Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui V. G., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, kaltinamajam, jo gynėjai advokatei I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2014-10-23 apie 16 val. sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia išėjęs iš savo gyvenamojo sklypo ribų suėmė V. G. už žastų, stumdė, sudavė rankomis į krūtinę, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-10-23 apie 16 val. sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. G. vadino „pederastu“, žodžiais, kad susidoros su juo ir jo šeima, taip V. G. ilgą laiką įžeidinėjo.

A. L. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad V. G. nemušė, gynė savo šeimą, išstūmiau šį iš savo sklypo. Jokių smūgių nesudavė ir V. G. nelietė. Tuo metu buvo atostogose ir užsiiminėjau savo reikalais. Visą savaitė lijo lietus. Jis baseiną užkonservavo žiemai, pylė vandenį siurbliu į kitą sklypą. Išgirdo kažką bambant, kad vyksta nusikaltimas. Susiklostė tokia situacija, kad gyventi per nuolatinius V. G. skundus buvo neįmanoma. Jis paprašė V. G. išeiti. Šis provokavo. Jis paėmė šį už striukės ir išstūmė. V. G. kišo kojas, kad jis griūtų. Stumiant V. G. įžūliai neišeidinėjo. Jis stūmė 10 metrų, nemušė, bet tempė. Po to V. G. pats išėjo. Jis į krūtinės sritį nestūmė. V. G. specialiai griuvinėjo. Jis sakė V. G., koks šis yra. Turi pagrindą apie šį taip galvoti, nes šis jį registravo į gėjų internetinius puslapius. Jis negalėjo sukelti fizinį skausmą stumdamas V. G., šio nesiekė nustumti į sklype esančią duobę. Kaltas, kad pastūmė.

Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad 2014-10-23 dieną žmona pasakė, kad A. L. eilinį kartą teršia sklypą, nuleidinėja nuotekas į valstybei priklausantį sklypą. Jis sugalvojo bandyti tai užfiksuoti. Nuėjęs fiksavo vaizdo įrašu, kad daromas pažeidimas. Išbėgo A. L., griebė jį už krūtinės, stūmė, traukė, paskui vėl stūmė. Parvertė keletą kartų ant žemės, sugalvojo jį įstumti į duobę. Toje duobėj yra daug geležinių vielų. Traukdamasis jis ėjo atgal, link gatvės, link namų. A. L. jį vadino visokiais žodžiais, šmeižė. Kaimynai žiūrėjo pro langus, kas vyksta. A. L. rėkė labai garsiai, „pederastu“ ir kitaip vadino, kas girdisi įraše. Tuo metu jį sužalojo, griebdamas įgnybė, stumdamas sumušė. Jis jaučiausi pažemintas. A. L. jį stumdė, sudavė jam stumdamas į krūtinę. Tas stūmimas buvo sudavimas. Jis jautė, kad jį gnaibė. Atsirado sužalojimai žastuose. Jis jautė, kaip A. L. norėjo jį stumti į duobę. Stūmė duobės link. Jis bandė pasišalinti, ėjo atbulom. Jį laikė, beveik visą tą laiką nepaleido, tempė pauostyti jo srutas, kokias nuleidinėja. Buvo suplėšyta striukės kišenė. Striukė buvo pataisyta

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad 2014-10-23 būdama namie pamatė, kad A. L. valo baseiną, leidžia nuotekas į kitą sklypą. Apie tai pasakė vyrui. Šis nusprendė tai nufilmuoti. Vuras išėjo kol A. L. nebuvo kieme. Po to A. L. atėjo ir pamatęs, kad vyras filmuoja, pradėjo šūkauti, keiktis. A. L. stumdė jos vyrą, bandė įstumti į duobę. Pro šalį ėjo žmonės, kiti buvo kiemuose. Po to A. L. pamatė ją filmuojančią, apšaukė. Grįžęs vyras skundėsi, kad skauda šoną, kad suplėšyta striukė. Ji A. L. bijojo, todėl negelbėjo vyro, nesusivokė kviesti policijos.

Ekspertas O. P. apklaustas teisme parodė, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Sužalojimai bendro pobūdžio, labiau būdingi smūgio sudavimui, dėl savo lokalizacijos nebūdingi griuvimui. Sužalojimai gali būti dėl sugriebimo, bet labiau dėl sudavimo. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu į krūtinės ląstą, trys trauminiai poveikiai į kairįjį žastą, nes yra keletas kraujosruvų viena šalia kitos ir vienas odos pakitimas, panašu į buvusį nubrozdinimą. Tie sužalojimai pagal išvaizdą patenka į intervalą, kurį jis nurodė vertindamas sužalojimų laiką.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad 2014-11-10 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. G. pareiškimą išaiškinant teisė jam dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, įžeidimo, turto sugadinimo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 5-6).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, kairiame žaste, odos pakitimas po buvusio nubrozdinimo kairiame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-23), paveikus kietais bukais daiktais; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 11).

Iš forto lentelės ir vaizdo įrašų matyti įvykio vieta, įvykusio konflikto turinys ir faktinės aplinkybės (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs proceso metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad 2014-10-23 apie 16 val. sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. G. filmuojant išpilamą vandenį atėjus A. L. kilo konfliktas, kurio metu A. L. tyčiniais veiksmais suėmė V. G. už rankos (žasto srityje), šį stūmė (į krūtinės sritį), dėl ko V. G. buvo padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. A. L. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad V. G. nemušė, gynė savo šeimą, tik išstūmė šį iš sklypo. Tokiu būdu kaltinamasis daliniais savo parodymais pripažino objektyviai atliktus smurtinius veiksmus, t. y. tai, kad stūmė nukentėjusįjį. Šią aplinkybę, taip pat ir tai, kad A. L. buvo suėmęs V. G. už rankos žasto srityje patvirtina teisme peržiūrėti vaizdo įrašai, daryti paties nukentėjusiojo bei jos žmonos J. G., kuri apklausta kaip liudytoja teisme patvirtino A. L. smurtinius veiksmus. Iš medicinos eksperto O. P. pateiktos rašytinės išvados ir jo apklausos teisme teismas nustatė, kad dėl A. L. fizinių veiksmų ir smurto V. G. atžvilgiu buvo padaryti sužalojimai būtent krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairiame žaste. Šiuos sužalojimus medicinos ekspertas pripažino kaip atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu logiškai ir nuosekliai visus minėtus duomenis jungiant tarpusavyje ir juos vertinant kaip visumą teismas nustatė, kad A. L. padarė neteiusėtus veiksmus ir yra kaltas dėl jų.

Atsižvelgiant į A. L. kaltės formą ir rūšį, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiesioginį priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusių padarinių, teismas pripažįsta, kad A. L. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nes procesu metu nustatytas nuolatinis kaimynų nesutarimas leidžia pripažinti, kad nusikalstamais veiksmais kaltininkas asmeniniais tikslais siekė pasekmių nukentėjusiojo atžvilgiu, jo tyčios turinys nebuvo nukreiptas į viešos tvarkos pažeidimą.

Teismas šalina kaip nusikalstamos veikos aplinkybes tai, kad A. L. bandė V. G. įmesti į sklype esančia duobę, ko nepatvirtina vaizdo įrašas ir kaltininko išsakytos frazės apie šiukšles, tokiu būdu stengiantis prievarta atkreipti nukentėjusiojo dėmesį į jas, taip pat tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti tampant už striukės, ką paneigia sužalojimų pobūdis ir lokalizacija.

Privatus kaltintojas V. G. proceso metu kaltino A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. tuo, kad šis žodžiais nukentėjusįjį įžeidinėjo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnis įvykio metu numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą tam, kas viešai ar neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. 2015-06-25 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015-07-10, baudžiamojo kodekso 155 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios, tokiu būdu baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje numatyta nusikalstama veika buvo dekriminalizuota. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis ir tokiu būdu veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Išnykus veikos kaip nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pradėtas procesas turi būti nutrauktas, o kaltinamas asmuo išteisinamas jam nepadarius veikos (baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 5 d. 1p.).

A. L. baudžiamąją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš vaizdo įrašų teismas nustatė, kad priešingai nei teigė pats nukentėjusysis, jis turėjo galimybę nutraukti konfliktą ir pasišalinti, tačiau to sąmoningai nedarė tęsdamas įvykio filmavimą. Be to, subjektyviai įvertinęs ir nusprendęs filmuoti įvykį kaip pažeidimą, apie tai nepranešės teisėsaugos institucijoms, nukentėjusysis turėjo galimybę įvertinti ir suprasti, kad toks jo elgesys turi rizikos laipsnį. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad A. L. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ką teismas pripažįsta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Pagrindų atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. L. įvykio metu nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą (b. l. 37) padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nėra įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 29), baustas administracine tvarka (b. l. 38-40), yra vedęs, teigė esąs dirbantis. Šios ir kitos reikšmingos aplinkybės (baudžiamojo kodekso 55 str.) verčia teismą A. L. skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios turinys leistų tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.

Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 112 EUR turtinės žalos ir 10000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į pateiktus byloje rašytinius įrodymus. Ieškovas V. G. pateikė fotonuotraukas (b. l. 43-45) bei striukės susiuvimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 68). Teismas įvertinęs užfiksuotus striukės apgadinimus, padarytus tose vietose, už kurių A. L. nebuvo suėmęs nukentėjusiojo ir jo netampė, kas matyti vaizdo įraše, taip pat akivaizdžius striukės iširusių, o ne suplėšytų siūlių požymius – šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetą, nes ši padaryta žala neturi tiesioginio priežastinio ryčio su kaltininko veiksmais. Kita vertus, iš pateiktų kvitų ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad dėl įvykio ieškovas kreipėsi į teismo medicinos tarnybą ir UAB „Factum Vilnius“, dėl ko patyrė išlaidas, kurias turi teisę ir pagrindą vertinti kaip jam padarytą turtinę žalą. Tokiu būdu, šioje dalyje teismas pareikštą reikalavimą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina priteisdamas iš A. L. sumą pagal ieškovo nurodytą reikalavimo dydį (ieškovas reikalavo 112 EUR, iš kurių atėmus striukės taisymo išlaidas 5,79 EUR (20 litų) lieka 106,21 EUR).

Spręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialisto nustatyti kūno sužalojimai, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sukeltų fizinių pasekmių, liudytojos J. G. parodymai apie vyro nusiskundimus po įvykio patvirtina tai, kad nukentėjusysis patyrė skausmą ir pasekmes, dėl ko pareikštas reikalavimas neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į A. L. veiksmus, sukeltas pasekmes, po įvykio medikų konstatuotus sužalojimus, nusikalstamų veiksmų intensyvumą. Kartu teismas atsižvelgia ir vertina, kad kilusioms pasekmėms įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, nenoras kuo greičiau baigti konfliktą. Proceso metu ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl nusikalstamos veikos jo sveikatai atsirado ir iki šiol yra liekamieji reiškiniai, nenustatyta, kad po įvykio jis kreiptųsi pas medikus dėl reikalingo gydymo ar pagalbos. Didžiąją dalį neturtinęs žalos ieškovas grindė jo pažeminimu ir įžeidimu dėl išsakytų frazių, tačiau šioje dalyje teismas bylą nutraukia. Teismas taip pat iš nukentėjusiojo ir jo atstovo pasisakymų nustatė, kad reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui įtakos turėjo nukentėjusiojo noras nubausti kaltininką, kad jis ateityje keistų savo elgesį su ieškovu. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į A. L. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, įvykio situaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir nuolatinius kaimynų konfliktus. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina tik iš dalies, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos dydį kaip atitinkantį 300 eurų sumą.

Proceso metu V. G. patyrė 500 EUR išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas procese, darbo apmokėjimo. Šias išlaidas patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Teismas įvertinęs tai, kad šių išlaidų nei nukentėjusysis, nei jo atstovas neprašė priteisti, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje numatytą teisę nusprendžia jų iš kaltinamojo neišieškoti

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 106 str., 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Iš A. L. priteisti V. G. 106,21 EUR (šimtą šešis eurus ir 21 eurocentą) turtinės žalos ir 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.