- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-689-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01079-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-395-1023/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance” (toliau – ieškovė) į Alytaus apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – atsakovė) 160,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 22,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 17 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 31,20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 160,00 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 birželio 13 d., 7,77 Eur administravimo mokestį, 29,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 160,00 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 160,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Birštono sav., ieškovei UAB „Legal Balance”, juridinio asmens kodas 302528679, buveinė Žalgirio g. 90, Vilnius, 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) negrąžintą kredito dalį, 22,57 Eur (dvidešimt du eurus 57 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.), 7,77 Eur (septynių eurų 77 ct) administravimo mokestį, 30,09 Eur (trisdešimt eurų 09 ct) negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,83 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „BnP finance“ su atsakove 2018 m. birželio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius UAB „BnP finance“ atsakovei suteikė 250,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 31,20 proc., paskolos gavėjo mokama palūkanų suma – 67,68 Eur, administravimo mokesčio suma – 67,68 Eur (vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios sąlygos, standartinė informacija apie vartojimo kreditą). Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 birželio 13 d. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius ieškovei perleido visas reikalavimo teises į atsakovės skolą. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 1 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).
5. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškinį šioje dalyje tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė 160,00 Eur negrąžinto kredito dalį, bei 22,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. balandžio 17 d.
6. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, jog vartojimo kredito sutartis nebuvo sudaryta laisva valia, atsakovė turi pareigą vykdyti laisva valia prisiimtus įsipareigojimus. Prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą, todėl jog ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkino visiškai.
7. Priteisiant negautas pajamas (nuostolius), teismas nurodė, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų ieškovas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1840-601/2020). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 birželio 13 d.), galėjo tikėtis gauti 31,20 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti nuo visos negrąžintos kredito sumos (160 Eur) tiek 29,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 20 d. (kreipimosi į teismą data) (ieškovė ieškinyje nurodo, jog šias palūkanas paskaičiuoja taip – viso už 217 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (160,00 Eur negrąžinta kredito dalis x (31,20 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 217 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos)) tiek ir 31,20 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 160,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 13 d.), nes neatsižvelgia į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 17 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 birželio 13 d.), ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike). Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie kreditą ir jame esančio mokėjimų grafiko) matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki sutarties termino pabaigos (2021 birželio 13 d.) ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) yra 30,09 Eur (31,20 procentų per 365 dienas, kas lygu 0,085 procento per dieną, todėl kiekvieną mėnesį nuo 2020 metų balandžio iki 2021 metų birželio skaičiuojant atskirą palūkanų sumą pagal mokėtinas sumas, atsižvelgiant į kiekvieno mėnesio sutarties įmokų mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju), todėl būtent ši suma yra priteistina ieškovei, kaip patirti nuostoliai (negautos pajamos) dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo pagal sudarytą sutartį, kitoje dalyje ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).
8. Atsižvelgiant į tai, į tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, už kurių ieškovė kildina reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje dėl 31,20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (160,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas, tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1728-855/2020; kt.).
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškovė byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 160,00 Eur atstovavimo išlaidas, viso 175,00 Eur. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 83,33 proc. (iš ieškovės šešių materialiųjų reikalavimų penki patenkinti, vienas atmestas), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 145,83 Eur (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-395-1023/2021 dalyje dėl 29,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 29,68 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-395-1023/2021dalyje dėl 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (160,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-06-13), priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-06-13); 3) kitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-395-1023/2021 dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau, anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Kadangi šiuo atveju atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokos pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis nei truputį nepamažėjo, atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko;
1.3. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovės pinigų ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas. Apeliantės įsitikinimu, nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, skaičiuojamą nuo negrąžintos kredito sumos, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
1.4. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais, t. y. atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma;
1.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 138,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 67,68 Eur sutarties administravimo mokestį.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nustatyta, kad atsakovei 2018 m. birželio 13 d. buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2021 m. birželio 13 d.), mokant 32,20 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 17 d.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria priteista 30,09 Eur negautų pajamų (31,20 procentų per 365 dienas, kas lygu 0,085 procento per dieną, todėl kiekvieną mėnesį nuo 2020 metų balandžio iki 2021 metų birželio skaičiuojant atskirą palūkanų sumą pagal mokėtinas sumas, atsižvelgiant į kiekvieno mėnesio sutarties įmokų mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju)). Apeliantės nuomone šios negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti paskaičiuotos nuo visos negrąžintos kredito sumos, t. y. 160 Eur, o ne nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
17. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
24. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (160 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.