Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant J. G., ieškovų atstovei advokato padėjėjai Agnijai Frejerei, atsakovui A. L., atsakovo atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir V. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovą A. L. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją, išsiunčiant ieškovo V. G. ir ieškovės J. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotą pašto siuntą su tokio turinio raštu: „Aš, A. L., 2014 m. spalio 23 d. apie 16 val. teigdamas tikrovės neatitinkančius teiginius, V. G. pavadindamas „pederastu “ bei išvadindamas jį kitais necenzūriniais žodžiais, taip pat aprėkdamas jo žmoną J. G. bei pavartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. G. ir J. G. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) V. G. ir J. G. atsiprašau“;priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui V. G. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti;priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei J. G. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti;priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2014-10-23 apie 16 val. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovą išvadino „pederastu“, „padla“, pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“ bei kitais necenzūriniais žodžiais, taip pat nepagarbiais veiksmais įžeidinėjo ir žemino ieškovą bei teigė, jog susidoros su ieškovu ir jo šeima. Tuo pačiu metu atsakovas įžeidinėjo ir ieškovo sutuoktinę – ieškovę, išvadindamas ją „dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ bei kitais necenzūriniais žodžiais. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas abu ieškovus įžeidinėjo girdint aplinkiniams kaimynas, todėl tokiu savo elgesiu atsakovas pažemino ieškovų garbę ir orumą, sumenkino juos kitų asmenų akivaizdoje. Ieškinyje nurodyta, kad 2014-10-23 ieškovui žmona pasakė, jog atsakovas eilinį kartą teršia sklypą, nuleidinėja nuotekas į valstybei priklausantį sklypą. Tai išgirdęs, ieškovas nusprendė tokius neteisėtus atsakovo veiksmus užfiksuoti vaizdą įrašančiomis priemonėmis, nes už tokį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Ieškovas, nuėjęs prie sklypo, darė vaizdo įrašą, fiksuodamas, kaip atsakovas nuotekas nuleidinėja į valstybei priklausantį sklypą. Atsakovas, pamatęs jo veiksmus fiksuojantį ieškovą, išbėgo ir griebė ieškovą už krūtinės, pastūmė jį, traukė, paskui vėl stūmė, keletą kartų parvertė ieškovą ant žemės, taip sukeldamas jam kūno sužalojimus, taip pat suplėšė ieškovo striukę, be to, norėjo ieškovą įstumti į duobę, kurioje buvo daug geležinių vielų, bei įmurkdyti į nuleidžiamas nuotekas. Pasak ieškovų, atsakovas, girdint visiems kaimynams, taip pat girdint ieškovo žmonai, išvadino ieškovą įvairiais necenzūriniais žodžiais („pederastas“, „padla“, „pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“ ir kt.). Taip pat necenzūrinius žodžius („dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“) vartojo ir ieškovės bei ieškovų šeimos atžvilgiu. Ieškovų teigimu, šis įvykis pažemino abiejų ieškovų garbę ir orumą, sumenkino juos kitų asmenų akivaizdoje. Kaimynai žiūrėjo pro langus, kas vyksta. Šis žeminantis įvykis buvo įrašytas ir įrašas pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192-716 2015. Ieškinyje pažymėta, kad nurodyto įvykio metu atsakovas sužalojo ieškovą, griebdamas jam įgnybo, stumdamas padarė sumušimus, dėl tokių veiksmų atsakovas nuteistas privataus kaltinimo tvarka (baudžiamoji byla Nr. PK-1192-716 2015). Pasak ieškovo, ginčo įvykio metu jis buvo ne tik sumuštas, bet ir įžeistas bei pažemintas kartu su savo žmona – ieškove: abu ieškovai jautėsi blogai, nepatogiai, nes suprato, jog toks atsakovo elgesys ir visi prieš juos pavartoti necenzūriniai žodžiai padarys neigiamą įtaką apie juos visų kaimynų akivaizdoje. Ieškovų teigimu, atsakovas savo elgesiu sumenkino ieškovų reputaciją visoje kaimynystėje. Ieškinyje pabrėžta, kad atsakovo pavartoti ieškovų atžvilgiu necenzūriniai pasisakymai priskiriami patiems grubiausiems, labiausiai žeminantiems asmens garbę ir orumą, keiksmažodžiams, o tai, jog keiksmažodžiai „pederastas“, „padla“, „pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“ ir kt. buvo pavartoti ieškovo, kaip vyro, atžvilgiu jo žmonos akivaizdoje, atsakovo išsakytas frazes daro absoliučiai žeminančiomis, pažeidžiančiomis ne tik ieškovo garbę, bet ir vyro, kaip tradicinės šeimos puoselėtojo, garbę ir orumą. Tas pats pasakytina apie ieškovės atžvilgiu atsakovo išsakytus žodžius: „dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“. Tokie žodžiai stipriai įžeidė bei pažemino ieškovę – ir kaip moterį, ir kaip asmenybę. Pasak ieškovų, jiems padaryta neturtinė žala pasireiškė viešu pažeminimu, nepagarba žmonos (kaip moters) ten gyvenančių kaimynų akivaizdoje, viso įvykio metu pro šalį ėjo žmonės, kiti žmonės buvo kiemuose, jie girdėjo ir matė, kaip atsakovas necenzūriniais žodžiais žemina ieškovą bei įžeidinėja jo žmoną – ieškovę bei grasina susidoroti su visa šeima. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovai turi du nepilnamečius vaikus, kurie po įvykio daug klausinėjo apie atsakovo išsakytus žodžius, dėl to ieškovai turėjo aiškinti vaikams, kas nutiko, ir juos raminti. Pasak ieškovų, tiek jie, tiek jų vaikai nesijaučia saugūs gyvendami atsakovo kaimynystėje, patiria nuolatinį stresą bei nuogąstauja, kad atsakovas bet kada vėl gali juos užsipulti necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėti kitų žmonių akivaizdoje. Ieškinyje teigiama, kad po atsakovo išsakytų necenzūrinių žodžių, išvadinant ieškovą „pederastu“, „padla“, „pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“, ieškovas iki šiol jaučia diskomfortą, bendraudamas su kaimynais, kurie šį nemalonų incidentą matė ir girdėjo. Ieškovė taip pat labai stipriai išgyveno dėl visų bjaurių žodžių, išsakytų jos atžvilgiu, jai buvo gėda ir nesmagu prieš vaikus bei kaimynus, ji jautėsi pažeminta ir sumenkinta. Pasak ieškovų, nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai padarė akivaizdžią neturtinę žalą abiem ieškovams, todėl žala privalo būti atlyginta, priteisiant ieškovui 6000 Eur, ieškovei – 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, ieškovai prašo įpareigoti atsakovą raštu paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius, išsiunčiant ieškovų gyvenamosios vietos adresu ieškovų nurodyto turinio raštą.

Triplike atsakovas pakartotinai pažymėjo, kad viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimą taikyti – ieškovui nepalankių, nepriimtinų žinių paskleidimas, kuris, remiantis įstatymo leidėjo nuostata ir šiuo klausimu panašiose bylose suformuota teismų praktika, siejamas ne su bet kokiu paskleidimu, o privaloma sąlyga – kad ši informacija tapo žinoma bet kuriam trečiajam asmeniui. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Triplike teigiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju paskleidimo faktui nustatyti konkretaus ginčo atveju nepakanka pasakyti, jog atsakovas tam tikrus žodžius ieškovų atžvilgiu pasakė lauke, prie gyvenamųjų namų ir dėl to, manytina, kokie nors pašaliniai asmenys galėjo juos girdėti. Paskleidimo faktui patvirtinti būtent ieškovai privalo įrodyti, kad bet koks trečiasis asmuo girdėjo bei suprato, kas ir apie kokį konkretų asmenį sakoma. Triplike pažymėta, kad baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, atlikti pačių ieškovų, tik patvirtina faktą apie 2014-10-23 apie 16 val. žemės sklype (duomenys neskelbtini), įvykusį incidentą, tačiau visiškai nepatvirtina ieškovų teiginių, jog incidentą matė ar girdėjo kokie nors gatvės praeiviai ar kiti žmonės, ners šiuose vaizdo įrašuose jokių kitų asmenų, išskyrus ieškovą ir atsakovą, neužfiksuota. Suprantama, kad incidentą matė ir ieškovė, kuri jį ir filmavo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai šioje civilinėje byloje veikia kartu, jie yra sutuoktiniai, ieškovai vienas kito atžvilgiu negali būti vertinami kaip pašaliniai asmenys. Triplike teigiama, kad ieškovai faktiškai kartu dalyvavo ginčo incidente: ieškovas atsakovą provokavo, o ieškovė, kartu su ieškovu iš anksto paruoštomis vaizdo įrašymo priemonėmis, tai filmavo, todėl ieškovai negali būti vertinami kaip nukentėję asmenys, kurie „netyčia“ pateko į šį incidentą ir išgirdo kitam incidento dalyviui nepriimtinus teiginius. Triplike pakartotinai nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.PK-1192-716/2015 yra išspręstas ieškovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kuri buvo grindžiama ir atsakovo išsakytais ieškovo atžvilgiu įžeidžiančiais žodžiais, atlyginimo, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti tapatų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje (BPK 112 straipsnio 4 dalis; CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo posėdyje ieškovė, ieškovų atstovė prašė patenkinti ieškinio reikalavimus dėl ieškinyje, dublike nurodytų aplinkybių, išdėstytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas pažįstami ilgą laiką, yra kaimynai, gyvena netoli viena nuo kitos esančiose namų valdose: ieškovai – (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini).

