumai ir abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

Kaltinamieji kaltės dėl turtinės reikalavimo teisės iššvaistymo organizavimo ir jos iššvaistymo viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nepripažino. Nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo veikti taip, kad R. S. išvengtų turtinės prievolės – galimos 470 198,76 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti 444 277,11 Eur turtinę žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje vykdymo, nebuvo susitarimo, kad reikalavimo teisė būtų perleista išskirtinėmis sąlygomis R. S. pasirinktam asmeniui – D. G. už 600 eurų taip pat nebuvo ir kad šis nedelsdamas šios teisės atsisakys. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros vyko teisės aktų nustatyta tvarka, turtinė 470 198,76 Eur reikalavimo teisė į R. S. buvo parduota kreditorių susirinkimo sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą – 600 Eurų, nes kitų pirkėjų neatsirado, 470 198,76 Eur dydžio turtinė žala kreditoriams nepadaryta. Kaltinamasis M. K. kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnyba taip pat nepripažino, nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras vykdė bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į R. S. pardavė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad byloje jokių tiesioginių kaltinamųjų tyčinio susitarimo veikti nusikalstamai įrodymų nėra, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. S. bendrai su draugiškais ir darbiniais santykiais susijusiu D. G. bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. K., kuris patikėjimo teise valdė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę, susitarė dėl sprendimų R. S. naudai priėmimo ir turtinės prievolės atlyginti žalą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išvengimo R. S. naudai – susitarė, kad BUAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. pareikštas 470 198,76 Eur civilinis ieškinys jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tame tarpe dėl R. S. nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės – 444277,11 Eur žalos atlyginimo), išskirtinėmis sąlygomis – už 600 eurų (784 kartus mažesnę kainą) būtų parduota R. S. pasirinktam trečiajam asmeniui – D. G., kuris nuo civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakytų.

Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos taip pat nepakanka kaltinamųjų nusikalstamo susitarimo neabejotinam patvirtinimui.

Kaltinamųjų kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais, t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų neva neteisėtumu ir nepagrįstumu bei kaltinamųjų R. S. ir D. G. pažintimi. Tačiau netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi jungtis nuoseklia ir logiška grandine, t. y. turi būti galimybė remiantis jais iš pradžių pagrįsti tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tačiau ištyrus surinktus įrodymus dėl faktinių aplinkybių vis dėl to nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad bankroto procedūros tyčia iš anksto susitarus neteisėtai buvo vykdomos vieno iš kreditorių, t. y. R. S. interesais ir tuo buvo iššvaistytas M. K. patikėtas turtas ir padaryta didelė turtinė žala bankrutuojančiai bendrovei bei kreditoriams.

Sprendžiant ar reikalavimo teisės perleidimas buvo tyčia iš anksto suplanuotas siekiant išvengti turtinės prievolės įvykdymo, piktnaudžiaujant tarnyba, ar buvo padaryta būtent didelė turtinė žala, vertintina susiklosčiusioje situacijoje esančių faktinių aplinkybių visuma visos bankroto procedūros kontekste.

Nors R. S. buvo kaltinamas tuo, kad būtent jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku parengė reikalavimo teisės į jį patį iššvaistymo planą, susitarė dėl to su M. K., tačiau jis šią aplinkybę neigė, o kaltinamasis M. K. nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės į R. S. perleidimas buvo inicijuotas būtent jo, siekiant kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bendrovės likvidavimo, todėl nors reikalavimo teisės perleidimo pasėkoje civilinio ieškinio R. S. atžvilgiu buvo atsisakyta, kas iš tiesų buvo naudinga R. S., tačiau vien šio fakto, nesant konkrečių susitarimo veikti nusikalstamai įrodymų, nepakanka konstatuoti tyčinio susitarimo iššvaistyti turtinę teisę bei piktnaudžiavimo tarnyba.

Kaltinime buvo nurodyta, kad R. S. planą iššvaistyti reikalavimo teisę į jį parengė siekdamas ne tik išvengti atlyginti 470 198,76 Eur turtinę žalą, dėl kurios buvo pareikštas civilinis ieškinys, bet ir siekdamas išvengti baudžiamojo poveikio priemonės atlyginti 444 277,1 Eur turtinę žalą baudžiamojoje byloje. Tačiau, akivaizdu, kad toks kaltinimas nepagrįstas, kadangi nuosprendis, kuriuo buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, baudžiamojoje byloje priimtas tik 2016 m. gegužės 26 d., o reikalavimo teisės perleidimo pasiūlymas bankroto administratoriaus buvo pateiktas 2016 m. gegužės 3 d. (2 t., b. l. 38–40). Kadangi baudžiamojoje byloje bankroto administratorius civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, civilinio ieškovo VMI civilinis ieškinys jau buvo atlygintas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl kaltinamajam R. S. nebuvo pagrindo tikėtis, kad bus paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuri paprastai, atsižvelgiant į jos turinį, prasmę ir jos skyrimu siekiamus tikslus, yra skiriama tik tuomet, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje būna pareikštas. Todėl tokio inkriminuoto motyvo nurodymas kaltinime nėra pagrįstas.

Iš kaltinimo formuluotės galima suprasti, kad galimai R. S. motyvas veikti nusikalstamai buvo siekis išvengti žalos atlyginimo išieškojimo iš baudžiamojoje byloje areštuoto jam ir jo sutuoktinei priklausančio turto, konkrečiai buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau ir ši kaltinime nurodyta aplinkybė kelia abejonių. Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (4 t., b. l. 34–35) patvirtina, kad ši priemonė buvo taikyta siekiant užtikrinti VMI civilinio ieškinio įvykdymą bei galimą turto konfiskavimą ir R. S. apie tokią proceso prievartos priemonę buvo informuotas pasirašytinai. Iš tiesų, kaip matyti iš nuosprendžio – iki nuosprendžio įvykdymo buvo nutarta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. ir bendrasavininkės R. S. nuosavybės teisėms į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš jau minėto 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas iki 2016 m. kovo 1 d., jokių duomenų apie tai, kad baudžiamojoje byloje šios proceso prievartos priemonės terminas būtų buvęs pratęstas nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo iš naujo paskirtas tik 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, VMI civilinis ieškinys buvo atlygintas iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, todėl net ir 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu iš naujo nustačius laikino nuosavybės teisės apribojimą, išieškojimas į šį turtą nuosprendžio vykdymo procese nebuvo įmanomas, kadangi dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo įstatymas numatė kitas teisines pasekmes, kurios nėra susijusios su išieškojimo nukreipimu į areštuotą turtą (BK 74 straipsnis, BK 243 straipsnis, tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnis). Taigi kelia abejonių pagrįstumas tokios aplinkybės, kad nuteistasis R. S., turėdamas baudžiamojoje byloje ir kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo pagrindo manyti, kad į šį butą bus nukreiptas išieškojimas baudžiamajame procese ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais siekė to išvengti. Iš tiesų, kaip matyti iš susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys R. S. atžvilgiu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo reiškiamas, nors apie galimybę tai padaryti iki įrodymų tyrimo baudžiamojoje byloje pradžios bankroto administratorius buvo nuolat informuojamas (2 t., b. l. 66, 67, 68, 69, 70, 71), tačiau civilinis ieškinys buvo pareikštas civilinio proceso tvarka jau nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nors kaltinimas grindžiamas dokumentais, patvirtinančiais, kad R. S. 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu panaikinti baudžiamojoje byloje taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į butą, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad jis tokiu būdu siekė išvengti išieškojimo iš šio turto, kadangi kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, butas jau nuo 2017 m. vasario 9 d. buvo areštuotas ir pagal VMI nurodymą (4 t., b. l. 40–41).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pirminio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgalioto asmens, t. y. P. P. nebuvo reiškiamas, dėl teisme vykusio ginčo su VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akto bankroto procedūra buvo labai užsitęsusi. Nurodė, kad jam perėmus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimą, iš bankroto bylą nagrinėjančio teismo buvo gaunami užklausimai dėl veiksmų bankroto procese, nurodant pasiaiškinti, kodėl nesiimama priemonių bendrovei likviduoti, iš FNTT buvo reikalaujama grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kad būtų galima imtis priemonių bankroto procedūroms pabaigti, tačiau dokumentai nebuvo gauti. Todėl bankroto procedūroms užsitęsus, buvo nuspręsta civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikšti, kadangi baudžiamieji procesai ilgai užtrunka, pareiškus juose civilinius ieškinius nėra galimybės pardavinėti reikalavimo teisių, o pasirinktas civilinio ieškinio civiliniame procese teikimo variantas, kad reikalavimo teisę būtų galima parduoti, nes ilgai trunkančios ekonomiškai nenaudingos bankroto procedūros rodo bankroto neefektyvumą, gali užtraukti baudas ir mažinti galimybę gauti administruoti kitų bendrovių bankroto procesus.

Iš šių kaltinamojo M. K. paaiškinimų matyti, kad būtent jis buvo suinteresuotas kuo greičiau užbaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūrą, kaltinamojo paaiškinimus patvirtina rašytiniai bylos duomenys.

Kaip matyti iš bylos duomenų (2 t., b. l. 66), ikiteisminis tyrimas R. S. atžvilgiu truko ilgą laiką, buvo pradėtas dar 2011 m. lapkričio 16 d., o su kaltinamuoju aktu teismui byla buvo perduota tik 2015 m. lapkričio 2 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pirmasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo P. P. mirė 2014 m. rugsėjo 30 d., tik po jo mirties kaltinamasis M. K. buvo paskirtas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Administratoriaus veiklos ataskaitos laikotarpiu nuo 2010 m spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūros buvo labai užsitęsę dėl pirminio administratoriaus mirties, teisminių ginčų su Valstybine mokesčių inspekcija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo galimybės susigrąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie buvo perduoti FNTT prie LR VPM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybai. Iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad būtent siekiant operatyviau ir ekonomiškiau spręsti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu susijusius klausimus ir nedidinti administravimo išlaidų naštos kreditoriams, administratorius pasiūlė kreditorių susirinkimui reikalavimo teisę į R. S. parduoti, kreiptis į teismą dėl likvidavimo termino pratęsimo iki 2016 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 38–40).

Iš tiesų, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalis nustato, kad įmonės likvidavimui nustatytas 24 mėnesių terminas, kurį teismas, kreditorių susirinkimo prašymų gali pratęsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis įstatymo nustatytas terminas nuo 2010 m. birželio 28 d. nutarties pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduojama (1 t., b. l. 103–104), buvo pratęstas jau ne vieną kartą.

Taigi M. K., kaip (duomenys neskelbtini), taip pat buvo suinteresuotas operatyvesniu bendrovės likvidavimu ir priėmė sprendimą, kad reikalavimo teisės perleidimas į R. S. būtų ekonomiškai naudingesnis bendrovei ir jos kreditoriams, todėl, nesant priešingų duomenų, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis reikalavimo teisę nutarė parduoti vykdydamas nusikalstamą susitarimą su R. S..

Vertinant kaltinimo dėl susitarimo su D. G., kad šis įgytų reikalavimo teisę į R. S. ir jos atsisakytų, pagrįstumą, pažymėtina, kad objektyvių įrodymų dėl šios kaltinimo aplinkybės taip pat nėra.

Kaltinimas grindžiamas tuo, kad R. S. ir D. G. buvo pažįstami asmenys, R. S. nuo 2016 m. vasario 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. D. G. buvo jo darbdavys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, t. y. D. G. žinojo apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, D. G. buvo apklaustas liudytoju R. S. baudžiamojoje byloje, t. y. žinojo, kad R. S. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir žalos bendrovei padarymo, D. G. už R. S. baudžiamojoje byloje atlygino R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą 67 771,08 Eur žalą valstybei.

Kaltinamieji susitarimo faktą viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu neigė. M. K. nurodė, kad reikalavimo teisę į R. S. pardavė pagal skelbimą pareiškusiam pageidavimą pirkti asmeniui už sutartą kainą, kadangi kitų pirkėjų neatsirado, D. G. nurodė, kad reikalavimo teisę į R. S. pirko dėl to, kad norėjo iš pastarojo pasipelnyti, nes pažinojo jį kaip turtingą asmenį, už R. S. baudžiamojoje byloje pinigų nemokėjo, tik R. S. prašymu atliko pavedimą, kadangi R. S. banko sąskaitos buvo areštuotos, todėl šis pavedimo iš savo sąskaitos padaryti negalėjo, o jo pervestą sumą jam atidavė grynais pinigais.

Byloje jokių įrodymų, paneigiančių šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes nėra, Įmonių bankroto įstatymas nenustato jokių apribojimų ir draudimų įsigyjantiems bankrutuojančios įmonės turtą, todėl vien kaltinime nurodytos aplinkybės dėl R. S. ir D. G. tarpusavio santykių neįrodo, kad tarp kaltinamųjų buvo susitarimas veikti taip, kad reikalavimo teisė būtų parduota už gerokai mažesnę kainą būtent D. G. ir kad jis pirks šią reikalavimo teisę būtent tuo tikslu, kad jos atsisakyti, tai tėra prielaida, o prielaidomis grįsti kaltinimo nėra galimybės. D. G. buvo R. S. darbdavys, R. S. su juo siejo pavaldumo santykiai, bylos duomenys patvirtina, kad D. G. žinojo, kad R. S. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nusikalstamais veiksmais žalos padarymo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios kreditoriumi buvo D. G. vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. G. kaip kreditoriaus atstovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūromis nesidomėjo, dėl šių aplinkybių jokio ginčo nėra. Kaltinime nurodyta, kad D. G. už R. S. baudžiamojoje byloje atlygino VMI pareikštą civilinį ieškinį, tačiau kaltinamieji šią aplinkybę paneigė, nurodė, kad D. G. tik atliko pavedimą iš savo banko sąskaitos, o pervestus pinigus R. S. jam atidavė grynais. Įrodymų paneigiančių tokius kaltinamųjų parodymus nėra. 2017 m. vasario 2 d. Kauno apskrities VMI atlikto R. S. patikrinimo aktas (7 t., b. l. 15–62), taip pat patvirtina, kad tarp R. S. ir D. G. būdavo sudaromi įvairūs sandoriai dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, R. S. buvo sumokėjęs D. G. didelę pinigų sumą pagal preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, sandoriams neįvykus, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, teismo nutarties pagrindu D. G. gražino R. S. sumokėtą sumą, sumokėjo baudą, taigi šios aplinkybės tik patvirtina kad D. G. galėjo R. S. vertinti kaip pasiturintį asmenį ir tikėtis iš jo pasipelnyti. Jokių įrodymų, kad D. G. ir M. K. būtų taręsi dėl to, kad reikalavimo teisė būtų parduota būtent D. G. taip pat nėra.

Kaltinime M. K. nurodoma, kad jo piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė ir tuo, kad jis dar iki siūlymo parduoti reikalavimo teisę į R. S. nesiėmė priemonių areštuotino R. S. priklausančio turto nustatymui. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. K., kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl 470 198,76 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. S., teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti R. S. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktu, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui (1 t., b. l. 73–75). Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi prašymas tenkintas, nurodant, kad areštuotiną turtą surasti ir aprašyti pavedama ieškovės (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus) pasirinktam antstoliui, bei, kad nesikreipus į antstolį, laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų (2 t., b. l. 76–77). Turto areštas įregistruotas Turto areštų aktų registre 2016 m. balandžio 11 d., bei išregistruotas 2016 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. pasibaigus teismo nurodytam 14 dienų terminui, kas patvirtina, kad bankroto administratorius į antstolį dėl R. S. priklausančio turto nustatymo nesikreipė. Apklaustos liudytojos VMI ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovės G. G., B. S. nurodė, kad jos tokių duomenų apie tai, kad R. S. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, neturėjo, liudytojai E. K., A. V. taip pat patvirtino, kad tokių duomenų, kad R. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, bankroto administratorius nepateikė. Tačiau šie duomenys tik patvirtina, kad kreditoriai nebuvo informuoti apie R. S. vardu registruotą turtą, o neginčytinų duomenų apie tai, kad ir bankroto administratorius tokios informacijos neturėjo nėra.

Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad duomenis apie R. S. turimą turtą žinojo, nes domėjosi VMI atliekamu mokestiniu patikrinimu, betarpiškai bendravo su VMI, kuri turi galimybę gauti informaciją iš duomenų bazių, žinojo, kad R. S. vardu yra registruotas butas, kurio vertė buvo apie 13000 eurų, kurio tik pusė priklausė R. S. ir kuris taip pat buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, todėl papildomai dėl to kreiptis į antstolį būtų reiškę tik įmonės lėšų švaistymą. Nurodė, kad pats nusprendė, kad išieškojimas iš tokio turto, kurio tik dalis priklausė R. S. ir kurios apytikslė vertė buvo apie 6000 eurų, būtų buvęs ekonomiškai nenaudingas, nes išieškojimas reikštų tik papildomas bylinėjimosi bei vykdymo išlaidas, kas didintų bankroto administravimo išlaidas, kurios yra atlyginamos pirmiau nei kreditoriniai reikalavimai, todėl kreditoriams jokių paskirstytinų lėšų būtų likę arba labai mažai, arba visai nelikę. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (7 t., b. l. 14) patvirtina, kad R. S. turto vertė 2016 m. birželio 27 d. buvo 6800 eurų, kas patvirtina, kad bankroto administratoriaus pasirinktas elgesio variantas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip aiškiai neteisingas ir nelogiškas bei pažeidęs bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių interesus bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto, bei Elgesio kodekso 10, 11.3, 11.6, 11.7 punktų reikalavimus, kad būtų galima neabejotinai spręsti esant M. K. veiksmuose tyčią padaryti žalą bendrovei ar jos kreditoriams, t. y. veikti priešingai tarnybai.

Taip pat byloje kilo klausimas dėl M. K. veiksmų teisėtumo teikiant pasiūlymą parduoti reikalavimo teisę į R. S. nesulaukus baudžiamosios bylos bei civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, bei matant, kad kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti reikalavimo teisę į R. S. yra nulemtas išimtinai tik R. S. balso, nesiimant priemonių ginčyti, t. y. teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą, kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti reikalavimo teises į R. S. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimą.

Įmonių bankroto įstatymas nenustato pareigos bankroto administratoriui atstovauti bankrutuojančią bendrovę baudžiamojoje byloje, kurioje yra nagrinėjamas klausimas dėl žalos bendrovei padarymo, įstatymas įpareigoja domėtis tik tomis bylomis, kuriose bankrutuojanti bendrovė yra skolininkas ir imtis priemonių, kad tokie reikalavimai būtų perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. O kokiu būdu ginti bankrutuojančios bendrovės interesus dėl žalos jai padarymo, yra bankroto administratorius pasirinkimo teisė. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pasirinko bendrovės teisių gynimą civilinio proceso tvarka ir pagrindo spręsti, kad toks pasirinkimas buvo akivaizdžiai neteisingas, nėra.

Vertinant šių bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą pažymėtina, kad iš tiesų reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

Nagrinėjamu atveju, žalos atlyginimas iš R. S. dar nebuvo priteistas, jis buvo ginčijamas teisme. Baudžiamoji byla nebuvo baigta nagrinėti, ir nors 2016 m. birželio 16 d. įsiteisėjęs nuosprendis patvirtino faktą, kad R. S. nusikalstamais veiksmais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 444 277,11 Eur turtinė žala, kas iš esmės, jei būtų sulaukta baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos, būtų padidinę reikalavimo teisės apibrėžtumą, tačiau reikalavimo teisės perleidimo sprendimo momentu, dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo datos, rezultato buvo galima daryti tik tikėtiną prielaidą, o iš tiesų baudžiamosios bylos išnagrinėjimas galėjo užtrukti ir ilgą laiką, galėjo užtrukti ir bylos apeliacinis procesas, vėliau kasacinis. Todėl tos aplinkybės, kad bankroto administratorius bankroto procese nelaukė baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos, negalima vienareikšmiškai laikyti naudojimusi tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais. Tai, kad R. S. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateiktas nuosprendis, nesutrukdė bankroto procesui ir bendrovės likvidavimui, patvirtina ir Kauno apygardos teismo sprendimo dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos priėmimas, nors byloje buvo pateikta informacija apie baudžiamosios bylos išnagrinėjimą buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. S. atžvilgiu, tačiau nuosprendžio nebuvo reikalaujama (1 t., b. l. 132, 5 t., b. l. 105–108).

Sprendžiant dėl to, ar bankroto administratoriaus veiksmai nesiėmus priemonių ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti reikalavimo teises į R. S., gali būti vertinami kaip veikimas tik vieno kreditoriaus interesais ir kitų kreditorių interesų negynimas, pažymėtina, kad R. S. buvo įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą. Kaip matyti iš ieškinio, R. S. 159 897,05 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas 2005 m. spalio 20 d. paskolos sutarties tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (1 t., b. l. 73–75), o nuosprendžiu R. S. kaltė dėl 444 277,11 Eur žalos padarymo bendrovei buvo pripažinta dėl 2007 m. gruodžio 31 d. tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų paskolų sutarčių suklastojimo. Tuo remiantis pripažintina, pagrindo teigti, kad R. S. kreditorinis reikalavimas buvo neteisėtas, kad jis į kreditorių sąrašą įtrauktas nepagrįstai, nėra pagrindo. Kaip matyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių sąrašo (3 t., b. l. 119) pateikto kreditorių susirinkimui kartu su 2016 m. gegužės 3 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, R. S. į debitorių sąrašą nebuvo įtrauktas, tačiau sąrašo sudarymo dienai skolinis reikalavimas į jį dar buvo ginčijamas, todėl į tokį sąrašą įtraukti R. S. nebuvo pagrindo. Net ir įtraukus R. S. į debitorių sąrašą, t. y. jam tapus ir skolininku ir kreditoriumi, tai nebūtų kliūtis jam naudotis kreditoriaus teisėmis bankroto procese, kadangi įmonių bankroto procesą reglamentuojantis Įmonių bankroto įstatymas nenustato jokių draudimų kreditoriams balsuoti kreditorių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, kokie klausimai būtų sprendžiami. Todėl tokia situacija, kad R. S. balsavo už nutarimo parduoti reikalavimo teisę į jį patį priėmimą ir taip prisidėjo prie to, jog jis būtų priimtas, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, žinodamas, kad vieno iš didžiausių kreditorių atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, nevertino kaip neteisėto tokio kreditoriaus dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir nutarimų priėmimuose, nors Kreditorių 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. gegužės 17 d. susirinkimų protokolai, kuriuose fiksuoti balsavimų rezultatai, priimti nutarimai, kreditorių susirinkimų registracijos žurnalai, kuriuose nurodomi kreditorinių reikalavimų dydžiai, balo stiprumas, balsavimo būdas, balsavimo raštu biuleteniai, buvo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (1 t., b. l. 89–183)

Nesant įrodymų dėl R. S. bei D. G. tarpusavio susitarimo veikti nusikalstamai siekiant išvengti žalos atlyginimo, spręsti, kad R. S. buvo suinteresuotas balsavimu asmuo ir privalėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl reikalavimo į jį perleidimo, nėra pagrindo. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimų protokolų (1 t., b. l. 135–153), kreditoriai, taip pat ir R. S. susirinkimuose dalyvavo balsuodami raštu, taigi kreditoriai iš anksto nežinojo, kiek ir kurie kreditoriai tokiu būdu dalyvaus susirinkime, o R. S. negalėjo iš anksto žinoti, kad jo balsas lems nutarimo priėmimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimo teisės pardavimas savaime nepanaikina pareigos įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš R. S. galimai būtų priteistas žalos atlyginimas, taip pat nepriklausomai nuo reikalavimo teisės pardavimo kainos nesumažintų atlygintinos žalos dydžio, taip pasikeistų tik išieškotojas. Kreditoriai žinodami apie svarstomą klausimą dėl reikalavimo teisės į R. S. perleidimo, matydami bankroto administratoriaus pasiūlymą dėl pardavimo tvarkos, etapų, kainos, priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu nesidomėjo, jo neskundė.

Taigi, nesant jokių įrodymų, kad M. K. būtų susitaręs nusikalstamais tikslais su R. S. ir D. G. parduoti reikalavimo teisę būtent D. G., nėra pagrindo spręsti, kad M. K., kaip (duomenys neskelbtini), nors ir turėdamas teisę skųsti neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, kylančią, kad ir ne tiesiogiai iš Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio nuostatų, bet iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties, jos neskundė tyčia siekdamas padėti R. S. išvengti žalos atlyginimo, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas ar Elgesio kodekso 11.3 punkto, 11.10 punktų reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad M. K. šiais veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nes jos nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, o ne kreditorių susirinkimų organizavimo bei sprendimų juose priėmimo, balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarką.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad M. K., neva pažeisdamas anksčiau nurodytas teisės normas, 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo protokolu priėmė nutarimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės pardavimo, kadangi sprendimus dėl įmonės turto pardavimo priima kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinime M. K. nurodoma, kad jis, 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkime jo pasiūlymui nepritarus, pakartotinį susirinkimą sušaukė vykdydamas nusikalstamą susitarimą su R. S. ir D. G., tačiau, kaip matyti iš 2016 m. balandžio 27 d. Pranešimo (2 t., b. l. 45), pakartotinis susirinkimas 2016 m. gegužės 17 d. buvo suplanuotas dar prieš pirmąjį susirinkimą, o jo data buvo nustatyta vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Kaip matyti bylos duomenų, tokia praktika BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese buvo įprasta (pavyzdžiui 3 t., b. l. 86).

Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad M. K. tyčia, siekdamas, kad į reikalavimo teisės įgijimą nepretenduotų kiti asmenys, apie reikalavimo teisės pardavimą skelbė skelbimuose nenurodydamas nei reikalavimo teisės dydžio nei kainos. Iš tiesų baudžiamosios bylos duomenys patvirtina aplinkybę dėl skelbimų turinio, iš kurių matyti, kad nei reikalavimo teisės dydis nei kaina nebuvo skelbiama (3 t., b. l. 103–109, 134, 135, 147, 150, 153).

Iš tiesų, bankrutavusios įmonės turto pardavimą organizuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas), todėl nors turtas ir parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, bankroto administratorius, siekdamas bankroto procedūrų tikslo, turėtų imtis efektyvių priemonių informuoti potencialius pirkėjus apie parduodamą turtą, galimai jį ir reklamuoti. Tačiau nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad M. K. skelbimuose nenurodė parduodamos reikalavimo teisės dydžio ir kainos, nepakanka, kad M. K. veiksmai būtų vertinami kaip siekis, kad į reikalavimo teisę nepretenduotų kiti asmenys ir būtų vertinami kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams BK 228 straipsnio prasme. Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato skelbimų turinio, skelbimuose buvo nurodyta apie reikalavimo teisės pardavimą, bankroto administratoriaus kontaktiniai duomenys, taip siūlant gauti informaciją susisiekus su bankroto administratoriumi. Nagrinėjamu atveju, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė į R. S. nebuvo apibrėžta, ji dar buvo ginčijama, skelbimų padavimo metu apkaltinamasis nuosprendis, kurio prejudicinė galia civilinėje byloje galimai galėtų įtakoti reikalavimo teisės apibrėžtumą, jos patrauklumą, R. S. atžvilgiu nebuvo priimtas ar įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad tokio turinio skelbimų paskelbimas buvo tyčinis veiksmas, siekiant padidinti pasiūlymo nepatrauklumą ir buvo priežastimi, kad reikalavimo teisė neatsiradus pirkėjų nebuvo parduota nei pirmuoju, nei antruoju etapu, kas būtų ekonomiškai naudinga kreditoriams, ir dėl to jiems buvo padaryta turtinė žala. Kad skelbimų turinys galėjo įtakoti tai, kad neatsirado reikalavimo teisės pirkėjų, ką patvirtina Turto pardavimo protokolai (3 t., b. l. 148, 149), tėra tik prielaida, o prielaidomis kaltė baudžiamajame procese negali būti grindžiama.

Taip pat kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė į R. S. buvo parduota išskirtinėmis sąlygomis už 600 eurų, t. y. už 784 kartus mažesnę vertę, R. S. pasirinktam asmeniui – D. G..

Vėl gi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad ši kaltinimo nurodyta aplinkybė tėra jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamieji nuosekliai nurodė, kad jokio susitarimo, kad reikalavimo teisę nupirktų D. G. kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, nebuvo, D. G. nurodė, kad nusprendė pirkti, nes pažinojo R. S., tikėjosi iš jo pasipelnyti, M. K. nurodė, kad pardavė D. G., nes šis vienintelis pateikė prašymą pirkti, o šiuos kaltinamųjų parodymus paneigiančių konkrečių įrodymų byloje nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės pirkėjų nei pirmame, nei antrame pardavimo etapuose neatsirado, todėl trečiuoju etapu reikalavimo teisė buvo parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą. Jokių įrodymų, kad būtų buvę kitų pirkėjų, kurie būtų siūlę kitą, t. y. didesnę kainą, nėra. Tiek kaltinamieji, tiek kreditorių atstovės, teisme apklaustos liudytojos G. G. bei B. S. patvirtino, kad reikalavimo teisės perleidimas už vieną eurą yra pakankamai dažna ir įprasta praktika. Kaltinamasis D. G. nurodė, kad jis derėjosi su bankroto administratoriumi dėl pardavimo kainos pradėdamas siūlyti nuo mažiausios, t. y. 1 euro, tačiau bankroto administratorius už vieną eurą parduoti nesutiko, jis siūlė 200 eurų, tačiau bankroto administratorius didino kainą ir sutiko parduoti už 600 eurų. Taigi, kadangi trečiuoju pardavimo etapu reikalavimo teisė buvo pardavinėjama už didžiausią pasiūlytą kainą, vertinti tokių derybų ir tokios suderintos pirkimo kainos, nesant kitų pirkėjų, nėra pagrindo kaip išskirtinių sąlygų D. G. sudarymo.

Kaltinime buvo nurodyta, kad D. G. iš anksto sutartu laiku surašė ir pasirašė M. K. adresuotą prašymą įsigyti už 600 eurų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę. Iš 2016 m. birželio 27 d. D. G. prašymo Dėl reikalavimo teisių įsigijimo (3 t., b. l. 154) matyti, kad dokumentas iš tiesų yra spausdintas, paliekant tam tikras grafas, konkrečiai – pareiškėjo duomenis ir pasiūlymo kainą, tuščias, kad būtų galima jas užpildyti ranka, iš asmens ranka išpildyto užrašo „D. G.“ bei parašo galima daryti prielaidą, kad kitas dalis, t. y. pareiškėjo duomenis ir kainą taip pat užpildė D. G., tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad kainos siūlymas buvo kokiu nors būdu sutartas ir surašytas iš anksto. D. G. teisme patvirtino, kad iš pradžių dėl pirkimo kainos derėjosi su M. K. telefonu, o galutinai sutarė nuvykęs į bankroto administratoriaus administracines patalpas, priešingų duomenų byloje nėra, taigi natūralu, kad prašymo spausdintinė forma galėjo būti paruošta iš anksto, o likusi dalis užpildyta atvykus pirkėjui. Taigi ši aplinkybė taip pat nepatvirtina nusikalstamo kaltinamųjų susitarimo.

Aplinkybė, kad D. G. reikalavimo teisę pirko esant susitarimui su R. S. ir M. K. valstybinio kaltintojo buvo įrodinėjama ir tuo, kad D. G. neužilgo po šios reikalavimo teisės nusipirkimo, šios teisės civilinėje byloje atsisakė. Tačiau nesant įrodymų, kad reikalavimo teisės įgijimas buvo neteisėtas, nėra pagrindo išvadai, kad neteisėtai buvo pakeistas ieškovas civilinėje byloje. Pakeitus ieškovą civilinėje byloje, naujasis ieškovas turi teisę spręsti, ar jam toliau tęsti civilinį ginčą ar reikalavimo atsisakyti. Šioje byloje iš tiesų ta aplinkybė, kad reikalavimo teisę į R. S. D. G. įsigijo mažai pasidomėjęs jo turtine padėtimi ir kad reikalavimo teisės atsisakė nedelsiant po to, kai ją įsigijo, kelia tam tikrų įtarimų, kad dėl ieškinio atsisakymo tarp R. S. ir D. G. galėjo būti kažkoks tarpusavyje naudingas susitarimas, tačiau tai tėra prielaida. Be to pažymėtina tai, kad nesant jokių įrodymų apie tai, kad M. K. jam patikėtą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę neteisėtai, išskirtinėmis sąlygomis pardavė, būdamas iš anksto susitaręs su R. S. ir D. G., kas būtent ir sudarytų turtinės teisės iššvaistymo sudėtį BK 184 straipsnio prasme, savaime tokie veiksmai, kad D. G. įgytos reikalavimo teisės atsisakė, būdamas susitaręs dėl to su R. S., negalėtų būti kvalifikuojami pagal BK 184 straipsnį, kadangi ieškinio atsisakymo metu reikalavimo teisė į R. S. nebepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad 470 198,76 Eur reikalavimo teisė buvo parduota už 600 eurų, t. y. 784 kartus mažesnę kainą, tuo pačiu grindžiant ir kaltinimus dėl didelės turtinės žalos padarymo bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams.

Vertinant bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą pažymėtina, kad iš tiesų reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad reikalavimo teisės pardavimo etapai ir kainos bankroto administratoriaus buvo pasiūlyti, kaip matyti iš jo nepaneigtų parodymų, įvertinus išieškojimo iš R. S. galimybes, t. y. tai, kad šio vardu buvo registruotas vienintelis turtas – ½ dalis buto, apie 6000 eurų vertės, pardavimo tvarka buvo nustatyta 2015 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo buvo nutarta, kad pardavimas vyks I etape ne mažiau 15 proc. reikalavimo teisės; II etape ne mažiau 5 proc. reikalavimo teisės; III etape – už didžiausią pasiūlytą kainą; vieno etapo trukmė 7 d. Nors toks kreditorių susirinkimo nutarimas buvo nulemtas R. S. bei kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ balso, kreditoriams VMI ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui balsuojant prieš, tačiau liudytojų G. G. bei B. S. parodymai patvirtina, kad jos, kaip kreditorių atstovės balsavo prieš pardavimą ne dėl to, kad tokia pardavimo tvarka, jo etapai, etapų trukmė, siūloma pardavimo kaina, prieštarautų kreditorių interesams ar pažeistų teises, o dėl kitų priežasčių – G. G. nurodė, kad nesutiko su pardavimu dėl to, kad civilinė byla dar nebuvo baigta nagrinėti, tačiau argumentų, ką lemtų išnagrinėjimas nenurodė, o B. S. negalėjo paaiškinti, dėl ko balsavo prieš pardavimą, nurodydama, kad tokia buvo vadovų pozicija. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus reikalavimo teisės vertės nustatymo kriterijus, realios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės rinkos vertės nėra pagrindo tapatinti su nominalia jos verte. Byloje nustatyta, kad reikalavimo teisė nebuvo apibrėžta, ji buvo ginčijama, R. S., kaip potencialaus skolininko turtinė padėtis taip pat visiškai nesudarė pagrindo tikėtis, kad reikalavimo teisė gali būti įgyvendinta pilna apimtimi. Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas patenkinus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, tačiau kaip matyti iš kaltinamojo R. S. pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 14), ½ dalies buto vertė 2016 m. birželio 27 d. buvo 6800 eurų, o tęsiant teisminį ginčą bei vykdant išieškojimą iš tokio turto, be jokių abejonių didėtų administravimo išlaidas. Priešingų duomenų byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent šios abejonės dėl reikalavimo teisės realios rinkos vertės ir paskatino bankroto administratorių siūlyti kreditoriams parduoti reikalavimo teisę, taip bent iš dalies patenkinant kreditorių interesus. Taigi daryti išvados, kad reikalavimo teisės pardavimas nesulaukus civilinės bylos išnagrinėjimo, jos pardavimo tvarka ir siūloma kaina, I, II ir III etapuose neatsiradus pirkėjų, siūlančių didesnę kainą, reikalavimo teisės pardavimas už 600 eurus, buvo akivaizdžiai neteisingas ir pažeidė bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, nėra pagrindo, pardavimas buvo atliktas kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyta tvarka, todėl vertinti M. K. veiksmų kaip piktnaudžiavimo tarnyba taip pat nėra pagrindo.

Liudytojų A. V., G. G., B. S., E. K. parodymai, civilinių ieškovų atstovų M. M., M. N., J. J., M. S. paaiškinimai, patvirtina, kad kreditoriai, būdami informuoti apie kreditorių susirinkimus, juose nedalyvavo aktyviai, būdami supažindinti su kreditorių susirinkimo nutarimais parduoti reikalavimo teisę į R. S., tokio nutarimo neskundė įstatymo nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad tiek pats reikalavimo teisės pardavimas, tiek pardavimo tvarka atitiko kreditorių susirinkimo ir kiekvieno iš kreditorių valią, o patikimų įrodymų, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas dėl reikalavimo teisės pardavimo pažeidė bankrutuojančios bendrovės interesus, kuriuos turėjo ginti bankroto administratorius, nėra.

