Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-233-577/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2A-233-577/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22477-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
J. C.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-233-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22477-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl pilnamečio asmens išlaikymo netekus maitintojo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 5 012,70 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties už periodą nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 15 mėnesių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti kas mėnesį mokamas išmokas po 334,18 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki (duomenys neskelbtini) (imtinai), kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui iki jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. 2016 m. gruodžio 14 d. automobiliu BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. J., buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas V. C.. Nors T. J. baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas nesant jo kaltės baudžiamojo įstatymo tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 2020 m. sausio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei J. C. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020, minėto sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės T. C. reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei J. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą J. C. ieškinio dalį atmetė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1025-608/2021 patvirtino ieškovės J. C. ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje taikos sutartį, pagal kurią AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmoka J. C. 6 000 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties nuo J. C. pilnametystės pradžios (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 23 mėnesius.

1.2. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia prisiteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 14 d. (t. y. iki šios datos atsakovas apmokėjo pagal Taikos sutartį) iki J. C. studijų pabaigos arba iki datos, kai J. C. sueis 24 metai, t. y. (duomenys neskelbtini). (imtinai). Pažymėjo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o taip pat ir 2001 m. birželio 14 d. TPVCAPD įstatymo nuostatos. Priteista ieškovei iš atsakovo 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo suma buvo paskaičiuota už 18 mėnesių, buvusių nuo V. C. žūties iki J. C. pilnametystės, todėl laikytina, jog teismo priteistas išlaikymas lygus 334,18 Eur per mėnesį. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.284 straipsnio 3 dalies nuostatas, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą, ieškovė teigia, kad prejudiciškai yra įtvirtintas vieno mėnesio išlaikymo dydis, kuris gali būti tik indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tapusi pilnamete toliau studijuoja bei neturi pastovių savarankiškų pajamų, todėl tais pačiais pagrindais draudikas privalo teikti (tęsti) žuvusiojo pareigą išlaikyti ir pilnametę J. C.. Atsakovas atlygino išlaikymo įsiskolinimą iki 2020 m. gegužės 13 d., todėl ieškovė prašo priteisti jos išlaikymui netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (imtinai), t. y. už 15 mėnesių po 334,18 Eur/mėn. (5 012,70 Eur), bei kas mėnesį nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki (duomenys neskelbtini) mokėti po 334,18 Eur sumą. V. C. galimybė teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai galėtų būti ginčijama tik jam esant gyvam.

1.4. Teismai konstatavo, jog ieškovės turi teisę į laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimą, neatsižvelgiant į žuvusiojo V. C. kaltę. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje yra draudikas, kuriam pareiga teikti išlaikymą žuvusiojo pilnametei dukrai J. C. kyla ne iš delikto, o iš draudimo sutarties, todėl atsakovas neturi procesinės teisės kelti klausimą dėl to, ar ieškovė išnaudojo visas galimybes dėl darbo paieškų ir kt., o taip pat ar žuvusysis būtų teikęs išlaikymą savo dukrai, pastarajai tapus pilnamete. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad ji studijuoja dieniniame skyriuje, be to, ji mokosi pažangiai ir jai už studijas mokėti nereikia. Darbas po paskaitų ir/ar savaitgaliais ženkliai paveiktų ieškovės studijų kokybę bei ieškovės pažangumą, todėl būtent atsakovui kyla pareiga pateikti šias aplinkybes paneigiančius faktus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės J. C. ieškinį dėl pilnamečio asmens išlaikymo priteisimo žuvus maitintojui atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindė šiais esminiais argumentais:

2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoti kriterijai, kuriuos būtina įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnametystės sulaukusiam vaikui. Pirmoji grupė kriterijų yra susijusi su aukštojoje mokykloje besimokančiu pilnamečiu vaiku : 1) sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis; 2) pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes patsai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis bei 3) sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Visų pirma, yra būtina nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį – jo turimą turtą, visų rūšių gaunamas pajamas (darbo užmokestį, stipendiją, autorinį atlyginimą ir kt.). Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu yra nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Taip pat nepateikti įrodymai, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamas.

