- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- 1S-79-873/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28112-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. (D.) T. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-907-1011/2024) paskirtos baudos sumokėjimo terminą netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-907-1011/2024) D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; įskaičius jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta, kad neatliktos bausmės dalis lygi 48 MGL (2 400 Eur). Nustatytas dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d.
Šalies argumentai
2. D. T. 2025 m. vasario 27 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl jam paskirtos baudos išdėstymo (skunde nurodyta „suskaldyti“) į keturias dalis. Prašymą grindė susiklosčiusia finansine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi prašymas buvo netenkintas. Teismas nutartyje pažymėjo, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu D. T. paskirtos baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgus į pačios baudos dydį, buvo nustatytas pakankamai ilgas – dvylikai mėnesių, tačiau nėra sumokėta jokia teismo paskirtos baudos dalis. Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis jau daugiau kaip penkiolika metų nedirba, nors teigia, kad vykdo individualią veiklą, tačiau galimai vykdomos individualios veiklos mokesčių administratoriui nedeklaravęs, jokių socialinių išmokų negauna. Pažymėjo, kad ir po nuosprendžio paskelbimo ir jo įsiteisėjimo D. T., žinodamas, kad privalės sumokėti teismo paskirtą baudą, niekur oficialiai įsidarbinęs nebuvo, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių yra sunki. Taip pat nurodė, jog nėra objektyvių duomenų apie nuteistojo gaunamų pajamų dydį.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Nuteistasis D. T. nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi ir prašo dėl skundo priimti naują sprendimą, t. y. leisti nuteistajam sumokėti baudą dalimis arba paskirti viešuosius darbus. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi klaidinga informacija, kadangi pastaruosius metus jis gyvena iš santaupų, vykdo individualią veiklą, kad galėtų mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat nurodo, kad intensyviai ieškosi darbo, yra išsiuntęs daugiau nei 400 gyvenimo aprašymų įvairioms darbovietėms, dalyvavęs daugybėje darbo pokalbių. Teigia, kad buvo įsidarbinęs keliose darbovietėse, tačiau dėl skirtingų priežasčių buvo priverstas jas palikti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. T. prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo buvo išspręstas teisingai, įvertinus visas aktualias faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-301-1020/2020 ir kt.). Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Tačiau šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019, 1S-127-318/2019, 1S-154-626/2023 ir kt.). Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį, nei buvo nustatyta, baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai iš karto ar per atitinkamą nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
8. Kaip nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskyrė nuteistajam D. T. 48 MGL dydžio baudą bei nustatė šios baudos sumokėjimo terminą, t. y. dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d., taigi nuteistasis privalėjo baudą sumokėti iki 2025 m. kovo 27 d. Akivaizdu, kad teismas, parinkdamas nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgė į jam paskirtos baudos dydį, nuteistojo finansinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir skyrė ženkliai ilgesnį už BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Iki šio termino pabaigos likus mėnesiui, nuteistasis kreipėsi į teismą, prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti keturiomis dalimis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą teismas įvertino visas aktualias aplinkybes – nustatytą teisinį reguliavimą, BK nuostatas, susijusias su bausmės tikslais, nuosekliai aptarė nuteistojo turtinę padėtį bei išaiškino galimybę nuteistajam paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Skunde nuteistasis iš esmės kritikuoja apylinkės teismo argumentus, neva, apylinkės teismas rėmėsi klaidinga informacija apie nuteistojo finansinę būklę, teigdamas, kad jis intensyviai ieškosi darbo, vykdo (yra „atidaręs“) individualią veiklą.
9. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis išreiškia abstraktų prašymą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo dalimis, nenurodydamas, kokiam konkrečiam terminui prašo pratęsti baudos sumokėjimą. Dar daugiau, nors nuteistasis savo prašymą grindžia finansinės galimybės neturėjimu, tačiau šios aplinkybės nekonkretizuoja ir nenurodo, kas lemia nurodomą finansinės galimybės neturėjimą (pvz., pajamų neturėjimas, darbingumo sumažėjimas ar praradimas, nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturėjimas, išlaikytinių atsiradimas ir pan.), nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų. Skunde tik deklaratyviai ir nepagrindžiant jokiais objektyviais duomenimis nurodoma, kad nuteistasis intensyviai ieškosi darbo, kad buvo įsidarbinęs keliose darbovietėse bei vykdo individualią veiklą. Tačiau, kaip jau minėta, nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam apygardos teismui informacija, kuri patvirtintų, kad nuteistasis iš tikrųjų intensyviai ieškosi darbo ar kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra pateikta. Tuo labiau, aukštesniajam teismui nėra pateikta informacija apie nuteistojo individualią veiklą, apie jos sritį, veiklą, vykdymą, apie (ne)gaunamas pajamas ir pan. Vien deklaratyvūs teiginiai, jog yra „atidaryta“ individuali veikla, ar kad nuteistasis gyvena iš santaupų, teismui nesudaro teisėto pagrindo išvadai, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d., skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis savanoriškai būtų sumokėjęs bent dalį paskirtos baudos. Papildomai nuteistojo dėmesys atkreiptinas į tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ministerijos, matyti, kad nuteistasis D. T. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „OPS International“ ir už šį laikotarpį gavo 567,63 Eur išmoką, tačiau, kaip jau nustatyta, savanoriškai nebuvo sumokėta nė dalis nuosprendžiu paskirtos baudos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, teismo žiniomis, nuteistasis nedirba ilgiau kaip penkiolika metų. Nuteistojo manymu, tai yra klaidingos žinios. Vis tik duomenų (pvz. SODROS pažyma apie draudžiamuosius laikotarpius), paneigiančių šią apylinkės teismo išvadą, nuteistasis nepateikė. Tuo būdu, prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą apylinkės teismas atsisakė pagrįstai.
10. Dėl nuteistojo prašymo pakeisti baudą viešaisiais darbais pažymėtina, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, tik esant realiems duomenims apie nuteistojo neturėjimą lėšų arba vengimą savo noru sumokėti paskirtą baudą, gali būti sprendžiama dėl bausmės – baudos keitimo kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, t. y. teismas šia įstatymo leidėjo suteikta diskrecija gali pasinaudoti tik esant jau pirmiau paminėtoms imperatyvioms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms.
11. Kaip anksčiau minėta, nuteistojo teiginiai apie negalėjimą numokėti baudą objektyviais duomenimis nepagrįsti. Priverstinio baudos išieškojimo procese antstoliui tuo tarpu yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog neužtenka vien nuteistojo prašymo ir sutikimo, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, kadangi taip būtų iškraipoma pačios bausmės paskirtis. Be kita ko, minėtoje BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti teismo paskirtą baudą viešaisiais darbais yra teismo teisė, bet ne pareiga, apie šią galimybę, tik įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas nurodo, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir ši bausmė objektyviai negali būti įvykdyta. Apibendrinus išdėstytą, tenkinti alternatyvaus nuteistojo prašymo skundą nagrinėjantis teismas taip pat nenustato.
12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam baudos sumokėjimo išdėstyti lygiomis keturiomis dalimis nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. (D.) T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.