- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2-27873-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22477-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Neringa Petrauskaitė
- Kategorijos
- 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl pilnamečio asmens išlaikymo netekus maitintojo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovės J. C. naudai 5012,70 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties, už periodą nuo 2020-05-14 iki iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 15 pilnų mėnesių, bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ; kasmėnesines išmokas po 334,18 Eur nuo 2021-08-14 iki 2024-06-13 (imtinai), kaip sumą pilnamečio asmens kasmėnesiniam išlaikymui iki pilnametis sukaks 24 metų amžių, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-12-14 apie 20:04 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. J., buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas V. C. ir dėl šio įvykio Marijampolės apskr. VPK Marijampolės KPS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-58183-16 ir automobilio vairuotojas T. J. buvo pripažintas nekaltu dėl V. C. žūties ir nors automobilį vairavęs bei mirtinai sužalojęs V. C. automobilio vairuotojas T. J. baudžiamojon atsakomybės nebuvo patrauktas nesant jo kaltės baudžiamojo įstatymo tvarka, tačiau vairuotojui ir jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui kyla civilinė atsakomybė, todėl ieškovė kartu su kitais žuvusiojo giminaičiais pareiškė civilinį ieškinį.
3. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020, 2020 m. sausio mėn. 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei J. C. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę ir 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020, kuriuo nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės T. C. reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą bei sprendimą išdėstyti sekančiai : ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei J. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje J. C. ieškinį atmetė.
4. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-13 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1025-608/2021, kuria nutarė patvirtinti ieškovės J. C. ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje Taikos sutartį, t. y. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmoka J. C. 6 000,00 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties nuo J. C. pilnametystės pradžios 2018 m. birželio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 23 pilnus mėnesius.
5. Atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimo klausimas už laikotarpį nuo maitintojo žūties (2016-12-14) iki J. C. pilnametystės (2018-06-14) jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo ieškiniu ieškovė siekia prisiteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą) už laikotarpį nuo 2020-05-14 (t. y. iki šios datos atsakovas apmokėjo pagal Taikos sutartį) iki J. C. studijų pabaigos arba iki datos, kai J. C. sueis 24 metai, t. y. 2024 metų birželio 14 d. (imtinai).
6. Pažymėjo, kad eismo įvykio dienai eismo įvykio dalyvio atsakovo T. J. vairuojamas automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, draudimo liudijimas AJA 7808061, draudimo sutarties Nr. 12 7213808. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindas yra - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o taip pat ir 2001 m. birželio 14 d. LR TPVCAPD įstatymo nuostatos. Be to, nuo 2012 m. birželio 11 d. galioja šio įstatymo 11 straipsnio redakcija, pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą yra ribojama šiomis sumomis : 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
7. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 priteisė ieškovei iš atsakovo 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ši suma buvo paskaičiuota už 18 mėnesių, buvusių nuo V. C. žūties (2016-12-14) iki J. C. pilnametystės, todėl yra laikytina, jog teismo priteistas išlaikymas J. C. yra lygus 334,18 Eur per mėnesį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą, todėl prejudiciškai yra įtvirtintas vieno mėnesio išlaikymo dydis, kuris gali būti tik indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tapusi pilnamete toliau studijuoja bei neturi pastovių savarankiškų pajamų, lygiai tais pačiais pagrindais automobilio BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės draudikas privalo teikti (tęsti) žuvusiojo pareigą išlaikyti ir pilnametę J. C.. Be to, atsakovas pagal aukščiau įvardintą ir teismo patvirtintą Taikos sutartį, atlygino išlaikymo pilnamečiui asmeniui (J. C.) įsiskolinimą iki 2020 m. gegužės 13 d. imtinai, todėl ieškovė J. C. prašo priteisti jos naudai atsakovo įsiskolinimą J. C. išlaikymui netekus maitintojo sumoje už laikotarpį nuo 2020-05-14 iki 2021-08-13 (imtinai), t. y. už 15 pilnų mėnesių po 334,18 eur/mėn. (viso 5012,70 Eur), bei prašo mokėti kas mėnesį nuo 2021-08-14 iki 2024-06-14 (imtinai) po 334,18 Eur sumą.