2.2. Pažymėjo, kad mokymosi pažymoje nurodyta, jog ieškovė lanko specializuotos mokyklos edukacinę kryptį „Licencijuotas pedagogas“ nuo 7:00 iki 15:30 val. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. birželio 19 d. Ieškovė iki kreipimosi į teismą kreipėsi į atsakovą su pretenzija ir buvo pridėjusi pažymą, išduotą tos pačios mokymo įstaigos, kurioje buvo nurodyta, jog šioje profesinėje mokykloje J. C. studijuoja neakivaizdžiai. Teigia, kad ieškovės teikiami įrodymai dėl ieškovės studijų formos yra prieštaraujantys vienas kitam.

2.3. Civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta taikos sutartimi, ieškovė buvo pateikusi pažymą, jog ji laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. liepos pabaigos mokėsi profesinėje mokykloje socialinės padėjėjos kvalifikacijai įgyti ir už paminėtą laikotarpį atsakovas jau yra išmokėjęs išmoką ieškovei. Jeigu ieškovė šioje byloje ir pateiktų studijavimą dieniniame skyriuje patvirtinančius bei kitus įrodymus, jos ieškinys negalėtų būtų tenkinamas dėl to, jog teisės aktai nenumato pareigos išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

2.4. Išlaikymo suma, kuri buvo nustatyta remiantis išlaikymo dydžiu nepilnamečiam asmeniui, šioje civilinėje byloje neturi jokios prejudicinės galios, kadangi ši suma privalo būti pagrįsta bei įrodyta, ko šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat neįrodinėja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. C. atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, naudai 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

4. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog šioje byloje jai nekilo pareiga įrodinėti ieškinyje nurodytų aplinkybių.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį, t. y. oficialių rašytinių įrodymų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą, pažymų apie bankuose turimas sąskaitas ir sąskaitų likučius, pažymų apie gaunamas darbo pajamas, socialines pašalpas, išmokas, stipendijas ir kt. iš atitinkamų oficialių institucijų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir jai šiuo metu yra būtinas išlaikymas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kur ieškovė gyvena, t. y. nuosavybės teise valdomame nekilnojamame turte, ar nuomojasi, ar pas kitus asmenis, ar studijų laikotarpiui jai yra suteiktas bendrabutis ir kt.

6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati asmeniškai gauti pajamas. Pažymėjo, kad galima aplinkybė, jog po paskaitų ieškovė galėtų įsidarbinti bei gauti bent minimalias darbo pajamas. Įrodymai, jog ieškovė negalėtų įsidarbinti bei dirbti (dėl sveikatos, dėl mokslų pobūdžio bei specifikos ir kt.), nepateikti. Ieškovės argumentą, jog darbas iš esmės pakenktų ieškovės studijoms bei mokslams, teismas vertino kritiškai, kaip deklaratyvų, todėl atmetė.

7. Teismo vertinimu, ieškovė nepašalino prieštaravimų rašytiniuose įrodymuose dėl studijų pobūdžio (neakivaizdinės ar dieninės), kad aplinkybę, jog ieškovė šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, būtų galima laikyti įrodyta. Argumentus, jog neatitikimas dėl studijų pobūdžio atsirado dėl vertimo iš vokiečių kalbos, teismas vertino kritiškai. Teismo nuomone, ši aplinkybė yra esminė bylai, todėl esant tokiems neatitikimams ieškovė privalėjo kreiptis į mokymo įstaigą su prašymu išduoti išsamią pažymą su paaiškinimais apie ieškovės studijų pobūdį ir šią pažymą pateikti teismui.

8. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė kasmėnesinės išmokos dydžio šioje civilinėje byloje visiškai neįrodinėjo, o grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. e2-983-863/2020) nustatytomis faktinėmis aplinkybėms, CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių vaikų išlaikymą, kas iš esmės neatitinka šios civilinės bylos ieškinio dalyko bei pagrindo (pilnamečio vaiko išlaikymas). Teismas nurodė, jog šioje ir ankstesnėje civilinėje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas bei nustatytos šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, abiems atvejams taikytinos skirtingos CK normos. Sprendė, jog aplinkybę, kad analogiškas išlaikymo dydis būtinas vaikui, esant nepilnamečiui ir pilnamečiui, laikyti visiškai įrodyta, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad prašoma priteisti išlaikymo suma per mėnesį, kuri buvo nustatyta remiantis išlaikymo dydžiu nepilnamečiam vaikui, šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurias nurodė ieškinyje ir kurios turėjo bei privalėjo būti įrodytos tokio pobūdžio bylose, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovės pateiktos advokato padėjėjos išlaidos yra nepagrįstai didelės (907,50 Eur sumai), neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų nuostatų, todėl jas sumažino. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo procesiniai dokumentai (atsiliepimas/triplikas) nėra itin didelės apimties, juose nėra analizuojama itin sudėtinga teisminė praktika, be to, teismas atsižvelgė ir į šios civilinės bylos pobūdį, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 600 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė J. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, t. y. priteisti iš atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovei J. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), 5 012,70 Eur kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 15 mėnesių bei 5 procentus procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovei kasmėnesines išmokas po 334,18 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki (duomenys neskelbtini), kaip sumą pilnamečio asmens kasmėnesiniam išlaikymui iki jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė į teismą kreipėsi ne CK trečios knygos, o šeštos knygos trečiojo skirsnio (deliktinė atsakomybė) pagrindu, todėl ieškoves ieškinio reikalavimo teisinė prigimtis yra visiškai kitokia, nei konstatavo pirmos instancijos teismas. Ieškovė, kaip prejudicinę reikšmę turintį faktą pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020, kurio 28 punkte nurodyta, jog sprendžiant dėl maitintojo žūties atsiradusios žalos atlyginimo klausimą, taikytinos CK 6.284 straipsnio nuostatos. Akivaizdu, jog nuo maitintojo žūties pasikeitė tik viena aplinkybė - ieškovė J. C. tapo pilnamete, tačiau jai dar reikalingas dalinis išlaikymas, kadangi ji mokosi.

11.2. Eismo įvykio dieną eismo įvykio dalyvio vairuojamas automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą ieškovei draudimo sutarties Nr. 127213808 pagrindu už T. J. kilusią deliktinę civilinę atsakomybę, CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11.3. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, - žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas.

11.4. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji yra asmuo, kuriam dar reikalingas dalinis išlaikymas ir tas poreikis kildinamas iš to, jog ji neteko vieno iš savo maitintojų 2016 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio metu. Atsakovė byloje saistoma tik sutartiniais santykiais su deliktą įvykdžiusiu asmeniu, kurio civilinę atsakomybę atsakovė buvo apdraudusi.

11.5. Atsakovė neturi teisės reikšti atsikirtimus šioje byloje CK trečioje knygoje įtvirtintomis teisės normomis dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnametį asmenį, kadangi eismo įvykio metu žuvęs ieškovės tėvas V. C. teikė išlaikymą ieškovei, kol ji buvo nepilnametė, bei ketino išlaikymą jai teikti išlaikymą jai tapus pilnamete, jeigu toks poreikis būtų. Žuvusiajam skundo surašymo dieną būtų buvę 45 metai ir niekaip negali būti paneigta jo galimybė teikti išlaikymą ieškovei.

11.6. Teismui nėra privalomas atsakovo atsikirtimuose nurodytas teisinis pagrindas bei teismų praktika, kur buvo išnagrinėtos bylos dėl šeimos santykių; svarbūs tik ieškovo išdėstyti faktai ir aplinkybės, kurių atsakovė nepaneigė. Šios bylos teisinis pagrindas nėra šeimos santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovė negali įrodinėti aplinkybių, kurios atleistų žuvusįjį nuo jo pareigos išlaikyti savo dukrą, jeigu jis būtų gyvas.

11.7. Teismui pateikti įrodymai, jog ieškovė nėra įgijusi jokios profesinės kvalifikacijos, o tik praėjo pirmąjį, privalomąjį studijų etapą, po kurio galėjo rinktis studijuoti savo profesinę kvalifikaciją. Atsakovo pateiktoje mokyklos pažymoje nurodyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 31 ieškovė neakivaizdžiai studijuoja studijų kryptį ,,Valstybės pripažintas auklėtojas“, tačiau ieškovė teismui pateikė tos pačios mokymo įstaigos pažymą, jog ji nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. faktiškai studijuoja edukacinę kryptį ,,Licencijuotas pedagogas“, bei mokymasis vyksta darbo dienomis nuo 7:00 val. iki 15:30 val. Tokios mokslo formos negalima įvardinti kaip neakivaizdinės. Visose teismui pateiktose mokymosi įstaigos pažymose nurodytas tas pats adresas, tai ta pati profesinio rengimo mokykla (technikumas), kurioje studijos vyksta pakopomis ir trunka iki 6 mokslo metų, studijos yra dieninės, t. y. vyksta darbo dienomis ir darbo valandomis. Teismas priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Atsiliepimas

12. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime prašo apeliantės (ieškovės) J. C. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, draudiko pareiga atlyginti žalą netekus maitintojo, TPVCAPD įstatyme yra imperatyviai susieta su paties nukentėjusiojo teisės gauti išlaikymą pagrįstumu, mirusiajam esant gyvam. Analogišką poziciją formuoja Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Tiek CK 6.284 straipsnis, tiek TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 5 dalis kalba apie fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turinčius asmenis, su sąlyga, kad tie asmenys buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą. Tokios teisės egzistavimą ir pagrįstumą reglamentuoja CK trečiosios knygos nuostatos.

12.2. Ieškovė reikalavimą kildina ne tik iš CK šeštosios knygos nuostatų, bet ir iš CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies, todėl atsakovas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką dėl pilnamečio asmens išlaikymo, be kita ko, turi teisę grįsti ir grindžia CK trečiosios knygos nuostatomis, kurioms egzistuojant, ieškovė neturėtų teisės reikalauti pilnamečio asmens išlaikymo iš žuvusiojo, jeigu jis būtų gyvas. Lyginant su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo kriterijais – vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, pilnamečio vaiko išlaikymui yra nustatyti papildomi kriterijai, t. y. amžiaus riba, iki kada gali būti priteistas išlaikymas, paramos pilnamečiam vaikui būtinumas, kuris apima vaiko pažangaus mokymosi ir jo turtinės padėties (įskaitant galimybes ją pagerinti) vertinimą, ir tėvų galimybės. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

12.3. Atsakovui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką netekus maitintojo dar ir dėl to, kad pilnametė ieškovė siekia ne pirmo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos – jos jau įgyta profesinė kvalifikacija „Socialinė padėjėja“, dabar mokomasi – „Licencijuotas pedagogas“.

12.4. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai nepašalino prieštaravimų rašytiniuose įrodymuose dėl ieškovės studijų pobūdžio. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde dėl ieškovės mokymosi nurodomos papildomos aplinkybės - teigiama, kad mokymosi akademinis būdas yra derinamas su mokomąja praktika. Pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog mokomosios praktikos metu ieškovė negauna jokio atlyginimo už praktiką/darbą, juo labiau, jei mokslas ir mokomoji praktika trunka net šešerius metus. Jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomo priteisti išlaikymo dydį pilnamečiam asmeniui ieškovė nėra pateikusi.

12.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurias nurodė savo ieškinyje ir kurios turėjo bei privalėjo būti įrodytos tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuos atmestas ieškovės ieškinys dėl pilnamečio asmens išlaikymo netekus maitintojo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. C. tėvas (V. C.) buvo mirtinai partrenktas eismo įvykio metu 2016 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio mėn. 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 ieškovei J. C. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudiko) už laikotarpį nuo maitintojo netekimo iki ieškovės pilnametystės buvo priteistas 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020 minėtą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1025-608/2021 patvirtino ieškovės J. C. ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje taikos sutartį, kuria AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmoka J. C. 6 000 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties nuo J. C. pilnametystės pradžios (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 23 mėnesius. Ieškovė J. C. 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 5 012,70 Eur išlaikymo sumos nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 15 mėnesių, bei kas mėnesį mokamų po 334,18 Eur išmokų pilnamečio asmens išlaikymui iki jam sukaks 24 metai, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki (duomenys neskelbtini), priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių, ir kad ieškovės argumentai, jog šioje civilinėje byloje jai nekilo pareiga įrodinėti tam tikrų aplinkybių, kadangi jos yra įrodytos kitų teismų priimtuose prejudicinę galią turinčiuose procesiniuose sprendimuose, yra nepagrįsti. Ieškovė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog ji į teismą kreipėsi ne CK trečios knygos (Šeimos teisė), o CK šeštos knygos trečiojo skirsnio (Deliktinė atsakomybė) pagrindu, todėl jos reikalavimo teisinė prigimtis yra visiškai kitokia. Apeliantė teigia, jog ji pateikė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020, kuriame konstatuota, kad sprendžiant dėl maitintojo žūties atsiradusios žalos atlyginimo klausimą taikytinos CK 6.284 straipsnio nuostatos. Pasak ieškovės, nuo maitintojo žūties pasikeitė tik viena aplinkybė - ieškovė tapo pilnamete, tačiau jai dar reikalingas dalinis išlaikymas, kadangi ji mokosi.

8. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

9. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 48–49 punktai).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo priteisimo už kitą, nei ankstesniu laikotarpiu priteistą žalos atlyginimą. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-983-863/2020) nebuvo sprendžiama ir pasisakyta dėl ieškovės teisės ar poreikio gauti tokio paties dydžio išlaikymą (žalos atlyginimą) jai tapus pilnamete.

11. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį - asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas (CK 6.284 straipsnio 3 dalis). TPVCAPD 15 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

12. Apeliantė, teigdama, kad šioje byloje neturi būti taikomos CK trečios knygos normos, ieškinyje tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus grindė būtent CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 taip pat nurodyta, jog pareiga dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje, t. y. CK trečios knygos normose.

13. Sistemiškai aiškinant šiame įstatyme, kituose minėtuose įstatymuose nurodomas normas bei CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą negautų pajamų kaip atlygintinos žalos sąvoką, akivaizdu, jog sprendžiant kokio dydžio pajamų ieškovė neteko, būtina vertinti tėvo pareigą jas teikti pagal CK 3.192¹ straipsnyje nustatytas sąlygas. Apeliantės argumentai dėl išlaikymo poreikio siejami su jos mokymusi, t. y. viena iš minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų, tačiau nepagrįstai ignoruojant pareigą įrodyti kitas šiuo atveju reikšmingas nustatyti aplinkybes.

14. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas neturi teisės reikšti atsikirtimus CK trečioje knygoje įtvirtintomis teisės normomis dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnametį asmenį, kadangi eismo įvykio metu žuvęs ieškovės tėvas teikė išlaikymą ieškovei, kol ji buvo nepilnametė, bei ketino išlaikymą jai teikti jai tapus pilnamete, jeigu toks poreikis būtų. Pasak apeliantės, nepaneigta žuvusiojo galimybė teikti išlaikymą savo dukrai.

15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad skundžiamu sprendimu nepaneigtos aplinkybės, jog ieškovės tėvas teikė (turėjo teikti) išlaikymą ieškovei, teismo argumentai nėra susiję ir su jo galimybėmis teikti išlaikymą ieškovei tapus pilnamete. Tačiau vien galimybė (ketinimai) teikti išlaikymą, jos nesiejant su teisiniu reguliavimu nustatyta pareiga, t. y. ir kitomis sąlygomis, neatitiktų minėtų CK 6.284 straipsnio ir TPVCAPD 15 straipsnio nuostatų.

16. Taigi, apeliantė, teigdama, kad jai dar reikalingas dalinis išlaikymas, kadangi ji mokosi, turėjo įrodyti CK 3.192¹ straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes. Šio fakto nekeičia ir tai, kad atsakovas yra draudikas (t. y. tai, kad jo pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties). Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliantės argumentą, kad atsakovas negali įrodinėti aplinkybių, kurios atleistų žuvusįjį nuo jo pareigos išlaikyti savo dukrą, jeigu jis būtų gyvas.

17. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį - tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK12, 178 straipsniai).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė tinkamai nepašalino prieštaravimų rašytiniuose įrodymuose, kad aplinkybę, jog ieškovė šiuo metu studijuoja dieniniame, o ne neakivaizdiniame skyriuje, būtų galima laikyti įrodyta. Apeliantė nurodo, kad ji teismui su ieškiniu buvo pateikusi tos pačios mokymo įstaigos 2021 m. balandžio 29 d., pažymą, jog ji nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. faktiškai studijuoja edukacinę kryptį ,,licencijuotas pedagogas“ bei mokymasis vyksta darbo dienomis nuo 7 val. iki 15.30 val. Mano, kad tokios mokslo formos negalima įvardinti kaip neakivaizdinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks paaiškinimas nepaneigia pateiktose pažymose esančių duomenų skirtumų, t. y. savaime neįrodo, jog būtent ieškovės nurodomos pažymos turinys yra teisingas.

20. Apeliantė, akcentuodama, jog jai reikalingas išlaikymas, kadangi ji mokosi, apeliaciniame skunde visiškai nepasisakė dėl teismo argumentų, susijusių su jos turtine padėtimi, t. y. kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bankuose turimas sąskaitas ir pinigų likučius, pažymų apie gaunamas darbines pajamas, socialines pašalpas, išmokas, stipendijas ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir jai šiuo metu yra būtinas išlaikymas.

21. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičMargarita Stambrauskaitė