Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodamasis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O. (V. O.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.1. Teisiamojo posėdžio metu V. O. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus.

2.1.1. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo UAB „R.“ akcininkas ir direktorius. Tuo metu jo vadovaujamos įmonės finansinė padėtis buvo gera. Taip pat jis kaip fizinis asmuo (ūkininkas) savo tėvų ir kaimynų sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo uždirbtų pinigų statė septynis namus (4 namai – tėvų, kiti 3 namai – kaimynų sklypuose): vienas namas buvo užbaigtas 80 proc. (į namą įdėta apie 40 000 eurų), kiti užbaigti 40-50 proc. Kadangi minėtų namų statybos vyko gana sėkmingai, jis nusprendė galįs planuoti ir kitų namų statybas. Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) jis įdėjo skelbimą apie tokį patį projektą, kokius jis statė minėtuose sklypuose. Po kurio laiko į jį kreipėsi K. O., kurį jis informavo, kad yra žemės sklypai, kurie bus įgyjami ir parduodami kartu su pastatytu namu. Žemės sklypo ir namo kaina turėjo būti nuo 44 000 eurų, kaina galėjo keistis iki 5 proc. Dar po kurio laiko K. O. su drauge atvyko apžiūrėti žemės sklypų, kuriuose jis planavo statyti namus, ir išsirinko tinkamiausią žemės sklypą. K. O. su drauge kažkurį laiką galvojo, vėliau jie susiskambino, buvo susitikę aptarti rezervavimo sutarties sąlygas ir galiausiai pasirašė rezervavimo sutartį, po ko K. O. pervedė jam avansą. Su K. O. buvo sutarta pilną sumą sumokėti pastačius namą ir pasirašius pirkimo – pardavimo sutartis. Rezervavimo sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamas ne žemės sklypas, o projektas, t. y. žemės sklypas su namu, nėra galimybės jų pardavinėti kaip atskirų daiktų; taip pat rezervavimo sutartyje nurodyta, kad jei šalis nepatenkinta ir nori nutraukti sutartį, pinigai grąžinami. Sudarant rezervavimo sutartį jo finansinė padėtis buvo gera, jis tik buvo pasiėmęs 99 000 eurų dydžio paskolą iš (duomenys neskelbtini). Dėl žemės sklypo, kuriame K. O. turėjo būti statomas namas, išpirkimo jis buvo susitaręs su J. B., S. B. ir pastarojo tetomis: kiek jis atsimena, buvo sutarta sklypų kaina – nuo 12 000 eurų iki 15 000 eurų už 15 arų ploto žemės sklypą. Tartis su žemės sklypų savininkais jis pradėjo tartis po to, kai jo klientė iš J. B. nusipirko žemės sklypą statytis namą. Su S. B. jis buvo susitaręs, kad kai statys namą K. O., tuo pačiu jis pastatys namą ir S. B., tokiu būdu atsiskaitydamas už žemės sklypą. Atsiskaityti su S. B. jis planavo iki 2019 m. pavasario.

2.1.2. Tais pačiais metais jo vadovaujamos įmonės vardu buvo įgytas turtas – devynbutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Perkant šį turtą padedant finansų brokeriui V. Z. 12 mėnesių laikotarpiui jo vadovaujama įmonė iš UAB „P.“ gavo kreditą, kaip kredito grąžinimo garantas buvo įkeistas minėtas jo statomų septynių namų projektas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad buvo įkeisti, minėti namai nebuvo parduoti, nors šeši namai buvo rezervuoti. (duomenys neskelbtini) projektas buvo nesėkmingas, t. y. butai nebuvo parduoti. Jo vadovaujama įmonė UAB „P.“ nesumokėjo nei vienos kredito įmokos, dėl ko sutartis nutraukta, o 2019 metų balandžio mėn. minėtas įkeistas turtas – namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas antstolių. Su K. O. jis ir toliau palaikė ryšį: K. O. ne kartą buvo atvažiavęs į sklypą, kuriame jau buvo pradėti žemės darbai, jie kelis kartus buvo susitikę ir žiūrėjo namo brėžinius, tarėsi, ką perdaryti pagal K. O. pageidavimus. Preliminari turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes jis nežinojo, kada tiksliai bus statybos pabaiga, kokia bus kaina. K. O. jis buvo minėjęs, kad kilo nesklandumai su finansavimu ir reikės palaukti: K. O. iš pradžių neprieštaravo, tačiau vėliau nusprendė, kad atsisakys statybų. Galiausiai K. O. paprašė tęsti statybas: jis sutiko, tačiau K. O. perspėjo, jog reikės palaukti. 2019 metais, tikslios datos jis neatsimena, K. O. galutinai atsisakė projekto ir paprašė grąžinti avansą. Tuo metu jis neturėjo pinigų grąžinti K. O. sumokėtą avansą, taigi jis K. O. informavo turintis finansinių sunkumų, todėl iš karto negalėsiąs grąžinti pinigų, reikės palaukti. Šiuo metu antstoliai vykdo apie 10–12 vykdomųjų bylų. Jis neketino apgaule iš K. O. išvilioti pinigus – jis planavo vykdyti statybų projektus. Su kitais asmenimis, su kuriais jis pasirašė rezervavimo sutartis, jis jau susitarė dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, net pradėjo dalimis grąžinti skolas, tačiau jis pripažįsta, jog jis nei vienam klientui nėra pastatęs namo ir nėra grąžinęs pinigų, kuriuos jis gavo pagal rezervavimo sutartis.

2.2.1. Ikiteisminio tyrimo metu V. O. parodė, kad jis yra UAB „R.“ direktorius. Minėta įmonė egzistuoja maždaug 3–4 metus, užsiima statybos darbais. Jo tėvai (duomenys neskelbtini), turi apie 50 arų ploto žemės sklypą. 2017–2018 metais dirbdamas pagal verslo liudijimą ir įmonėje jis kartu su draugu J. K. minėtame jo tėvams priklausančiame žemės sklype pradėjo statyti keturis gyvenamuosius namus, o kaimynams priklausančiame žemės sklype – dar tris gyvenamuosius namus. Jis buvo įdėjęs skelbimą internetiniame portale (galbūt (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė parduodantis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), su namų pastatymu. Buvo rasti šių namų pirkėjai. Statydamas namus jis pastebėjo, kad statybos vyksta greitai, todėl jis sugalvojo, kad minėtoje vietoje galima pastatyti daugiau namų. Pradėjęs domėtis, kas yra kitų šalia esančių žemės sklypų savininkai, jis sužinojo, kad dalis žemės sklypų nuosavybes teise priklauso jo pažįstamo S. B. motinai. 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tikslios datos jis neatsimena, jis buvo susitikęs su S. B. ir pastarojo mama J. B. ir šiems pasiūlė parduoti šiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kad galėtų minėtuose žemės sklypuose pastatyti namus ir parduoti sklypus su pastatytais namais. J. B. domino tik sklypų pardavimas. J. B. žodžiu neprieštaravo, kad jis rastų klientus pirkti jos žemės sklypą. Po šio pokalbio jis internetinėje svetainėje (berods (duomenys neskelbtini), bet tiksliai jis neprisimena) įkėlė skelbimą, kuriame nurodė parduodantis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), su minėtuose žemės sklypuose statomais gyvenamaisiais namais (iki dalinės apdailos). Skelbime jis nurodė savo mobiliojo ryšio telefoną.