Šalies argumentai
9. Ieškovė J. C. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko savo ieškininius reikalavimus.
10. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo aiškią praktiką kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, kad LR CK 6.254 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), o taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė ir žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, yra taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, jog draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas.
11. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 nustatė, kad T. C. brolis ir J. C. tėvas V. C. buvo mirtinai partrenktas eismo įvykio metu 2016-12-14, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) bei nurodė, jog ieškinys atsakovui yra pareikštas, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-04 nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-974-340/2019) iš esmės konstatavo, kad ieškovės turi teisę į laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimą, neatsižvelgiant į žuvusiojo V. C. kaltę ir šią nuostatą paliko galioti ir Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu civilinėje byloje Nr. e2A-548-278/2020. Iš išdėstyto seka, kad atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje yra kaip draudikas, kuriam pareiga teikti išlaikymą žuvusiojo V. C. pilnametei dukrai J. C. kyla ne iš delikto, o iš draudimo sutarties, todėl atsakovas neturi procesinės teisės kelti klausimą dėl to ar ieškovė J. C. išnaudojo visas galimybes dėl darbo paieškų ir kt., o taip pat ar žuvusysis būtų teikęs išlaikymą savo dukrai, pastarajai tapus pilnamete.
12. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad ji šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, be to, taip pat ji mokosi pažangiai ir jai už studijas mokėti nereikia. Be to, darbas po paskaitų ir/ar savaitgaliais ženklai paveiktų ieškovės studijų kokybę bei ieškovės pažangumą, todėl būtent atsakovui kyla pareiga pateikti šias aplinkybes paneigiančius faktus, o tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės poreikį išlaikymui nepateikia, todėl atsiliepime išdėstyta atsakovo argumentacija nėra teisiškai reikšminga.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės J. C. ieškinį dėl pilnamečio asmens išlaikymo priteisimo žuvus maitintojui atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti dviejų grupių kriterijai, kurios būtina kiekvieną kartą įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnametystės sulaukusiam vaikui. Pirmoji grupė kriterijų yra susijusi su aukštojoje mokykloje besimokančiu pilnamečiu vaiku : 1) sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis ; 2) pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes patsai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis bei 3) sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Visi šie kriterijai yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Visų pirma, yra būtina nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį – jo turimą turtą, visų rūšių gaunamas pajamas (darbo užmokestį, stipendiją, autorinį atlyginimą ir kt.). Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu yra nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Be to, su ieškiniu taip pat nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamas. Nurodė, kad svarbu ir tai, jog sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t. y. profesinio mokymo ir aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų.
16. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateiktoje mokymosi pažymoje nurodyta, jog ieškovė J. C. lanko specializuotos mokyklos edukacinę kryptį „Licencijuotas pedagogas“ nuo 7:00 iki 15:30 val. laikotarpiu nuo 2020-08-31 iki 2024-06-19 (imtinai). Atkreipė dėmesį, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo kreipusis į atsakovą su pretenzija ir taip pat buvo pridėjusi pažymą, išduotą tos pačios mokymo įstaigos Sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo profesinio mokymo centro, kurioje buvo nurodyta, jog šioje profesinėje mokykloje J. C. studijuoja neakivaizdžiai. Atsakovas padarė išvadą, kad ieškovės teikiami įrodymai į šią civilinę bylą dėl ieškovės studijų formos yra prieštaraujantys vienas kitam.
17. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1025-608/2021, kuri buvo užbaigta Taikos sutartimi, ieškovė J. C. buvo pateikusi pažymą, jog ieškovė laikotarpyje nuo 2018-08-13 iki 2020 m. liepos pabaigos (imtinai) mokėsi profesinėje mokykloje socialinės padėjėjos kvalifikacijai įgyti ir už paminėtą laikotarpį atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje jau yra išmokėjęs išmoką ieškovei, skirtą pilnamečio asmens išlaikymui dėl maitintojo netekimo. Atsakovas padarė išvadą, kad nepaisant to, jeigu ieškovė šioje civilinėje byloje ir pateiktų ieškovės studijavimą dieniniame skyriuje patvirtinančius bei kitus nurodytus įrodymus, tai ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu vistik negalėtų būtų tenkinamas dėl to, jog teisės aktai nenumato pareigos išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
18. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašomą priteisti kasmėnesinės išmokos dydį įvardija 334,18 EUR sum air jos dydį ieškovė grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020, o taip pat ir LR CK straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymą pilnamečiui asmeniui, dėl to aukščiau nurodyta ir šioje civilinėje byloje prašoma priteisti išlaikymo suma per mėnesį, kuri buvo nustatyta remiantis išlaikymo dydžiu nepilnamečiam asmeniui, šioje civilinėje byloje neturi jokios prejudicinės galios, kadangi ši suma privalo būti pagrįsta bei įrodyta (LR CPK 179 str.), ko šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat neįrodinėja.
Atsiliepimas
19. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
20. Papildomai nurodė, kad LR CK 3.1921 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, jog tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė ir rašytinius įrodymus, jog ieškovė J. C. laikotarpiyje nuo 2018-08-13 iki 2020 m. liepos pabaigos (imtinai) mokėsi profesinėje mokykloje socialinės padėjėjos kvalifikacijai įgyti ir už paminėtą laikotarpį atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje jau yra išmokėjęs išmoką ieškovei, skirtą pilnamečio asmens išlaikymui dėl maitintojo netekimo. Be to, šioje civilinėje byloje iš ieškovės teikiamų dokumentų spręstina, kad ji lanko specializuotos mokyklos edukacinę kryptį „Licencijuotas pedagogas“. Atsakovo teigimu, atsakovui nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką netekus maitintojo dar ir dėl to, jog pilnametė ieškovė siekia ne pirmo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos (LR CK 3.1921 str. 1 d. - pareiga išlaikyti pilnametį asmenį, siekiantį ne pirmo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, nekyla ir tėvams).
21. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
22. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės J. C. tėvas (V. C.) buvo mirtinai partrenktas eismo įvykio metu 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė atsakovui, t. y. kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui, ieškininius reikalavimus dėl maitintojo gyvybės atėmimu padarytos žalos bei laidojimo išlaidų atlyginimo.
23. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties (civilinės bylos Nr. e2A-974-340/2019) turinio nustatyta, jog buvo konstatuota, kad sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimus nukentėjusiojo elgesys neturi reikšmės, t. y. į jo kaltę neatsižvelgiama, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda vien už minėtos žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, tokiu būdu ieškovė turi teisę į laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimą, neatsižvelgiant į žuvusiojo V. C. kaltę ir patirtos žalos dydžio klausimą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
24. Ieškovė kartu su ieškiniu į šią civilinę bylą pateikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 2020 m. sausio mėn. 27 d. priimto sprendimo nuorašą, kuriuo buvo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei J. C. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas.
25. Šis sprendimas buvo apskųstas ir Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškininis reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti bei priimti naują sprendimą ir sprendimą išdėstyti sekančiai : ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei J. C. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.
26. Be to, taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-13 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1025-608/2021, kuria nutarė patvirtinti ieškovės J. C. ir atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Taikos sutartį, kuria : AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmoka J. C. 6 000,00 Eur, kaip sumą pilnamečio asmens išlaikymui po maitintojo V. C. žūties nuo J. C. pilnametystės pradžios 2018 m. birželio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 23 pilnus mėnesius.
27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovė į šią civilinę bylą pateikė Mokyklos pažymėjimą, išduotą 2021-04-29, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė J. C. lanko specializuotos mokyklos edukacinę kryptį „Licencijuotas pedagogas“ nuo 7:00 iki 15:30 val. laikotarpyje nuo 2020-08-31 iki 2024-06-19 (imtinai). Be to, į šią civilinę bylą taip pat yra pateiktas ir ieškovės J. C. išrašas apie našlaičio pensiją, iš kurio turinio matyti, jog ieškovės mėnesinę pensiją nuo 2019-07-01 sudaro 53,87 Eur suma.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
29. Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalių pareiga yra įrodyti tas aplinkybes, kuriomis šalys remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose (LR CPK 176 str. – 179 str.). Tokiu būdu ir šiuo atveju tiek ieškovei, tiek atsakovui kyla pareiga įrodyti visas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo ieškininiuose reikalavimuose bei atsikirtimuose į juos. Be to, pažymėtina ir tai, jog abi šalis, t. y. tiek ieškovę, tiek atsakovą, šioje civilinėje byloje atstovavo kvalifikuoti profesionalūs teisininkai, t. y. advokatų padėjėjai, todėl ši LR CPK nuostata dėl įrodinėjimo naštos pasiskirstymo galioja tiek šalims, tiek jų atstovams, be to, šiai civilinei bylai šalys ruošėsi paruošiamųjų dokumentų būdu (dubliku / tripliku), todėl yra laikytina, jog šalys ir jų atstovai iki teismo posėdžio pradžios pateikė visus savo turimus įrodymus šiai civilinei bylai tinkamai išnagrinėti iš esmės ir teismas tokioje situacijoje neprivalo / negali tapti kurios nors šalies advokatu, renkant įrodymus šioje civilinėje byloje šalių nurodytoms bei konkrečioms aplinkybėms įrodinėti, tokiu būdu teismas vertina byloje esančių bei šalių pateiktų įrodymų visetą (LR CPK 176 str. – 179 str.).
30. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovė visgi pilnai neįrodė tų aplinkybių, kurios yra nurodytos ieškovės ieškinyje, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas daro išvadą, kad ieškovė pilnai neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių ir teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais apie tai, jog šioje civilinėje byloje ieškovei nekilo jokia pareiga įrodinėti tam tikrų aplinkybių, nurodytų ieškinyje, kadangi visos aplinkybės pilnai yra įrodytos jau kitų teismų priimtuose prejudicinę galią turinčiuose procesiniuose spredimuose (nutartyse bei sprendimuose) ir kad atsakovo prievolė ieškovei yra kildinama tik iš sutarties sąlygų, kadangi iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovės ankstesni ieškininiai reikalavimai turėjo visai kitą pobūdį, t. y. visai kitą ieškinio dalyką bei pagrindą, kaip šiuo atveju yra pareikšti (išlaikymas nepilnamečio asmens ir išlaikymas pilnamečio asmens). Tokiu būdu tokio skirtingo pobūdžio bylose turi būti skirtingai ir įrodinėjamos visos tai bylų kategorijai reikšmingos aplinkybės, kas negalima laikyti, kad nustatytos faktinės aplinkybės vienoje konkrečioje civilinėje byloje šiuo atveju pilnai tinka / atitinka ir kitoje civilinėje byloje, taikant analogijos principą (dėl išlaikymo dydžio nustatymo, jo reikalingumo ir kt.), todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje dėl pilnamečio vaiko išlaikymo būtinumo fakto nustatymo kiekvieną kartą teismui yra būtina įvertinti konkrečius kriterijus : 1) sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis ; 2) pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes patsai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis bei 3) sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Be to, visi šie kriterijai yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui būtinumo.
33. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką visų pirma yra būtina nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį, t. y. jo turimą / neturimą / valdomą / disponuojamą / nuomojamą ir kt. turtą bei visų rūšių jo gaunamas pajamas (darbo užmokestį, stipendijas, pašalpas, autorinį atlyginimą, suteiktas socialines lengvatas ir kt.).
34. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju įrodinėjant aplinkybę apie ieškovės sunkią turtinę padėtį, nei pati ieškovė kartu su ieškiniu, nei ieškovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu į šią civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės sunkią turtinę padėtį, t. y. nepateikti oficialūs rašytiniai įrodymai apie ieškovės turimą / neturimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą (VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“), be to, taip pat nepateiktos ir pažymos iš bankų apie turimas / neturimas juose sąskaitas ir sąskaitų likučius, be to, taip pat nepateiktos ir oficialios pažymos apie ieškovės gaunamas / negaunamas darbines pajamas, socialines pašalpas, išmokas, stipendijas ir kt. iš atitinkamų oficialių institucijų, kas sudaro teisinį pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė visgi šioje civilinėje byloje neįrodė tos aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis, esant jau jai pilnametei, visgi yra sunki ir jai šiuo metu yra būtinas išlaikymas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kur ieškovė studijuodama gyvena, t. y. savo nuosavybės teise turimame / valdomame nekilnojamame turte, ar nuomojasi, ar pas kitus asmenis, ar studijų laikotarpiui jai yra suteiktas bendrabutis ir kt. (LR CPK 176 str. – 179 str.).
35. Be to, taip pat yra sutiktina ir su atsakovo argumentais apie tai, kad į šią civilinę bylą ieškovės nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tai, jog ieškovė šiuo atveju yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati asmeniškai gauti pajamas, nes kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovė jau yra pilnametė, ji studijuoja, o ne mokosi mokykloje, todėl visai yra galima ir realizuotina ta aplinkybė, kad po paskaitų / studijų ieškovė galimai galėtų įsidarbinti pusę etato ar tik valandiniu tarifu atitinkame darbe bei gauti bent minimalias, tačiau savo darbines pajamas ir tokių įrodymų byloje, jog ieškovė visgi negalėtų tokiu būdu įsidarbinti bei dirbti (dėl sveikatos, dėl mokslų pobūdžio bei specifikos ir kt.), nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovės nurodytas argumentas, jog toksai darbas iš esmės pakenktų ieškovės studijoms bei mokslams, yra vertintinas kritiškai ir tik kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi į šią civilinę bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog toksai studijų ir darbo suderinimas pakenktų vienas kitam, todėl ir šis ieškovės argumentas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
36. Iš šioje civilinėje byloje esančios ir kartu su ieškiniu ieškovės pateiktos mokymosi pažymos turinio matyti, kad ieškovė J. C. lanko specializuotos mokyklos edukacinę kryptį „Licencijuotas pedagogas“ nuo 7:00 iki 15:30 val. laikotarpyje nuo 2020-08-31 iki 2024-06-19 (imtinai).
37. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo kreipusis į atsakovą su pretenzija ir taip pat buvo pridėjusi pažymą, išduotą tos pačios mokymo įstaigos Sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo profesinio mokymo centro, kurioje buvo nurodyta, jog šioje profesinėje mokykloje J. C. studijuoja “neakivaizdžiai”, tokiu būdu atsakovas padarė išvadą, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai į šią civilinę bylą dėl ieškovės studijų formos ir pobūdžio yra prieštaraujantys vienas kitam.
38. Teismas daro išvadą, kad esant prieštaravimams rašytiniuose įrodymuose dėl ieškovės studijų pobūdžio (t. y. neakivaizdinis ar dieninis pobūdis), ieškovė visgi tinkamai nepašalino šių esančių prieštaravimų rašytiniuose įrodymuose, jog teismui būtų galima tinkamai laikyti pilnai įrodyta ta aplinkybe, kad ieškovė visgi šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje, o ne neakivaizdiniame skyriuje (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog dėl studijų pobūdžio neatitikimo šiuo atveju yra kaltas tik vertimas iš vokiečių kalbos į lietuvių, yra vertintina kritiškai ir tik kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ši aplinkybė yra esminė aplinkybė šiai civilinei bylai ir jos ieškinio dalykui bei pagrindui, todėl esant tokiems esminiams neatitikimams / prieštaravimams ieškovė ar ieškovės atstovas privalėjo kreiptis dar kartą į ieškovės mokymo įstaigą su prašymu išduoti naują bei išsamią pažymą su konkrečiais paaiškinimais apie ieškovės studijų pobūdį (dieninis ar neakivaizdinis) ir šią pažymą pateikti teismui (LR CPK 176 str. – 179 str.).
39. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su šiais atsakovo argumentais, jog ieškovė prašomą priteisti kasmėnesinės išmokos dydį įvardija 334,18 EUR sumai ir jos dydžio ieškovė šioje civilinėje byloje visiškai neįrodinėja, o tik grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime (civilinė byla Nr. e2-983-863/2020) nustatytomis faktinėmis aplinkybėms dėl šios sumos dydžio, o taip pat ir LR CK straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių vaikų išlaikymą, kas iš esmės neatitinka šios civilinės bylos ieškinio dalyko bei pagrindo (pilnamečio vaiko išlaikymas) (LR CPK 176 str. – 179 str.).
40. Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje ir ankstesnėje civilinėje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas bei nustatytos šių civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. vienu atveju yra kalbama apie nepilnamečio vaiko išlaikymą, o kitu atveju – apie jau pilnamečio vaiko išlaikymą ir abiems šiems atvejams yra taikytinos skirtingos LR CK normos, reglamentuojančios skirtingus teisinius santykius, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymo būtinumą ir pilnamečio vaiko išlaikymo butinumą, todėl laikyti tą aplinkybę, jog analogiškas ir toksai pat išlaikymo dydis yra būtinas tam pačiam vaikui, esant nepilnamečiui ir esant tam pačiam vaikui jau pilnamečiui, pilnai įrodyta nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi tiek nepilnametis vaikas, tiek pilnametis vaikas pagal LR CK normas turi skirtingas teises ir pareigas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
41. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymą jau pilnamečiui vaikui, dėl to aukščiau nurodyta ir šioje civilinėje byloje prašoma priteisti išlaikymo suma per mėnesį, kuri buvo nustatyta remiantis išlaikymo dydžiu nepilnamečiam vaikui, šioje civilinėje byloje neturi jokios prejudicinės galios, kadangi ši suma ar bet kokia kita nurodyta suma ieškinyje kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti pagrįsta bei įrodyta šioje civilinėje byloje, kadangi tarp šalių yra ginčas ir šiuo atveju jau yra prašomas priteisti išlaikymas pilnamečiui vaikui, ko šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat neįrodinėja (LR CPK 176 str. – 179 str.).
42. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė šiuo atveju pilnai neįrodė tų aplinkybių, kurias nurodė savo ieškinyje ir kurios turėjo bei privalėjo būti įrodytos tokio pobūdžio bylose, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
43. Sutinkamai su LR CPK 93 str. bei 98 str. nuostatomis ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, ir atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį bei advokato padėjėjos sugaišto laiko sąnaudas, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog atsakovo atstovės pateiktos į šią civilinę bylą advokato padėjėjos išlaidos yra nepagrįstai didelės (907,50 EUR sumai) ir iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų nuostatų, todėl jos yra mažintinos (LR CK 1.5 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas / triplikas) nėra itin didelės apimties, be to, juose nėra analizuojama itin sudėtinga teisminė praktika, be to, taip pat atsižvelgiama ir į šios civilinės bylos pobūdį, t. y. pilnamečio vaiko išlaikymas, todėl iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistinos tik 600,00 EUR išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitoje dalyje prašymas yra netenkintinas (LR CK 1.5 str.).
44. Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovės Valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršija nustatyto minimumo.
45. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, į/k 300665654 naudai 600,00 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.