- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-974-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07744-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Laima Gerasičkinienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje, AAS BTA Insurance Company filialui Lietuvoje, T. J.
- Ieškovas
- J. C., N. T., I. C., V. C., T. C., A. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. C., N. T., I. C., V. C., T. C., A. C. ieškinį atsakovams AAS BTA Insurance Company filialui Lietuvoje, T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje: 1) ieškovės J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 7340,00 Eur išlaikymo sumą nuo maitintojo V. C. žūties (duomenys neskelbtini) iki J. C. pilnametystės (duomenys neskelbtini), bei patirtas 390,32 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio maitintojo laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą; 2) ieškovės N. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sutuoktinio laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą; 3) ieškovės I. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 390,32 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sūnaus laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą; 4) ieškovo V. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio sūnaus laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą, bei 43,44 Eur sumokėtus Valstybinei teismo medicinos tarnybai už paslaugas paruošiant mirusio V. C. kūną transportavimui į Vokietijos Federaciją, kaip tiesioginius nuostolius; 5) ieškovės T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 390,32 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio brolio laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą, 8538,05 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, susijusius su žuvusio V. C. transportavimu iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federaciją, iš Vokietijos Federacijos į Rusijos Federaciją, bei palaidojimu Rusijos Federacijoje; 6) ieškovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas 381,83 Eur išlaidas, kaip tiesioginius nuostolius, vykstant į žuvusio brolio laidotuves ir grįžtant į gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo T. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovų I. C. ir V. C. naudai po 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2016-12-14 apie 20 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) ties 71 namu atsakovas T. J., vairuodamas automobilį BMV 320 (didesnio pavojaus šaltinį), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo V. C.. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atsakovo T. J. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi, prašė atlyginti vairuotojo civilinės atsakomybės draudiką turtinę žalą: ieškovų patirtas išlaidas vykstant į laidotuves, velionio transportavimo išlaidas Marijampolė–Diuseldorfas–Novosibirskas, laidojimo išlaidas, maitintojo gyvybės atėmimu patirtą žalą nepilnametei dukrai ieškovei J. C. (teismo dienai sulaukė pilnametystės). Ieškovai iš atsakovo T. J. prašė priteisti neturtinę žalą. Ieškovai turtinį reikalavimą grindė CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
3. Atsakovas draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žala, kurią prašo atlyginti ieškovai, atsirado dėl žuvusio asmens didelio neatsargumo. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusiu su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, inter alia, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Šią, atsakovo civilinę atsakomybę šalinančią aplinkybę, patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo būti dėmesingas, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelio, meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties. Tačiau vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti pėsčiasis, arba kad pėsčiasis tamsiu paros metu nesinešdamas šviečiančio žibinto ir nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito eis važiuojamąja kelio dalimi. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes pėsčiasis V. C. sukėlė autoįvykį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. J. prašė ieškinį atmesti, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodė, kad pėsčiojo V. C. veiksmai įvykio metu iš esmės prieštaravo KET 36 p. (pėsčiasis privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais), 41 p. (pėsčiasis tamsiu paros metu privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba turėti žibintą), 42 p. (pėstieji per kelią privalo eiti tik pėsčiųjų perėjose), 44 p. (įžengti į važiuojamąją dalį pėstieji gali tik tada, kai įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms) reikalavimams. Atsakovas nurodė, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. 2017-04-18 priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 dėl tyrimo nutraukimo, nes nepadaryta veika. Nutarimu taip pat konstatuota, kad pėsčiojo V. C. kraujyje rasta 3,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam girtumo laipsniui, jis tamsiu paros metu, bei esant blogoms oro sąlygoms, neapšviestame kelio ruože, neturėdamas jokio šviesą atspindinčio elemento, ėjo ne kelio važiuojamosios dalies pakraščiu, kol buvo kliudytas 1,58 m. atstumu nuo dešinio kelkraščio automobilio BMW 320 D važiuojamojoje juostoje, taip savo veiksmais sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio automobilio vairuotojui. Nutarime taip pat pažymėta, kad vairuotojas T. J., važiuodamas leistinu 40-50 km/h greičiu, prasilenkiant transporto priemonėmis su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, ir savalaikiai stabdydamas vairuojamą automobilį, neturėjo techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant automobilio judėjimo kryptimi judančio pėsčiojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimą netekus maitintojo; priteisė iš AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 3438,05 Eur laidojimo išlaidų; priteisė iš AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje žyminį mokestį valstybės naudai 242,50 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš J. C., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. C., gim. (duomenys neskelbtini), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), T. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje naudai 410,00 Eur advokato pagalbos išlaidas.
6. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktais įrodymais, konstatavo, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo. Taip pat teismas iš byloje esančios 2017-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados nustatė, kad pėsčiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Teismas, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 2 dalimi, 6.284 straipsnio 1 dalimi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, ieškinį tenkino iš dalies – J. C. priteisė 7340,00 Eur žalą netekus maitintojo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), T. C. priteisė dalį laidojimo išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, nes mirusiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, tai yra jo paties mirčiai.
7. Teismas ieškovų reikalavimą atsakovui T. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad jo atsakomybė kyla tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, o mirusiojo V. C. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, todėl neturtinei žalai atsirasti nėra sąlygų: atsakovas T. J. nesąlygojo pasekmių, nėra jo kaltės, nėra tarp jo veiksmų ir pasekmių priežastinio ryšio.
8. Teismas išanalizavo pateiktus įrodymus dėl laidojimo išlaidų. Teismas priteisė T. C. turėtas 2000 Eur išlaidas transportuojant mirusįjį iš Lietuvos Respublikos į paskutinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, 208,30 Eur už laidojimo paslaugas, 1229,75 Eur už palaidojimą Rusijoje. Teismas likusioje dalyje reikalavimą dėl laidojimo paslaugų apmokėjimo atmetė. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti tik minimalias laidojimo išlaidas, nes didesnių piniginių sumų priteisimas prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimą dalyje, kurioje iš AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J. C., gim. 2000-06-14, naudai priteista 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo bei iš AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje, T. C., gim. 1987-03-07, naudai priteista 3438,05 Eur laidojimo išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna atimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, tą pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-28 sprendime, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktais įrodymais, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo. CK 6.282 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, yra specialioji norma – išimtis iš šio straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kito, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovės naudai jos patirtas laidojimo išlaidas, kadangi aukščiau paminėta norma taikytina tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos sąlygos padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei. Taip pat pažymi, jog ieškovė, teikdama reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nepateikė įrodymų, kokia jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa ar buvo gautos kitos išmokos, susijusios su V. C. žūtimi, nes tokią pareigą ieškovui suponuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimo įstatymas bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės.
9.2. CPK 178 straipsnis nurodo, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje civilinėje byloje nėra pateiktas nė vienas įrodymas, kad J. C. turi reikalavimo teisę. Tokio įrodymo nėra ir ikiteisminio tyrimo byloje. Nesant tokio įrodymo, akivaizdu, kad negali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo.
9.3. CK 6.284 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Tačiau įstatymas įsakmiai nurodo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje nėra duomenų, kaip V. C. iki žūties vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. J. C. motina nepateikė duomenų apie savo pajamas, nes pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką tenka ir jai. Visa tai sąlygoja ir turi įtakos apskaičiuojant maitintojo netekimo žalos dydį.
Atsiliepimas
10. Ieškovai J. C., N. T., I. C., V. C., T. C., A. C. atsiliepimu prašo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Minėtą normą pirmosios instancijos teismas pritaikė, pateiktą ieškinį patenkinęs iš dalies. Tuo tarpu CK 6.282 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta (imperatyviai), jog į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas. Be to, apelianto pareiga atlyginti įrodytą žalą kyla Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 priimtas sprendimas civilinėje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl apelianto skundas atmestinas.
2. Atsakovas T. J. atsiliepimu prašo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas priimtame teismo sprendime konstatavo, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, tačiau nepaisant padarytų išvadų, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, ir kad jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui, tai yra jo paties mirčiai, iš apelianto priteisė 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo ir 3438,05 Eur laidojimo išlaidų. Sutiktina su apelianto nurodyta pozicija, kad teismui padarius aukščiau nurodytas išvadas, remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies norma, kuri numato, kad atsakomybė netaikoma ir asmuo neatsako esant nukentėjusiojo dideliam neatsargumui, ieškovų reikalavimas dėl 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo ir 3438,05 Eur laidojimo išlaidų neturėjo būti tenkinamas.
11.2. Nors ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas jau dėl aukščiau aptartų aplinkybių, tačiau taip pat sutiktina ir su kitais apelianto nurodytais motyvais, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 str. 2 d.), bei kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių bei įrodančių prarastą mirusiojo pajamų dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
3. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
4. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val.04 min. Marijampolėje, Vasaros gatvėje ties 71 namu atsakovas T. J., vairuodamas automobilį BMV 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo V. C.. 2017 m. balandžio 18 d. priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 dėl tyrimo nutraukimo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (t. 2, b.l. 2-7). Nutarime konstatuota, kad atsakovo T. J. veiksmuose nėra kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-58183-16 surinktų įrodymų nustatyta, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo: pėsčiojo V. C. kraujyje rasta 3,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, jis tamsiu paros metu, bei esant blogoms oro sąlygoms, neapšviestame kelio ruože, neturėdamas jokio šviesą atspindinčio elemento, ėjo ne kelio važiuojamosios dalies pakraščiu, kol buvo kliudytas 1,58 m. atstumu nuo dešinio kelkraščio automobilio BMW 320 D važiuojamojoje juostoje.
5. Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.270 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais į bylą patraukdami Draudimo bendrovę „BTA Insurance Company“ SE, apdraudusią T. J. civilinę atsakomybę, t. y. draudiką, bei patį didesnio pavojaus šaltinio valdytoją T. J..
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje ieškovės J. C. naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimą netekus maitintojo, o ieškovės T. C. naudai 3438,05 Eur laidojimo išlaidų. Atsakovas AAS BTA Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Insurance Company filialą Lietuvoje, nesutikdamas su minėtu 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu dalyje dėl 7340,00 Eur žalos netekus maitintojo bei 3438,05 Eur laidojimo išlaidų priteisimo, pateikė apeliacinį skundą.
7. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl didesnio pavojaus žaltinio padarytos žalos, būtina aiškintis, kas lėmė žalos padarymą, ir ar yra žuvusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. C. žuvo dėl didelio savo neatsargumo, tiek reikalavimui dėl laidojimo išlaidų priteisimo, tiek ir reikalavimui dėl maitintojo netekimo priteisimo turėjo būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis, nes CK 6.282 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos sąlygos padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.
8. Pažymėtina, jog pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1 Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje).
9. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Tuo tarpu nurodyto straipsnio 2 dalies norma yra išimtis iš bendrosios CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatanti, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.
10. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei sistemiškai aiškinant minėtų CK normų turinį, darytina išvada, jog sprendžiant klausimą dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, nukentėjusiojo elgesys neturi reikšmės, t. y. į jo kaltę neatsižvelgiama, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda vien už minėtos žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimo, turėjo pagrindą vadovautis būtent CK 6.282 straipsnio 2 dalies nuostata bei minėtą žalą priteisti nevertindamas ir neatsižvelgdamas į žuvusiojo V. C. kaltę.
11. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovės J. C. naudai 7340,00 Eur žalos atlyginimą netekus maitintojo, apeliaciniame skunde nurodo, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kaip V. C. iki žūties vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, J. C. motina nepateikė duomenų apie savo pajamas, nes pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką tenka ir jai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutiktina.
12. Pažymėtina, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
13. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali būti netektas išlaikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį išlaikymą. Netektas išlaikymas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas gali būti mirusiojo asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta išlaikymo gavėjams mirusiojo mirties momentu ar galėjo būti skirta teisę į išlaikymą turintiems asmenims.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvus asmeniui, turėjusiam išlaikomų asmenų šeimoje, apskaičiuojant šeimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į šeimos ūkio tvarkymą, kuris yra reikšmingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos išlaidos, nes šeimos nario netektis reiškia ir jo asmeninio indėlio tvarkant šeimos ūkį praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-687/2015).
15. Be to, nagrinėjamoje byloje be civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų taip pat taikytinos šeimos teisės normos. CK 3.192 straipsnis („Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“) numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
16. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei J. C. žalos dėl maitintojo netekimo atlyginimą, visų pirma, turėjo aiškintis ir nustatyti, ar žuvusysis V. C. jam esant gyvam gavo su darbo santykiais susijusias ar kitas pajamas, ir koks buvo šių pajamų dydis, taip pat nustatyti, kokią mirusiojo pajamų dalį gaudavo arba turėjo teisę gauti ieškovė J. C. mirusiajam esant gyvam. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatinėjo ir dėl jų skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė, o priteisdamas ieškovei jos prašomo 7340,00 Eur dydžio žalos atlyginimą netekus maitintojo, tik lakoniškai rėmėsi CK 6.282 straipsnio 2 dalimi, šioje sprendimo dalyje nenurodydamas jokių argumentų ir motyvų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti minėtas aplinkybes, apskritai nėra pateikta.
17. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.291 straipsnio, kuris reglamentuoja laidojimo išlaidų atlyginimą, 1 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.
18. CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad į atlygintinos žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dydį įeinančias laidojimo išlaidas turi būti įskaitoma paskirta laidojimo pašalpa, laidojimo išlaidas sumažinant šios pašalpos dydžio suma. Laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-304/2004).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės T. C. reikalavimą dėl 8538,05 Eur išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 3438,05 Eur laidojimo išlaidų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo, pažymi, jog nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laidojimo išlaidas, pagrįstai vertino, ar šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus, taip pat mažindamas šių išlaidų dydį pagrįstai atsižvelgė į protingumo bei sąžiningumo principus, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas visiškai nepasisakė ir nesiaiškino aplinkybės, ar ieškovams buvo išmokėta, o jei buvo išmokėta – kokio dydžio, laidojimo pašalpa. Duomenų, iš kurių būtų galima šią aplinkybę nustatyti, byloje nėra pateikta. Kaip jau minėta, laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa, todėl šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nustatant priteistinų laidojimo išlaidų dydį.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendimo turinį skundžiamoje dalyje, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nenustatinėjo aplinkybių, reikšmingų dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos dydžio nustatymui, taip pat nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant priteistinų laidojimo išlaidų dydį, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
21. Pažymėtina, jog CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014).
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinį skundą, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priėmė sprendimą skundžiamoje dalyje, neatitinkantį jam keliamų reikalavimų ir Teisėjų tarybos nutarimu patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų. Tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė. Atsižvelgdama į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas sprendimą skundžiamoje dalyje dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos ir laidojimo išlaidų priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėjant bylą turi būti ištirtos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant nustatomas ieškovių patirtos žalos dydis.
24. Kadangi teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo AAS BTA Insurance Company filialo Lietuvoje J. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 7340,00 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo bei T. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 3438,05 Eur laidojimo išlaidų, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.