Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. (E. A.) atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria E. A. (E. A.) skundą tenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4870-2023, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, pakeistas, E. A. (E. A.) paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas, sumažintas iki 9 (devynių) mėnesių, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4870-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) E. A. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. sausio 29 d. 18 val. 16 min., Vilnius, Linkmenų g. 22, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rodydamas savo išskirtinumą bei siekdamas į save atkreipti dėmesį, tyčia nuspaudė akceleratoriaus pedalą, sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus (kairę ir dešinę), taip priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti, bei automobilį slysti į šoną. Automobilio stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių ir žmonių. Tokie veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. atstovo advokato Simo Vaitkaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, iki 6 (šešių) mėnesių. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, Skundžiamos nutarties ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad dar labiau sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą apeliantui, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

6. Prieš pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo, įtvirtinti ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu, galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

7. Apeliantas Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šio procesinio sprendimo 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

8. Nagrinėjamu atveju, E. A. Institucijos nutarimu paskirtas 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kuris pirmosios instancijos teismo Skundžiama nutartimi, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtas trumpesnis nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas ir sutrumpintas iki 9 (devynių) mėnesių. Iš Skundžiamos nutarties turininio matyti, jog švelninant specialiosios teisės atėmimo terminą, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į E. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, dirba, atliekamas darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Įvertinta ir tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių ir nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad apeliantas paskirtą baudą už nagrinėjamo nusižengimo padarymą sumokėjo, nėra sistemingai KET pažeidėjas, paskirtas administracines nuobaudas yra mokantis.

9. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliantas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui, skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą. Kaip jau minėta, Skundžiama nutartimi visi skunde nurodyti argumentai bei faktinės aplinkybės jau įvertintos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria Skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms, ir akcentuoja, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų ir (ar) naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei.

10. Kartu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pastebi ir tai, jog E. A. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Apeliantas, žinodamas, kad jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, yra būtina, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Ir priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, jog apeliantas profesionaliai užsiiminėjo „driftu“, dalyvaudavo „drifto“ varžybose bei renginiuose, todėl turėdamas profesionalios patirties, geba objektyviai įvertinti vairavimo rizikas, ir realiai pavojingų situacijų niekuomet nėra sukėlęs, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantas būtent, būdamas profesionalu, turėjo suprasti, kad toks vairavimo būdas ir transporto priemonės manevravimas (chuliganiškas vairavimas – tyčia nuspaudus akceleratoriaus pedalą, sukėlus variklio apsukas, sukinėjant vairą į šonus, taip priverčiant automobilio galinius ratus prasisukti, bei automobilį slysti į šoną), prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, joje esant kitų transporto priemonių ir žmonių, yra neteisėtas ir nepriimtinas.

11. Vertinant apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl darbinės veiklos, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be kita ko, minima aplinkybė, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones poreikiu vykdant darbines funkcijas, egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti tai nesulaikė apelianto nuo administracinio nusižengimo padarymo. E. A. analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, kad darbinė veikla yra pagrindinis pinigų šaltinis, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą bei šiurkštų KET pažeidimą. Juolab, kad minima aplinkybė buvo įvertinta ir Skundžiama nutartimi švelninant administracinio poveikio priemonės taikymo laikotarpį. Pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, o šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, apeliantui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisė vairuoti transporto priemones atrėmimą, ir nustačius jos taikymo terminą trumpesnį nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir skyrus 9 (devynių) mėnesių terminą, buvo pažeisti.

13. Nurodytų aplinkybių pagrindu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą, ir taip švelnesnę nei minimali įstatymo nustatytą, administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. (E. A.) atstovo advokato Simo Vitkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.