- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-81-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02571-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Z. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas priteisti jam 3 684,60 EUR su darbo santykiais susijusią nepriemoką bei netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovas per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos įpareigotas pateikti teismui jo prašomos priteisti sumos paskaičiavimus bei tai patvirtinančius įrodymus, išskirti prašomos išieškoti sumos dydžius, nurodant, kokia suma yra skirta neišmokėtam darbo užmokesčiui, kokia dienpinigiams, kokia kompensacijai už nepanaudotas atostogas, kokia netesyboms bei papildomoms išlaidoms, nurodyti tai pagrindžiančias faktines aplinkybes, pagrįsti jas rašytiniais įrodymais.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 19 d. parengiamojo posėdžio metu, protokoline nutartimi, ieškovas nepateikus duomenų įpareigotas galutinai suformuoti ieškinio dalyką ir reikalavimus, pateikti teismui jo prašomos priteisti sumos paskaičiavimus bei tai patvirtinančius įrodymus, išskirti prašomos išieškoti sumos dydžius, nurodant, kokia suma yra skirta neišmokėtam darbo užmokesčiui, kokia dienpinigiams, kokia kompensacijai už nepanaudotas atostogas, kokia netesyboms bei papildomoms išlaidoms.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 3 d. gautas patikslintas ieškovo A. Z. ieškinys, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 862,79 EUR darbo užmokesčio nepriemoką bei netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė ieškovu (septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką bei faktinį jo pagrindą (detalizuoti užmokesčio apskaičiavimą), konkretizuoti dalyką – nurodyti konkrečias pinigų sumas, taip pat nurodyti šių nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų rūšis, kurias darbdavys liko skolingas, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį, konkretizuoti (aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) bei pateikti faktinį to pagrindimą, pateikti dokumentus valstybine kalba, tinkamai patvirtintus dokumentus ir atstovavimo įgaliojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarė ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl 862,79 EUR darbo užmokesčio nepriemokos bei netesybų priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, ieškovo ieškinį atsakovei dėl 3684,60 EUR su darbo santykiais susijusios nepriemokos bei netesybų priteisimo palikti nenagrinėtą, išaiškinti, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovo atsakovei 1391,50 EUR bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl patikslinto ieškinio priėmimo nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovas nepašalino 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nereiškė prašymo pratęsti procesinį terminą, todėl ieškovo A. Z., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 862,79 EUR darbo užmokesčio nepriemoką bei netesybas, laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovas nepašalino 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų, neįvykdė 2020 m. rugsėjo 29 d. parengiamojo teismo nustatytų įpareigojimų, todėl ieškovo ieškinys nepašalinus trūkumų, nekonkretizavus ieškinio dalyko dėl 3 684,60 EUR su darbo santykiais susijusios nepriemokos bei netesybų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų, bei pateikus ieškinį neatitinkantį ieškinio turinio reikalavimų, todėl ieškovas laikytinas ne kaltąja šalimi materialine prasme (ne dėl ginčo esmės), tačiau kaltąja šalimi procesine prasme, tai yra apskritai dėl pradėto proceso, todėl yra pagrindas priteisti iš jo atsakovės patirtas 1391,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) A. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 19 d. įpareigojimą pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimą taip pat kartu pateikė prašomos priteisti sumos detalizaciją, aiškiai įvardijant už kuriuos mėnesius susidarė nepriemoka apeliantui. Teigia, kad pateiktas patikslintas ieškinys yra aiškus, reikalavimo ribos ir pagrindas yra nustatyti. Pažymi, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties EPP sistemoje ieškovo atstovas neperskaitė, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu.
7.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti užkerta kelią į teisminę gynybą. Teigia, kad nutartis dalyje dėl atstovavimo pagrindimo yra neteisėta, kadangi apelianto atstovė (profesinė sąjunga) jį atstovauja įstatymo pagrindu, todėl trūkumas dėl dokumentų išvertimo negali būti pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nes yra silpnesnioji šalis (darbuotojas), priteista 1391,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga, kurią prašo sumažinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vlantana“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurio prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovė nurodo, kad apeliantą atstovaujanti profesinė sąjunga atsakomybę dėl savo pasyvumo bei nesirūpinimo procesu bando perkelti pirmos instancijos teismui. Iš atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad, jeigu teismas nustato terminą trūkumams šalinti ir apeliantą atstovaujanti profesinė sąjunga per teismo nustatytą terminą sąmoningai ar nesąmoningai netikrina ir nesidomi byla, teismas neturėtų palikti ieškinio nenagrinėtu.
8.2. Atsakovė dėl trūkumų šalinimo nurodo, kad apeliantas civilinėje byloje Ieškovas pateikė procesinius dokumentus neatitinkančius CPK reikalavimų ir tai savaime sąlygoja būtinybę teismui priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymi, kad byloje nesant pateiktam apelianto atstovės įgaliojimui, tai taip pat laikytina esminiu ieškinio trūkumu, kadangi nesant įgaliojimo, nei bylą nagrinėjantis teismas, nei atsakovė nežino, ar profesinės sąjungos atstovai turi teisę atstovauti apeliantą.
Šalies argumentai
8.3. Atsakovė dėl apelianto procesinio elgesio nurodo, kad apeliantas su ieškiniu kreipėsi 2020 m. balandžio 9 d., iki šios dienos, tai yra daugiau kaip 8 mėnesius, yra vis dar bandoma išsiaiškinti koks yra ieškinio dalykas ir pagrindas, apeliantas tinkamai nesuformuluoja ieškinio dalyko ir pagrindo. Pažymi, jog skundžiama teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu yra apeliantą atstovaujančios profesinės sąjungos netinkamo teismo proceso vedimo pasekmė. Teismas kelis kartus suteikė galimybę tikslinti ieškinio pagrindą, tačiau apeliantas nevykdė teismo įpareigojimo, o dėl aplaidaus proceso vedimo atsakovė patyrė laiko ir finansines sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde pirmiausia nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikslinto ieškinio dalykas ir pagrindas yra neaiškiai suformuluoti ir sekančiai nesutinka su nustatytais trūkumais dėl apelianto atstovavimo netinkamumo ir dokumentų vertimų, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi yra silpnesnioji šalis (darbuotojas), teigia, kad priteista 1391,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga, kurią palikus nutartį nepakeistą prašo sumažinti.
11. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė apelianto patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, apelianto ieškinį palikti nenagrinėtą, per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų ir nepateikus reikalingų duomenų bylai nagrinėti.
12. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 19 d. protokoline nutartimi nustatytus įpareigojimus 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį kuriuo suformulavo dalyką – priteisti apeliantui 862,79 EUR darbo užmokesčio ir netesybas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad vertinant deklaruotas darbuotojo draudžiamąsias pajamas ir vairuotojo korteles duomenis matyti, jog neteisingai apskaitytas darbo laikas. Apeliantas su patikslintu ieškiniu apskaičiavimui pateikė vairuotojo kortelės išrašą, atlyginimo apskaičiavimą ir 2020 m. spalio 22 d. darbo laiko pagal vairuotojo tachografo kortelę ir apskaičiuoto darbo užmokesčio lentelę.
15. Apeliacinės instancijos teismas tirdamas apelianto pateiktus įrodymus nustatė, kad 2020 m. spalio 22 d. darbo laiko pagal vairuotojo tachografo kortelę ir apskaičiuoto darbo užmokesčio lentelę, šioje lentelėje nurodyta, kaip apskaičiuojamas ieškinio dalykas, tai yra konkrečiame laikotarpyje nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. nurodyti susidarę skirtumai. Apeliacinės instancijos teismas perskaičiavęs nurodytus skirtumus ieškovės teikiamuose įrodymuose nustatė, jog šis skirtumas iš esmės atitinka patikslinto ieškinio dalyką, kurio pagrįstumo klausimas turėtų būti nustatomas bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tokį patikslinto ieškinio dalyko suformulavimą (nutarties 14 punktas), teikiamus rašytinius įrodymus (nutarties 15 punktas), apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog patikslinto ieškinio dalykas ir pagrindas nėra aiškus ir reikalavimai pateikti išsamių skaičiavimų detalizaciją pagrindžiančių ieškinio dalyką laikytini pertekliniais, pažymint tai, kad apeliantas teikiamu patikslintu ieškiniu šioje stadijoje turi nurodyti, bet ne įrodyti patikslinto ieškinio pagrindą (nutarties 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
16. Kaip matyti nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nurodo motyvus ir dėl profesinės sąjungos atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog klausimas dėl apelianto atstovavimo yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-947-796/2020, taip pat tinkamą atstovavimą byloje pagrindžia ir apelianto pateiktas 2020 m. spalio 8 d. įgaliojimas Nr. 20-615 sudarytas tarp apelianto ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kuriuo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei pavesta atstovauti apeliantą darbo ginčuose su uždarąją akcine bendrove „Vlantana“. Įgaliojimas suteiktas trijų metų laikotarpiui, todėl laikytina, kad patikslinto ieškinio pateikimo metu (2020 m. lapkričio 3 d.) ir šiuo metu apeliantas yra tinkamai atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos.
17. Apeliantas dėl dokumentų vertimų nurodo, kad dokumentai nebuvo išversti dėl apelianto atstovų klaidos, tai yra neperskaitytos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, teigia, kad procesinių dokumentų vertimo nepateikimas nagrinėjamu atveju nepakankama priežastis palikti ieškinį nenagrinėtu, teigia, kad deda pastangas išversti dokumentus į valstybinę kalbą.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė, kad prie apelianto patikslinto ieškinio pridėti ne valstybine lietuvių kalba surašyti dokumentai, o būtent patikslinto ieškinio priedas – 20201030_220619. Konstatavo, kad pateiktas dokumentas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
19. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tuo atveju, kai dokumentų originalai surašyti užsienio kalba, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis ieškinio priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje Nr. 36 apžvalgos 7.3 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. d. nutartis dėl trūkumų šalinimo yra įsiteisėjusi, apeliantas nustatytų trūkumų neginčijo, teismas dėl nustatytų trūkumų išsamiau nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas trunką ilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. balandžio 14 d.), byloje šalys yra pateikę dokumentus, suformulavę reikalavimus ir atsikirtimus, byloje yra įvykęs parengiamasis teismo posėdis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikus ieškinį nenagrinėta susiklosčiusi situacija pažeis tiek apelianto tiek atsakovės interesus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vieną iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju spręstas ne trūkumų pagrįstumo, o patikslinto ieškinio laikymo nepaduotu ir ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas nutaria nutarties 12-20 punkte išdėstytais motyvais skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, sudarant galimybę apeliantui pateikti reikalaujamų dokumentų vertimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 10-21 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikydamas proceso teisės normas nutarė apelianto patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis proceso ir koncentracijos ekonomiškumo principais apeliantui turi būti sudaryta galimybė pateikti dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, nutariama skundžiama nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.