2.2.2. Iš pradžių jis planavo pats įsigyti minėtus žemės sklypus. Tuo metu jis neturėjo pinigų, kad galėtų iš J. B. įsigyti minėtus žemės sklypus, bet jis planavo paimti kreditą, kaip garantą užstatydamas minėtus septynis jo statomus namus. Kad gautų kreditą, jis kreipėsi į tarpininką, vardu V., kuris turėjo padėti jam parinkti paskolos davėją palankesnėmis sąlygomis. Kadangi iki galo nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl statybų (užtruko statybos leidimo tvarkymas), jis negalėjo įkeisti tuo metu vieno pastatyto namo, dėl ko jam nepavyko gauti kredito.

2.2.3. Jam įkėlus minėtą skelbimą su juo susisiekė nemažai asmenų, vienas iš kurių buvo K. O. Kiek jis pamena, su K. O. jis susitiko (duomenys neskelbtini), kur K. O. jis parodė žemės sklypus, taip pat aprodė jau statomus minėtus gyvenamuosius namus. K. O. išsirinko vieną iš penkių žemės sklypų. Kiek jis pamena, jis K. O. sakė, kad pastarojo išsirinktas žemės sklypas jam nepriklauso, tačiau jis planuoja minėtą žemės sklypą įsigyti savo vardu, o vėliau minėtą žemės sklypą parduoti K. O. su pastatytu namu. Kiek jis pamena, K. O. tam neprieštaravo. 2018 m. liepos mėn. jis su K. O. pasirašė rezervavimo sutartį, kurią paruošė jis. Sutartyje buvo numatyta, kad žemės sklypas kartu su gyvenamuoju namu K. O. bus parduotas už 44 000 eurų, rezervavimo mokestis – 6 600 eurų. Sutartyje buvo numatyta, kad per 45 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos nesudarius preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pinigai bus grąžinti. Per kelias dienas į jo vardu atidarytą banko sąskaitą buvo pervesti 6 600 eurų: pinigus jis gavo į asmeninę banko sąskaitą, nes statybos darbus jis planavo atlikti gavęs verslo liudijimą. Po sutarties pasirašymo su K. O. jis derino brėžinius: kaip namas atrodys, kur stovės, ne kartą jie buvo susitikę statybvietėje. Preliminarios sutarties pasirašymas užtruko, nes K. O. neturėjo laiko. Kadangi jis negavo finansavimo minėtų septynių namų statymui, statybos užstrigo, dėl ko jis negalėjo įsigyti minėto J. B. priklausančio žemės sklypo. Visą žiemą jis bandė gauti finansavimą senų projektų užbaigimui ir naujų pradėjimui, tačiau finansavimo gauti nepavyko. Tuo tarpu K. O. rezervuotame žemės sklype buvo nuimtas juodžemis, atvežtas smėlis pamatui ruošti, tačiau pinigų išpirkti sklypą jis neturėjo, todėl jis negalėjo statyti namo ir pasirašyti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties. Iš K. O. gautus 6 600 eurų jis išleido minėtų septynių namų statybai ir pamato K. O. išsirinktame žemės sklype paruošimui. Vienu metu K. O. nurodė nebenorintis pirkti žemės sklypo ir prašė pinigus grąžinti. Jis K. O. paaiškino pinigus grąžinsiąs per kelis mėnesius, tačiau jis neturėjo pinigų. 2019 m. birželio ar liepos mėnesį K. O. galutinai nutarė žemės sklypo nepirkti. Jie sutarė dėl pinigų grąžinimo, tačiau dėl sunkios finansinės padėties jis neturėjo iš ko grąžinti pinigų. K. O. apgauti jis nenorėjo: negavus finansavimo atliekamiems darbams sustojo visų namų statyba, dėl ko negavęs planuotų pajamų jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Šiai dienai nei vienas žemės sklypas nėra išpirktas, tačiau su keliais pirkėjais pavyko suderinti dėl pinigų grąžinimo, jie pasirašė vekselius. Su K. O. vekselis nepasirašytas, apie tai su K. O. jis nekalbėjo. Jis toliau bando gauti finansavimą, kad pradėti darbai būtų užbaigti, ruošiasi iki galo pastatyti minėtus septynis namus, šiuos parduoti ir atsiskaityti su pirkėjais, tame tarpe ir su K. O. Jam nėra žinoma, kad K. O. prisiteisė iš jo 6 600 eurų. Iki sandorio su K. O. jokių finansinių įsipareigojimų jis neturėjo. Jo vadovaujama UAB „R.“ UAB „K.“ turėjo grąžinti 30 000 eurų dydžio kreditą, tačiau šiuo metu viskas sumokėta, jokių vėlavimų su šiuo kreditu nebuvo. Iš K. O. gautų 6 600 eurų apie 500-600 eurų jis išleido K. O. pasirinkto žemės sklypo tvarkymui; tai patvirtinančių dokumentų jis neturi, nes jis pats tvarkė šį žemės sklypą. Visą likusią sumą, t. y. apie 6 000 eurų jis išleido kitiems projektams, namų statyboms, nes jis turėjo greitai užbaigti kitų namų statybas, namus priduoti ir atiduoti savininkams, po to gauti pinigus ir jau toliau tvarkyti K. O. pasirinktą žemės sklypą, tačiau viskas įvyko ne pagal jo planą (T. 2, b. l. 14–18, 23-25).

3.1. Teisiamojo posėdžio metu K. O. parodė, kad jis su žmona gana seniai ieškojo vietos namui. Radęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas namas, jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu Atsiliepęs vyras jam paaiškino, kad skelbime patalpinta nuotrauka yra tik pavyzdinė, kadangi namas dar bus statomas. Skelbime nurodyta kaina – 44 000 eurų jį tenkino, nors jam nepasirodė žema. Su minėtu vyru jis susitarė susitikti ir apžiūrėti, kur bus pastatytas iki 80 m² ploto namas. Su vyru (kaip jis sužinojo vėliau – V. O.) jis susitiko 2018 m. pavasarį (duomenys neskelbtini), iš kur jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur V. O. parodė jam sklypus, kuriuose būtų statomas namas. V. O. jis neprašė parodyti jokių žemės sklypų dokumentų, nes V. O. jam nekėlė abejonių. V. O. jis neklausė, kam priklauso žemės sklypai. V. O. turėjo visų žemės sklypų planą, taigi jis iš tų planų pasirinko jam tinkamą žemės sklypą. Žemės sklypai (6-7) buvo atidalinti kuoliukais, jo išsirinktas žemės sklypas buvo 15 arų ploto, kiti sklypai buvo panašaus dydžio. Kad įtikintų jį savo gebėjimu statyti namus, V. O. parodė jam netoliese statomus namus, teigdamas, kad šiuos namus jis – V. O. stato jo – V. O. mamai priklausančiuose žemės sklypuose. Po poros dienų jis paskambino V. O. ir pastarajam pasakė, kad reikia dar kartą susitikti. Susitikę jie sutarė pasirašyti rezervavimo sutartį, kad jam parodytame žemės sklype jam bus statomas namas, t. y. žemės sklypas yra rezervuojamas. Jis su V. O. tarėsi statyti namą pagal standartinį planą, architekto pakoreguotą pagal jo poreikius (jis jau buvo V. O. pateikęs savo pasibraižytus planus), tačiau su architektu taip ir nebuvo susitikta. Liepos mėnesį, po to, kai jo reikalavimu rezervavimo sutartyje buvo pataisyta, nuo kokios sumos mokamas avansas, jis ir V. O. pasirašė rezervavimo sutartį, kuria jis įsipareigojo sumokėti V. O. 15 procentų sumą nuo 44 000 eurų, t. y. 6 600 eurų. Pinigai buvo pervesti iš jo draugės vardu atidarytos banko sąskaitos (jis V. O. neklausė, kam šis išleido jo sumokėtą avansą). Taip pat rezervavimo sutartyje buvo parašyta, kad po 30 dienų turėjo būti pasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat buvo tartasi, kad pilna namo kaina bus sumokėta namą pastačius iki sutarto baigtumo. Praėjus sutartyje nurodytam laikui su juo niekas nesusiekė, todėl jis paskambino V. O., tačiau šis pasakė nespėjantis. Jie nutarė dar laukti. V. O. žadėjo rudenį pradėti statybos darbus, išlieti namo pamatus, tačiau niekas nevyko. Jis sulaukė žiemos, tačiau preliminari sutartis nebuvo pasirašyta, todėl jam kilo abejonės. V. O. žadėjo, kad viskas bus gerai, tačiau niekas neįvyko. 2020 m. pavasarį dar kartą susisiekus su V. O. šis pasakė pradėjęs žemės darbus. Nuvykęs apžiūrėti žemės sklypo jis pamatė, kad yra lyginama žemė dviejuose žemės sklypuose, tačiau vėl niekas nepasistūmėjo. 2020 m. balandžio mėnesį jis nusprendė, kad nieko nebus, ir V. O. pareiškė nutraukiantis projektą ir paprašė grąžinti pinigus. V. O. paprašytas dar palaukti jis išlaukė iki liepos mėnesio. Nuo to laiko V. O. į jo skambučius neatsakinėjo. Supratęs, kad kažkas negerai, jis kreipėsi į advokatus. Jeigu jis būtų žinojęs, kad V. O. rodomi žemės sklypai priklauso ne V. O., jis nebūtų sudarinėjęs sutarčių. V. O. jam sudarė patikimo žmogaus įspūdį.

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu K. O. parodė, kad 2018 m. pavasarį internetinėje erdvėje jis pradėjo domėtis žemės sklypo pirkimu. Berods internetiniame portale (duomenys neskelbtini) jis rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad už 44 000 eurų parduodamas 15 arų ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su individualaus gyvenamojo namo pastatymu. Skelbime buvo patalpintos nuotraukos, kuriose buvo vizualiai suprojektuotas namas, taip pat buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jam paskambinus skelbime nurodytu numeriu atsiliepė vyras, prisistatęs V., kuris jam paaiškino, kad skelbime nurodytas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė susitikti sutartoje vietoje, nuvykti prie žemės sklypo ir pastarąjį aprodyti. Susitikęs su V. jis kartu su pastaruoju nuvyko prie minėto žemės sklypo ir pamatė, kad žemės plotas yra išdalintas žemės sklypais, pažymėtais kuoliukais. V. jam paaiškino, kad šioje teritorijoje jam priklauso apie 10 žemės sklypų, ir pasiūlė išsirinkti labiausiai jam tinkantį žemės sklypą. Dokumentų, patvirtinančių, kad žemės sklypai priklauso V., jis neprašė pateikti, kadangi tuo metu jam nekilo jokių abejonių. Apžiūrėjęs žemės sklypus iš šių jis išsirinko vieną jam labiausiai patinkantį ir V. pasakė su pastaruoju susisieksiąs ir pasakysiąs, ar tikrai norėsiąs šį žemės sklypą įsigyti. Po kelių dienų paskambinęs V. jis pasakė, kad jam tinka šis žemės sklypas, į ką V. atsakė, kad reikia pasirašyti rezervavimo sutartį. Jie sutarė, kad sutartis bus pasirašyta jo namuose. 2018 m. liepos mėn. pradžioje V. atvyko pas jį į namus, atvežė paruoštą rezervavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti V. asmens duomenys – V. O. Pateikti asmens dokumentą V. jis neprašė. Susipažinęs su sutartimi jis pamatė, kad joje nenurodyta žemės sklypo su namu vertė – 44 000 eurų, o tik nurodyta, kad pagal šią sutartį jis turi V. sumokėti 6 600 eurų, taigi jis paprašė V. sutartį pataisyti. 2018 m. liepos 10 d. V. dar kartą atvyko pas jį į namus su naujai paruošta sutartimi. Susipažinus su sutartimi pastarojoje nurodytos sąlygos jį tenkino, taigi jis sutartį pasirašė. Sutartyje buvo nurodyta, kad jie susitaria dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rezervavimo ir per 45 dienas jie sudarys preliminarią žemės sklypo ir individualaus gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį. Pasirašydamas sutartį pateikti dokumentus, patvirtinančius V. O. nuosavybes teises į šį žemės sklypą, jis nepaprašė. Apie tai, kad jo išrinktas žemės sklypas yra ne V. O., jokios kalbos nebuvo: jam nekilo jokių įtarimų, kad tai yra ne V. O. priklausantis žemės sklypas. Jei jis būtų žinojęs, kad minėtas žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui, jokios rezervavimo sutarties jis nebūtų sudarinėjęs. Į tai, kad rezervavimo sutartyje nebuvo įrašytas žemės sklypo unikalus numeris, jis neatkreipė dėmesio. Sutartyje buvo numatyta, kad 6 600 eurų jis turi pervesti per dvi darbo dienas į vieną iš sutartyje nurodytų banko sąskaitų. Jis paprašė L. Ž., su kuria jis kartu gyvena, iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos į vieną iš sutartyje nurodytų banko sąskaitų pervesti 6 600 eurų, ką ji 2018 m. liepos 12 d. ir padarė. Maždaug 2018 m. rugpjūčio mėnesį išsirinktame žemės sklype susitikęs su V. jis aptarė, kur bus namas, garažas, pirtis, žemės sklype sukalė kuoliukus. Ėjo laikas, tačiau niekas nevyko. Jis ne kartą skambino V., pastarasis tai atsiliepdavo, tai ne, o atsiliepęs pasakydavo dar ruošiąs kažkokius dokumentus, be kurių neįmanomas preliminarios sutarties sudarymas, prašė dar palaukti. 2019 m. kovo mėnesį jis vėl paskambino V. ir sutarė su pastaruoju susitikti. V. sutikus jie susitiko jo namuose. Tada jis V. pasakė norintis vienašališkai nutraukti 2019 m. liepos 10 d. sutartį ir paprašė grąžinti sutartyje nurodytus pinigus, tačiau pinigai grąžinti jam nebuvo. Tada jis nutarė kreiptis pagalbos į teisininką. Ruošiant dokumentus paaiškėjo, kad V. O. nepriklauso joks žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl rezervavimo mokesčio priteisimo iš V. O. jis kreipėsi į teismą, kuris priėmė sprendimą išieškoti pinigus iš V. O. (T. 1, b. l. 42–48).

3.3. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. O. parodė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis išrinko ir dėl kurio buvo pasirašyta rezervavimo sutartis (T. 1, b. l. 56-61).

4.1. Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad ji pažįsta V. O., pastarasis mokėsi kartu su jos sūnumi S. B. V. O. jos namuose buvo susitikęs su ja bei jos seserimis ir pasiūlė surasti klientus, kurie nupirktų joms priklausančius žemės sklypus (1,5 ha ploto sklypas, padalintas po 15 arų). Jos seserys sutiko, todėl jie sutarė, kad V. O. gali jiems atvesti klientus: jie sutinka parduoti sklypus už 15 000 eurų už vieną sklypą jiems į rankas, o visa kita yra V. O. reikalai. Jie V. O. parodė tik žemės sklypų planą, tačiau žemės sklypų nuosavybės dokumentų jie V. O. nedavė. Du žemės sklypus ji jau buvo pardavusi padedant brokerei, vieną sklypą – pati patalpinusi skelbimą; dar ji turi tris sklypus, iš kurių du ji pažadėjo palikti sūnui S. B., o vienas žemės sklypas liko jai. V. O. nei vieno pirkėjo jai neatvedė ir nesakė paėmęs avansą. Viename žemės sklype buvo nustumtas juodas gruntas, paruošta aikštelė statyboms, tačiau ji nežino, kas taip galėjo padaryti, tuo nesidomėjo, tačiau ji mano, kad tai padarė V. O., nes šis pirko – pardavinėjo žemės sklypus. Jokio leidimo statyboms V. O. ji nebuvo davusi. Žemės sklypus VĮ Registrų centre ji registravo prieš metus paskatinta V. O., kad atsiradus pirkėjui neprarastų laiko. Jos sūnus S. B. planavo statyti namą, tačiau neturėjo pinigų namo statyboms, todėl planavo vieną sklypą parduoti ir pradėti namo statybas. V. O. S. B. siūlė nemokamai pastatyti namą, bet S. B. atsisakė.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad jos tėvas turėjo 5 ha ploto žemės, kurią padovanojo jai ir dar trims jos seserims. Jai atiteko truputį daugiau nei 1 ha ploto žemės. Padovanotą žemės sklypą ji padalino į 6 sklypus maždaug po 15 arų ploto. Maždaug prieš pusantrų metų tris žemės sklypus ji pardavė: vieną žemės sklypą ji pardavė moteriai vardu L., kitą žemės sklypą – moteriai vardu K., o trečią žemės sklypą – vyrui, pavarde M. Jai pardavus žemės sklypą moteriai vardu L., jos sūnų S. B. rado, o vėliau – ir pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo V. O., kuris buvo jos sūnaus S. B. bendraklasis. V. O. jai sakė galįs iš jos nusipirkti likusius tris žemės sklypus arba rasti žmones, kurie pirks žemės sklypus, o jis jiems statys namus. Ji pasakė norinti už žemės sklypą gauti 15 000 eurų, kad V. O. gali pirkti iš jos tuos sklypus. V. O. jai dar pasiūlė, kad ji jam perrašytų du žemės sklypus, o trečiajame žemės sklype V. O. statys namą jos sūnui; V. O. sakė užsiimantis namų statybomis. Ji atsisakė tokio siūlymo, pasakiusi, kad turi įforminti žemės sklypų pirkimą –pardavimą, V. O. turi jai sumokėti pinigus, o tada gali statyti sklype namą, o ji V. O. mokės už statybą. V. O. dar bandė įkalbėti jos sūnų, kad šis pasikalbėtų su ja, kad ji sutiktų su V. O. pasiūlymu, tačiau žemės sklypai yra jos vardu, taigi ji kategoriškai atsisakė V. O. pasiūlymo. V. O. sakė ieškosiąs jos žemės sklypams pirkėjų; ji V. O. nedraudė to daryti, bet pasakė sklypą parduosianti konkrečiam žmogui, kad turi būti pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą, kad ji turi gauti pinigus. Galbūt V. O. ir buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamus jos žemės sklypus, bet V. O. jai nė karto nepasakė, kad kažkas nori pirkti jos žemės sklypą. Dviejuose žemės sklypuose – (duomenys neskelbtini), V. O. palygino žemę: dėl ko V. O. taip padarė, ji nežino, kadangi jai V. O. apie tai nieko nesakė, ji jo apie tai neklausė. Ji manė, kad V. O. nori, jog žemės sklypai gražiau atrodytų, jei V. O. suras pirkėją. V. O. jokių pirkėjų nerado. Ji girdėjo (kas jai sakė, ji neprisimena), kad V. O. stato namus netoli jos žemės sklypų, bet ji nežino, ar tai tiesa. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūno parodytas žemės sklypas, kurį parodymų patikrinimo vietoje metu K. O. nurodė kaip žemės sklypą, kurį 2018 m. liepos mėn. norėjo su namo pastatymu nupirkti iš V. O., priklauso jai, jos turėtame plane šis sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Ji patikslino šio žemės sklypo unikalų numerį, šiam žemės sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 102-105, 107-109).

5.1. Teisiamojo posėdžio metu S. B. (S. B.) parodė, kad V. O. buvo jo klasiokas. Su V. O. jis nėra susipykęs, V. O. jam nėra neskolingas. 2018 metais jam susitikus su V. O. pastarasis pasiūlė parduoti jo motinai ir tetoms priklausančius žemės sklypus (du žemės sklypus jo mama pažadėjo padovanoti jam, todėl jis laikė tuos žemės sklypus savo nuosavybe). Jis nežino, kaip V. O. sužinojo apie parduodamus žemės sklypus. Jo šeima leido V. O. ieškoti žemės sklypų pirkėjų. V. O. siūlė ant minėtų žemės sklypų pastatyti porą namų, kad būtų lengviau parduoti, tačiau jis ir jo šeima tai daryti atsisakė. V. O. nebuvo leista žemės sklypuose kasti duobių. Prieš šį susitarimą jo šeimos nariai buvo pardavę keturis žemės sklypus, jis minėtuose sandoriuose nedalyvavo. Jis už vieną iš jam pažadėtų žemės sklypų V. O. prašė 15 000 eurų, kitame žemės sklype norėjo už gautus pinigus statytis namą. V. O. žadėjo jam nemokamai pastatyti namą, tačiau jis su šiuo pasiūlymu atsisakė, nurodęs norįs pirma gauti pinigus už žemės sklypą, o tada V. O. galėsiąs statyti namą. V. O. buvo iš smalsumo sudaręs statybos darbų samatą. Žemės sklypuose radęs dvi duobes jis susisiekė su V. O., kuris nurodė besiruošiantis statyti namus parduodamuose sklypuose, tačiau jis griežtai uždraudė tai daryti ir V. O. statybos darbus nutraukė. Jokių žemės sklypų pirkėjų V. O. neatvedė, taip pat nieko nesakė apie avansinius mokėjimus, kalbos apie žemės sklypų įkeitimą nebuvo.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad jo mamai J. B. priklausė šeši žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 3–4 metus vieną iš žemės sklypų jo sesuo pardavė asmenims, kuriems gyvenamąjį namą stato jo pažįstamas V. O.; taip pat jo sesuo yra pardavusi dar vieną žemės sklypą, kuriame taip pat statomas gyvenamasis namas, tačiau pastarąjį stato ne V. O. 2018 metais, tikslaus laiko jis nepamena, V. O. kreipėsi į jį ir jo mamą, siūlydamas rasti pirkėjus, kuriems galėtų parduoti jo mamai priklausančius žemės sklypus, kuriuose jis – V. O. galės statyti namus. Jie sutarė, kad V. O. gali rasti pirkėjus, kurie norėtų įsigyti žemės sklypus, priklausančius jo mamai, taip pat gali pats iš jų nusipirkti žemės sklypus, o vėliau pastaruosius parduoti rastiems klientams. Kiek jam žinoma, V. O. galėjo internete patalpinti skelbimą apie parduodamus žemės sklypus. Apie tai, kad rasti žemės sklypų pirkėjai, V. O. jam nepranešė. Šiai dienai yra likę trys laisvi žemės sklypai, kurie nėra parduoti. Minėtuose žemės sklypuose jis lankėsi gana seniai – paskutinį kartą 2019 m. vasarą. Atvykęs prie vieno iš žemės sklypų jis pamatė iškastas duobes. Susisiekęs su V. O. pastarojo jis paklausė apie iškastas duobes; V. O. nurodė, kad žemės sklypas ruošiamas pamatams lieti. Jis V. O. paprašė nebetęsti darbų, nes jis – V. O. žemės sklypo iš jo mamos taip ir neįsigijo. Su V. O. buvo sutarta, kad pradžiai jis ar kitas pirkėjas įsigis žemės sklypus ir vėliau galės šiuose žemės sklypuose atlikti statybos darbus. V. O. jokių pretenzijų dėl iškastų duobių jis neturi, jokios žalos jis nepatyrė. Apie tai, kad su K. O. būtų pasirašyta žemės sklypo rezervavimo sutartis, jis nieko negirdėjo (T. 1, b. l. 92-95).

6.1. Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, kad jis pažįsta V. O.: jie kartu mokėsi, vėliau kartu dirbo, statė namus. Prieš porą metų (duomenys neskelbtini), V. O. tėvų ir pastarųjų kaimynų žemės sklypuose jie statė septynis namus, tačiau pastarųjų nebaigė (jis mano, kad V. O. pritrūko lėšų). Atlyginimą jam mokėjo V. O. Dvi savaites negavęs atlyginimo jis iš statybų pasitraukė. V. O. sakė, kad nėra pinigų. V. O. planavo vykdyti ir daugiau panašių statybų. Jis nežino, ar bent vienas jų pastatytas namas buvo parduotas, tačiau jis matė V. O. rodantį klientams statybas, taip pat jis žino, jog buvo paimti avansai. Jis matė V. O. traktoriumi lyginamą žemės sklypą, esantį už gatvės; tuo metu jis išeidinėjo iš darbo, todėl jis nesigilino, ar minėtame žemės sklype bus vykdomos statybos. Jis nežino, ar namų statybai buvo gautas leidimas.

6.2. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad V. O. jis pažįsta seniai, su V. O. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek jis žino, V. O. turėjo savo statybos įmonę. Jis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžo maždaug prieš dvejus metus, V. O. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžo kiek vėliau. V. O. pasiūlius jam V. O. tėvams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu statyti namus, su šiuo pasiūlymu jis sutiko: jie pradėjo statyti septynis namus. Vėliau V. O. sakė norįs pastatyti daugiau namų. Jis matė, kad V. O. traktoriumi lygino žemės sklypą, bet jis nežino, kam priklauso minėtas žemės sklypas. Jis kartu su V. O. pradirbo apie keturis mėnesius. Kadangi paskutiniu metu V. O. atlyginimo jam nemokėjo, jis nutarė su V. O. daugiau nedirbti ir išėjo. Jis tik padėjo V. O. statyti namus; visus kitus organizacinius klausimus sprendė V. O. (T. 1, b. l. 111-112).

7.1. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. parodė, kad jis pažįsta V. O., su pastaruoju jis susipažino maždaug prieš trejus metus V. O. kreipusis į jį dėl finansavimo statyboms. V. O. prašė apie 100 000 eurų kredito. Su V. O. jis buvo nuvykęs į V. O. vykdomas statybas (duomenys neskelbtini) (V. O. statė 4 ar 5 namus); jam atrodė, kad viskas tvarkoje: vienas namas buvo jau buvo beveik pastatytas, kiti namai – pradėti. Nebaigta statyba ir žemės sklypai buvo įkeisti. Jo akimis žiūrint, ten buvo perspektyvus projektas. Jis kaip tarpininkas kreipėsi ir į kredito bendroves, ir į kredito unijas, ir į privačius kreditorius, šiems pateikdamas verslo planus, įmonės balansą ir nekilnojamojo turto dokumentus. Kiek jis pamena, buvo atliktas turto vertinimas, tačiau jis nepamena, kas tą vertinimą darė. Jis nepamena, ar V. O. prieš pateikdamas paraišką buvo paėmęs kitokių paskolų. Jokia finansinė institucija dėl tam tikrų priežasčių nesuteikė V. O. kredito, tačiau jis pats nenustatė didelės rizikos suteikti kreditą ir manė, kad V. O. projektas bus sėkmingas, laikė V. O. gerai nusimanančiu statybų srityje. Su V. O. jis svarstė pabaigus projektus kartu organizuoti statybų projektą. Praėjus daug laiko jis negali daug papasakoti apie projektą (duomenys neskelbtini); jis tik atsimena, kad tuo projektu užsiėmė jo kolega S. K. ir paskola buvo sėkmingai gauta įkeitus minėtus statomus namus. Buvo bandoma gauti papildomą finansavimą, kad minėti statomi pastatai būtų užbaigti, parduoti ir būtų atsiskaityta už paimtą paskolą, tačiau to padaryti nepavyko.

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodė, kad jis pažįsta V. O., su pastaruoju jis susipažino 2018 metais jam einant MB „T.“ komercijos direktoriaus pareigas, V. O. kreipusis į jį dėl finansavimo, nes V. O. norėjo pastatyti namo kompleksą. Jokių pykčių ir nesutarimų su V. O. nebuvo. Jis tarpininkavo padedant V. O. gauti paskolą užstačius gyvenamuosius namus. 2018 metais jis kartu su V. O. buvo nuvykęs prie pastarojo statomų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur nuvykęs jis matė, kad buvo pradėti statyti 3-5 namai, vienas namas jau buvo prie pabaigos, teritorijoje buvo technika, darbuotojai. V. O. pateikė dokumentus dėl finansavimo, tačiau praėjus 2-3 savaitėms paaiškėjo, kad V. O. finansavimo negaus, nes neatitinka finansavimo kriterijų. Buvo kreiptasi į daug finansinių įstaigų dėl paskolos suteikimo V. O.: į „Š.“, „K.“ ir kitas įmones, kurių jis neatsimena. Tiksliai pasakyti, kokio dydžio kredito prašė V. O., jis negali – apie 100 000 eurų trijų metų laikotarpiui, prašoma paskolos suma buvo skirta statybų užbaigimui, vystymui. V. O. paskola nebuvo suteikta dėl to, kad buvo pateiktos finansinės ataskaitos, kuriose matyti anksčiau atsiradę finansiniai įsipareigojimai (T. 1, b. l. 120-121, 131-134).

2. Ikiteisminio tyrimo metu K. O. pateikė 2018 m. liepos 10 d. rezervavimo sutartį (T. 1, b. l. 62-63, 66-68). Sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp K. O., toliau vadinamu pirkėju, ir V. O., toliau vadinamo pardavėju. Sutarties 1 punkte nurodytas sutarties dalykas – pirkėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka rezervuojama teisė pardavėjo pasiūlytomis įprastinėmis sąlygomis sudaryti preliminariąją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir individualaus gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigos pastatyti namą bei iki sutarto baigtumo lygio įvykdžius statybos darbus sudaryti su pirkėju notarinę žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte įtvirtinta, jog pardavėjas patvirtina, kad žemės sklypas ir namas bus parduodami tik kartu. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja šios sutarties pasirašymo metu arba ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo sumokėti pardavėjui rezervavimo mokestį, lygų 15% nuo 44 000 eurų, t. y. 6 600 eurų.

3. 2018 m. liepos 12 d. iš L. Ž. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. O. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 6 600 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „K. O. sklypo ir namo statybos rezervavimas“ (T. 2, b. l. 38-44).

4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. (T. 1, b. l. 72).

5. UAB „D.“ 2020 m. vasario 18 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog portale (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 3 d. buvo patalpintas skelbimas apie (duomenys neskelbtini), parduodamą mūrinį namą, nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimą patalpinusio asmens elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodyta projekto kaina 48 000 eurų, iš kurių 16 000 eurų – 15 arų ploto sklypas, 32 000 eurų – namas (T. 1, b. l. 136-138).

6. Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. spalio 5 d. rašte nurodyta, kad V. O. atžvilgiu yra vykdoma 15 vykdomųjų bylų (T. 2, b. l. 73-74).

7. Antstolės A. S. 2020 m. spalio 2 d. rašte nurodyta, kad ji vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1919-960/2020, išduotą 2020 m. gegužės 25 d., dėl 6 749 eurų skolos išieškojimo ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. O. išieškotojo K. O. naudai. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas nedirba. Turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausančios transporto priemonės (turto arešto aktas pridedamas), tačiau turtui taikomi kitų institucijų apribojimai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, V. O. nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo procese areštuotos skolininko sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikos kredito įstaigose, tačiau iki 2020 m. spalio 2 d. piniginių lėšų iš sąskaitų išieškota nebuvo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu 2020 m. spalio 2 d. vykdoma 16 vykdomųjų bylų. Procesinių dokumentų vykdymo procese skolininkui įteikti nepavyksta, su antstole susisiekęs nebuvo (T. 1, b. l. 87-91).

8. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad V. O. nei teisiamojo posėdžio, nei ikiteisminio tyrimo metu neneigė atlikęs kaltinime nurodytus objektyviuosius veiksmus, pripažinęs, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) jis įkėlė skelbimą apie parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su individualaus gyvenamojo namo pastatymu. Taip pat V. O. patvirtino, kad pagal šį skelbimą atsiliepus K. O. su pastaruoju jis sudarė minėto žemės sklypo rezervavimo sutartį, kurios pagrindu K. O. iš L. Ž. vardu atidarytos banko sąskaitos į V. O. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 6 600 eurų dydžio rezervavimo mokestį. Teismas pažymi, kad minėtas aplinkybes patvirtino ne tik V. O., bet ir K. O., taip pat minėtos aplinkybės yra užfiksuotos tiek banko sąskaitos išraše, tiek rezervavimo sutartyje, taigi teismas laiko minėtas faktines aplinkybes nustatytas. Taip pat tiek V. O., tiek K. O. patvirtino, kad rezervavimo sutartyje nurodytas namas pastatytas nebuvo, žemės sklypas su namu K. O. parduotas nebuvo, rezervavimo sutarties pagrindu K. O. V. O. sumokėti pinigai grąžinti nebuvo, taigi teismas ir šias faktines aplinkybes laiko nustatytas. Prokurorei V. O. kaltinant sukčiavus, V. O. teigiant, kad įsipareigojimų K. O. jis nevykdė dėl objektyvių priežasčių, teismas privalo nustatyti, ar V. O. veika neperžengė civilinių santykių ribų.

9. Vertindamas V. O. psichinį santykį su padaryta veika teismas pažymi, kad:

15.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3033-1053/2018 V. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu pagrobė statybinių medžiagų ir prekių už daugiau nei 2 000 eurų;

15.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24722-631/2019 iš atsakovo V. O. ieškovo E. R. naudai priteistas 1 000 eurų dydžio avansas, iš atsakovo MB „V.“ ieškovo E. R. naudai priteistas 7 000 eurų dydžio avansas. Preliminariame sprendime nurodyta, kad ieškovas E. R. ir atsakovas V. O. 2018 m. liepos 18 d., t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu sudarė rezervavimo sutartį, kurios pagrindu buvo rezervuota ieškovo teisė sudaryti preliminarią žemės sklypo ir atsakovo V. O. ateityje pastatyto gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas E. R. minėtos sutarties 3.1. punkto pagrindu grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovui V. O. 1 000 eurų rezervavimo mokestį, kuris yra įskaitomas į planuojamo parduoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo kainą. Ieškovas E. R. ir ieškovė V. P. 2018 m. lapkričio 14 d. su atsakovu V. O., kaip MB „V.“ direktoriumi, sudarė nekilnojamo daikto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovai įsipareigojo nupirkti iš atsakovo MB „V.“ 15 arų ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 80 m² ploto gyvenamosios paskirties namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas sutarties pasirašymo dieną bus ne mažesnis nei 80 proc., numatė turto įsigijimo kainą 45 000 eurų, iš kurių 8 000 eurų (1 000 eurų rezervavimo mokestis ir 7 000 eurų avansas) sumokėtas avansas buvo įskaičiuoti į turto kainą (4.1.1. punktas), 7 000 eurų avansą ieškovai privalėjo pervesti atsakovui MB „V.“ ne vėliau kaip per 7 dienas nuo preliminarios sutarties sudarymo (4.1.1. punktas), o atsakovas V. O. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 27 d. notarų biurui pateikti VĮ Registrų centras pažymą bei kitus dokumentus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti (4.1.1. punktas). Šalys pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2019 m. birželio 3 d. (3.1. punktas). Ieškovai savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį įvykdė visiškai, tuo tarpu atsakovai neįvykdė savo pareigos pagal preliminarią sutartį, nes iki nustatytos datos (2019 m. birželio 3 d.) nepastatė gyvenamojo namo iki 80 proc. baigtumo ir nesudarė pagrindinės sutarties;

15.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2753-918/2020 iš atsakovo V. O. ieškovo N. G. naudai priteista 4 500 eurų skola. Sprendime už akių nurodyta, kad 2018 m. gegužės 14 d., t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu ieškovas ir atsakovas sudarė Rezervavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui rezervavo teisę atsakovo pasiūlytomis įprastinėmis sąlygomis sudaryti preliminariąją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir individualaus namo pirkimo pardavimo sutartį (Preliminariąją sutartį), pagal kurią atsakovas įsipareigos įrengti inžinierinę infrastruktūrą, pastatyti namą bei iki sutarto baigtumo lygio įvykdžius statybos darbus sudaryti su ieškovu notarinę žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo sutartį (Rezervavimo sutarties 1 punktas), o ieškovas įsipareigojo šios sutarties pasirašymo metu arba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti atsakovui rezervavimo mokestį, lygų 10 000 eurų, kuris būtų įskaitomas į žemės sklypo ir namo pardavimo kainą (Rezervavimo sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas). Vykdydamas sutartį ieškovas atsakovui 2018 m. gegužės 14 d. bankiniu pavedimu pervedė 10 000 eurų. Preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo ir namo pastatymo bei pirkimo nebuvo sudaryta, 10 000 eurų atsakovui kaip avansas namo statybai buvo pervesta 2018 m. gegužės 14 d., todėl atsakovas pasiūlė sudaryti statybos rangos sutartį ir pastatyti namą, o sumokėtą 10 000 eurų užskaityti kaip avansą už namo pastatymą. Ieškovui su pasiūlymu sutikus 2018 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti 80 m² ploto mūrinį namą, darbus atlikti savo priemonėmis ir medžiagomis, namą pastatyti už 45 000 eurų. Atsakovas (rangovas) įsipareigojo darbus pradėti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 30 d. ir baigti 2018 m. gruodžio 30 d. Atsakovas Statybos rangos sutartyje numatytų darbų iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nepradėjo, todėl Statybos rangos sutartis ieškovo siūlymu šalių sutarimu buvo nutraukta. Nutraukus Statybos sutartį atsakovas ieškovui bankiniais pavedimais grąžino 5 500 eurų dalį ieškovo avansu sumokėtos 10 000 eurų sumos, tačiau nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino likusią 4 500 eurų ieškovo sumokėto avanso sumą;

15.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-22769-862/2020 iš skolininko V. O. kreditoriaus V. Ž. naudai išieškota 7 000 eurų skola, kildinama iš 2018 m. liepos 19 d. t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu tarp V. Ž., R. J. ir V. O. pasirašyto susitarimo dėl sklypo įsigijimo ir namo statybos. Minėtu susitarimu V. O. įsipareigojo V. Ž. pastatyti gyvenamąjį namą;

15.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-11485-931/2021 iš skolininko V. O. kreditoriaus J. P. naudai išieškota 7 200 eurų skola, kildinama iš 2018 m. gruodžio 5 d. t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu tarp J. P. ir V. O. pasirašytos paskolos sutarties;

15.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-27226-592/2020 iš skolininko V. O. kreditoriaus UAB „L.“ naudai išieškota 5 000 eurų skola, kildinama iš 2018 m. kovo 13 d., t. y. nagrinėjamų įvykių laikotarpiu tarp A. L. (A. L.) ir V. O. pasirašyto vekselio.

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais V. O. sudarė mažiausiai keturias sutartis, kurių pagrindu jis įsipareigojo pastatyti namus: 1) 2018 m. gegužės 14 d. rezervavimo sutartimi V. O. įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą N. G., 2) 2018 m. liepos 10 d. rezervavimo sutartimi V. O. įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą K. O., 3) 2018 m. liepos 18 d. rezervavimo sutartimi V. O. įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą E. R., 4) 2018 m. liepos 19 d. susitarimu V. O. įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą V. Ž. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trys iš minėtų keturių sutarčių sudarytos devynių dienų laikotarpyje, t. y. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 19 d. Visi keturi kontrahentai V. O. sumokėjo avansinius mokėjimus, tačiau visiems keturiems kontrahentams sutartyse nurodyti namai pastatyti nebuvo, avansiniai mokėjimai grąžinti nebuvo. Nors šio baudžiamojo proceso metu teismas vertina tik vienos sutarties (sudarytos 2018 m. liepos 10 d. tarp K. O. ir V. O.) sudarymo aplinkybes, tačiau V. O. nagrinėjamu laikotarpiu vykdyta veikla, neapsiribojant tik su K. O. sudarytu sandoriu, yra ypač svarbi vertinant V. O. finansinius pajėgumus, o tuo pačiu ir V. O. sumanymo teisėtumą ar neteisėtumą bei šio sumanymo vertinimą pagal civilinės ar baudžiamosios teisės normas: teismas pažymi, kad, kaip baudžiamojo proceso metu parodė tiek K. O., tiek V. O., namas K. O. turėjo būti pastatytas V. O. piniginėmis lėšomis, kurias V. O. būtų atgavęs tik pastatęs namą K. O. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kitiems minėtose trijose sutartyse nurodytiems kontrahentams namai turėjo būti pastatyti V. O. piniginėmis lėšomis, kurias V. O. būtų atgavęs tik pastatęs namus, kas reiškia, kad 170 000 eurų vertės turtą (44 000 eurų vertės namas K. O., 45 000 eurų vertės namas N. G., 45 000 eurų vertės namas E. R. ir 35 000 eurų vertės namas V. Ž.) V. O. įsipareigojo pastatyti iš esmės savo lėšomis, iš minėtų kontrahentų gavęs tik sąlyginai nedidelius avansinius mokėjimus.

11. Vertindamas V. O. galimybes iš esmės savo lėšomis pastatyti 170 000 eurų vertės turtą, tame tarpe ir pastatyti 44 000 eurų vertės namą K. O., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2018 m. kovo mėnesį vekselio pagrindu V. O. pasiskolino iš A. L. 5 000 eurų, o 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. V. O. pagrobė statybinių medžiagų ir prekių už daugiau nei 2 000 eurų, taigi akivaizdu, kad V. O. neturėjo galimybės prisiimti tokio masto įsipareigojimų, tame tarpe ir K. O., ką ir pats suprato: tai, kad V. O. suvokė neturintis pakankamai piniginių lėšų statyti namus, patvirtina ir nagrinėjamų įvykių metu jo įvykdytos vagystės, kuomet statybines medžiagas jis ne pirko, bet vogė. Kita vertus teismas pažymi, kad V. O. pripažino iš K. O. gautas pinigines lėšas panaudojęs ne sutartinių įsipareigojimų vykdymui, bet kituose žemės sklypuose jau pradėtų statybų baigimui: šias aplinkybes vertindamas kitų šiame nuosprendyje jau minėtų su kitais kontrahentais sudarytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurių, teismo vertinimu, V. O. nebuvo pajėgus įvykdyti, kontekste, teismas yra įsitikinęs, kad jau sudarydamas rezervavimo sutartį su K. O. (bei kitas tris šiame nuosprendyje nurodytas sutartis su kitais kontrahentais) V. O. minėtas pinigines lėšas ketino panaudoti ne prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, bet, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo intensyvumą (minėta, kad per devynias dienas V. O. sudarė tris sutartis, kurių pagrindu, viena vertus, prisiėmė 130 000 eurų dydžio įsipareigojimų, kita vertus, kaip avansinius mokėjimus gavo piniginių lėšų), minėtas pinigines lėšas ketino naudoti kitiems tikslams.

12. Teismas įvertina ir tai, kad dvejomis iš trijų 2018 m. liepos mėnesį sudarytomis sutartimis – 2018 m. liepos 10 d. sutartimi, sudaryta tarp jo ir K. O., bei 2018 m. liepos 18 d. sutartimi, sudaryta tarp jo ir E. R., V. O. įsipareigojo pastatyti namus B. šeimai priklausančiuose žemės sklypuose: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo pastatyti namą K. O., o žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), - E. R. Baudžiamojo proceso metu J. B. ir S. B. nurodė, kad leidimo statyti namus jų šeimai priklausančiuose žemės sklypuose jų šeima nedavė, kas, šias aplinkybes vertinant šiame nuosprendyje jau išdėstytų aplinkybių kontekste, t. y. kad gautas pinigines lėšas V. K. ketino naudoti ne sutartinių įsipareigojimų vykdymui, bet kitiems tikslams, V. O. veiksmus leidžia pagrįstai vertinti ne kaip civilinių teisinių santykių objektą, bet kaip iš anksto suplanuotus veiksmus, kurių esmė – pažadėjus patrauklias sąlygas, t. y. pastatyti namus gavus tik sąlyginai nedidelius avansinius mokėjimus, žinant, kad objektyvių finansinių galimybių įvykdyti pažadą nėra, kaip avansinius mokėjimus gavus pinigines lėšas, pastarąsias panaudoti su priimtais įsipareigojimais nesusijusiems tikslams. Teismas logišku bei suprantamu laiko K. O. paaiškinimą, kad, jei jis būtų žinojęs, jog jo išsirinktas žemės sklypas priklauso ne V. O., o jo kaip avansinis mokėjimas V. O. sumokėtos piniginės lėšos bus naudojamos kitiems tikslams, sandorio su V. O. jis sudaręs nebūtų, kas reiškia, kad V. O. sandorio sudarymo metu nutylėtos aplinkybės, susijusios tiek su žemės sklypo priklausomybe, tiek su prisiimtų įsipareigojimų vykdymo realumu, laikytinos esmine apgaule, įtakojusia K. O. apsisprendimą sudaryti jam nepalankų sandorį.

13. Pagal teismų praktiką įtraukimas kito asmens į sandorį apgaule, turint tyčią tik gauti iš to asmens tam tikrą turtinę naudą, bet nevykdyti savo prisiimamos turtinės prievolės, paprastai vertinamas kaip nusikalstama veika, t. y. sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-788/2021). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017 ir kt.). Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020).

14. Minėta, kad V. O. apgaule, t. y. nutylėdamas K. O. apsisprendimui svarbias aplinkybes, turėdamas tyčią tik gauti iš K. O. turtinę naudą – avansinį mokėjimą, bet nevykdyti savo prisiimamos turtinės prievolės, įtraukė K. O. į pastarajam nenaudingą sandorį, kas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, yra vienas iš sudėtinių sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymių. Minėta ir tai, kad nutylėtos aplinkybės buvo esminės K. O. apsisprendimui sudaryti su V. O. sandorį ir šio sandorio pagrindu perduoti V. O. turtą – kaip avansinį mokėjimą mokamas pinigines lėšas, kas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, taip pat yra vienas iš sudėtinių sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, vadovaujantis teismų praktika, sukčiavimo bylose būtina nustatyti, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.).

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1919-960/2020 iš atsakovo V. O. ieškovo K. O. naudai priteista 6 600 eurų skola (T. 1, b. l. 83). Visgi pažymėtina, kad, kaip kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-27-788/2021 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vien tik skolos priteisimas civilinio proceso metu negali būti pernelyg sureikšminamas: svarbu įvertinti pažeistų teisių realų atkūrimą.

16. Vertindamas pažeistų K. O. teisių realų atkūrimą teismas pažymi, kad, kaip nurodyta tiek Lietuvos antstolių rūmų, tiek išieškojimą iš skolininko V. O. išieškotojo K. O. naudai vykdančios antstolės raštuose, V. O. atžvilgiu yra vykdoma 15 vykdomųjų bylų. V. O. nedirba, jam priklausančios transporto priemonės areštuotos kelių antstolių, areštuotų transporto priemonių buvimo vieta nežinoma, V. O. nekilnojamojo turto neturi, jo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, taigi akivaizdu, kad, nors teismo sprendimu iš V. O. K. O. naudai priteista 6 600 eurų, kuriuos K. O. sumokėjo V. O. sudaręs sau nenaudingą sandorį, tačiau galimybės realiai iš V. O. atgauti civilinio proceso metu priteistą skolą yra minimalios, taigi vien tik aplinkybė, kad teismo sprendimu iš V. O. K. O. naudai priteista 6 600 eurų skola, V. O. veikos neleidžia vertinti kaip civilinių teisinių santykių dalyko.

17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad K. O., J. B., S. B., iš dalies ir V. O. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, teismų sprendimuose bei antstolių raštuose, banko sąskaitų išklotinėse nurodyti duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog V. O., žinodamas, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jam nepriklauso ir jis neturi teisės minėtą žemės sklypą parduoti, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą 2018 m. balandžio mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) įkėlė skelbimą apie parduodamą minėtą žemės sklypą su individualaus gyvenamojo namo pastatymu. Pagal šį skelbimą atsiliepus K. O., 2018 m. liepos 10 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jis su K. O. sudarė minėto žemės sklypo rezervavimo sutartį, kurios pagrindu 2018 m. liepos 12 d. K. O. iš L. Ž. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. O. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 600 eurų dydžio rezervavimo mokestį, tačiau V. O. žemės sklypo K. O. nepardavė, gautų pinigų K. O. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą K. O. priklausantį turtą – 6 600 eurų.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

18. Minėta, kad V. O. apgaule, t. y. nutylėdamas K. O. apsisprendimui svarbias aplinkybes, turėdamas tyčią tik gauti iš K. O. tik turtinę naudą – avansinį mokėjimą, bet nevykdyti savo prisiimamos turtinės prievolės, įtraukė K. O. į pastarajam nenaudingą sandorį, kurio pagrindu K. O. perdavė V. O. turtą – kaip avansinį mokėjimą sumokėjo 6 600 eurų. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi V. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

20. Spręsdamas dėl V. O. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. O. tyčia padarė nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors teisiamojo posėdžio metu V. O. atlygino dalį – 150 eurų K. O. padarytos turtinės žalos (T. 3, b. l. 68), tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ši suma sudaro vos 2 procentus K. O. padarytos turtinės žalos, šios aplinkybės nevertina kaip lengvinančios V. O. atsakomybę. Teismas pažymi ir tai, kad, nors šio nuosprendžio priėmimo metu V. O. yra teistas (T. 2, b. l. 86-87), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikos, už kurios padarymą V. O. baustinas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu V. O. teistas nebuvo, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. O. arešto ir laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. V. O. nepareiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi, vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešųjų darbų bausmė V. O. neskirtina. Teismas įvertina, kad V. O. nusikalstamais veiksmais K. O. padarė turtinę žalą, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. O. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti V. O. atitinkamus įpareigojimus, galinčius daryti įtaką V. O. elgesiui bei galinčius padėti V. O. greičiau atlyginti K. O. padarytą turtinę žalą. Įvertinus tai, kad V. O. padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą, šio nuosprendžio priėmimo metu V. O. yra du kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, V. O. skirtina intensyvi priežiūra bei nustatytinas maksimalus V. O. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. O. skirtina dvejų metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. O. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nerandant darbo ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per dvylika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, atlyginti nusikalstama veika K. O. padarytą turtinę žalą bei per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu V. O. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 26-27), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. O. (V. O.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. O. (V. O.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nerandant darbo ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per dvylika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, atlyginti nusikalstama veika K. O. padarytą turtinę žalą bei per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. O. (V. O.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti V. O. (V. O.), kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.