Kitų kreditorių pranešimuose pateikti duomenys dėl informacijos apie 2016 m. gegužės 10 d. susirinkimo organizavimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nedalyvavo ir nebalsavo 2016 n. gegužės 10 d. susirinkime, nes tokia yra kreditoriaus teisė (3 t., b. l. 98), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad bankroto procesu nesidomėjo, užklausimo dienai bankroto administratoriaus pranešimo dėl 2016 m. gegužės 10 d. susirinkimo nerado, todėl negali nurodyti, ar tokį pranešimą buvo gavusi (3 t., b. l. 100), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad informacijos apie bankroto procedūras nekaupė, todėl neatsimena dėl dalyvavimo 2016 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkime aplinkybių (3 t., b. l. 102), kaltinamojo M. K. kaltės nepatvirtina. Kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad archyve 2016 metų korespondencijos dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nerado (3 t., b. l. 75–79), UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, kad pranešimo apie 2016 m. gegužės 10 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą negavo (3 t., b. l. 96), taip pat negali būti laikomi kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kadangi M. K. nekaltinamas tuo, kad pažeidė kreditorių susirinkimų organizavimo tvarką, tokia kreditorių nurodyta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo metu patikrinta BPK nustatyta tvarka bent jau apklausiant asmenis, M. K., tikrinant priešpriešinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie kreditorių susirinkimų organizavimą, todėl, neišeinant iš kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis), jais negalima grįsti kaltinamojo M. K. ir kartu kitų kaltinamųjų kaltės.

Civilinis ieškovas M. S. nurodė, kad pranešimus apie bankroto procedūras gaudavo, tačiau kreditorių susirinkimuose nedalyvavo, nes paskambinus bankroto administratoriaus telefonu, jam buvo pasakyta, kad jokių šansų atgauti pinigus pagal kreditorinį reikalavimą, neturi, nes jo kreditorinis reikalavimas vienas mažiausių. Tačiau M. S. dėl šios aplinkybės paaiškinimą teikė praėjus beveik trims metams po 2016 m. reikalavimo teisės pardavimo procedūrų, civilinis ieškovas negalėjo prisiminti su kokiu asmeniu dėl kreditorių susirinkimų bendravo, tik nurodė, kad skambino į bankroto administratoriaus biurą, todėl spręsti, kad būtent buvo kalbėta su M. K., nėra pagrindo. Taip pat, nors civilinis ieškovas nurodė, kad su bankroto administratoriaus ataskaitomis nebuvo susipažinęs, tačiau kaip matyti iš jam siųsto bankroto administratoriaus 2016 m. balandžio 27 d. Pranešimo, jis buvo informuotas kada, kaip ir kokiu būdu yra galimybė susipažinti su bankroto administratoriaus ataskaitomis, gauti balsavimo biuletenius, susipažinti su nutarimų projektais, bei kitą kreditoriams aktualią informaciją. Jokių duomenų byloje nėra, kad civilinis ieškovas negalėjo pasinaudoti šiomis galimybėmis ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės bankroto procese.

Kaltinimas M. K. buvo grindžiamas ir tuo, kad jis apie reikalavimo teisės perleidimą neinformavo nei nuosprendį R. S. atžvilgiu priėmusį teismą nei prokurorą. Tačiau kaltinime konkreti teisės norma, kurią tokiu nepranešimu būtų pažeidęs M. K., nebuvo nurodyta, tokio nepranešimo pasekmės taip pat nebuvo įvardintos. Teismas, siekdamas įvertinti kaltinamojo veiksmus tikrino, ar tokie veiksmai neprieštarauja Elgesio kodekso patvirtinimo 11.8. punkte nurodytam bendradarbiavimo principui, 11.11. punkte nurodytiems skaidrumo ir viešumo principams. Tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teigti, kad nurodyti elgesio standartai tyčia buvo pažeisti, nėra pakankamo pagrindo, kadangi kaip minėta, bankroto administratorius, kaip bankrutuojančios bendrovės atstovas, nebuvo baudžiamosios bylos proceso dalyvis, jis pasirinko ginti bankrutuojančios bendrovės interesus civilinio proceso tvarka, todėl iš jo nėra pagrindo reikalauti pareigos siųsti pranešimus į baudžiamąją bylą ar prokurorui. Iš bylos duomenų matyti, kad informaciją pagal teismo, tyrėjo užklausas M. K. teikė, teikė informaciją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus duomenis, jų visumą, konstatuoja, kad šie duomenys nepatvirtina, kad R. S., M. K. ir D. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, tačiau kaltinimai baudžiamojoje byloje turi būti grindžiami įrodymais, o ne prielaidomis (BPK 301 straipsnio 1 dalis), o ir įrodymų kiekis turi būti toks, kad pašalintų kylančias abejones. Tokio kiekio įrodymų byloje nėra surinkta ir nebeįmanoma surinkti, todėl remiantis šiomis aplinkybėmis, kaltinamieji išteisintini nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamuosius išteisinus BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Byloje taikyti laikini nuosavybės teisės apribojimai kaltinamųjų M. K. ir D. G. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

išteisinti R. S. pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išteisinti M. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui: 1/2 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Išteisinti D. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui:

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“, M. S. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.