Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6660-1079/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas R. D. teismo nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

11. Apeliacijos objektas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės AB „Neo Finance“ reikalavimas dėl 14,55 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2826,11 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dėl 7,44 Eur sutartinių palūkanų bei sumažintų mokėjimo (pelno) palūkanų nuo 171,36 Eur iki 143,92 Eur iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. ieškovė su atsakovu, kaip vartojimo kredito gavėju, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 3041,07 Eur kreditas. Atsakovas minėta Sutartimi įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2024 m. birželio 6 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1256,73 Eur palūkanų (14,55 procentų metinė palūkanų norma) ir 210,59 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma 4508,39 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. Sutartį nutraukė. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas pagal Sutartį jai negrąžino 2826,11 Eur kredito, 171,36 Eur palūkanų, 1809,40 Eur tarpininkavimo mokesčio.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, kildinamus iš vartojimo kredito sutarties, atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 14.55 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti 7,44 Eur sutartinių palūkanų bei sumažino mokėjimo (pelno) palūkanas nuo 171,36 Eur iki 143,92 Eur iki sutarties nutraukimo dienos motyvuodamas tuo, kad Sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. gegužės 12 d., o pagal naujausią kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl po sutarties nutraukimo, šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas.

14. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio padavimo, o tiksliau – nuo 2020 m. gegužės 25 d., kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pasikeitė kasacinio teismo praktika, susijusi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo praktika (iki kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties pelno (mokėjimo) palūkanos paprastai būdavo priteistinos iki visiško piniginės prievolės įvykdymo momento, nepaisant aplinkybės, ar sutartis, įpareigojanti šalis, buvo pasibaigusi ar ne, o po aptartos kasacinio teismo nutarties priėmimo išaiškinta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį neskaičiuojamos). Tokia aplinkybė sąlygojo tai, jog ieškinio padavimo momentu galiojo vieni kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais ir buvo grindžiamas ieškinys, o sprendimo priėmimo momentu jau egzistavo kita kasacinio teismo praktika. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu pasikeitus kasacinio teismo praktikai, pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovei susipažinti su precedentu ir, atsižvelgiant į naujus kasacinio teismo išaiškinimus, patikslinti ieškinio reikalavimų, kad ieškovė nepatirtų nuostolių dėl bylinėjimosi išlaidų. Anot apeliantės, ji tapo dviejų skirtingų precedentų įkaite, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turėjo tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, taikant ankstesnį precedentą.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais bei atmeta juos kaip nepagrįstus. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aptarta teisės norma įtvirtina vadinamąjį teisminį precedentą. Teisminis precedentas teismų praktikoje reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018, 37 punktas). Visgi, nei CPK 4 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos ar kiti įstatymai bei teisės aktai nenumato precedentų konkurencijos taisyklių. Precedentų konkurencijos taisyklės išplėtotos teismų praktikoje, t. y. teismų precedentų formavimas yra nuolatinis procesas, teismų praktika formuojama byla po bylos, ji plėtojama ir tobulinama, atsižvelgiant į kiekvienoje byloje kylančius naujus faktinio pobūdžio aspektus ir atsakant į naujus iškeltus teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, 37 punktas).

16. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 30 punktas).

17. Bylos kontekste kilo precedento galiojimo (taikymo) laiko aspektu klausimas, t. y. ar kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas gali būti taikomas tais atvejais, kai ieškinys buvo teismui paduotas ir priimtas iki naujojo precedento priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas aptartu klausimu, pažymi, jog, bendroji taisyklė yra ta, kad teismas paprastai taiko naujesnį laiko atžvilgiu precedentą. Nagrinėju atveju ginčo nėra dėl to, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotas precedentas laiko atžvilgiu yra naujesnis, nei tie, kuriais remtasi ieškinyje. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas naujesnį, o ne senesnį precedentą, nuo bendrosios precedento konkurencijos laiko aspektu taisyklės nenukrypo.

18. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baigiamieji aktai (sprendimai, nutartys, nutarimai) skelbiami Teisės aktų registre. Iš Teisės aktų registro matyti, jog kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Teisės aktų registre buvo paskelbta 2020 m. birželio 2 d. Tokia aplinkybė reiškia, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluoti precedentai buvo paskelbti oficialiai šalies mastu. Paskelbus teisės aktą oficialiai nustatyta tvarka laikomasi nuostatos, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

19. Bylos duomenimis, ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui, pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. gegužės 21 d., priimtas tą pačią dieną teisėjo rezoliucija. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2020 m. liepos 2 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei būtų objektyviai sukliudyta ar jai būtų neįmanoma susipažinti su nauju precedentu. Priešingai, ieškovė nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. liepos 2 d. (skundžiamo sprendimo priėmimo) turėjo daugiau nei pakankamai laiko, kad atsižvelgtų į teisminės jurisprudencijos (praktikos) pasikeitimus.

20. CPK 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Teismo sprendimas priimtas 2020 m. liepos 2 d., todėl, paskelbus kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent sprendimo priėmimo momentu galiojusiu precedentu.

21. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis laiko atžvilgiu naujesniu precedentu spręsdamas bylą apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 29 punktas). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-492/2015). Tokia aplinkybė rodo, kad teismas, taikydamas teisę, nesaistomas aplinkybės besąlygiškai vadovautis ankstesniais precedentais, kurie egzistavo ieškinio padavimo momentu. Pabrėžtina, kad teisės normos išaiškinimą, paaiškinantį ir patikslinantį šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento, teismas gali ir turi taikyti teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo priėmimo; tokiu būdu teismo sprendime pateiktas išaiškinimas taikytinas tiek į ateitį, tiek retrospektyviai, t. y. faktams, kurie įvyko, ar kitoms byloms, kurios buvo pradėtos iki naujo išaiškinimo).

22. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitusi ankstesnę praktiką, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių buvo privaloma. Priešingai, nei teigia apeliantė, aptariamu atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek materialiesiems, tiek procesiniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki skundžiamo sprendimo už akių priėmimo, neturi įtakos tokios aplinkybės, kaip ieškinio pateikimo ar sutarties sudarymo laikas bei galiojusi kitokia kasacinio teismo praktika.

23. Apeliaciniame skunde pateikti nauji reikalavimai (priteisti 14,55 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 826,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-06-06), priteisti 6,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-07, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-12) bei priteisti 14,55 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 826,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-06-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami (CPK 312 straipsnis), juolab atsižvelgiant į tai, kad nurodyti reikalavimai yra reiškiami vartotojo (silpnesniosios šalies) atžvilgiu.

24. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atmetus ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.