Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – kartu gyvenančiai atsakovo draugei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. ieškovė su atsakovu, kaip vartojimo kredito gavėju, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K855789389 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 3041,07 Eur kreditas. Atsakovas minėta Sutartimi įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2024 m. birželio 6 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1256,73 Eur palūkanų (14,55 procentų metinė palūkanų norma) ir 210,59 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma 4508,39 Eur. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. Sutartį nutraukė. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas pagal Sutartį jai negrąžino 2826,11 Eur kredito, 171,36 Eur palūkanų, 1809,40 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš jo ieškovei priteistina 2826,11 Eur negrąžinto kredito dalis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 171,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.), 14,55 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2826,11 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.16 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 12 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 7 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki Sutarties nutraukimo, t. y. už 126 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 143,92 Eur (2826,11 Eur x 14,55 proc. / 360 d. x 126 d.). Todėl reikalavimas priteisti 171,36 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant 143,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo.

Kadangi negalima skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 14,55 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2826,11 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 7,44 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aukščiau nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 143,92 Eur, todėl reikalavimas priteisti 7,44 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. sausio 7 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1809,40 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 210,59 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 210,59 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 4508,39 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3041,07 Eur kreditas + 1256,73 Eur palūkanos + 210,59 Eur tarpininkavimo mokestis). Tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1800,00 Eur, todėl visa Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2010,59 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas dalį 210,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, nepriklausančio nuo tinkamo Sutarties vykdymo, jau yra sumokėjęs, nes ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma 1809,40 Eur, o ne kaip nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose 2010,59 Eur, todėl ieškovei priteistina likusi nuo sutartinių prievolių pažeidimo nepriklausanti mokamo tarpininkavimo mokesčio dalis – 9,40 Eur.

Tuo tarpu Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas ir Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties 5.3 ir 5.4 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Dėl paminėtų priežasčių teismas laiko, kad Sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu nevykdant finansinių prievolių, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta ir prašoma priteisti 1800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina tam tikra netesybų forma, prieštaraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 108,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 308,00 Eur. Patenkinus 61,89 proc. reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 190,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, buveinė Vivulskio g. 7, LT-03162 Vilnius:

– 2826,11 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 11 ct) negrąžinto kredito;

– 143,92 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 92 ct) mokėjimo palūkanų;

– 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) tarpininkavimo mokesčio;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2979,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 190,62 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.