Šalių santykiai – konfliktiški ilgą laiką. Nesutarimai kilo dėl 2009-03-03 sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 38 400 Lt (11 121,41 Eur).

Ieškovui skolos negrąžinus per sutartą terminą, atsakovas 2010-12-08 kreipėsi į teismą, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-10 preliminariu sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas (civilinė byla Nr. 2-6482-790/2013).

Ieškovas 2011-04-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas 2009-03-03 paskolos sutartį, tačiau jo ieškinys dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2-903-235/2011).

Skolos pagal 2009-03-03 paskolos sutartį išieškojimas iš ieškovo vykdomas priverstine tvarka, iki šiol skola neišieškota. Dėl to nuolat kyla konfliktai tarp ieškovų ir atsakovo.

2014-10-23 apie 16 val. valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame šalia ieškovams ir atsakovui priklausančių namų valdų, įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas apstumdė ieškovą, be to, vadino jį „pederastu“, „padla“, pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“, kitais necenzūriniais žodžiais. Nurodyto konflikto metu atsakovas, pastebėjęs, kad ieškovė filmuoja įvykį, pavadino ją „dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“, vartojo kitus necenzūrinius žodžius.

Ginčo įvykis užfiksuotas vaizdo įrašuose, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 (b. l. 12).

Dėl ginčo įvykio ieškovas 2015-03-10 kreipėsi su skundu privataus kaltinimo tvarka, prašydamas pripažinti atsakovą kaltų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį dėl įžeidimo. Be to, baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 112 Eur turtinei ir 10 000 neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo grindžiamas ne tik atsakovo veiksmais, nežymiai sutrikdant ieškovo sveikatą, bet ir atsakovo elgesiu, įžeidžiai vadinant ieškovą „pederastu“, kitais necenzūriniais žodžiais (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 50-52).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nuteisė s už tai, jog 2014-10-23 d. apie 16 val. sklype (duomenys neskelbtini), tyčia išėjęs iš savo gyvenamojo sklypo ribų suėmė V. G. už žastų, stumdė, sudavė rankomis į krūtinę, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį atsakovas išteisintas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, ši veika dekriminalizuota. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui 106,21 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 120-123).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-08 nutartimi nukentėjusiojo V. G. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžio atmestas (baudžiamosios bylos Nr. PK-1192-851/2015 b. l. 146-151).

Dėl ieškovo pareikšto ieškinio tapatumo pareikštam baudžiamojoje byloje

Atsakovas, remdamasis tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu V. G. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalis nebuvo palikta nenagrinėta, suteikiant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis), teigia, jog ieškovas neturi teisės reikšti tapataus ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), todėl bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovo atstovė teisingai nurodo, kad pagal BPK 112 straipsnio 4 dalies nuostatas tuo atveju, kai civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės reikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tapatų ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau po bylos iškėlimo, byla turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tačiau šiuo konkrečiu atveju, išanalizavus teismų procesinių sprendimų (nuosprendžio ir nutarties), priimtų baudžiamojoje byloje Nr. PK-1192-851/2015, turinį, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė ieškinį, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Iš teismų nuosprendyje bei nutartyje išdėstytų motyvų akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nuosprendžiu, išteisinęs atsakovą dėl veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, nes 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, ši veika dekriminalizuota (BPK 302 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nenagrinėjo civilinio ieškinio dalies, susijusios su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, grindžiamą pažeminimu ir įžeidimu dėl atsakovo išsakytų jo atžvilgiu necenzūrinių teiginių. Dėl to teismas aiškiai pasisakė motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, kad didžiąją dalį neturtinės žalos ieškovas grindė jo pažeminimu ir įžeidimu dėl išsakytų frazių, tačiau šioje dalyje teismas bylą nutraukia. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-12-08 nutartyje taip pat nurodė, kad didžiąją dalį neturtinės žalos ieškovas grindė jo pažeminimu ir įžeidimu dėl nuteistojo išsakytų jo atžvilgiu frazių, tačiau apylinkės teismas šioje dalyje bylą nutraukė, todėl ieškinio reikalavimas negali būti siejamas su veiksmais, kurie nelaikomi nusikalstamais.

Esant tokiems baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų motyvams, vien ta aplinkybė, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog ieškinio dalis dėl neturtinės žalos, grindžiamos įžeidimu, paliekama nenagrinėta, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išnagrinėtas visa apimtimi ir atmestas. Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė tapatų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo prašymas civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu netenkintinas.

Dėl garbės ir orumo gynimo įžeidimo atveju

Ieškovai, remdamiesi CK 2.24 straipsniu, teigia kad atsakovas 2014-10-23 apie 16 val. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovą pavadinęs „pederastu“, „padla“, „pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“ ir kt. necenzūriniais žodžiais, o ieškovę – „dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ ir kt. necenzūriniais žodžiais, ilgai įžeidinėjo abu ieškovus, tokiu savo elgesiu pažemino jų garbę ir orumą, sumenkino juos ir įžeidė kitų asmenų akivaizdoje.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Sutiktina su atsakovu, kad ieškovai, teigdami, jog atsakovas įžeidinėjo juos girdint kaimynams, pro šalį ėjusiems žmonėms, nepateikė konkrečių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokius jų teiginius (CPK 12, 178 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad iš ginčo konflikto vaizdo įrašų, pridėtų prie baudžiamosios bylos, matyti, jog, atsakovui garsiai išsakant ginčo teiginius, jo namų valdoje, šalia kurios esančiame valstybinės žemės sklype vyko šalių konfliktas, vaikšto dar vienas žmogus. Teismo posėdyje išsiaiškinta, kad tai – atsakovo tėvas. Teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai yra sutuoktiniai, aplinkybė, kad jie girdėjo atsakovo išsakytus apie kiekvieną iš jų teiginius, negali būti laikoma duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, nepaisant ieškovų, kaip sutuoktinių ir artimų žmonių statuso, atsakovo išsakytus teiginius apie kiekvieną iš ieškovų girdėjo kitas ieškovas, ir tai atitinka duomenų paskleidimo sąvoką. Be to, minėta, vaizdo įraše matyti dar vienas pašalinis asmuo, buvęs visiškai šalia konflikto zonos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo išsakyti teiginiai buvo būtent apie ieškovus.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų prezumpciją, kad ieškovams adresuoti apibūdinimai atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad nors ieškovas tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek nagrinėjant civilinę bylą nurodė, jog jis turėjo pagrindą vadinti ieškovą „pederastu“, nes šis atsakovą registravo į gėjų internetinius puslapius, tačiau konkrečių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Pripažintini pagrįstais ieškovų argumentai, kad atsakovo jų atžvilgiu išsakyti žodžiai „pederastas“, padla“, „pietuch“, „padliūga“, „ujobiščia“, „dūra krivanoškaja“, „bled“, „suka“, „ujobiščia“ yra aiškiai įžeidžiančio pobūdžio. Tai – niekinamąjį, žeminamąjį vertinimą reiškiantys vulgarizmai, pravardžiuojamieji žodžiai, vartojami norint pažeminti, paniekinti, įskaudinti asmenį, kuriam tokie žodžiai adresuojami. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo ieškovams išsakyti pirmiau įvardyti žodžiai per se yra įžeidžiantys, todėl jų įžeidžiamo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra būtinų sąlygų visuma ieškovų garbei ir orumui, pažeistiems atsakovo įžeidžiančiais teiginiais, ginti.

Dėl garbės ir orumo gynimo būdų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti, paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises: 1) prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas yra teisės pažeidimo pripažinimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo apginti jų garbę bei orumą, prašydami įpareigoti atsakovą paneigti garbę ir orumą žeminančius teiginius bei atsiprašyti ieškovų, taip pat priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą raštu paneigti atsakovo išsakytus žeminančius teiginius

Ieškovai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą raštu paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančius teiginius bei atsiprašyti, išsiunčiant ieškovų gyvenamosios vietos adresu ieškovų suformuluoto turinio raštą.

Pažymėtina, kad, reiškiant reikalavimą paneigti neatitinkančius tikrovės, žeminančius garbę ir orumą teiginius, gali būti prašoma paneigimo tokia forma, kokia ginčo teiginiai buvo paskleisti. Nagrinėjamu atveju ieškovus įžeidusius išsireiškimus atsakovas išsakė žodžiu. Kadangi ieškovų įvardyti kaip žeminantys jų garbę ir orumą teiginiai atsakovo buvo išsakyti žodžiu, ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti jų paneigimo ir atsakovo atsiprašymo raštu, pagal ieškovų suformuluotą paneigimo tekstą.

2017-05-18 teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ieškovų atžvilgiu jo išsakyti teiginiai yra nepagarbūs, įžeidūs, jis buvo neteisus, nepaisant ieškovams jaučiamo pykčio dėl devynerius metus negrąžinamos skolos, ir pareiškė, jog atsiprašo ieškovų už išsakytus nekultūringus žodžius (2017-05-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:16-00 iki 1:31-15).

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą raštu paneigti išsakytus žeminančius teiginius ir raštu atsiprašyti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos priteisimo

Neturtinei žalai dėl atsakovo įžeidžiančių teiginių atlyginti ieškovas prašo priteisti jam 6000 Eur, ieškovė – 4000 Eur piniginę kompensaciją.

Teismas pripažįsta nepagrįsta ieškovų poziciją, kad vien įvardytų įžeidžių žodžių išsakymas yra pakankamas pagrindas priteisti jiems iš atsakovo piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Pabrėžtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama. Ieškovui tenka pareiga įrodyti tiek neturtinės žalos faktą, tiek nurodyti kuo daugiau kriterijų, galinčių pagrįsti patirtos neturtinės žalos dydį. Teisės doktrinoje, pasisakant dėl neturtinės žalos įrodinėjimo, pažymėta, kad neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobūdžio nuostolių, įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo dalis. Įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas gali lemti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimą (R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Teorija ir praktika. Vilnius 2010. P. 100).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį neturtinė žala suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai bei padariniai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo bei ekvivalento.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tikrais atvejais, kai padaryta neturtinė žala nedidelė, teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra ne baudžiamoji, bet kompensacinė. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas ne nubausti tam tikrą neturtinę vertybę pažeidusį asmenį, bet kompensuoti neturtinio pobūdžio išgyvenimus asmeniui, kurio neturtinė vertybė pažeista.

Vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia dėl kiekvieno iš ieškovų prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos

Įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą, ieškovas teigia, kad atsakovo jo atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai priskirtini patiems grubiausiems, ieškovas buvo pažemintas žmonos ir kaimynų, kitų pro šalį ėjusių žmonių akivaizdoje, buvo pažeista jo, kaip vyro, tradicinės šeimos puoselėtojo, garbė ir orumas, jis jaučia diskomfortą bendraudamas su kaimynais. Be to, ieškovo teigimu, po ginčo įvykio jis savo nepilnamečiams vaikams turėjo aiškinti, kas tiksliai nutiko, nes, pasak ieškovo, vaikai daug klausinėjo apie atsakovo išsakytus žodžius.

Sutiktina su ieškovu, kad jo atžvilgiu atsakovo išsakyti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai sukėlė pažeminimo, paniekinimo jausmą. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas daug kartų vadino ieškovą „pederastu“, primygtinai ir įtikinamai tvirtindamas, jog ieškovas būtent toks ir yra. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas, intensyvus siekis pažeminti, paniekinti ieškovą. Tai, kad ieškovas ilgą laiką negrąžina skolos, kad šalių asmeniniai santykiai yra labai įtempti, nesuteikia atsakovui pagrindo žeminti ieškovą, daug kartų, primygtinai vadinant jį „pederastu“, tvirtinant, jog ieškovas būtent toks ir yra. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad dėl atsakovo akivaizdžiai įžeidaus ir pakankamai intensyvaus ieškovą žeidžiančio teiginio vartojimo yra pagrindas priteisti ieškovui piniginę patirtos neturtinės žalos kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovas akcentavo atsakovo įžeidžiantį elgesį, ne vieną kartą pavadinant jį žodžiu, kurį ieškovas suvokia kaip itin žeminantį jį kaip vyrą.

Spręsdamas dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo įžeidinėjimus girdėjo kaimynai, pro šalį ėję žmonės. Byloje nėra jokių, net netiesioginių, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokias aplinkybes. Ieškovo teiginiai dėl bendravimo galimybių sumažėjimo po ginčo įvykio taip pat nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą manyti, kad ieškovas, siekdamas neturtinės žalos kompensacijos, sąmoningai remiasi ir aplinkybėmis, kurios jam naudingos, bet kurių nebuvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, matydamas atsakovo reakciją, nesiekė užbaigti konflikto, nesitraukė iš ginčo vietos, taip sudarydamas atsakovui, praradusiam savitvardą, sąlygas tęsti įžeidinėjimą užgauliais žodžiais, be to, savo elgesiu tam tikra dalimi provokavo atsakovo tęstinį pyktį. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas įvardijo ir pagrindė savo pykčio ieškovo atžvilgiu priežastį – ieškovas ilgą laiką negrąžina skolos, be to, pasiskolinęs pinigus, netgi neigė, kad juos gavo, dėl to atsakovui teko bylinėtis teismuose.

Sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės kompensacijos dydžio, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl to paties konflikto metu ieškovui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad sveikata yra pati svarbiausia ir labiausiai saugotina neturtinė vertybė.

Išdėstytų motyvų pagrindu, išanalizavęs ir įvertinęs šio konkretaus ginčo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo įžeidaus ir žeminančio elgesio, daug kartų, primygtinai vadinant ieškovą „pederastu“ ir kitais paniekinamąją reikšmę turinčiais žodžiais, kartu įvertinus paties ieškovo elgesį, dėl kurio kilo konfliktas, taip pat elgesį konflikto metu, nesiekiant jo nutraukti, bet provokuojant atsakovą tęsti įžeidinėjimus, pakankama ir teisinga nagrinėjamu atveju neturtinės žalos pinigine kompensacija laikytina 150 Eur suma.

Dėl ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos

Įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, ieškovė nurodo, kad atsakovo jos atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai yra akivaizdžiai žeminantys ją kaip moterį, atsakovas juos išsakė garsiai, t. y. pažemino kaimynų akivaizdoje, be to, šį pažeminimą girdėjo nepilnamečiai vaikai. Pasak ieškovės, ji labai išgyveno dėl visų bjaurių jos atžvilgiu išsakytų žodžiu, jai buvo gėda prieš kaimynus, vaikus, jautėsi pažeminta, sumenkinta.

Sutiktina su ieškovės pozicija, kad jos atžvilgiu atsakovo išsakyti nepagarbūs, įžeidūs žodžiai ją įskaudino. Kartu pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog dėl atsakovo išsakytų įžeidžiančio pobūdžio frazių ieškovė patyrė ilgalaikių neigiamų emocijų, kad atsakovo išsakytus nemalonius žodžius ieškovė priėmė asmeniškai, tikrąja tokių žodžių prasme. Jau pasisakyta, kad byloje nėra jokių, net netiesioginių, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovų teiginius, jog atsakovo įžeidžius pareiškimus girdėjo kaimynai, pro šalį ėję žmonės (CPK 12, 178 straipsniai). Neįrodyta kitokių neigiamų atsakovo elgesio padarinių ieškovės asmeniniam, visuomeniniam gyvenimui. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė, jos sutuoktiniui nusprendus inicijuoti atsakovui privataus kaltinimo bylą, neprisidėjo prie skundo, nereiškė baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio, leidžia teigti, jog atsakovo išsakytų jos atžvilgiu nepagarbių žodžių ieškovė nepriėmė itin rimtai ir stipriai dėl jų neišgyveno. Apklausiama kaip liudytoja baudžiamojo proceso metu, ieškovė akcentavo vyro išgyvenimus dėl atsakovo įžeidžiančio ir žeminančio elgesio, tuo tarpu savo neigiamų patyrimų dėl jai atsakovo išsakytų teiginių nenurodė ir nedetalizavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, peržiūrėjus ginčo įvykio vaizdo įrašą, matyti, jog atsakovo įžeidūs pareiškimai ieškovės asmens atžvilgiu buvo vienkartiniai, nepasižymėjo intensyviu siekiu įskaudinti ir pažeminti.

Išdėstytų motyvų pagrindu, išanalizavęs ir įvertinęs šio konkretaus ginčo faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovas, pavartodamas ieškovės asmens atžvilgiu akivaizdžiai nepagarbius ir įžeidžius teiginius, įžeidė ieškovę, pažemino jos garbę ir orumą. Tačiau kartu darytina išvada, jog atsakovo įžeidūs išsireiškimai, išsakyti ieškovės atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas priteisti ieškovei piniginę neturtinės žalos kompensaciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės garbės ir orumo pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą dėl atsakovo nepagarbaus elgesio, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu atsiprašė ieškovės. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos piniginę kompensaciją atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikšti trys reikalavimai: neturtinis – dėl atsakovo įpareigojimo raštu paneigti paskleistus žeminančius teiginius ir du turtiniai – dėl neturtinės žalos ieškovui ir ieškovei atlyginimo. Neturtinis reikalavimas ir ieškovės turtinis reikalavimas atmesti, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės patenkintas (nors priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija gerokai mažesnė už tą sumą, kurią įvardijo ieškovas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas, o ieškovo įvardytas dydis teismo nesaisto, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės patenkintas). Taigi patenkinta 1/3 dalis arba 33,33 proc. ieškinio, atitinkamai atmesta – 2/3 dalys arba 66,67 proc. ieškinio reikalavimų. Ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas skirsto pagal nurodytas proporcijas.

Ieškovai pateikė prašymą priteisti 240 Eur išlaidų už teisinę pagalbą: 150 Eur – už ieškinio parengimą, 60 Eur – už dubliko parengimą, 30 Eur – už atstovavimą teismo posėdyje.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1000 Eur advokatės pagalbos išlaidų – 700 Eur už teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimą, 300 Eur – už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme.

Spręsdamas dėl atlygintinų advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos visiškai pagrįstomis.

Atsakovo turėtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą, teikiant konsultacijas, rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovaujant atsakovui teismo posėdyje, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių. Įvertinus byloje kilusio ginčo sudėtingumą, procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) apimtį, turinį, galimas advokatės darbo ir laiko sąnaudas šiems procesiniams dokumentams, kurie yra išsamiai motyvuoti ir teisiškai kvalifikuoti, parengti, atsakovo patirtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą ieškovų inicijuotame teismo procese pripažintinos visiškai pagrįstomis.

Išdėstytų motyvų pagrindu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 33,33 proc. teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 80 Eur (240 Eur x 33,33 proc.). Atsakovui turėtų būti atlyginta 66,67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 666,70 Eur (1000 Eur x 66,67 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tiek turtinis, tiek neturtinis reikalavimai atsakovui atmesti, o ieškovo turtinis reikalavimas atsakovui iš esmės patenkintas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2/3, o iš ieškovo – 1/3 atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų: konkrečiai, iš ieškovės – 444,47 Eur, iš ieškovo – 222,23 Eur. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius ieškovo ir atsakovo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovui priteistina 142,23 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi, ieškovų prašymu buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis).

Atmetus ieškovų neturtinį ieškinio reikalavimą, iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 15,50 Eur. Atmetus ieškovės turtinį reikalavimą dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš jos į valstybės biudžetą priteistina 90 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo turtinį reikalavimą patenkinus iš dalies, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 131,62 Eur, o iš atsakovo – 3,38 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

Apibendrinant, į valstybės biudžetą priteistina: iš ieškovo – 147,12 Eur, iš ieškovės – 105,50 Eur, iš atsakovo – 3,38 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai dėl garbės ir orumo pažeidimo atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 142,23 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 23 ct), iš ieškovės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 444,47 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 147,12 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 12 ct), iš ieškovės J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 105,50 Eur (vieną šimtą penkis eurus 50 ct), iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 3,38 Eur (tris eurus 38 ct) žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė