Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Silstata“ nemokumo administratoriaus skundą dėl BUAB „Silstata“ 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Darbotvarkės klausimu dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditoriams buvo pasiūlyta patvirtinti 25 000,00 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, paliekant nemokumo administratoriui teisę bankroto administravimo išlaidų sąmatą paskirstyti savo nuožiūra. Kreditoriams buvo pateikti išsamūs administravimo išlaidų sąmatą pagrindžiantys skaičiavimai, kuriuos kreditoriai įpareigojo pateikti administratorių praėjusio susirinkimo metu. Vis dėlto, kreditoriai VSDFV ir VMI balsų dauguma nusprendė patvirtinti 8 900,00 Eur (neįskaitant PVM) administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, iš jų: 1) teisinėms išlaidoms – 2 500,00 Eur (neįskaitant PVM); 2) buhalterinėms paslaugoms – 1 150,00 Eur (neįskaitant PVM); 3) organizacinėms – 500,00 Eur (neįskaitant PVM); 4) turto išlaikymo ir realizavimo – 3 750,00 Eur (neįskaitant PVM); 5) dokumentų sutvarkymo – 1 000,00 Eur (neįskaitant PVM) (toliau – Sprendimas Nr. 4).

4. Įmonės kreditoriai VMI ir VSDFV vis tiek ignoravo pateiktą informaciją, skaičiavimus ir bazinio atlygio išmokėjimo tvarką, administravimo išlaidų sąmatą patvirtino visiškai neįvertindami įmonės bankroto byloje būtinų atlikti darbų apimties, paslaugų kainų ir administratoriaus pateiktų duomenų. Tokiu būdu priėmė Sprendimus Nr. 3 ir Nr. 4, kurie pažeidžia pagrindinius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl turi būti panaikinti.

5. Darbotvarkės klausimu Nr. 3 dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo kreditoriams buvo pasiūlyta nustatyti; kad bazinis atlygis už įmonės bankroto proceso administravimą išmokamas proporcingai, t. y. 1/2 dalis bazinio atlygio už atliktus darbus išmokama už laikotarpį iki nutarties, kuria įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, likusi 1/2 dalis bazinio atlygio išmokama praėjus l metams nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

6. VSDFV ir VMI balsų dauguma priimtas nutarimas Nr. 3, kuriuo nuspręsta, jog bazinis atlygis administratoriui bus išmokamas tokia tvarka: 1) 1/2 dalis bazinio atlygio bus išmokėta Įmonei įgijus likviduojamos dėl bankroto statusą; 2) 1/2 dalis bazinio atlygio bus išmokama teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.

7. JANĮ 77 straipsnio l dalyje numatyta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro (l) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, (2) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir (3) atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Tuo tarpu kintamasis atlygis yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir ji išmokama tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis, JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Taigi; bazinio atlygio išmokėjimas siejamas su atliktų darbų apimtimi, o kintamasis atlygis – su pasiektais rezultatais ir bankroto ataskaitos patvirtinimu.

8. Nutartis pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto priimta 2022 m. birželio 27 d., ji įsiteisėjo 2022 m. liepos 6 d. Vadinasi, iš esmės visos arba didžioji dalis įmonės bankroto procedūrų turi būti atliktos iki 2023 m. liepos 6 d. Iki šio skundo teismui pateikimo dienos pareiškėjo nemokumo administratorius pateikė teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus; sušaukė du įmonės kreditorių susirinkimus; vykdė 6 transporto priemonių pardavimą, visos jos parduotos pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis; užsakytas ir atliktas įmonei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertinimas, paskelbtos šio žemės sklypo pardavimas iš varžytynių; pateiktas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-651/2022, atliekami kiti bankroto proceso darbai. Iš nurodyto akivaizdu, kad visa arba didžioji darbų dalis yra ir bus atlikta iki 2023 m. liepos 6 d. Dėl šios priežasties pareiškėjo įsitikinimu, įmonės nemokumo administratorius turi teisę į antrąją 1/2 dalį bazinio atlygio ne vėliau kaip 2023 m. liepos 6 d. Priešingas aiškinimas prieštarautų ne tik numatytam teisiniam reguliavimui, bet ir nemokumo administratoriaus teisei į teisingą ir laiku mokamą atlygį už atliekamą darbą.

9. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu Nr. 3 nustatytas bazinio atlygio 1/2 dalies išmokėjimas tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą neatitinka JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyto reguliavimo - galutinės ataskaitos patvirtinimas niekaip nėra susijęs su atliktų darbų apimtimi. Galutinės ataskaitos patvirtinimas reiškia ne ką kitą, o įmonės bankroto proceso rezultato pristatymą kreditorių susirinkimui ir teismui. Tą patvirtina JANĮ 99 straipsnio 3 dalis, kuri reglamentuoja galutinės bankroto ataskaitos turinį - galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: (l) bankroto proceso pajamų suma; (2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; (3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; (4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad skundžiamu Sprendimu Nr. 3 bazinio atlygio išmokėjimas neteisėtai ir nepagristai susietas su galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimu – galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimas yra teisinis pagrindas išmokėti nemokumo administratoriui kintamąjį atlygi, o ne bazinį atlygį. Priešingas teisės normų aiškinimas prieštarautų JANĮ nuostatoms, kurios aiškiai reglamentuoja teisinius pagrindus, kada mokamas bazinis atlygis ir kada mokamas kintamasis atlygis.

10. Skundžiamu nutarimu Nr. 3 nustatytas bazinio atlygio 1/2 dalies išmokėjimas neteisėtai ir nepagrįstai susietas su galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimu prieštarauja JANĮ 77 str. 2 daliai, pažeidžia Įmonės ir jos nemokumo administratoriaus teises bei interesus, todėl turi būti panaikintas ir nustatytas toks bazinio atlygio išmokėjimas: 1/2 dalis bazinio atlygio už atliktus darbus išmokama už laikotarpį iki nutarties, kuria Įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, likusi 1/2 dalis bazinio atlygio išmokama praėjus l metams nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Kreditorių atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

43. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Silstata“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo specialistai“.

45. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Silstata“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Dėl ginčo esmės

46. 2022 m. spalio 25 d. BUAB „Silstata“ antrasis kreditorių susirinkimas 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimu priėmė skundžiamus nutarimus, tai yra 3 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta: 1) 1/2 dalis bazinio atlygio bus išmokėta įmonei įgijus likviduojamos dėl bankroto statusą; 2) 1/2 dalis bazinio atlygio bus išmokama teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą. 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta, kad tinkama sąmata sklandžiam, efektyviam ir operatyviam įmonės bankroto procesui yra 8 900,00 Eur + PVM, kurią sudaro: 1) 2 500,00 Eur + PVM teisinės išlaidos; 2) l 150,00 Eur + PVM buhalterinės paslaugos; 3) 500,00 Eur + PVM organizacinės išlaidos; 4) 3 750,00 Eur + PVM turto išlaikymo ir realizavimo išlaidos; 5) 1 000,00 Eur + PVM dokumentų sutvarkymo išlaidos.

47. Nemokumo administratorius nesutinka su skundžiamais nutarimais 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais ir prašo teismo skundžiamus nutarimus panaikinti.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo teisėtumo

48. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

49. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo taip pat gautas po JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrų, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

51. JANĮ 46 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

52. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

53. Byloje tiek nemokumo administratorė, tiek BUAB „Silstata“ kreditoriai neginčija 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad darbotvarkės klausimais pasisakė kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma yra 138 250,08 Eur tai sudaro 84,88 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, skundžiami nutarimai priimti kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma, t. y. visais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais balsuota „už“ – 100 proc., „prieš“ – nėra.

54. Byloje tiek nemokumo administratorė, tiek BUAB „Silstata“ kreditoriai neginčija 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad minėtame kreditorių susirinkime pasinaudojant išankstine balsavimo raštu tvarka dalyvavo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

55. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Dėl nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu

56. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (4 dalis).

57. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „Silstata“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo specialistai“ ir nemokumo administratoriui nustatytas 3 210 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 31 d.

58. Iš BUAB „Silstata“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad nemokumo administratorius darbotvarkės klausimu Nr. 3 dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo kreditoriams pasiūlė nustatyti: kad bazinis atlygis už įmonės bankroto proceso administravimą išmokamas proporcingai, t. y. 1/2 dalis bazinio atlygio už atliktus darbus išmokama už laikotarpį iki nutarties, kuria įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, likusi 1/2 dalis bazinio atlygio išmokama praėjus l metams nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

59. Kreditorė VMI balsuodama raštu pasiūlė jog 1/2 dalis bazinio atlygio būtų išmokėta BUAB „Silstata“ įgijus likviduojamos dėl bankroto statusą, o kita 1/2 dalis bazinio atlygio būtų išmokėta teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.

60. Kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV Kauno skyrius pasiūlė nustatyti, kad bazinis atlygis būtų išmokamas tokia tvarka: 1) 50 proc. bazinio atlygio dalies išmokėti įsiteisėjus nutarčiai dėl likvidavimo; 2) 50 proc. bazinio atlygio dalies išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.

61. Skundžiamo kreditorių susirinkimo Nr. 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos nustatymo nuspręsta nustatyti, jog 1/2 dalis bazinio atlygio būtų išmokėta BUAB „Silstata“ įgijus likviduojamos dėl bankroto statusą, o kita 1/2 dalis bazinio atlygio būtų išmokėta teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.

62. Kreditorių susirinkimas neįgaliotas keisti nemokumo administratoriui teismo nustatyto atlyginimo dydžio, tačiau būtent kreditorių susirinkimui palikta teisė ir pareiga spręsti dėl šio atlyginimo išmokėjimo tvarkos. Pagal JANĮ 77 straipsnio 4 dalį bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Iš šios nuostatos matyti, jog pagrįsti kreditorių argumentai, kad atlyginimo administratoriui mokėjimo tvarka turi būti susieta su atliktų darbų apimtimi, o ne laiku ar kitais kriterijais. Atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais. Bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratoriaus, kaip ir bet kurio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos dėti didžiausias pastangas ir siekti geriausių rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021). Nagrinėjamu atveju administratoriaus dėstomi deklaratyvūs teiginiai apie atliktus ir atliktinus veiksmus nepaneigia teismo išvados ir nėra teisiškai reikšmingi, ypač, kai JANĮ atlyginimo administratoriui išmokėjimą aiškiai ir nedviprasmiškai susieja su administratoriaus atliktų darbų apimtimi.

63. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nenurodė informacijos apie atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato, skundą grindė bendro pobūdžio argumentais, todėl teismas daro išvadą, kad naikinti nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu nėra pagrindo.

Dėl nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

64. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos JANĮ 73 straipsnio 4 dalis).

65. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyminis reglamentavimas numato administratoriui pareigą pagrįsti tiek patirtų, tiek ateityje planuojamų patirti išlaidų dydį.

66. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

67. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Teismas, atlikdamas administravimo išlaidų sąmatos kontrolę, turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).

68. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodo, kad Nutarimu Nr. 4 VMI ir VSDFV, turėdami balsų daugumą įmonės kreditorių susirinkime, nusprendė, jog tinkama sąmata sklandžiam, efektyviam ir operatyviam įmonės bankroto procesui yra 8 900,00 Eur + PVM, kurią sudaro: 1) 2 500,00 Eur + PVM teisinės išlaidos; 2) l 150,00 Eur + PVM buhalterinės paslaugos; 3) 500,00 Eur + PVM organizacinės išlaidos; 4) 3 750,00 Eur + PVM turto išlaikymo ir realizavimo išlaidos; 5) 1 000,00 Eur + PVM dokumentų sutvarkymo išlaidos. Nemokumo administratorė nesutinka su pasiūlyta ir pačių patvirtinta 8 900,00 Eur + PVM dydžio administravimo išlaidų sąmata.

69. Atsiliepimu VSDFV tiek VMI laikėsi vieningos pozicijos nurodydamos, kad nepagrįstai didelė administravimo išlaidų sąmata pažeistų UAB „Silstata“ kreditorių, tarp jų pirmos eilės kreditoriaus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei antros eilės kreditoriaus Fondo valdybos Kauno skyriaus teises bankroto proceso metu atgauti teismo patvirtintą finansinį reikalavimą, kadangi kreditorių reikalavimai tenkinami ir bankroto administravimo išlaidos dengiamos iš tų pačių depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų, todėl kuo daugiau lėšų skiriama bankroto administravimo išlaidoms dengti, tuo mažiau lėšų, atitinkamai, lieka kreditorių reikalavimų tenkinimui. Taip pat teigė, kad iš administratoriaus pateiktos informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui BUAB „Silstata“ bankroto procesas nėra sudėtingas.

70. Taip pat, kreditorės atkreipė dėmesį, kad administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo (t. y. iki 2022 m. gegužės 23 d.) išnaudojo beveik visą teismo patvirtintą pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir nors pirmajame kreditorių susirinkime administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtinta (nes neatitiko JANĮ sąmatai keliamų reikalavimų), administratorius 4 mėnesius delsė sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, o iki 2022 m. spalio 5 d. teismo patvirtintą pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą viršijo dvigubai.

71. Pareiškėjas mano, jog šiuo metu įmonei teikiamų buhalterinių paslaugų kaina, kuri yra 150,00 Eur + PVM per mėnesį, atitinka tiek įmonės interesus, tiek rinkos kainą bei yra pagrįsta. Kreditorės nesutikdamos su šia nemokumo administratorės pozicija nurodo, kad administratorius nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į daugiau nei vieną buhalterines paslaugas teikiančią įmonę prieš sudarant sutartį su UAB „Finvita“, kuri veikia arčiausiai MB „Nemokumo specialistai“

72. Teismas nesutinka su šia pareiškėjos pozicija, ir pritaria kreditorių atsiliepime išdėstytiems motyvams, bei įvertinęs duomenis apie bendrovės finansinę situaciją ir įmonės dydį, administratoriaus atliktus ir atliktinus veiksmus (bankroto bylos įsiteisėjimo dieną bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, bendrovės balanse apskaitytą ir administratoriui perduotą materialųjį turtą sudaro 7 vnt. (5 transporto priemonės, 1 priekaba ir 1 žemės sklypas, bendrovė turėjo 22 kreditorius, o buvusiems 18 darbuotojų išmokėjus išmokas iš Garantinio fondo liko 8 kreditoriai). Teismo nuomone, pareiškėja skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad administratoriaus nurodyta bendra išlaidų suma neviršija tokių paslaugų kainą rinkoje.

73. Administratorė nesutinka dėl sąmatoje nurodytos numatomos 2 500 Eur išlaidų sumos teisinėms paslaugoms. Nurodo, kad paskirtos sąmatos visam įmonės bankroto procesui akivaizdžiai nepakaks sklandaus ir efektyvaus bankroto proceso vykdymui užtikrinti, nes paskirtos 2 500,00 Eur + PVM sąmatos neužtenka apmokėti vieno ieškinio parengimo išlaidų. Pareiškėja mano, jog paskyrus teisingą ir sąžiningą sąmatą teisinėms išlaidoms, bus sudaryta galimybė kreiptis į advokatą dėl kvalifikuotų teisinių paslaugų suteikimo, ieškinio parengimo, tokiu būdu įmonės kreditorių interesai bus efektyviai apginti.

74. Kreditorės vieningai laikėsi, pozicijos pasisakydamos dėl šio skundo argumentų ir nurodė, kad administratorė nepateikė informacijos apie konkrečius planuojamus atlikti veiksmus, tik abstrakčiai nurodė, kad ateityje gali kilti poreikis inicijuoti naujas, įvertinus jau atliktus veiksmus (surašytą civilinį ieškinį), siūlė teisinėms išlaidoms skirti 2 500,00 Eur (neįskaitant PVM). Pažymėjo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybės dėl didesnio teisinių paslaugų poreikio, administravimo išlaidų sąmata, vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 2 dalimi, gali būti keičiama.

75. Nei JANĮ, nei kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia bankroto administratoriui kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis. Kita vertus, bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą, ir bankroto administratorius negali grįsti administravimo išlaidų sąmatos vien spėjimais apie galimus veiksmus bei reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas.

76. Nesant minėtų duomenų, teismo vertinimu, kreditoriai neturi galimybės efektyviai vertinti administratoriaus nurodomų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, dėl ko bankroto procesas gali būti neekonomiškas ir neoperatyvus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors šioje bankroto proceso stadijoje konkretūs atliktini administratoriaus veiksmai, taip pat tikslios išlaidos, gali būti nežinomos, tačiau kaip minėta paaiškėjus naujoms aplinkybės dėl didesnio teisinių paslaugų poreikio, administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama.

77. Administratorė nesutinka įmonės kreditorių susirinkime, patvirtintu: 500,00 Eur + PVM dydžio išlaidas organizacinėms išlaidoms visam bankroto procesui; 3750,00 Eur + PVM dydžio išlaidas turto saugojimui ir transportavimui visam bankroto procesui; l 000,00 Eur + PVM dydžio išlaidas dokumentų sutvarkymui visam bankroto procesui. Pažymėjo, jog minėtų išlaidų dydžių nei VMI, nei VSDFV nepagrindė. Pareiškėja nurodo, kad bankroto proceso metu turi būti siunčiami įvairūs pranešimai, raginimai, procesiniai dokumentai, prašymai, kam yra būtinos lėšos, skirtos kanceliarinėms (popieriaus, spausdintuvo kasečių rašalo pildymas ir pan.), pašto ir ryšio paslaugoms bei kompiuterinės technikos (kompiuteriai, spausdintuvai ir pan.) išlaikymo išlaidoms apmokėti.

78. VSDFV atkreipė dėmesį, kad pats administratorius nenurodė konkrečios sumos reikalingos pašto, ryšių, organizacinių išlaidų, dokumentų saugojimo ir valdymo išlaidoms visam bankroto procesui bei nenurodė konkrečios sumos reikalingos išlaidoms, susijusioms su UAB „Silstata“ priklausančio turto išlaikymu, pardavimu, perdavimu.

79. Kaip matyti tiek iš teismui pateiktų atsiliepimų į skundą, VSDFV ir VMI nesutinka su kreditoriaus nurodomomis išlaidomis ir daro išvadą, jog nurodytos išlaidos iš esmės nėra niekuo pagrįstos bei nenurodyta konkreti reikalinga išlaidų suma. Su šiais argumentais teismas sutinka.

80. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9 punktą pašto, ryšių, organizacinės išlaidos priskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Kita vertus, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat administratoriaus biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 2-655-798/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis Nr. eB2-379-613/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. eB2-754-459/2021). Nemokumo administratorės, kaip verslo subjekto, išlaidos, patiriamos jos vykdomoje veikloje, yra ir turi būti jos pačios rizikoje ir atsakomybėje, kadangi teikiantis administravimo paslaugas asmuo gauna už tai atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. eB2-2003-936/2022).

81. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei aukščiau teismui nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, spręstina, kad nemokumo administratorė motyvuotai nepagrindė kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos visos išlaidų (pašto, ryšių, organizacinių išlaidų, dokumentų saugojimo ir valdymo) bei išlaidų susijusių su turto išlaikymu, pardavimu, perdavimu pašto, ryšių, kad tokios išlaidos pilna apimtimi negalėtų būti tvirtinamos, nes vertintinos kaip susijusios su pačios administratorės vykdoma veikla, tad kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti šioms išlaidoms vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas, o nemokumo administratorei siūlytina kitam susirinkimui teikti patikslintą sąmatą šiuo aspektu.

82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

83. Pažymėtina ir tai, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Teismas, atlikdamas administravimo išlaidų sąmatos kontrolę, turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat tai, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

84. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad likviduojamos UAB „Silstata“ 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 3 ir Nr. 4 neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir nepažeidžia nemokumo administratorės teisių ir teisėtų interesų, juos naikinti nėra pagrindo, todėl nemokumo administratorės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

86. Nemokumo administratorės skundas atmestinas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Silstata“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo specialistai“ skundą dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Silstata“ 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3 ir Nr. 4 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui.