Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Parodė (dėl 2020 m. sausio 26 d. epizodo), kad 2020 m. sausio mėnesį jis ilsėjosi prieš darbą, o nukentėjusioji atėjo girta, kabinėjosi. Namuose įvyko konfliktas. Jis nemušė nukentėjusiosios, gal netyčia užkabino, sužeidė skruosto srityje. Nesudavė nukentėjusiajai, nebent netyčia. Jis buvo blaivus, o sutuoktinė buvo girta, net nemažai. Namuose buvo jo sūnus R. (R.) M., kuris gyvena kartu su juo, bet niekas nematė veiksmų. Tyrėja pasakė, kad lengviau būtų susitaikyti taikiai ir prisipažinti, kad visą tai įvyko. Pasiūlė taiką ir kad viskas bus paprasčiau. Sutiko su tyrėja, kad greičiau užbaigti bylą. Neturėjo advokato, vertėjas irgi nedalyvavo, su juo kalbėjo lietuviškai. Parodė (dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. epizodo), kad 2020 m. rugsėjo mėnesį padėjo draugui su remontu. Pradėjo gaminti valgyti, o girta žmona pamatė, kad jis paėmė jos keptuvę. Tada prasidėjo susistumdymas, tampymasis. Jis keptuvę tempė į savo pusę, o nukentėjusioji girta sau tempė, išgėrusi laikėsi už keptuvės. Gal netyčia ją pastūmė. Nukentėjusioji nukrito ant spintelių, ant stalo. Ji buvo nukritusi, išgėrusi kritinėja. Ji buvo gerai išgėrusi. Viskas įvyko greitai. Pas nukentėjusiąją buvo jau mėlynės prieš pradedant tampyti, pas ją nuolat būna kažkokios mėlynės. Matė kraują, kai ji pradėjo kabinėtis. Jis ją stipriai atstūmė, netyčia. Nei iš šio, nei iš to iškvietė policiją. Mano, kad kaltas brolis, kuris įsikišo ne į savo reikalus. Iš blaivių asmenų buvo sūnus, bet jis miegojo. Po to jis įsėdo į automobilį, norėjo prieš darbą pailsėti. Antras epizodas įvyko nepraėjus metams nuo pirmojo. Jis nebūtų to daręs, gal netyčia pastūmė. Santuoka nėra nutraukta. Kai žmona yra blaivi, tada ji normali, o kai prisigeria pradeda.

Nors kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir atsisakė duoti parodymus byloje, kurioje kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) pareikštas jos sutuoktiniui A. M..

Nukentėjusioji R. M. 2020 m. spalio 1 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 22:30 val. jai bei jos sutuoktiniui būnant namuose (jų miegamajame kambaryje) tarp jos bei jos vyro įvyko žodinis konfliktas (dėl ko tiksliai įvyko žodinis konfliktas, neatsimena, kadangi tuo metu ji buvo neblaivi ir įvykio aplinkybes blogai atsimena), ir konflikto metu jos vyras A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), sudavė jai 2 smūgius dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį (į kairės pusės skruostą). Dėl nurodytų vyro veiksmu pajuto momentinį fizinį skausmą. Maždaug po valandos ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešė apie nurodytą įvykį. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Jos vyras po jai suduotų smūgių išvažiavo savo automobiliu NISSAN X-TRAIL (jo valstybinių numerių neatsimena) jai nežinoma kryptimi. Pirmą kartą jos vyras buvo panaudojęs prieš ją fizinę jėgą 2020 m. sausio mėnesį (tikslios datos neatsimena), tačiau dėl nurodyto įvykio pretenzijų savo vyrui neturėjo. Savo vyrui A. M. dėl nurodyto įvykio pretenzijų taip pat neturi, policijos pareigūnus kvietė norėdama užfiksuoti šį įvykį bei siekdama sudrausminti savo vyrą, kad tokie veiksmai iš jo pusės daugiau nesikartotų. Jeigu pasikartos analogiški atvejai jos atžvilgiu iš jos vyro pusės, kreipsis į policiją su pareiškimu. Šį kartą savo vyrui atleidžia ir, kaip buvo anksčiau minėjusi, jam pretenzijų dėl nurodyto įvykio neturi. Jos vyras A. M. dirba viešbutyje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jo mobilaus telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (asmeninis) (duomenys neskelbtini) (darbinis). Daugiau apie nurodytą įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 132–134).

Nukentėjusioji R. M. 2020 m. spalio 7 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jos vyras, su juo gyvena 28 metus, gyvena jo name (duomenys neskelbtini), turi vaikų, veda bendra ūkį. 2020 m. rugsėjo 30 d. visą dieną ji buvo namie, ir viena vartojo alkoholį gėrė alų ir trumputį išgėrė dar degtinės. Kur vyras A. M. buvo visą dieną, ji nežino, ir apie 20:00 val., atvažiavo jos vyras A. M., ji pradėjo savo vyrui A. priekaištauti, nes pusantrų metų jos vyras A. turėjo kitą moterį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris vyko virtuvėje, ir jos vyras vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, t. y. į kairįjį skruostą, po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, taip pat segėjo auskarus, ir nuo smūgio auskaras iš kairės ausies iškrito, ir ausis išsidrėskė ir iš ausies, iš tos vietos, kur buvo auskaras, bėgo kraujas, jai skaudėjo ir jautė fizinį skausmą, ir po smūgio ji virtuvėje atsitrenkė į spintelės kampą, su dubens sritimi, jai skaudėjo, liko kraujosruva, kraujas, kuris buvo ant jos rankų, tai dėl to, kad jai kraujas bėgo iš nosies. Vyro A. rankos didelės, smūgis buvo stiprus. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir vyras A., išgirdęs, kad kviečia, pasišalino iš namų su automobiliu, kur, ji nežino. Atvykus policijai pareigūnams, ji sustabdė kraujavimą ir pareigūnai jai davė prasipūsti į alkotesterį ir užpildė dokumentus ir taip pat jai pareigūnai siūlė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Nori pasakyti, kad į TME ji nevyko ir nevyks, savo vyrui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Ji kreipėsi į šeimos gydytoja Lavoriškių ambulatorijoje, šiuo metu yra nedarbingume. Atsakydama į tyrėjos klausimus, ji sutinka, kad ją apžiūrės tyrėja. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 138–140).

2020 m. spalio 7 d. nukentėjusioji R. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 151–156).

Nukentėjusioji R. M. 2020 m. lapkričio 27 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jos vyras, su kuriuo gyvena apie 28 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų turi. Gyvena kartu su juo, jo name (duomenys neskelbtini). Kadangi A. M. yra jos vyras, tai yra jai artimas žmogus, ji pasinaudoja savo, kaip liudytojo teise, neduoti prieš jį jokių parodymų. Parodymus dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. dienos nakties duoti atsisako. Šiuo metu taip pat gyvena su A. M. nurodytu adresu. Į teismo medicinos ekspertizę nevyko ir nevyks. A. M. jokių pretenzijų neturi, civilio ieškinio atsisako, daugiau parodyti nenori (1 t., b. l. 143–144).

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Parodymus duoti sutiko. Parodė, kad rugsėjo mėnesį, apie 17 val. grįžo namo po darbo. Tėvo namuose dar nebuvo. Pamatė, kad J. Š. sėdėjo su motina ir buvo pastatytas didelis butelis degtinės ir pora butelių alaus, jie nemažai išgėrė. Buvo labai pavargęs, pavalgė ir nuėjo miegoti. Naktį nieko negirdėjo, nes jo kambaryje yra gera garso izoliacija. Ryte atsikėlė ir pamatė, kad jo kambaryje yra J. Š. (J.) – jo dėdė, kuris paklausė ar jis nenori pažiūrėti kaip atrodo mama. Nuėjo į tėvų kambarį ir pamatė, kad mamos veidas buvo patinęs. Kai jis grįžo iš darbo, mamos veidas nebuvo patinęs, o ryte mamos veidas buvo patinęs dėl sužeidimų. Nematė iš kur tie sužeidimai atsirado. Mama sako, kad tėvas sumušė, bet mama dažnai nusišneka. Ji gali papasakoti tai, ko nebuvo. Nežino ar teismui galima priimti mamos žodžius už gryną pinigą. Mama nusišneka šeimoje, o teismui gal sako tiesą, jis to nežino. Po to ryte atvažiavo pareigūnas, bet nežino kas ten buvo. Jis nuvažiavo į darbą. J. Š. sakė, kad jis irgi nieko nematė ir nieko nežino. Kai mama išgeria, pradeda konfliktuoti. Tėvas stengiasi išvengti konfliktų. Konfliktai vyksta pastoviai. Mama išgeria beveik kiekvieną dieną. Ją išvarė iš darbo, ji registruota Užimtumo tarnyboje, iš kurios gauna pinigus, kuriuos prageria. Mama, kai būna išgėrusi, dažnai griūna, gali užsikabinti, trenktis galva į spintą. Žiemą ji trenkėsi į stalo kampą, po ko pradėjo bėgti kraujas iš galvos.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausioji patrulė. Apie ką nagrinėjama byla nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. Pagal iš anksto nustatytą grafiką 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 23.30 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. K. iš OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), nes vyras smurtauja prieš pranešėją. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjos brolis, kuris paaiškino, kad vyras A. M. sumušė jo seserį, t. y savo žmoną R. M.. Užėjus į namą, kambaryje sėdėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, ant jos veido matėsi patinimas, ant rankų žaizdos. Ji paaiškino, kad jai vyras du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, paaiškinti dėl ko, nesugebėjo, pasakė, kad vyras sėdo į automobilį Nissan XTRAIL ir išvažiavo jai nežinoma kryptimi. Jos brolis taip pat buvo neblaivus, jis paaiškino, kad kaip buvo sumušta jo sesuo, jis nematė, nes miegojo, o tik atsibudęs ir atėjęs į kambarį pamatė sumuštą seserį, o jos vyro A. M. jau nebuvo. Kartu su kolega vyko (duomenys neskelbtini) pusės link ieškoti įtariamojo, tačiau nerado (1 t., b. l. 173–175).

Pagarsinus liudytojos E. B. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pavyko prisiminti, apie ką ši byla. Papildomų aplinkybių pridurti negali. Patvirtino, kad reikia vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jiems atvykus nukentėjusioji kalbėjo rusiškai, o ji rusiškai supranta minimaliai, kalbėti išvis negali. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė, buvo akivaizdžiai sumušta. Ji paaiškino, kad jos vyras pasišalino. Jei nukentėjusioji buvo neblaivi, turėjo būti nustatomas jos neblaivumas. Jei buvo nustatomas jos neblaivumas, byloje duomenys turėtų būti.

Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Nagrinėjama byla greičiausiai yra apie smurtą artimoje aplinkoje. Prisimena nukentėjusiąją. Juos iškvietė į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko moteriškė, kuri buvo neblaivi. Paaiškino, kad ją mušė vyras, kad jis pasišalino su savo automobiliu neblaivus link (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo sudavęs, berods, du kartus per veidą, ant rankų matėsi sužalojimai. Moteriai buvo patikrintas blaivumas, surašytas tarnybinis. Nukentėjusioji galėjo susigaudyti aplinkoje, buvo susijaudinusi, bet bendrą situaciją jiems papasakojo, kad prieš valandą ar prieš kiek ją sumušė vyras. Iš pradžių nekvietė policijos, policiją iškvietė brolis. Medicininės pagalbos atsisakė pati nukentėjusioji.

Liudytojas J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, o kaltinamas A. M. yra jo sesers sutuoktinis. Paaiškino, kad atvažiavo pas savo seserį. Pasėdėjo, pailsėjo, su krikštasūniu pasivaikščiojo, pažiūrėjo televizorių, išgėrė butelį pusės litro ir nuėjo miegoti. Viskas buvo tvarkoje. Po to jie miegojo, girdėjo triukšmą. Po to atsikėlė ir pamatė, kad buvo sudaužyta jo sesuo R. M.. Daugiau nieko ir nematė. Nematė, kas sudaužė seserį. Nežino, kas dar buvo namuose, jis bendravo su krikštasūniu. Nematė ar kaltinamasis buvo namie. Sesuo nepasakojo, kas ją nuskriaudė. Jis iškvietė policiją. Tą dieną, kai jis atvyko, sesuo atrodė normaliai, o po 12 valandos nelabai gerai atrodė, nes buvo sumušta.

Iš POLIS duomenų ROIK 0120000541605 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. 23.29 val. pranešėja R. M.. Vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija: atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėja R. M., kuri paaiškino, kad vyras A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), du kartus dešine ranka trenkė į veido sritį, po tokių jo veiksmų ši pajuto fizinį skausmą. Iki pareigūnams atvykstant, vyras išvažiavo automobiliu. Moteriai nustatytas 3,06 promilės. Moteriai matosi stiprus patinimas ties lūpomis (1 t., b. l. 117–120).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio 2020 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, matyti, kad R. M. neaiškiai paaiškina, kad apie 22 val. įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos vyro A. M., maždaug po 20 min. vyras be jokios priežasties du kartus su dešine ranka sudavė jai į veido sritį. Po tokių vyro veiksmų ji pajautė fizinį skausmą. Vyras sėdo į mašiną Nissan Xtrail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, kur – nežino. Moteris tik po valandos paskambino policijai, kodėl iš karto neiškvietė, paaiškinti negalėjo. Apie įvykį pranešęs asmuo – nukentėjęs R. M.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai žaizdos abiejų rankų plaštakose ir patinimas kairiame skruoste. Smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi 3,06 promilės. Smurtu įtariamas asmuo – A. M., Ryšys: vyras ir žmona (1 t., b. l. 80–86).

Iš 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro gyvenamojo namo pilkos spalvos duris patenkama į gyvenamojo namo patalpas. Priešais save matoma prieškoridorių, kurio kairėje pusėje matoma sofa, užklota raudonos spalvos antklode, už jos matomas baltos spalvos šaldytuvas. Dešiniau matomos tamsios spalvos medinės durys, užėjus pro kurias patenkama į gyvenamojo namo koridorių, kurio dešinėje pusėje matoma virtuvės patalpa, su joje esančiais virtuviniais baldais bei virtuvine technika. Toliau, kairėje pusėje matomas praėjimas į kambarį Nr. 1, kurio kairėje pusėje matoma medinė spinta, dešiniau nuo kurios yra lova. Toliau, tiesiai koridoriumi matomos baltos spalvos durys su jose esančiais įrengtais stiklais, užėjus pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį Nr. 2. Nurodyto kambario kairėje matoma rudos spalvos malkomis kūrenama krosnis. Toliau, kairėje kambario pusėje matoma medinė komoda, virš kurios matoma baltos spalvos metalinė šildymo įranga. Dešiniau matoma spintelė su virš jos esančiu įrengtu veidrodžiu. Dešiniau, matoma lova. Priešais nurodytą lovą matomos įrengtos medinės spintos su jose esančiais įrengtais permatomais stiklais. Ant apatinės spintos matomas įrengtas televizoriaus ekranas. Kitų objektų, reikšmingų tyrimo eigai, apžiūros metu neaptikta ir nepaimta (1 t., b. l. 89–98).

Iš 2020 m. spalio 7 d. asmens apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo – R. M.. Matoma, kad ant kairės pusės apatinio voko yra kraujosruva 1,5 cm ilgio, ant kairio skruosto matoma kraujosruva (mėlynos pereinančios tamsiai raudona (bordo) 5,5 cm ilgio, taip pat ant kairiosios pusės viršutinės lūpos matoma nežymi kraujosruva. Ant kairės ausies priešvijoklio nubrozdinimas ir kaušelio nubrozdinimas, taip pat ant kairės pusės kirkšnies srities yra kraujosruva 11 cm. (1 t., b. l. 157–162).

VĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pateikė R. M. medicininius dokumentus (2 t., b. l. 3–8).

2020 m. spalio 30 d. Specialistas Jonas Mindaugas Paliulis atliko medicininių dokumentų objektų tyrimą ir pateikė išvada: R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiajame skruoste ir kairiajame šone. Kraujosruvos padarytos paveikus kietu buku daiktu (-iais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos (tiksliau sužalojimų padarymo laiko nustatyti nėra galimybės) ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 10).

2020 m. lapkričio 6 d. specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, papildomai pateikė paaiškinimą. Poodinės kraujosruvos kairiajame šone, kaip matoma nuotraukoje, pilvo kairėje pusėje ties kirkšnimi padarymo galimybes atsimušant į spintelės kampą, kaip parodyta parodymų patikrinime, atmesti negalima. Kraujosruvos veide griuvimui ir atsimušant į kietus bukus daiktus nebūdingas, tačiau kraujosruvos skruoste padarymo galimybė atsimušant į kietą buką riboto paviršiaus daiktą neatmeta. ( 2 t., b. l. 12–13).

Iš BPC Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. BPC informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis, susijęs su įvykiu, ir pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. skambučio garso įrašą (1 t., b. l. 122).

Iš 2020 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas '' 2020_09_30_23-24-03_37065229115(1)''. Garso įrašo data 2020 m. rugsėjo 30 d. Garso įrašo pradžia: 23:24:03. Garso įrašo trukmė: 4 minutės 29 sekundės. Garso įraše girdima, kaip vyras neprisistatęs sako, kad vyras sumušė žmoną, žmona yra trupučiuką prisigėrė, tada ragelis duodamas moteriai kuri prisistatė R. M., gyvena (duomenys neskelbtini) ir sako, kad bijo vyro, kad jei nereikia pagalbos ir pasakė, operatoriai, kad su ją yra brolis, kuris kalbėjo. Pokalbis girdimas lietuvių kalba. BPC operatorės balsas: 112, klausau. Vyro balsas: Labas vakaras. BPC operatorės balsas: Labas vakaras. Kokios pagalbos ir kokiu adresu reikia? Vyro balsas: Taip, adresu reikia taip tuoj paklausiu žmogus čia padarė tokia sumušė savo žmoną. BPC operatorės balsas: Kas sumušė jūsų kaimynas? Vyro balsas: Ne, ne. BPC operatorės balsas: Jūs? Vyro balsas: Ne aš aišku. BPC operatorės balsas: Tai jūs? Vyro balsas: Ne, ne aš, aš tik skambinu. BPC operatorės balsas: Aha. Vyro balsas: /neaiškus žodžiai/. BPC operatorės balsas: Adresą sakykite prašom. Vyro balsas: Tuoj pasakysiu adresą. Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: Palaukit čia (duomenys neskelbtini) ? Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Kokia seniūnija? Moters balsas: (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini)? Moters balsas: Mh. BPC operatorės balsas: O (duomenys neskelbtini)? Moters balsas: Taip, (duomenys neskelbtini), /neaiškus žodžiai/. BPC operatorės balsas: Palaukit. Moters balsas: /neaiškus žodžiai/. BPC operatorės balsas: Palaukit aiškiai nurodykite kaimas koksai? (duomenys neskelbtini)? Moters balsas: (duomenys neskelbtini)? /neaiškus žodžiai/, nu bet mes gyvename (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: Aj (duomenys neskelbtini), bet čia (duomenys neskelbtini) bus? Moters balsas: Taip, taip vienkiemis. BPC operatorės balsas: Palaukit. (duomenys neskelbtini) jūs. Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Sekundę. Moters balsas: Aa. BPC operatorės balsas: Sekundę (duomenys neskelbtini) čia (duomenys neskelbtini), taip. Kokia gatvės pavadinimas? Moters balsas: Taip, taip, gatvė (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: Čia namo numeris (duomenys neskelbtini). Moters balsas: Taip, taip. BPC operatorės balsas: O gatvės pavadinimas yra? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini). Moters balsas: Mh. BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) gatvė. Moters balsas: Taip, vienkiemis. BPC operatorės balsas: Vienkiemis? Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Nematau (duomenys neskelbtini) namo, ar tikrai (duomenys neskelbtini)? Moters balsas: Arba (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) gali būti taip? Moters balsas: Mh. BPC operatorės balsas: Taip, (duomenys neskelbtini) yra. Moters balsas: Mh, vienkiemis. BPC operatorės balsas: Vienkiemis supratau. Moters balsas: Nu vo, ačiū. BPC operatorės balsas: Palaukit, palaukit. Kas ką sumušė? Čia jūs sumušė, taip? Moters balsas: Nu taip, nu bet bijau ir vėl vyro. BPC operatorės balsas: Jis neblaivus? BPC operatorės balsas: Alio, jis neblaivus? BPC operatorės balsas: Jūsų vyras neblaivus? BPC operatorės balsas: Alio. Vyro balsas: Klausykit, blaivus nežinau tik, žmona trupu čiuka prisigėrė, jo, trupu čiuka, ta prasme. BPC operatorės balsas: Gerai, kas ką sumušė? Moters balsas: Nereikia. Vyro balsas: Aš, aš taip sakau kaip yra, paprastai sumušė žmona ir viskas nu. BPC operatorės balsas: Čia jos, tos moters sumušė, jo, jisai neblaivus? Vyro balsas: Jis blaivus gal, bet žmona sumušė ir viskas, jinai mėlynėse visada. BPC operatorės balsas: Greitoji reikalinga jai? Vyro balsas: Nereikalinga kol kas. BPC operatorės balsas: Vaikai ten yra? Vyro balsas: Vaikų nėra. BPC operatorės balsas: Nepilnamečių nėra? Vyro balsas: Nėra BPC operatorės balsas: Kur tas vyras yra dabar? Vyro balsas: /neaiškus žodžiai/. Moters balsas: Pabėgo. BPC operatorės balsas: Vyras kažkur pasišalino, taip? Moters balsas: Taip pasišalino. BPC operatorės balsas: O jūs dabar? Moters balsas: Namuose. BPC operatorės balsas: Kur jūs, pas, pas kaimyną? Moters balsas: Ne, pas save. BPC operatorės balsas: Pas save, o kas čia va šitas vyras kas? Moters balsas: Va čia mano brolis. BPC operatorės balsas: Aj. Moters balsas: Nu. BPC operatorės balsas: Supratau. Moters balsas: Nu gal nereikia pagalbos. BPC operatorės balsas: Reikia, reikia kaip, tuoj kviečiam tada policiją. Moters balsas: /neaiškus žodžiai/. BPC operatorės balsas: O čia kieno telefonas? BPC operatorės balsas: Kieno telefontas? Moters balsas: Mano. BPC operatorės balsas: Jūsų? Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Jūsų vardas ir pavardė? Moters balsas: R. M.. BPC operatorės balsas: Pakartokit pavardę. Moters balsas: R. M. BPC operatorės balsas: M.. Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Labai gerai. Moters balsas: /neaiškus žodžiai/. BPC operatorės balsas: Vyras pabėgo, o jūs namuose, taip? Greitosios jums tikrai nereikia? Moters balsas: Ne. BPC operatorės balsas: Gerai, kviečiam policiją, laukite, gerai. Moters balsas: Ačiū jums, nu, bet aš bijau ir jo vėl. BPC operatorės balsas: Gerai, čia tik jūsų bus telefonas. Moters balsas: Taip, taip mano. BPC operatorės balsas: Kartu yra brolis, gerai kviečiam policiją. Tuo garso įrašas pasibaigė (1 t., b. l. 123–125).

2020 m. lapkričio 11 d. paimti Body kameros vaizdo įrašai (1 t., b. l. 126).

Iš 2020 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kamerų. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas 2020_1001_000221_001.MP4, kurio trukmė 05:05 sek., vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai priėjo prie namo ir pareigūnas pastukseno į duris, po to paskambina, bet niekas durų jiems neatidaro, pareigūnė pasakė, kad „kai važiavome, degė šviesa“, pareigūnas dar kartą prieina prie durų ir paskambina. Pareigūnai apeina namą, apžiūri, bet niekas iš namų neišėjo ir pareigūnė grįžta atgal į savo tarnybinį automobilį. Ir tarnybiniame automobilyje skambina, ragelį pakėlė vyras, pareigūnė pasisveikina, pasako, kad iš policijos trukdo ir klausia kaip gali juos rasti, tada pasigirsta moters balsas, kuri sako (duomenys neskelbtini) važiuoti jums arba (duomenys neskelbtini), vienkiemis, pareigūnė moteriai pasako, kad jie yra (duomenys neskelbtini) ir čia nieko nėra, o moteris sako, kad jiems reikia važiuoti toliau vienkiemį, vienkiemio namas bus, pareigūnė klausia dar toliau už balto namo, moteris pasako, kad taip ir moteris pasako, kad vienkiemy šviesa bus, pareigūnė pasakė, kad suprato. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas 2020_1001_000722_002.MP4, kurio trukmė 04:47 sek., Iki 02:40 sek., nėra reikšminga ikiteisminiam tyrimui. Nuo 02:42 sek., pareigūnai privažiuoja prie namo, kur dega šviesos ir lauke juos pasitinka vyras, pareigūnas vyro J. Š. klausia kas nutiko, pareigūnė užeina į namus ir klausia kur čia eiti, vyras sako tiesiai, pareigūnė užeina į namus, nueina į virtuvę pasisveikina, o moteris R. M. irgi pasisveikina ir pareigūnė sako R. M. kas nutiko pasakokit. R. M. rodo į savo veidą, kuris yra patinęs ir sako: vyras sumušė, pareigūnė sako jūsų visas veidas sutinęs, pareigūnas klausia R. M.: kur jūsų vyras šiuo momentu. R. M. pasako, kad nėra, išbėgo ir pradeda verkti, taip pat R. M. pasako, kad ne pirmą kartą muša. Pareigūnas sako papasakokite nuo pradžių dėl ko ją sumušė. J. Š. pasodina R. M. ant kėdės ir sako, kad pirmą kartą buvo kviesta policija, kad padavė į Antakalnį dokumentus, pareigūnas paklausė R. M. kas Antakalnyje. R. M. sako, kad taip pat pirmą kartą sumušė per galvą. J. Š. matosi, kad yra neblaivus, nes kalba nerišli ir pasakė, kad išvežė, bet niekur nesikreipė, o jis ją va taip, žmogus dirba ligoninėje irgi, jai poryt rodo į R. M. reikia į darbą. Pareigūnas vėl klausia R. M., kas šiandien nutiko, R. M. atsako: per galvos. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas 2020_1001_001221_003.MP4, kurio trukmė 05:01 sek., J. Š. R. sako, dėl ko, R. M. sako rusiškai galima taip, pareigūnas sako šnekėkit. R. M. sako jis labai nervingas, jis užpuolė kaip ant gyvo šuns. Pareigūnas sako taip paprastai, R. M. linksi galva ir sako žodį ne tą pasakysi, pareigūnas klausia gal jis išgėręs, J. Š. sako: negėrė, R. M. sako, kad ne, nežinau, bet jis išvažiavo su automobiliu, taip sumušė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) su automobiliu. Pareigūnas klausia koks automobilis, R. M. pasako Nissan ir R. M. sako jau ne pirmą kartą. R. M. nurodo automobilio spalvą ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pareigūnui. Pasako, kad Nissan Extreme. Pareigūnas R. M. klausia kur jis išvažiavo, o R. M. atsako: iš kur aš žinau, jis nuvažiavo į tą pusę ir rodo, sako, gal į Mickūnus. Pareigūnas klausia: kur viskas įvyko ar čia virtuvėje. R. M. ir J. Š. sako ten ir išeina iš virtuvės ir nueina į miegamojo kambarį. R. M. sako, kaip ir visada, kaip ir praėjusį kartą, tik baisiau, tą kartą buvo daug kraujo. J. Š. sako, kad sumuša va iki galo, va matosi. Pareigūnė klausia R. M. kiek kartų trenkė. R. M. tik atsiduso, o J. Š. sako: kaip jūs galvojate ant veido matosi. Tada R. M. vienas, du, tris, keturi, pareigūnė klausia keturis kartus. R. sako čia parodo kur du kartus, pareigūnė klausia iš kumščio, R. M. sako mh, pareigūnė klausia iš dešinės rankos ar iš kairės, R. M. parodo kuria ranka ir pareigūnai pasako iš dešinės rankos, R. M. pasako, kad jau ne pirmą kartą. Pareigūnė paklausia R. M. ar ji šiuo metu vartojo alkoholį. R. M. pasakė, kad ji vartojo. Pareigūnė paklausė ar R. M. nereikia medikų, R. M. atsisakė. Pareigūnas paklausia J. Š., ar jis brolis bus ir čia kartu negyva. J. Š. pasako, kad taip ir, kad nesenai atvažiavo. Pareigūnas paklausia R. M. kiek metų kartų gyvenat, R. M. pasako, kad nuo 1997. R. M. su vyru turi du vaikus: sūnus miega, o dukra į (duomenys neskelbtini) išvažiavusi. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas 2020_1001_001720_004.MP4, kurio trukmė 05:00 sek. Vaizdo įraše J. Š. pasako, kad jis tik suprato, atsikėlė, kai jau buvo vėlu, viskas. J. Š. pasako, kad prieš 3 dienas atvažiavo ir buvo pas sesę R. M.. Pareigūnė paklausia R. M. tai jus mušė šiandien, R. M. sako, kad jo ir J. Š. parodo, kad viskas čia buvo. Pareigūnas J. Š. sako, kad jūs nespėjot atsikelti ir padėti sesei, J. Š. kažką pasako, o R. M. pasako, kad jis bijo jos vyro. Pareigūnas klausia R. M., kas ten per vyras, kad reikia bijoti. Pareigūnas paklausia, ar vakar ir už ką, šiaip iš niekur nieko, ar biškį alkoholio per daug buvo. J. Š. pasako, kad jiems gal ir buvo, man tai ne. Pareigūnė paklausia koks vyro vardas, R. M. pasako A. M.. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnė nuėjo link tarnybinio automobilio pasiimti alkotesterio, pasiėmusi alkotesterį grįžta atgal ir nueina į virtuvę. Ir pareigūnė duoda R. M. pūsti į alkotesterį, bet R. M. iš pirmo karto neįpūtė, pareigūnė davė antrą kartą pūsti, bet R. M. neįpūtė, o trečią kartą R. M. įpūtė 3.06 promiles, pareigūnė R. M. klausia kiek dienų alkoholį vartoja, tai R. M. pasako oi dvi dienos, pareigūnė R. pasako, kad čia sunkus girtumas. Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas 2020_1001_002219_005.MP4, kurio trukmė 00:48 sek. nėra reikšminga ikiteisminiam tyrimui. Apžiūrimas šeštas vaizdo įrašas 2020_1001_002620_006.MP4, kurio trukmė 06:06 sek., Pareigūnas sako J. Š.: kaip suprantu jūs pas sesę į svečius atvažiavote pabūt, o R. M. sako: čia mano brolis. J. Š., kad R. M. taip sumušė, o R. M. ieško telefono numerio, o pareigūnas paklausia R. M. ar tikrai medikų nereikia, R. M. sako: nereikia. Pareigūnas klausia kuriuo laiku viskas įvyko, kelintą valandą, J. Š. pasako kažkur apie 22 val., bet įvyko tik žodinis konfliktas, kad J. Š. girdėjo. J. Š. sako, kad atėjo žadinti ir jis pamatė, J. Š. nepamena kelintą sesuo R. M. jį pažadino. R. M. sako, kad vyras išvyko ir po valandos kvietė policiją, pareigūnai paaiškina R. M., kad su ja susisieks pareigūnai ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o R. M. sako: "ir vėl" ir pradėjo verkti Vaizdo įraše girdi ir matosi, kaip pareigūnai užsirašo duomenis R. M., jos vyro ir brolio J. Š. (1 t., b. l. 128-129).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino, tačiau kategoriškai neneigė, kad atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Paaiškino, kad su sutuoktine prasidėjo susistumdymas, tampymasis, kurio metu jis galėjo netyčia pastumti žmoną R. M.. Nukentėjusioji nukrito ant spintelių, stalo. Jis nukentėjusiąją atstūmė stipriai, tačiau netyčia. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015). Nors nukentėjusioji R. M. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį, kuris yra jos sutuoktinis, tačiau du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir vyro A. M., jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, ko pasėkoje ji atsitrenkė į spintelės kampą su dubens sritimi. Dėl vyro veiksmų jai skaudėjo, ji juto fizinį skausmą, taip pat liko kraujosruvos (1 t., b. l. 132–134, 138–140). Pažymėtina, kad nukentėjusioji R. M. savo parodymus patvirtinto ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 151–156). Nukentėjusios parodymus apie sužalojimų atsiradimo mechanizmą patvirtina ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, o būtent R. M. medicininiai dokumentai, kurie buvo apžiūrėti ir ištirti. Teismo medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjęs pateiktą asmens apžiūros protokolą su fotolentele, medicininius dokumentus iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir atlikęs R. M. medicininių dokumentų objektų tyrimą pateikė išvadą, kad R. M., gimusiai 1973 m., Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiajame skruoste ir kairiajame šone. Kraujosruvos padarytos paveikus kietu buku daiktu (-iais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos (tiksliau sužalojimų padarymo laiko nustatyti nėra galimybės) ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 10). Teismo medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis papildomai teikdamas paaiškinimą nurodė, kad poodinės kraujosruvos kairiajame šone, kaip matoma nuotraukoje, pilvo kairėje pusėje ties kirkšnimi padarymo galimybes atsimušant į spintelės kampą, kaip parodyta parodymų patikrinime, atmesti negalima. Kraujosruvos veide griuvimui ir atsimušant į kietus bukus daiktus nebūdingas, tačiau kraujosruvos skruoste padarymo galimybė atsimušant į kietą buką riboto paviršiaus daiktą neatmeta (2 t., b. l. 12–13). Nukentėjusios R. M. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje ir paaiškinimuose konstatuotomis aplinkybėmis. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateikta išvada bei paaiškinimais, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Sugretinus nukentėjusiosios R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, su specialisto išvadoje ir paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Akcentuotina, kad R. M. parodymų patikimumą patvirtina liudytojų – policijos pareigūnų E. B. ir L. K. parodymai. Bylą nagrinėjant teisme abu liudytojai patvirtino, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nuvykus į įvykio vietą nukentėjusi moteris paaiškino, kad prieš ją smurtavo vyras, sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą. Moteris buvo akivaizdžiai sumušta, ant jos matėsi sužalojimai, ant veido matėsi patinimas. Nors nukentėjusioji ir buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau galėjo susigaudyti aplinkoje, paaiškinti jiems bendrą situaciją, buvo labai susijaudinusi. Kartu pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir Body kamera užfiksuoti ir apžiūrėti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 128–129). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. 2020 m. spalio 3 d. 23 val. 24 min. 03 s. BPC garso įraše, kurio apžiūra užfiksuota protokole, R. M. vardu prisistačiusi moteris nurodo, kad bijo savo vyro (1 t., b. l. 123–125). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų R. M. ir J. Š. parodymai mažai informatyvūs, kadangi jie paties nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro, prieš jam nueinant miegoti, mamos (R. M.) veidas nebuvo patinęs, o ryte mamos (R. M.) veidas jau buvo patinęs dėl sužeidimų, dėl to, kad pasak jos ją sumušė tėvas (A. M.). J. Š. taip pat paaiškino, kad nors nematė, kas sudaužė seserį, tačiau miegant girdėjo triukšmą, ryte atsikėlęs pamatė sudaužytą seserį, kuri iki 12 val. nakties atrodė normaliai, o ryte nebeatrodė gerai, nes buvo sumušta. Tiek nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 20.00 val., kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. M. į kairįjį skruostą, dėl ko pastaroji neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į spintelės kampą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste ir kairiajame šone, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345-574/2021). Taigi nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. M. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į spintelės kampą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas, dirbantis, normalaus kūno sudėjimo, vidutinių fizinių gabumų vyras, neturintis psichikos sutrikimų, atsižvelgdamas į nukentėjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumą, turėjo suvokti, kad fizinio smurto naudojimas, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Pažymėtina, kad A. M. turėjo suvokti, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusioji griūdama, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiškai žmogui svarbios kūno vietos – galvos sužalojimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M., suvokdamas, kad smūgiuodamas savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, jog gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padaryti sužalojimus, ir nors nenorėjo nukentėjusiajai sukelti fizinio skausmo ir padaryti sužalojimus, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir atsisakė duoti parodymus byloje, kurioje kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) pareikštas jos sutuoktiniui A. M.

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namuose būnant tik su savo vyru A. M., (duomenys neskelbtini), tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl vyro neištikimybės. Kai ji paklausė jo ar jis jai yra neištikimas su savo bendradarbe, vyras į tai agresyviai sureagavo ir dešine ranka kumščiu vieną kartą sudavė jai į lūpas, antrą kartą į nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Viskas prasidėjo jų virtuvėje. Po to, kai vyras sudavė jai į veidą, ji nuėjo į savo kambarį, kad netęsti konflikto, bet jis atėjo iš paskos. Kas buvo toliau, ji neatsimena. Atsimena jau tik tai, kai gulėjo ant lovos ir jis dar du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, į kairįjį skruostą bei nosies sritį, taip pat jai gulint ant lovos, vyras kaire koja vieną kartą jai trenkė į dešinį šoną, jautė skausmą. Atsikėlusi ji pamatė nemažai kraujo ant savo patalynės, suprato, kad tai jos kraujas. Po to iškart ji pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo kvieti policiją. Tai išgirdęs jos vyras A. M. pabėgo nežinoma jai kryptimi, galimai pas savo draugą. Atvykus policijai, namuose buvo tik ji ir jos sūnus R. M., (duomenys neskelbtini), kuris viso įvykio nematė, nes buvo savo kambaryje.

Nukentėjusioji R. M. 2020 m. sausio 28 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad toliau palaiko savo parodymus, duotus liudytojo apklausoje. Papildomai paaiškina tai, kad po šių suduotų smūgių pajautė stiprų fizinį skausmą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, kadangi sužalojimai nežymūs, įvykio metu tik skaudėjo, šiuo metu jaučiasi gerai. Po įvykio liko paraudimai minėtose vietose. Į teismo medikus dėl kūno sužalojimo mąsto nesikreips. Po įvykio sutuoktinis jos atsiprašė, pažadėjo ateityje nebesmurtauti, ji jam atleido, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi turtinė žala nepadaryta. Kadangi sutuoktinis prieš ją smurtavo pirmą kartą, anksčiau neteistas, jos atsiprašė, pažadėjo nebesmurtauti, ji juo tiki ir jam atleido, todėl prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą jiems su sutuoktiniu susitaikius. Įvykio metu namuose, kitame kambaryje buvo pilnametis sūnus R. M., tačiau nematė ir negirdėjo kaip viskas įvyko. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 42–43).

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo procesiniu tyrėju. Jos žinioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Gavo bylą su atliktais pirminiais procesiniais veiksmais, į įvykio vietą nevyko. Ikiteisminio tyrimo metu gavus medžiagą ir su ja susipažinus, buvo iškviestas A. M.. Prieš atliekant procesinius veiksmus su A. M. bendravo lietuvių kalba. Jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, buvo išaiškinta teisė dėl vertėjo, gynėjo dalyvavimo. A. M. nurodė, kad supranta lietuvių kalbą, pasakė, kad parodymus duos lietuvių kalba. Išaiškinus teises, kaltinamasis atsisakė gynėjo ir vertėjo. Suprato, kad A. M. supranta lietuvių kalbą, nes visą laiką jie bendravo lietuvių kalba, jis puikiai bendravo lietuvių kalba, suprato lietuvių kalbą ir jis atsisakė vertėjo. Jai nekilo abejonių, kad kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos. Ji pati nekalba rusiškai. Net prieš teismo posėdį sekretorei pasiteiravus ar reikia vertėjo, kaltinamasis pasakė, kad nereikia. Dirba Vilniaus rajono policijos komisariate 20 metų, suvokia kas procese gali dalyvauti be vertėjo. Pateikus pranešimą apie įtarimą jis susipažino su įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir su jomis sutiko. Duodamas parodymus lietuvių kalba patvirtino, kad sutinka su visomis aplinkybėmis. Surašius jo duotus parodymus į protokolą jis su jais susipažino ir patvirtino parašu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu rašė lietuvių kalba. Jis parašė, kad protokolą perskaitė, patvirtino, kad suprato ir pasirašė. Įtariamojo apklausos metu apie susitaikymą kalbos nebuvo, tiesiog buvo fiksuojami parodymai apie įvykį. Nukentėjusiąją apklausinėjo kaip liudytoją, tikslino įvykio aplinkybes. Tik atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nustačius, kad bylos medžiaga atitinka sąlygas, apklausus papildomai nukentėjusiąją ir patikrinus visą bylos medžiagą, nukentėjusioji išreiškė norą taikytis. Tik tada išaiškino įtariamajam, kad yra galimybė baigti bylą susitaikymu. Nesutiko, kad kaltinamasis buvo priverstas prisipažinti. Jos socialinės garantijos ir darbo užmokestis nepriklauso nuo bylų kiekio.

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepamena. Anksčiau dirbo Vilniaus patrulių rinktinėje. (duomenys neskelbtini) buvo jų veiklos teritorija. Į (duomenys neskelbtini) važiavo. Gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja – moteris, kuri patyrė smurtą. Moteris papasakojo, kad kilo konfliktas su jos vyru, ko pasėkoje prieš ją buvo panaudotas smurtas. Papasakojo, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji paklausė ar jos vyras bendrauja su kita moterimi. Tada vyras supyko ir sudavė jai į veido sritį. Kai jie atvyko ant moters veido matėsi kraujas, veidas buvo patinęs nosies srityje – prie burnos. Nepamena, kada buvo įvykis, atrodo tai buvo vasara, nes buvo šilta. Jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma nuotoliniu būdu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. sausio 28 d. atlikta nuotolinė apklausa su liudytoja S. S.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato

tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, iš anksto susitarus su S. S., jai 2021 m. sausio 28 d. paskambino. Liudytojai sutikus duoti parodymus apie įvykį, įvykusį 2020 m. sausio 26 d. ir dėl, kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta jos tapatybė ( ji pasakė savo paso numerį, galiojimo datą, išdavusią įstaigą, savo motinos vardą, pavardę bei gyvenamosios vietos adresą), liudytojai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos bei ji įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį. Taip pat ji buvo informuota, kad pokalbis yra įrašomas mobilaus ryšio telefonu Samsung ir jos parodymai bus užfiksuoti tarnybiniame pranešime. 2021 m. sausio 28 d. 14:39 val. pradėjus liudytojos S. S. nuotolinę apklausą telefonu, apklausta liudytoja S. S. parodė, kad detaliau jai bus sunku papasakoti, nes policijoje nedirba apie 5 mėnesius, bet papasakos ką atsimena. Jie tada atvažiavo su kolega ir juos pasitiko tiksliai nepamena, bet atrodo, kad pati pranešėja moteris, kuri akivaizdžiai matėsi, kad galimai patyrė smurtą, kadangi jos veidas buvo kruvinas, kiek ji pamena, kad jai pasirodė, kad būtent iš nosies srities. Ir nukentėjusioji jiems pradėjo pasakoti, kad buvo išgėrusi ir vartojo tą vakarą alkoholį ir jos vyras grįžo po darbo namo ir jie tarpusavyje pradėjo pyktis dėl to, kad jos vyras turi meilužę ir jis dėl to pasidarė agresyvus, dėl to, kad nukentėjusioji pakėlė šitą temą ir tada jis jai smogė, būtent kur, nepamena ir kokia ranka, nepamena. Kiek pamena, sužalojimų kitų nebuvo, tik veidas buvo ištinęs ir ant patalinės matėsi kraujo iš nukentėjusiosios žodžių, kad čia jos kraujas, nes nukentėjusioji bandė su ta pataline valyti veidą. Nukentėjusioji jiems taip pat pasakojo, kad jų šeimoje smurtas buvo reguliarus, bet jinai niekada nesikreipė į policiją, čia pirmas kartas, kai ji kviečia policiją, nes iki tol nesikreipė. Iki jiems atvykstant smurtautojas pasišalino. Po dokumentų užpildymo jie bandė smurtautojo ieškoti, nes nukentėjusioji jiems nurodė, kur jisai galimai gali būti, pas kaimyną, draugą, jie važinėjo po kaimą, bet smurtautojo nerado ir nesulaikė. Taip pat namuose, kiek pamena, buvo nukentėjusios sūnus, bet jis nieko nematė ir nieko negirdėjo, nes tuo metu buvo sako kambaryje. Jie siūlė nukentėjusiajai greitąją, bet ji atsisakė (1 t., b. l. 181).

Pagarsinus liudytojos S. S. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagarsinti parodymai surašyti iš jos žodžių. Papildomai nurodė, kad į įvykio vieta važiavau su kolega – O. K. (O. K.). Buvo namo viduje, darė apžiūrą ir fotografavo. Nukentėjusiosios sūnus pasakė, kad ne kažką matė, nes buvo savo kambaryje. Nukentėjusioji orientavosi aplinkoje. Matėsi, kad ji buvo išgėrusi, kai jiems davė parodymus, kartotojo tą patį per tą patį. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jie fiksavo jos girtumą.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kitas įvykis buvo žiemą – po Naujųjų metų. Tai ne tas įvykis, kai mama atsitrenkė į spintą. Tada girdėjo, kad kažkas rėkia, buvo triukšmas. Kai užėjo į kambarį, mama pradėjo verkti, skambinti policijai. Motina kėlė triukšmą. Ji pradėjo rėkti, bet neatsimena dėl ko. Tėvas irgi pradėjo rėkti ir išvažiavo. Įvykio metu buvo savo kambaryje. Prieš išgirsdamas triukšmą matė savo tėvus, jie buvo virtuvėje, nekonfliktavo. Mama atrodė normaliai, kaip visą laiką, tuo metu kraujo nebuvo. Po to jis nuėjo į savo kambarį. Kai jie triukšmavo, iškarto nėjo pas juos. Atėjo kai tėvas išvažiavo, išgirdo, kai mašina išvažinėjo iš namų. Matė, kad motina verkė. Ant lovos buvo kraujo, bet ji stengėsi vaizduoti, kad jai labai bėga kraujas. Ji specialiai trynė savo kraują ant lovos. Suprato, kad tai mamos kraujas, nes iš jos nosies bėgo kraujas. Kraujo buvo labai mažai. Mama tada buvo labai girta, o tėvas buvo blaivas. Tėvas labai retai išgeria. Su policijos pareigūnais bendravo, pasakė, kad tėvas išvažiavo. Jo santykiai su tėvu ir mama geri, nestoja nei į vieno pusę. Konfliktus visą laiką kelia mama. Net kai pas jį atvažiuoja mergina, tai mama pradeda ant jos rėkti. Konfliktinės situacijos kyla lygioje vietoje. Kai mama blaivi, ji kalba kaip visada, lyg nieko nebuvo. O kai tik išgeria, pradeda rėkti ir gali paimti peilį. Šiuo metu mama išgeria, ji nenustojo gerti.

Iš POLIS duomenų ROIK 0120000047462 matyti, kad 2020 m. sausio 26 d. 20.12 val. (skambučio pradžios laikas) paskambinusi neblaivi pranešėja R. M. teigia, kad ją sumušė vyras. Vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija: įtariamasis smurtu A. M., gimęs 1968 m. lapkričio 19 d. sulaikytas nebuvo, nes iki pareigūnų atvykimo pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio 2020 m. sausio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, matyti, kad nurodyta, jog kitos aplinkybės: apžiūros objektas yra gyvenamasis namas. Įėjus į namą atsirandama koridoriuje. Įėjus pro koridoriaus duris, dešinėje yra virtuvė. Įėjus į virtuvę, centre stovi stalas ir 5 kėdės. Kairėje – smėlio spalvos virtuvės baldai ir skalbimo mašina. Dešinėje – spinta ir televizorius. Išėjus iš virtuvės, dešinėje matomas kambarys, kuriame dešinėje stovi lova. Lovos patalynė kruvina, ant grindų – kraujo lašai. R. M. įpūtė 2,91 promiles. Apžiūros metu filmuota, fotografuota (1 t., b. l. 11–26).

Iš 2020 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota, kad apžiūros objektas yra du vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurie pridėti prie 2020 m. sausio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše 2020 m. sausio 26 d., kurio pradžios laikas 21:05:51, matyti kaip verkianti moteris aiškina įvykio aplinkybes, į pareigūno klausimą, kur trenkė, paaiškina ir ranka rodo, kad į šoną, į pareigūno klausimą ar kumščiu trenkė į lūpą, atsako, kad kumščiu, taip pat į pareigūno klausimą ar kumščiu trenkė į veidą, atsako, taip, į pareigūno klausimą į šoną trenkė taip pat kumščiais ar koja, ji verkdama atsako, kad ir koja. Kitame vaizdo įraše 2020 m. sausio 26 d., kurio pradžios laikas yra 21:11:03 val., nukentėjusioji moteris R. M. rodo gyvenamojo namo kambaryje lovoje ant patalynės raudonos spalvos dėmes, panašias į kraują, ir į pareigūnų klausimą ar tai yra jos kraujas, atsako, kad taip. Vaizdo įraše matyti miegamajame kambaryje netvarka, išmėtyti drabužiai (1 t., b. l. 28–30).

BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-429/2007 nurodyta, kad BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006, Nr. 2K-7-266-511/2018 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, plėtodamas ankstesnėje konstitucinėje jurisprudencijoje vystytą doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pabrėžė, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Tai reiškia, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos.

Nagrinėjamu atveju išsprendus ir nustačius, kad kaltinamasis A. M. padarė naują tyčinį nusikaltimą (2020 m. rugsėjo 30 d. epizodas), teismas turi pareigą išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. dėl 2020 m. sausio 26 d. epizodo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2020 m. sausio 28 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu – A. M. susitaikius su nukentėjusiąja R. M.. Minėtas nutarimas 2020 m. sausio 28 d. patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 64–69). Kadangi nepraėjus vieniems metams po A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo pranešta apie įtarimą padarius naują tyčinį nusikaltimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliucija (1 t., b. l. 1–2). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–76). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, iš naujo nenustatoma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kas ją padarė, nes šių nusikalstamų veikų padarymo faktas ir asmuo, jas įvykdęs, jau yra nustatyti, išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2007. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse pasisakė tik dėl bylų, kurios yra nutrauktos teismo nuosprendžiu, tačiau, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, analogiškai sprendžiama ir tuomet, kai byla nutraukiama BK 38 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo metu (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-868/2020).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu dėl 2020 m. sausio 26 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis kaltę buvo pripažinęs, tačiau poziciją teisminio nagrinėjimo metu pakeitė, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinti atsakomybę lengvinančia.