Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Tomui Buškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2015 m. balandžio 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2. 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį galutine 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda;

3. 2019 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda, subendrinus su 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu skirta galutinė 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, ją sumokant iki 2019-11-29, bauda nesumokėta;

4. 2019 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019-05-08 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 30 parų arešto ir 50 MGL (2500) Eur dydžio bauda, uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metus, konfiskuota automobilio vertė – 9164,56 Eur;

5. 2020 m. birželio 16 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, ją sumokėti iki 2020 m. lapkričio 8 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. J. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.25 val. J. Basanavičiaus gatvėje, Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,16 promilių girtumas), kuomet sustabdė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ir daugiau promilės alkoholio arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Byloje paties kaltinamojo K. J. parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo K. J. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.25 val. J. Basanavičiaus gatvėje, Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,16 promilių girtumas), kuomet sustabdė policijos pareigūnai. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas K. J. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. K. J. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam K. J. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas transporto eismo saugumui. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, 2019 m. spalio 3 d. teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskirtos baudos bausmės savanoriškai neįvykdė, jos nesumokėjo, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ‚Liteko“ duomenų Kauno apylinkės teismui pateikti paskutinį subendrintą nuosprendį vykdančios institucijos teikimai dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų skyrimo, kas rodo, jog K. J. nevykdo tinkamai probacijos sąlygų (b. l. 46-62). Be to, K. J. eilę kartų baustas administracine tvarka (daugiau kaip 20 kartų per 4 metus), taip pat baustas ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, dauguma skirtų administracinių nuobaudų galiojančios, dauguma nuobaudų neįvykdytos, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 63-84, 87). Nors kaltinamasis jauno darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą ar ribotą darbingumą nėra, tačiau bylos duomenimis kaltinamasis K. J. nedirba (b. l. 85), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 86). Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog užsienio valstybėse yra įkūręs dvi įmones, iš kurių gauna apie 2000-3000 Eur pajamų per mėnesį, tačiau tokių duomenų byloje nėra, kita vertus ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė laikytina neįtikėtina ir neatitinkančia atidaus, rūpestingo asmens standarto gaunant tokio dydžio pajamas nesumokėti jam skirtų baudų už administracinius nusižengimus ir nusikaltimus. Be to, vien ši aplinkybė dėl darbo nedaro lemiamos reikšmės teigiamai charakterizuoti kaltinamąjį, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo. K. J. priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 91), nors kaltinamasis gydėsi Psichiatrijos klinikoje nuo 2020-01-14 iki 2020-01-20, diagnozė F43.2 adaptacijos sutrikimai, tačiau iš specialisto išvados nustatyta, kad medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl K. J. nebuvo tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 89, 91, 162-163).

7. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 5 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, 2019 m. spalio 3 d. teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, dėl pastarosios bausmės netinkamo vykdymo teisme kaip minėta gautas teikimas, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus, taip pat būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, teisiamas jau šeštą kartą, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad K. J. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, netrukus po penktojo nuosprendžio, kuriuo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab kaltinamasis nedirba, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, švelniausia bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

8. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

10. Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, yra antrą kartą teisiamas už analogišką veiką, juolab praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau probacijos tarnyba, vykdanti pastarąją bausmę, jau kreipėsi į teismą dėl probacijos sąlygų pažeidimo ir papildomų pareigų skyrimo, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, netrukus po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo jis vėlei nusikalto, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo keldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei aplinkiniams. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, nors tokios teisės neturi, administracine tvarka baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, dauguma administracinių nusižengimų padaryti esant asmeniui neblaiviam. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog K. J. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas jokių socialinių ryšių (nedirba, nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų), nors savo padarytą nusikalstamą veiką pripažino, tačiau savo elgesio kritiškai nevertino, teisiamojo posėdžio metu siekė ją pateisinti būtinumu patraukti automobilį į saugią vietą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, yra teistas už identišką nusikaltimą, darytina išvada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Be to, nors kaltinamasis nurodė, jog yra įsteigęs užsienyje dvi įmones, gauna 2000-3000 Eur mėnesines pajamas, tačiau pažymėtina, kad pagal byloje esančius objektyvius duomenis: Sodros išrašą - kaltinamojo dabartinis bedarbio statusas, Užimtumo tarnybos išrašą - darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius, kai darbo paieška nutraukta 2018-03-13, tuo pačiu įvertinant tai, kad jis neturi nepilnamečių vaikų, yra nevedęs, todėl šie duomenys nelaikytini proporcingu socialiniu ryšiu padarytam nusikaltimui, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, juolab tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimo padarymo, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Visų šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą K. J. atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-504-634/2019, Nr. 1A-608-634/2019, Nr. 1A-588-813/2019, Nr. 1A-579-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-563-315/2018 ir kt.). Teismo nuomone, tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas apribos K. J. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

11. Į bausmės laiką K. J. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 16.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.08 val. (BK 65-66 straipsniai).

12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant. Minėtu nuosprendžiu skirta 50 MGL (2500,00 Eur) bauda nebendrintina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme, kadangi kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. T-1198-993/2020 K. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą ir neišieškotą 50 MGL (2500 Eur) baudą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pakeitė į 300 valandų nemokamų darbų bausmę, juolab Kauno apylinkės teisme gautas teikimas byloje Nr.T-2169-993/2020 prašant pakeisti minėtus viešuosius darbus į baudą ar laisvės apribojimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

13. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

14. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo K. J. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso 5 kartus, 2019 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą, eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už nuolat vairuojamas transporto priemones, tokios teisės neturint ir už vairavimą neblaiviam. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles, todėl jis laikytinas piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, juolab neturinčio specialiosios teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,16 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, K. J. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius K. J., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, į tai, kad jis teisiamas, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones penkerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

15. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

16. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo R. B. priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. B., kuris savo automobilį nuomojo K. J. tėvui N. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilio sūnui nedavė ir šis automobilį paėmė jam nežinant, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, todėl, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 11630 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, yra baustas tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, teisiamas antrą kartą už tapatų nusikaltimą, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

17. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

18. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, K. J. iki bus pradėta vykdyti bausmė paliktina procesinės prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109).

19. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti K. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir K. J. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. J. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 16.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.08 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 11630,00 Eur.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020 m. rugpjūčio 17 d. pakvitavimu grąžintas savininkui R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.