Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-548-278/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2A-548-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07744-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
J. C., T. C.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-548-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07744-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių J. C. ir T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-983-863/2020 pagal ieškovių J. C. ir T. C. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės J. C. ir T. C. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovei J. C. 14 202 Eur išlaikymo už laikotarpį nuo maitintojo žūties (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini) bei 3 438,05 Eur laidojimo išlaidų ieškovei T. C..

2. Nurodė, kad žuvęs V. C. savo dukters, ieškovės J. C., išlaikymui iki jos pilnametystės turėjo galimybę skirti ne mažiau kaip pusę (duomenys neskelbtini) įstatymu įtvirtinto minimalaus mėnesinio atlyginimo, neatskaitant jokių mokesčių, kas nuo maitintojo V. C. žūties iki J. C. pilnametystės sudarytų 14 202 Eur. Be to, nurodė, kad patyrė turtinę žalą, susijusią su išlaidomis laidojimui ir dėl šių išlaidų jau yra pasisakę teismai, byloje ankstesniais sprendimais, tai yra, jog laidojimo išlaidos turi būti sumažinamos laidojimo pašalpos dydžiu. Teigė, kad pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities socialinės pagalbos tiekėjo patvirtinimą, jog nei žuvusiojo V. C. dukra J. C., nei sutuoktinė N. T. išmokų už V. C. laidotuves negavo.

3. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai neįrodo tikrosios realiosios mirusiojo finansinės padėties ir gautų pajamų bei išlaikymo dydžio, kurį jis, būdamas gyvas, galėjo teikti nepilnametei dukra. Be to, įvykis, kurio metu žuvo V. C., įvyko (duomenys neskelbtini), todėl neaiškus ieškovių reikalavimas priteisti maitintojo netekimo atlyginimą nuo (duomenys neskelbtini), o pateikti duomenys nepatvirtina, kad nėra gavusios išmokų už V. C. laidotuves.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimu ieškovių ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovei J. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Be to, ieškovėms iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteista 964,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių 527,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad T. C. brolis ir J. C. tėvas – V. C. buvo mirtinai partrenktas eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu bei nurodė, kad ieškinys atsakovei pareikštas, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-07-04 nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-974-340/2019) iš esmės konstatavo, jog ieškovės turi teisę į laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimą, neatsižvelgiant į žuvusiojo V. C. kaltę.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, jog ieškovė J. C. pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo (tėvo) priteisimo, o patirta žala skaičiuotina už laikotarpį nuo eismo įvykio dienos – (duomenys neskelbtini) iki ieškovės pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad eismo įvykio metu žuvęs ieškovės tėvas nuo 2015-11-05 (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs verslą – vertėsi motorinių transporto priemonių prekyba internetu; automobilių priežiūra ir naudotų detalių pardavimu. Konstatavo, jog duomenų apie jo iki mirties gautas pajamas byloje nėra, verslo pajamos ir pelnas už 2015 bei 2016 metus nebuvo deklaruotos.

7. Įvertinęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie mirusiojo ligas, ribojančias jo galimybes dirbti ir užsidirbti, teismas laikė tikėtinu, kad iki J. C. pilnametystės (17 mėnesių nuo eismo įvykio) V. C. galėjo užsidirbti bent minimalias pajamas. Sprendė esant teisinga ir sąžininga dėl maitintojo netekimo patirtą žalą skaičiuoti vadovaujantis minimalios algos, esančios nepilnametės gyvenamosios vietos valstybėje, duomenimis. Atsižvelgęs į ginčo santykių teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nesutiko su ieškovių atstovo pozicija, jog žala turėtų būti skaičiuojama neatsižvelgiant į mokėtinus mokesčius. Laikė tikėtina, kad ginčo laikotarpiu V. C. būtų galėjęs gauti 2016 m. gruodžio mėnesį už 17 dienų 603 Eur ((1 440 – 340,47)*17/31 = 603)); 2017 metais 1 157 Eur per mėnesį (1 498 – 340,47 = 1 157); 2018 metais 1 157 Eur už pilnus mėnesius (1 498 – 340,47 = 1 157) ir 634 Eur už birželio 14 d. ((1 498-340,47)*14/30 = 634). Kadangi V. C. šeimą sudarė trys asmenys: jis, sutuoktinė ir dukra J., darė išvadą, kad gautos pajamos turėtų būti dalinamos iš trijų asmenų, o J. C. dėl maitintojo netekimo tenkanti negauto išlaikymo suma papildomai turėtų būti sumažinta jos gaunamomis socialinio draudimo išmokomis, susijusiomis su maitintojo netekimu.

8. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl ieškovės T. C. teisės į brolio laidojimo išlaidų atlyginimą ir tai, jog 3 438,05 Eur laidojimo išlaidos yra protingos. Atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, kad laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa, aplinkybę, jog ieškovės pateikė įrodymus apie tai, kad mirusiojo sutuoktinei ir dukrai išmokos už V. C. laidotuves nebuvo išmokėtos, tačiau duomenų ar tokia išmoka priklauso ieškovei – mirusiojo seseriai T. C., ar dėl jos išmokėjimo buvo kreiptasi ir ar ji buvo išmokėta, nepateikta, darė išvadą, jog ieškinio dalis dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmestina kaip neįrodyta.

9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio l dalimi konstatavo, kad J. C. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jos naudai priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovės J. C. ir T. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutartyje, grąžinant bylos dalį nagrinėti iš naujo, 3 438,05 Eur sumos, kaip patirtų laidojimo išlaidų dydis, nebuvo kvestionuojamas, tačiau buvo nurodyta išsiaiškinti „ar ieškovams buvo išmokėta, o jei buvo išmokėta - kokio dydžio, laidojimo pašalpa“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį tuo argumentu, jog nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar tokia išmoka priklauso ieškovei - mirusiojo seseriai T. C., ar dėl jos išmokėjimo buvo kreiptasi ir ar ji buvo išmokėta, išplėtė apeliacinės instancijos nurodymą.

12. Nurodo, kad kelis kartus kreipėsi į socialinės pagalbos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie laidojimo pašalpą už V. C., tačiau išduoti tokią pažymą buvo atsisakoma. Teigia, kad priėmus teismo sprendimą išsiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Socialiniame kodekse (Sozialgesetzbuch (SGB) yra įtvirtinta, jog būtinas laidotuvių išlaidas valstybė apmoka tik tokiu atveju, kai to neturi galimybės padaryti mirusiojo artimieji (§ 74 SGB, XII) pagal eilę - sutuoktinis (gyvenimo partneris), vaikai, broliai ir seserys, tėvai, anūkai, seneliai. Teigia, kad žuvusysis V. C. turėjo visus šiuos artimuosius, todėl klausimas dėl laidojimo pašalpos net negalėjo būti keliamas ar svarstomas.

13. Tvirtina, kad įrodinėjimo galimybės byloje, vertinant šalis, nėra vienodos. Nurodo, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje turi savo įgaliotą atstovą (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo jokių sunkumų gauti informaciją apie teisinį laidojimo pašalpos mokėjimo reglamentavimą (duomenys neskelbtini), minėtą reglamentavimą žinojo arba privalėjo žinoti, tačiau apie tai teismo neinformavo, parodydamas savo, kaip šalies, nesąžiningumą civiliniuose santykiuose.

14. Teigia, kad teismas neturėjo pagrindo atmesti patikslinto ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 438,05 Eur laidojimo išlaidas bei 5 proc. procesines palūkanas, nes tokią sumą paskaičiavo ir pripažino kaip protingą, pirmos instancijos teismas ir ši suma galėjo būti sumažinta tik išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu. Tvirtina, kad laidojimo pašalpa nebuvo išmokėta, ką patvirtina į bylą pateiktas kompetentingos institucijos dokumentas.

15. Nurodo, kad priteisiant žalos, netekus maitintojo, atlyginimą, teismas nepagrįstai iš priteistinos sumos išskaičiavo mokesčius. Nurodo, kad teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008 nebuvo svarstomas maitintojo netekimo klausimas ir tokiu būdu patirtų nuostolių apskaičiavimas.

16. Tvirtina, kad teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog V. C. būtų galėjęs skirti dukrai J. C. ne mažesnę sumą nei MDU (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iki pat jos pilnametystės. Atkreipia dėmesį, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas neapsiriboja vien tiesiogiai skiriama pinigine suma, nes gyvas ir sveikas nepilnamečio vaiko tėvas vaikui skiria ir dalį savo darbo laiko bei lėšų, pvz. nuvežti ar palydėti vaiką į mokymosi, gydymo įstaigas, padeda gauti asmens dokumentus bei dar daugybę pareigų, tiesiogiai įvardintinų kaip nepilnamečio vaiko dalinis ar visiškas išlaikymas. Teigia, kad teismas vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika, kuri reglamentavo atvejus, kai nukentėję asmenys buvo daugiau ar mažiau sužaloti, tačiau liko gyvi. Nurodo, kad didesnio pavojaus šaltinis, kuriuo buvo mirtinai sužalotas V. C., buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindas yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, TPVCAPD įstatymas, kurio įvykių metu galiojusi 11 straipsnio redakcija numatė draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojamą 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Kadangi TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatytų atlygintinų sumų turtinės žalos atlyginimui visiškai pakanka atlyginti ieškovių patirtai ir patikslintu ieškiniu reikalaujamai turtinei žalai atlyginti, todėl teismui šioje byloje nebuvo CK 6.282 straipsnyje numatyto pagrindo mažinti reikalaujamos atlyginti žalos dydžio.

17. Nurodo, kad nagrinėtai bylai pritaikius rentos mokėjimą reglamentuojančio skyriaus nuostatas, būtų galimybė žalos dydį dėl maitintojo netekimo susieti su kokiu nors konkrečiu dydžiu, tai yra, minimalia mėnesine alga, kuri (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-06-30 buvo 1 498,00 Eur/mėn.. Kadangi atsakovė yra draudimo bendrovė, kuriai pareiga atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, todėl priteistoji suma turi būti vertinama kaip „draudimo išmoka“, kuri, vadovaujantis Gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms. Mano, jog priteisus J. C. žalos atlyginimą kaip terminuotą rentą nuo 2016-12-14 iki 2018-06-14, neliktų jokio poreikio išskaičiuoti jokių mokesčių nuo 1/2 dalies MDU (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad žuvusysis V. C. neturėjo pareigos mokėti mokesčių Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu teismas žalos atlyginimo sumą dėl nesuprantamų priežasčių mažino Lietuvos Respublikoje veikiančios atsakovės naudai.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nesutinka su apeliančių pozicija, kad atsakovė turi visas galimybes rinkti įrodymus ir galimai galėjo užsiklausti (duomenys neskelbtini) institucijų ar mirusiojo sutuoktinei ir dukrai buvo išmokėtos išmokos už V. C. laidotuves. Atkreipia dėmesį, kad šią aplinkybę tenka įrodyti ieškovėms bei kartu pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

20. Nurodo, kad teismas pagrįstai nesutiko su ieškovių atstovo pozicija, jog žala turėtų būti skaičiuojama neatsižvelgiant į mokėtinus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovių J. C. ir T. C. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Byloje nustatyta, kad ieškovės T. C. brolis ir J. C. tėvas – V. C., žuvo eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), apie 20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Ieškinį dėl maitintojo gyvybės atėmimu padarytos žalos ir laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovės atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškė, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-974-340/2019, apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimo, iš esmės buvo konstatuota, kad ieškovės turi teisę į laidojimo išlaidų ir dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusios žalos priteisimą, neatsižvelgiant į žuvusiojo V. C. kaltę, o patirtos žalos dydžio klausimas buvo perduotas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, ieškovių J. C. ir T. C. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei J. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisė 6 015,22 Eur maitintojo netekimo žalos atlyginimo bei procesines palūkanas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

24. Ieškovės J. C. ir T. C. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tais aspektais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo netekus maitintojo (tėvo) priteisimo dydžio klausimą, neturėjo teisinio pagrindo iš priteistinos sumos išskaičiuoti mokesčius bei atmesti patikslinto ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės T. C. naudai jos patirtas 3 438,05 Eur laidojimo išlaidas bei procesines palūkanas, nes minėtos sumos pagrįstumas jau buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutartimi ir ši suma galėjo būti sumažinta tik išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais teiginiais iš dalies sutinka.

25. Pažymėtina, jog nors apeliaciniu skundu ir yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau įvertinusi apeliacinio skundo motyvus dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas žalos atlyginimo netekus maitintojo (tėvo) priteisimo klausimas, tai yra, apeliantėms ginčijant tik aplinkybę, jog iš ieškovei J. C. priteistinos žalos dydžio nepagrįstai buvo išskaičiuoti mokesčiai, teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.

26. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl V. C. (duomenys neskelbtini) vykdytos veiklos, jo, kaip tėvo, pareigų nepilnametės atžvilgiu vykdymo, taip pat kitus įrodymus, laikė tikėtinu, jog iki J. C. pilnametystės (17 mėnesių nuo eismo įvykio) V. C. galėjo dirbti ir užsidirbti bent jau minimalias pajamas ir sprendė esant teisinga bei sąžininga nagrinėjamu atveju J. C. dėl maitintojo netekimo patirtą žalą skaičiuoti vadovaujantis minimalios algos, esančios nepilnametės gyvenamosios vietos valstybėje, duomenimis. Ginčo dėl šių išvadų byloje nėra. Atsižvelgęs tiek į teismų praktiką, tiek į Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė nesant pagrindo pritarti ieškovių pozicijai, jog žala turėtų būti skaičiuojama neatsižvelgiant į mokėtinus mokesčius.

27. Apeliančių vertinimu, atsižvelgus į aplinkybę, kad atsakovė yra draudimo bendrovė, kuriai pareiga atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, ieškovei J. C. priteista žalos atlyginimo netekus maitintojo suma turi būti vertinama kaip „draudimo išmoka“ iš kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, negali būti atskaičiuojami mokesčiai.

28. Sprendžiant dėl maitintojo žūties atsiradusios žalos atlyginimo klausimą, taikytinos CK 6.284 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskaičiuojant žuvusio asmens (maitintojo) pajamas, nuo kurių apskaičiuojamas šiuo atveju žuvusiojo dukros turtinės žalos dėl negautų pajamų dydis, turi būti vertinamos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPSVCAPDĮ) bei jį lydinčių teisės aktų nuostatos. TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis numato, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nustatyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo (Taisyklių 11 punktas). Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad nustatant žalos dėl negautų pajamų dydį atsižvelgiama į dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį <...>). Taisyklių 10 punktas reglamentuoja, jog asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punkto nuostatomis, prie neapmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, <...>. Aptartos teisės aktų nuostatos leidžia spręsti, kad žuvusio asmens išlaikytinio, šiuo atveju V. C. dukters, negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio asmens gautų pajamų (darbo užmokesčio, pajamų pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą ir k.), atskaičius mokesčius. Toks teisinis aiškinimas atitinka tiek aptartą teisinį reglamentavimą, tiek formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015, 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apskaičiuojant ieškovei J. C. priteistinos maitintojo netekimo žalos dydį, iš (duomenys neskelbtini) esančio minimalaus darbo užmokesčio, kuris buvo taikytinas apskaičiuojant žalos dydį, negalėjo būti išskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas nustatyti V. C. negautų pajamų dydį, iš minimalaus darbo užmokesčio išskaičiavo mokėtinus mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl maitintojo netekties, kas prieštarautų tiek teisiniam reglamentavimui, tiek formuojamai teismų praktikai.

31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kiek tai susiję su ieškovei J. C. priteistos maitintojo netekimo žalos apskaičiavimu nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma, kaip ir dėl priteistos žalos dydžio, kuri teismo apskaičiuota teisingai, nes ir apeliaciniame skunde argumentų dėl jo iš esmės nėra išsakoma.

32. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo teisinio pagrindo atmesti patikslinto ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ieškovės T. C. patirtas 3 438,05 Eur laidojimo išlaidas bei procesines palūkanas, nes minėtos sumos pagrįstumas jau buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutartimi ir ši suma galėjo būti sumažinta tik išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13298-534/2018 buvo iš dalies tenkintas ieškovės T. C. reikalavimas dėl 8 538,05 Eur brolio V. C. laidojimo išlaidų ir ieškovės naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistos 3 438,05 Eur laidojimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-974-340/2019 minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimo dalis buvo panaikinta ir byla, taip pat ir šioje dalyje, grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas, tačiau visiškai nepasisakė ir nesiaiškino aplinkybės, ar ieškovams buvo išmokėta, o jei buvo išmokėta – kokio dydžio, laidojimo pašalpa.

34. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 nutarties turinį, apibrėžusį bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, ieškovė T. C. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jos naudai 3 438,05 Eur laidojimo išlaidas. Akcentuotina, kad ginčo dėl ieškovės T. C. teisės į brolio laidojimo išlaidų atlyginimą, 3 438,05 Eur laidojimo išlaidų pagrįstumo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo, šie klausimai taip pat nėra keliami ir apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą ieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog ieškovės nepateikė duomenų apie tai, ar T. C. laidojimo pašalpa buvo išmokėta ir ieškinys, dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo, atmestinas kaip neįrodytas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek civilinėje byloje pateiktus įrodymus, šalių procesinę poziciją, tiek pirmiau aptartas, ankstesniais teismų sprendimais padarytas išvadas, taip pat atsižvelgusi į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, neturi pagrindo sutikti su pirmiau išdėstyta pirmosios instancijos teismo argumentacija bei sprendžia esant pagrindui pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 3 438,05 Eur laidojimo išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad į atlygintinos žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dydį įeinančias laidojimo išlaidas turi būti įskaitoma paskirta laidojimo pašalpa, laidojimo išlaidas sumažinant šios pašalpos dydžio suma. Laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-12 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-304/2004).

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė T. C. patyrė 3 438,05 Eur žuvusio brolio laidojimo išlaidas, kurias sudaro 2 000 Eur už sarkofagą ir mirusiojo transportavimą į (duomenys neskelbtini), 208,30 Eur laidojimo paslaugų įmonei bei 1 229,75 Eur už laidojimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Atsakovė minėtų išlaidų neneigia ir teisėjų kolegijai abejonių dėl prašomos priteisti sumos atitikimo protingumo, sąžiningumo principams bei pagrįstumo nekyla, nes minėtos išlaidos yra pagrįstos ieškovės byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjant klausimą dėl laidojimo pašalpos, skirtos žuvusiajam V. C. palaidoti, kurios dydžiu, jei pašalpa buvo išmokėta, turėtų būti mažinamas laidojimo išlaidų dydis, ieškovės nurodė, kad žuvus V. C. kompetentingos (duomenys neskelbtini) institucijos laidojimo pašalpos neišmokėjo bei pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad mirusiojo sutuoktinei – N. T. ir dukrai – J. C. išmokos už V. C. laidotuves nebuvo išmokėtos. Be to, ieškovių atstovas nurodė, jog į bylą buvo pateikti visi ieškovėms prieinami rašytiniai įrodymai ir daugiau jų pateikti negali. Esant minėtai procesiniai situacijai bei atsakovei laikantis pozicijos, kad ieškovėms galimai buvo išmokėta laidojimo pašalpa ar tokią pašalpą joms gauti priklausė pagal jų gyvenamosios vietos valstybės įstatymus, atsakovė ir privalėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o byloje nesant tokių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepaneigti ieškovės T. C. teiginiai, jog laidojimo pašalpa dėl V. C. mirties jo artimiesiems nebuvo išmokėta, nes pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus laidojimo išlaidos yra apmokamos tik tuo atveju, kai to neturi galimybės padaryti mirusiojo artimieji. Dėl paminėto, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, tenkinant ieškovės T. C. reikalavimą priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 3 438,05 Eur laidojimo išlaidas. Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio l dalies nuostatomis, ieškovei T. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylinėjimosi išlaidos, susidariusios nagrinėjant pirminį ieškinį buvo paskirstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 sprendimu ir ši sprendimo dalis apeliacinės instancijos teismo nėra panaikinta, šioje procesinėje stadijoje išsprendžiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismuose bei nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas. Byloje nustatyta, kad ieškovės patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidas (nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme) bei 1 400 Eur atstovavimo išlaidas ir 186 Eur dokumentų vertimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš viso – 2 586 Eur. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme sudarė 1 043 Eur, tai yra 800 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 243 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei atsižvelgiant į byloje spręstinų klausimų pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę laikytinos pagrįstomis bei atitinkančiomis protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tenkinama 54 procentai ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei T. C. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 1 396,44 Eur, o atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis 479,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Atsižvelgus į aplinkybę, jog ieškovių pateiktas apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (tenkinta 30 procentų skundo reikalavimų), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ valstybės naudai priteistinos 103,14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovės atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Duomenų apie kitas šalių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės T. C. reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti, priimti naują sprendimą ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. C. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140) 6 015,22 Eur (šešis tūkstančius penkiolika eurų ir 22 euro centus) maitintojo netekimo žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje J. C. ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei T. C. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140) 3 438,05 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 5 euro centus) laidojimo išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140) ieškovės T. C. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) naudai 1 396,44 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovių J. C. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir T. C. (gimusios (duomenys neskelbtini)) po 239,89 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 89 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140) naudai.

Grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-58183-16 medžiagą ir segtuvą su asmenų anketiniais duomenimis.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140) valstybės naudai 103,14 Eur (vieną šimtą tris eurus 14 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija: Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė