- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-34-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16815-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui R. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R. ir notarė V. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti K. B. R. (toliau – testatorė), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – testamentas), negaliojančiu.
2. Ieškovė nurodė, kad testatorė testamento nepasirašė, todėl savo valios tinkamai neišreiškė. Testamentą už testatorę pasirašė trys liudytojos, kurios yra šališkos atsakovo, kuriam testamentu paliktas turtas, atžvilgiu, kai liudytojai neturi turėti suinteresuotumo. Paveldėjimo byloje nėra duomenų, pavyzdžiui, pažymos, kad testatorė dėl ligos, būdama dešiniarankė ir paralyžiuota, negali pasirašyti. Priešingai, iš paskutinės bylos, gautos iš slaugos namų, matyti, kad testatorė dokumentus pasirašinėdavo. Be to, testamentas turėjo būti perskaitytas testatorei prie liudytojų ir jai dalyvaujant liudytojų pasirašytas, tačiau šios procedūros nebuvo laikytasi, liudytojos testamentą pasirašė užeidamos į notarės biurą po vieną. Ieškovės nuomone, testatorė galimai nebuvo nuvežta ir nedalyvavo testamento pasirašyme. Tuo labiau, atsakovas buvo testatorės (močiutės) rūpintojas, tačiau testatorė (duomenys neskelbtini). prašymu norėjo jį pakeisti, šį prašymą pasirašė pati. Iš testatorės asmens sveikatos bylos (duomenys neskelbtini) įrašo matyti, kad bendraudama su gydytoju testatorė norėjo keisti rūpintoją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad testamento surašymas ir pasirašymas atitiko įstatymo reikalavimus, nes pačiame testamente nurodyta, kad testatorė negali pasirašyti dėl ligos, t. y. ieškovė buvo dešiniarankė, o dešinė pusė paralyžiuota, su kaire ranka testatorė nerašė, todėl pati pasirašyti testamento negalėjo. Todėl notarės akivaizdoje testamentas pasirašytas trijų asmenų, kurie nėra įpėdiniai pagal testamentą. Notarė įsitikino, kad testamentas atitinka testatorės valią. Ieškovės santykiai su tėvais, įskaitant testatorę, buvo blogi, todėl ji nenorėjo palikti turto. Testatorė 2011 m. ir 2017 m. testamentų taip pat negalėjo pasirašyti, todėl pasirašė liudytojai, kas patvirtina, kad testatorė neturėjo fizinės galimybės testamentų pasirašyti. 2017 m. testamentas buvo sudarytas ieškovės atžvilgiu. Aplinkybės, kad 2021 m. testatorė pasirašė kitus dokumentus, nepatvirtina, kad testatorė galėjo pati pasirašyti ginčo testamentą, nes notarė sudarydama testamentą prisiėmė atsakomybę, kad jis sudarytas tinkamai. Ieškovė neįrodė, kad testatorė galėjo pasirašyti, nors tai jos pareiga.
4. Trečiasis asmuo notarė (toliau – notarė) atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atvykus testatorei į notarų biurą, notarė įsitikino testatorės veiksnumu, asmeniškai pasišnekėjusi su testatore, išsiaiškino jos valią ir surašė testamentą. Surašius testamentą, testatorė negalėjo jo pasirašyti, todėl testatorės sutikimu už ją pasirašė trys liudytojos. Notarė perskaitė testamentą testatorei balsu. Šis veiksmas nebuvo notarei išskirtinis, todėl konkrečių aplinkybių paaiškinti negali. Ji nepamena, kad būtų reikalavusi medicininių dokumentų, patvirtinančių testatorės ligą.
5. Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis norėjo, jog palikimas būtų užrašytas jam, tačiau jis turi skolų antstoliams, kas buvo kliūtis jo norą įgyvendinti. Ieškovės santykiai su juo, kaip broliu, ir tėvais konfliktiški. Atsakovas (trečiojo asmens sūnus), priešingai, rūpinosi testatore ir ją prižiūrėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 520,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 120,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad liudytojų pasirašyti testamentą paprašė pati testatorė. Teismas, iš liudytojų parodymų nustatė, kad testatorė norėjo atsakovui palikti turtą, be to, prieš pakeičiant testamentą testatorės iniciatyva atsakovas buvo paskirtas jos rūpintoju. Tai rodo, kad atsakovo ir testatorės asmeniniai tarpusavio santykiai ginčo testamento sudarymo metu buvo glaudūs ir geri. Todėl testatorės valia palikti visą savo turtą atsakovui neprieštaravo byloje nustatytų aplinkybių kontekstui.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo notarė paaiškino, kad testatorės valią sužinojo tiesiogiai iš jos. Testatorė negalėjo tinkamai judėti ir pasirašyti, todėl jos valia buvo išklausyta automobilyje. Tada surašytas testamentas, garsiai perskaitytas testatorei, o liudytojos pasirašė. Tiek trečiojo asmens notarės paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai leido teismui padaryti išvadą, kad testatorė tinkamai išreiškė savo valią turtą palikti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas iš testatorės medicininių dokumentų nustatė, kad palikėja yra persirgusi galvos smegenų infarktu, dėl ko liko dešiniųjų galūnių parezė. Prieš sudarant ginčo testamentą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašas, kad 2017 m rugpjūčio 29 d pacientė buvo konsultuota psichiatrės pacientės namuose, pažymėta, jog MMSE (protinės būklės tyrimas) įvertinti netikslinga, nes pacientė nevaldo dešinės rankos, negali piešti ir rašyti. Taigi iš medicininių dokumentų teismas sprendė, kad gebėjimas valdyti ranką, kuria testatorė rašė, buvo tiek menkas, jog gydytojas nusprendė neatlikti tyrimo. Šių duomenų pagrindu teismas atmeta ieškovės argumentus, kad už testatorę kiti asmenys pasirašė nepagrįstai.
10. Teismo teigimu, įstatyme nustatytas draudimas pasirašyti už testatorių įpėdiniui, tačiau nenustatytas draudimas testamentą už testatorių pasirašyti įpėdiniui artimiems asmenims.
11. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo, liudytojų ir trečiojo asmens notarės nurodytą aplinkybę, kad testatorė pas notarę buvo atvykusi asmeniškai. Visos testamentą pasirašiusios liudytojos dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo pasakyti tikslių testamento pasirašymo detalių. Tačiau visos patvirtino, kad buvo užėjusios pas notarę į kabinetą ir kad notarės akivaizdoje pasirašė testamentą. Apie tai, kad testamentas turi būti pasirašomas testatoriaus akivaizdoje, įstatyme imperatyviai nenurodyta. Teismo vertinimu, svarbu ne tai, kad liudytojai pasirašytų testatoriui būnant toje pačioje patalpoje (akivaizdoje), o tai, jog pasirašančiam ir liudytojams būtų žinoma testatoriaus valia pasirašyti tokio turinio testamentą. Šiuo atveju, nėra pagrindo spręsti, kad testamento pasirašymas neatitiko testatorės valios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti testamentą negaliojančiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė (apeliantė) akcentuoja, kad testatorė paciento valią išreiškiančius medicininius dokumentus, susijusius su jos paguldymu į slaugos namus, pasirašė pati ir medikams nekilo abejonių dėl negalėjimo jų pasirašyti, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentai (buvo ir (duomenys neskelbtini) testamentas, apie kurį teismas neužsimena) buvo pasirašomi dalyvaujant liudytojams, tačiau teismas visiškai netyrė šių testamentų pasirašymo aplinkybių. Teismas neužklausė nei testamentus surašiusių notarų, nei dalyvavusių pasirašyme liudytojų, apie testamentų surašymo aplinkybes, kaip antai, kur vyko testamentų pasirašymas, ar asmenys dalyvavo paskelbiant testamentus, ar testatorė pati pasirašė testamentus, ar jie tik konstatavo, kad testatorė sunkiai pasirašo. Nagrinėjamu atveju, teismas tik konstatavo, kad testatorė sunkiai pasirašo. Be to, be tyrimo galima daryti pagrįstą išvadą, kad testatorė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) testamentus pasirašė pati, o liudytojai matydami jos pasirašymą, tai patvirtino. Vadinasi, teismas nenustatė ir net nenustatinėjo, kad buvo absoliutus negalėjimas testatorei asmeniškai pasirašyti testamentą. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti ginčo klausimą, minėtų testamentų pasirašymo aplinkybių ištyrimas tikslingas žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
1.3. Apeliantės nuomone, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, svarbu nustatyti, kad testamentas pasirašytas liudytojų testatoriaus akivaizdoje, t. y. dalyvaujant pačiam testatoriui. Visos liudytojos nurodė, kad jos nedalyvavo testatorei pareiškiant notarei savo valios. Iš jų parodymų akivaizdu, kad testamentą liudytojos pasirašė po vieną notarės kabinete, tačiau testatorė nedalyvavo. Notarė nebuvo apklausta teismo posėdžio metu, nors jos parodymai ypatingai svarbūs, todėl ją būtina apklausti žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
1.4. Priešingai nei mano teismas, atsakovo ir testatorės santykiai nebuvo glaudūs ir geri, ką patvirtina aplinkybės, kai iš karto po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo testatorė buvo patalpinta į slaugos namus. Juose būdama testatorė susisiekė su advokate dėl rūpintojo (atsakovo) pakeitimo, nes atsakovas ja nesirūpino. Aplinkybes, dėl kurių būtinas rūpintojo (atsakovo) pakeitimas, testatorė nurodė 2021 m. birželio 3 d. pareiškime teismui, kurį pasirašė pati testatorė.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo vertinimu, techniškai testatorė galėjo pasirašyti kaire ranka, ką rodo jos bandymai pasirašyti 2011 m. ir 2017 m. testamentuose bei pasirašymas kituose dokumentuose, tačiau kadangi ji yra dešiniarankė, parašas kaire ranka neatitiko jos įprasto parašo. Sudarant galimybę asmeniui pasirašyti nedominuojančia ranka, parašu, kuris skiriasi nuo jo įprasto parašo, atsirastų prielaidos interpretacijoms, kad asmuo nepasirašė testamento, o jo parašas buvo suklastotas. Jeigu asmuo negali pasirašyti testamento savo dominuojančia ranka, yra pagrįstai laikoma, kad asmuo negali pasirašyti testamento, todėl testatoriaus valios patvirtinimas atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.29 straipsnyje nustatyta tvarka.
2.2. Byloje nėra įrodymų, kad testatorė neišreiškė savo valios testamentu po mirties palikti viso turto atsakovui arba jos valia buvo kažkaip paveikta. Ieškovė šių aplinkybių ir neįrodinėjo. Byloje nėra ginčo, kad ginčo testamentas jo pasirašymo metu atitiko testatorės valią. Įprasta praktika, kad giminaičiui apsiimant rūpintis ir prižiūrėti savimi negalintį pasirūpinti asmenį, jo naudai yra surašomas testamentas. Atsakovas neprisiėmė rūpintojo pareigų besąlygiškai. Prieš jam išreiškiant valią tapti rūpintoju, su testatore buvo susitarta, kad jis prisiims rūpintojo pareigas, jeigu testatorė jo naudai surašys testamentą. Dėl šios priežasties, po atsakovo paskyrimo rūpintoju, ginčo testamento sudarymas buvo iš anksto suplanuotas ir logiškas veiksmas, kuris atitiko testatorės valią.
2.3. Jeigu ieškovės aplinkybės dėl blogų testatorės ir atsakovo asmeninių santykių ir būtų įrodytos, jos galėtų pagrįsti pasikeitusį santykį po 2018 m. ginčo testamento sudarymo. Tačiau nepagrįstų, kad ginčo testamento sudarymo metu jų santykiai buvo blogi ir testamento sudarymas neatitiko testatorės valios. Atsakovo ir testatorės santykiai po ginčo testamento sudarymo neturi teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės
14. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje kilo ginčas, ar testamentas buvo tinkamai pasirašytas, kai vietoje testatorės jį pasirašė kitas asmuo ir dvi liudytojos, t. y. ar buvo tinkamai laikytasi CK 5.29 straipsnio reikalavimų dėl testamento sudarymo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina apklausti notarę, patvirtinusią ginčo testamentą, kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, be to, tikslinga ištirti prieš ginčo testamentą galiojusių testamentų pasirašymo aplinkybes, kas leistų nustatyti, ar iš tiesų testatorė asmeniškai negalėjo pasirašyti ginčo testamento.
17. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės (ieškovės) prašymas yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Trečiasis asmuo notarė paaiškinimus davė 2023 m. kovo 9 d. 9 val. 30 min. teismo posėdyje (garso įrašas: 39 min. 19 sek. – 55 min. 00 sek.), todėl toks apeliacinio skundo argumentas yra nesuprantamas. Be to, tirti kitų testamentų pasirašymo aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo, nes ginčo dalykas byloje yra konkretus testamentas, todėl testatorės gebėjimas pasirašyti turi būti vertinamas tik jo sudarymo momentu. Kita vertus, nuo ginčo testamento sudarymo praėjo penkeri metai, trečiasis asmuo notarė ir testamentą pasirašiusios liudytojos jau pirmosios instancijos teisme negalėjo aiškiai atsiminti ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, todėl jų pakartotinė apklausa apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas visiškai gali būti pasiektas bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde pareikštą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta kaip visiškai nepagrįstą.
Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
20. Testatorė yra ieškovės ir trečiojo asmens (atsakovo tėvo) motina ir atsakovo močiutė, kuri (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. t. 1, l. 7, 35–38). Trečiasis asmuo notarė (duomenys neskelbtini) patvirtino ginčo testamentą, kuriuo testatorė visą savo turtą paliko atsakovui. Testamente nurodyta, kad trečiasis asmuo notarė testamentą, kurį pasirašė K. D., E. P. ir R. K. už testatorę, negalinčią pasirašyti dėl ligos jai asmeniškai pasirašant, tvirtina; testatorės veiksnumu įsitikino. Be to, jame taip pat nurodyta, kad jis perskaitytas, suprastas ir kaip atitinkantis testatorės valią pasirašytas minėtų asmenų (e. b. t. 2, l. 28–30).
21. Testamentas (duomenys neskelbtini) registruotas testamentų registre (e. b. t. 2, l. 36). Testamento sudarymo dieną apie testatorę neveiksnių ir ribotai neveiksnių asmenų registre duomenų nebuvo (e. b. t. 2, l. 37). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad testatorė sudarant ginčo testamentą galimai galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (e. b. t. 1, l. 182–191).
22. Iš testatorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ji 2017 m rugpjūčio 29 d. konsultuota psichiatrės savo namuose ir įraše pažymėta, jog pacientė nevaldo dešinės rankos, negali piešti ir rašyti. Testatorė pakartotinai konsultuota likus keturiems mėnesiams iki testamento sudarymo (duomenys neskelbtini), apie pagerėjimą nėra nurodoma (priedas prie bylos).
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
23. Apeliacinės instancijos byloje nėra ginčo, kad ginčo testamentas jo pasirašymo metu atitiko testatorės valią, tačiau, apeliantės (ieškovės) nuomone, testamento negaliojimą lemia tai, kad jis pačios testatorės nėra pasirašytas.
24. CK 5.29 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad testamente aiškiai nurodoma (žr. nutarties 20 punktas), dėl kokios priežasties buvo įgyvendinama CK 5.29 straipsnyje įtvirtinta testamento pasirašymo procedūra, kai jį pasirašo kitas fizinis asmuo ir du liudytojai, – testatorė pasirašyti asmeniškai negalėjo dėl ligos. Taigi, visi reikiami aptariame teisiniame reguliavime įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti. Testatorė dėl ligos pati asmeniškai ginčo testamento negalėjo pasirašyti, todėl pasirašė kitas asmuo, kuris, be kita ko, nėra įpėdinis pagal testamentą, ir dvi liudytojos. Atsižvelgiant į tai, kad testamentas buvo testatorei perskaitytas, suprastas ir jos prašymu pasirašytas kitų įstatyme įtvirtintų asmenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeista CK 5.29 straipsnyje įtvirtinta testamento pasirašymo procedūra ir jog testatorės valia neatitinko sudaryto testamento turinio.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė (atsakovė) neįrodė, kad testatorė dėl ligos pati asmeniškai ginčo sandorį galėjo pasirašyti (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys medicininiai dokumentai (e. b. t. 1, l. 18–22, 70, 109, 113–117, 123–180, 182–191, priedai prie bylos) akivaizdžiai patvirtina priešingą situaciją, kad testatorė dėl ligos iš tiesų buvo nepajėgi tą padaryti pati (žr. nutarties 22 punktas). Reikšminga aplinkybė yra ta, kad nagrinėjamu atveju testatorė turėjo pasirašyti svarbią juridinę galią turintį dokumentą – testamentą, kurio tinkamas sudarymas yra būtinas, kad testatorės valia po jos mirties būtų įgyvendinta ir nenuginčyta. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nors techniškai testatorė galėjo pasirašyti kaire ranka, tačiau parašo autentiškumas galėjo lemti ne tokią užtikrintą ginčo situacijos baigtį, palyginus su tuo, kai pasirašymo procedūra yra įgyvendinama įstatymo ribose – pasirašant kitam asmeniui ir dviem liudytojams. Tuo labiau, kad notarė sudarydama testamentą prisiėmė atsakomybę, kad jis sudarytas tinkamai, t. y. laikantis galiojančio teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų ir kito asmens pasirašymas už testatorių yra išimtinis, todėl jis turi būti atliekamas griežtai laikantis nustatytų sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011), kurių nesilaikymo apeliantė (ieškovė) neįrodė (CPK 178 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, kokie santykiai tarp testatorės ir atsakovo buvo po ginčo sandorio sudarymo, neturi teisinės reikšmės, nes ne tai turi įtakos testamento nuginčijimui, o būtent testatorės valia savo turtą palikti atsakovui, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Priešingai, tiek trečiasis asmuo notarė, tiek byloje apklaustos liudytojos, pasirašę ginčo sandorį, patvirtino, kad testatorė išreiškė savo valią turtą palikti atsakovui. Sprendžiant dėl ginčo sandorio (ne)galiojimo svarbu yra tai, kad duomenų apie tai, jog ginčo testamento pasirašymo metu testatorės ir atsakovo santykiai buvo blogi ir jis pasirašytas paveikus testatorės valią, nėra. Byloje nėra ginčo, kad testamento pasirašymo metu testatorę ir atsakovą siejo rūpybos teisiniai santykiai, kas leidžia spręsti apie gerus jų santykius (žr. e2YT-4543-886/2018, Nr. e2S-1585-343/2018).
28. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra duomenų, jog testatorė būtų prieštaravusi, kad jos testamentą pasirašytų kitas asmuo. Vertinant, ar buvo išreikšta testatorės valia, kad testamentą už ją pasirašytų kitas asmuo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatyme nustatytas tik reikalavimas, kad testatorius turi asmeniškai paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo, tačiau nei šios valios išraiškos tvarka, nei forma nereglamentuojama. Todėl nesant įstatyminio reguliavimo, leidžiamos įvairios faktinės situacijos: toks prašymas žodžiu, raštu ar kitokia asmens valią leidžiančia nustatyti forma gali būti išreikštas tiek prieš pasirašant testamentą, tiek ir jį sudarant. Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei už testatorių pasirašančiam asmeniui dalyvaujant. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo notarė nurodė, kad testatorė buvo atvykusi į ginčo sandorio sudarymą. Taigi, testatorei pačiai dalyvavus ginčo sandorio sudaryme ir nenustačius, kad ginčo testamentą pasirašančio asmens ir liudytojų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).
29. Be to, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymais, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021). Teisėjų kolegija, teisiškai kvalifikavusi faktines aplinkybes ir vadovaudamasi įrodymais, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, nenustatė ginčo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad testamento turinys atitiko tikrąją testatorės valią, tinkamai įvertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, jog testatorės vardu sudarytas testamentas atitiko įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius, susijusius su testamento (ne)galiojimu, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Iš bylą pralaimėjusios ieškovės (apeliantės) priešingai šaliai – atsakovui priteistinos 450,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.