Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.24; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 1.2.6.1.2.1; 2.3.6.4.5.1

2024 m. vasario 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, ūkininkas, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-01-28 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

2) 2021-06-17 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 40 MGL dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimu;

3) 2021-10-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 64¹ straipsnio nuostatas, galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant įsigyti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdyti per šešis mėnesius, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje;

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. R. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojus smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: 2023 m. kovo 3 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, jie A. R. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) aikštė 1, sustojo už D. A. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo, taip jį užblokuodami, D. R. priėjus prie automobilio, atidarius vairuotojo pusės duris ir abiejų rankų kumščiais sudavus D. A. vieną smūgį į krūtinės sritį, taip sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, tada sugriebus už striukės, ties krūtinės sritimi, jėga ištempus D. A. iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojus fizinę jėgą, nuvedus link automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jėga įsodinus į dešinės pusės galinę keleivio vietą, o pačiam sėdus į priekinę keleivio vietą, A. R. vairuojamu automobiliu jie nuvežė nukentėjusįjį D. A. į (duomenys neskelbtini) ribose esantį mišką. Važiuojant automobiliu, D. R. persisvėręs link D. A., kaire ranka laikė jam už striukės, o dešinėje rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, liepė atiduoti D. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „IPhone 8“, grasindamas kad „pakas“ ir jis nebegyvens, o nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) ribose esantį mišką, D. R., išlipęs iš automobilio ir atidaręs galines keleivio pusės duris, ranka suėmė D. A. už dešinio peties ir jėga ištraukė iš automobilio, laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, liepė D. A. pasiimti kastuvą ir kasti duobę, o nukentėjusiajam kasant duobę, A. R. stovėjo šalia ir apžiūrinėjo D. A. mobilaus ryšio telefone „IPhone 8“ esančią informaciją, po to D. R. ir A. R. sėdo į automobilį, kuriuo atvažiavo, ir palikę miške nukentėjusįjį D. A. nuvažiavo.

2. Be to, D. R. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2023 m. kovo 3 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., neteisėtai atėmęs laisvę D. A., prieš nukentėjusiojo D. A. valią, A. R. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežęs nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ribose esantį mišką, išlipęs iš automobilio ir atidaręs galines keleivio pusės duris, ranka suėmė D. A. už dešinio peties ir jėga ištraukė iš automobilio, rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, liepė D. A. pasiimti kastuvą iš A. R. automobilio bagažinės ir pakeltu balso tonu įsakė „išsirinkti, kur minkštesnė žemė ir kasti duobę sau, kurioje atsigulsi“, tokiais veiksmais D. A. suteikdamas pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, kad D. draugavo su jo dukra Ū. R., jie susipyko ir jo dukra pradėjo praleidinėti pamokas, nebegalėjo eiti į mokyklą. D. vasario mėnesį socialiniuose tinkluose, draugų rate, paskleidė negražią informaciją. Paskleidė, kad jo dukra yra laisvo elgesio. Mama buvo pasikvietusi D. pasikalbėti. Vėliau jis sužinojo, kad viskas tęsiasi ir jo dukra yra ligoninėje, reanimacijoje, prigėrusi raminamųjų. Buvo kelios dienos iki įvykio. Kad viskas tęsiasi jam pasakė dukra. Sūnus parvažiavo iš darbo, jie sėdo į automobilį, važiavo į žmonos butą permiegoti. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą nusprendė pavažiuoti pažiūrėti, kas vyksta mieste, ir pravažiuojant (duomenys neskelbtini) aikštėje pamatė D. automobilį. Automobilyje sėdėjo D., lyg buvo vienas. Automobilį pamatė pravažiuodami, sustoję niekur nebuvo. Automobilio durys buvo praviros, jis mašinos viduje rūkė. Sustojo aikštelėje, priėjo prie vairuotojo durų, ir pasakė D., kad reikia pasikalbėti. Jis stovėjo lauke, o nukentėjusysis buvo išlipęs. Kadangi kovo mėnesį buvo šalta, jis pasiūlė atsisėsti pas jį į mašiną pasikalbėti. D. atsisėdo į galą, o jis atsisėdo į priekį. Atsisėdo savo noru, nebuvo jokio tampymo. Atsisėdo į sūnaus (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kai atsisėdo į mašiną D. dar buvo išlipęs užrakinti savo mašiną. Automobilyje pradėjo kalbėtis, kad negražiai elgėsi, sakė, kad parodytų telefoną, ar jame nėra jokių įrašų, žinučių. Jis sutiko duoti telefoną, pats atrakino, padavė, peržiūrėjo, kad nėra žinučių. Jis pats nesuprato, kad kažką blogo padarė, kikeno, juokėsi, jis jautėsi teisus paskleidęs informaciją apie jo dukrą. Peržiūrėjo ir telefoną atidavė automobilyje. Pasuko nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) kaimo keliuku, nusuko pasikalbėti, išaiškinti akis į akį kaip vyras su vyru. Automobilyje kažkiek pašnekėjo. (duomenys neskelbtini) pasirinko spontaniškai, važiavo keliu per mišką. D. skambino draugai, klausė, kur jis yra ir jis pasakė, kad kalbasi miške. Jam skambino būnant (duomenys neskelbtini) miške. Skambino ir kelyje, ir išlipus lauke. Sakė, kad važiuoja į mišką, lauke sakė, kad palauktų ir jis perskambins. Kai jam skambino, tai jis jau telefoną buvo atidavęs. Sakė D. pagalvoti, ką padarė, nes jo dukra reanimacijoje. Pasakė, kad jo dukrai gyvenimą sugadino, iškasė jai duobę, todėl pasakė duobę kasti sau. Taip pasakė, nes jis nesuprato, ką yra padaręs. Duobę kasė kastuvu, kurį pasiėmė iš (duomenys neskelbtini)bagažinės. Kastuvas buvo iš po žiemos. D. paknebeno žemę ir viskas. Kasė kokias dvi minutes. Jo sūnus tuo metu buvo mašinoje, buvo šalta. Norėjo kuo greičiau išsiaiškinti ir viskas. Jo dukra turėjo keisti mokyklą, dabar nieko nerašo dukrai, viskas yra tvarkoje. Paliko D. miške ir išvažiavo namo. Ten net ne miškas, viskas vyko ant kelio, pro šalį važiavo automobiliai. Paliko D. ir iškart važiavo namo, po miestą niekur nevažinėjo. Nevertė D. su jais važiuoti, jėgos nenaudojo, jis važiavo savo noru. Pasakė, kad reikia pasikalbėti ir prasidėjo visas pokalbis, negrasino. Buvo tik po žiemos automobilyje likęs kastuvas, kitų daiktų neturėjo. Žmona tvarkė visus reikalus dėl grasinimo dukrai, buvo kreiptasi į policiją. Aikštelėje nekalbėjo, nes buvo daug jaunimo, jie aplinkui vaikščiojo, nebuvo galima pasikalbėti. Aikštelėje sūnus buvo išlipęs, o po to atsisėdo į mašiną, sėdėjo prie vairo. Neliepė sėsti į mašiną. Jis žinojo, kad iš D. telefono buvo paskelbta informacija, norėjo pažiūrėti, ar dar ir toliau skleidžia. Sūnus kai buvo išlipęs iš automobilio, gal rūkė. Būnant miške jis turėjo galimybę pagrasinti, panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, kadangi pašalinių žmonių aplink nebuvo, bet nukentėjusiojo nelietė. Automobilis stovėjo kelkraštyje, jie stovėjo prie keleivio pusės. Paliekant nukentėjusįjį jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis yra saugus, nes jis visą laiką kalbėjo su draugais, buvo apsirengęs. Nukentėjusysis sako, kad neturėjo galimybės kalbėti telefonu su draugais, nes yra prieš jį nusiteikęs. Apie dukros ketinimą nusižudyti jis sužinojo vieną vakarą prieš kalbant su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis pasakė, kad viskas iš jo telefono yra ištrinta, nesakė, kada viskas buvo ištrinta. Jis smūgių į krūtinę nesudavė, nesudavė ir jo sūnus. Sūnus tik vairavo, jokių veiksmų neatliko. Jis negriebė už striukės. Kontaktas buvo, už striukės galėjo suimti, paėmus už striukės galėjo būti stumtelėjimas. Iš mašinos jis išlipo savo noru. Jis buvo išlipęs iš jų automobilio užrakinti savo automobilį, jei jis būtų laikęs, tai būtų negalėjęs to padaryti. Jis neturėjo noro sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajam nei (duomenys neskelbtini) mieste, nei (duomenys neskelbtini) miške. Nukentėjusysis nesiekė iš jo išsilaisvinti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl striukės suplėšymo 50 Eur žalos nepripažįsta, nes nukentėjusysis ir dabar yra su ta pačia striuke, jis neturėjo tyčios striukę suplėšyti, nemano, kad jis striukę suplėšė. Dėl neturtinės 7 000 Eur žalos mano, kad tai yra neadekvačios sumos, nes nukentėjusysis visą kelią šypsojosi, kalbėjosi, nebuvo jokio išgąsčio. Tūkstančiai yra kosminės sumos, jis jokio fizinio skausmo jam nesukėlė, todėl nesutinka su neturtine žala. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo, nematė pagrindo atsiprašyti. Jis patenkintas, kad po jo pokalbio su D. viskas susitvarkė su jo dukra.

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad D. A. pažįsta tik iš matymo, yra kelis kartus matęs pas mamą bute. Kiek pamena, buvo apie 21-22 val., jis privažiavo prie automobilio iš galo. Priėjo prie keleivio pusės durelių, tenai sėdėjo iš matymo pažįstamas V. V., o už vairo – D. A.. Sustojo iš galo, bet jis turėjo galimybę išvažiuoti, nes nebuvo automobilio visiškai užstatęs. Iš automobilio jis išlipo truputį vėliau. Pirmas išlipo tėtis ir nuėjo prie vairuotojo durų, prie nukentėjusiojo. Jis nematė, ką darė tėtis, ėjo prie keleivio pusės, kur sėdėjo V. V.. V. V. išsigando, persėdo į vairuotojo pusę ir nubėgo link fontano rėkdamas kažką. Nežino, kodėl jis išsigando. Jis šaukė, o jis nieko nesakė, grįžo į savo automobilį, tenai jau sėdėjo D.. Kai tik jis atsisėdo į automobilį, jo tėtis pasakė D., kad jis užsirakintų automobilį, jis išlipo ir nuėjo užsirakinti. Tėtis sėdėjo priekyje, o nukentėjusysis gale, jis atsisėdo į vairuotojo vietą. A. išlipo, užsirakino automobilį ir grįžo atgal. Tuomet jie išvažiavo. Važiavo link namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, tėtis pajuokavo, kad važiuoja link miško. Jie sustojo (duomenys neskelbtini) miške ant pagrindinės gatvės prie geležinkelio. Pamena, kad sustojo prie pervažos. Atidarė bagažinę, nes joje buvo kastuvas. Tėtis pasakė „tu iškasei duobę mano dukrai, dabar išsikask pats sau“. Nukentėjusysis kastuvą pasiėmė savo noru, jis nebuvo prie jo net priėjęs. Nevartojo jokių grasinimų. Paėmė kastuvą, paėjo gal kokius du žingsnius į šoną, pabaksnojo į žemę. Buvo kovo mėnuo, neįkasė. Kol jis kasė jis dėliojosi automobilio bagažinės daiktus. Nematė, ką darė tuo metu tėtis. Palikę nukentėjusįjį jie su tėčiu išvažiavo. Išvažiavo dviese, jis ir D. R., nukentėjusysis liko miške. Pavažiavus kokius 200 metrų jis pamatė, kad nukentėjusiojo telefonas liko jo automobilyje, todėl sustojo ir palaukė, kol prieis, atidavė ir išvažiavo. Tada važiavo namo. Maršruto neįvardins. Paliko tėtį namuose ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštę, beveik tenai, kur buvo susitikę su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis reagavo ramiai, vos ne su šypsena veide, jis nebuvo nei išsigandęs, nei sunerimęs. Išankstinio plano vežti nukentėjusįjį į mišką neturėjo. Pravažiuojant pamatė nukentėjusiojo automobilį ir užsuko. Tėtis nesielgė agresyviai. Kastuvas priklausė jam, jis vežiojosi visą žiemą. Jis pripažįsta, kad vežė į mišką, daugiau nieko nepripažįsta, nes jokių veiksmų neatliko. Kastuvas iki 70 cm ilgio, tai nėra tas kastuvas, kuris naudojamas sodo reikmenims, jis yra specialiai pritaikytas vežioti automobilyje, jis buvo ir iki įvykio. Apie kastuvo buvimą automobilyje žinojo ir jo tėvas. Jis jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, nelaikė, netempė. Nukentėjusiajam jokių žodžių neišsakė. Nenurodė kasti duobės. Pagal oro sąlygas nebuvo galimybės kasti, nes dar buvo įšalas, žemė buvo įšalusi, kastuvą galėjai įkiški iki 10 cm. Tvirtina tėčio nurodytas aplinkybes, kad jis pats savo noru davė telefoną. Jis tikrino miške, nukentėjusysis atsiprašė. Žinutės gal ir buvo kelios, bet jos nebuvo reikšmingos. Su civiliniu ieškiniu susipažino, dėl jam pareikšto 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jis nesutinka. J. D. nelietė, jo daiktų nesugadino, su juo nebendravo. Vežė jį į mišką. Jei žmogus savo noru sėdo į automobilį, tai nemano, kad padarė žalą.

5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad draugavo su Ū. R., bendravo apie pusę metų. Išsiskyrė 2022 m. pavasarį. Jos gera draugė jam pasakė, kad ji už akių jį išdavinėjo, vartojo alkoholį, važiuodavo su draugais į butą, ten vyko vakarėliai. Papasakojo, kad Ū. kelis kartus jį išdavė. Sakė, kad su juo draugaus tik kurį laiką, nes turi iš jo naudos. Dėl to jis su ja išsiskyrė, nebepalaikė ryšių. Ū. mėgino taikytis, siūlė jam kelis kartus susitikit, paskutinį kartą pakalbėti. Buvo namuose pas jos mamą. Jis turėjo jos apsinuoginusios nuotraukas, ji susigalvojo, kad jis paviešino šias nuotraukas (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokiniams. Ū. mama atvažiavo pas jo tėtį pasikalbėti, susitarė, kad jie su tėčiu atvažiuos vakare į jų namus ir visi pasikalbės. Vakare nuvažiavę pas juos į namus ir rado Ū. vieną namuose, mamos dar nebuvo, palaukė, kol atvažiuos mama. Pradėjo kalbėti, paaiškino, kad Ū. jį išdavinėjo, parodė vaizdo įrašus, kur ji pati prisipažino, kad jį išdavė, kur ji kviečiasi kitus vaikinus atvykti pas ją. Kai pas ją vyko vakarėlis, buvo daug draugų, rašinėjo jam, bet jis nebekreipė dėmesio. Ū. privartojusi daug alkoholio išgėrė tablečių ir ją išvežė į ligoninę. Jis tame vakarėlyje nedalyvavo. Po jos išvežimo į ligoninę jis buvo su savo draugais, paliko savo mašiną prie (duomenys neskelbtini) banko, nes ji neužsirakina. Važiuojant prie savo mašinos pamatė, kad A. (duomenys neskelbtini) stovi kitoje aikštelėje. Jį su V. išleido draugai ir jie ėjo prie savo mašinos. Tada per galinį veidrodėlį pamatė, kad jo mašina buvo užstatyta taip, kad neišvažiuotų. Buvo sekundžių reikalas kai Ū. tėtis D. R. atidarė priekines duris ir griebė jam už striukės, ištempė jį lauk iš mašinos. Matė, kaip A. kelis kartus spyrė V., bet jis per vairuotojo pusės dureles iššoko ir pabėgo. D. R. dar jam liepė eiti uždaryti savo automobilio duris, nes jos buvo praviros, ir užsirakinti automobilį, bet jo automobilis neužsirakino. Tada jį pasisodino į galą ir išvežė į mišką. Tuo metu D. R. buvo labai piktas, galimai neblaivus, rankoje turėjo teleskopą. Automobilyje D. R. persisukęs laikė jį ranka. Kol vežė į mišką ant jo liejo savo pyktį, sakė, kas jam dabar bus, skleidė keistą garsą su teleskopu per metalą. Pasirinko lyg (duomenys neskelbtini) mišką, nuvežė netoli nuo pagrindinio kelio. Sustojo, išvilko jį iš automobilio ir nuvedė prie bagažinės, kur buvo jau paruoštas kastuvas, liepė jam jį pasiimti. Pasiėmus kastuvą liepė pasirinkti vietą, kur jis kas ir atsiguls. Liepė išsikasti tokią duobę, kurioje būtų patogu gulėti. Kasant duobę D. ant jo liejo pyktį, grasino, kad visiems draugams bus tas pats. Prieš paimant kastuvą A. paėmė iš jo telefoną, liepė pasakyti slaptažodį. Jis pasakė, peržiūrėjo telefoną ir pasidėjo lyg ir ant panelės mašinoje. Kasant duobę ant jo šaukė. Buvo gal apie 15-20 minučių. Po viso kasimo jis paėmė iš jo kastuvą ir pasakė, kad telefoną susirasi pats, įsėdo į automobilį, pavažiavo gal kokius 400-500 metrų ir sustojo. Jis ėjo link jų ir ieškojo telefono, praėjo pro juos ir išgirdo kaip D. R. jam sušuko prieiti. Jis priėjo ir D. R. atidavė telefoną ir nuvažiavo, paliko jį pareiti į (duomenys neskelbtini). Tik jam atidavus telefoną ir jiems išvažiavus jis skambino savo draugui P. ir pasakė, kad jį išvežė į mišką, kad atvažiuotų jį pasiimti. Paėjus kokį kilometrą ar du jis pamatė, kaip P. pravažiavo pro jį link (duomenys neskelbtini) miško, o iš paskos A. R.. P. P. apsisuko prie (duomenys neskelbtini) miško, privažiavo prie jo, jis įsėdo į automobilio galą. Jie paaiškino, kad D. R. su A. lindo prie P. automobilio, jį su kažkuo apdaužė. Važiuodami link (duomenys neskelbtini) jie matė, kaip A. R. juos seka. Pabėgti nebuvo šansų, jie suko apie (duomenys neskelbtini) 3-4 ratus. Sukant paskutinį ratą jie iš paskos jau nebevažiavo. Jie pasiskambino policijai, pasakė, kad juos seka ir susitarė susitikti prie komisariato su pareigūnėmis. Stovint prie komisariato pravažiavo A. R., bet pamatęs, kad jie stovi prie komisariato, nuvažiavo. Juos policijos pareigūnės apsiklausė ir po kokių 15 minučių atvyko J. R., Ū. mama, kuri P. ir jam siūlė pinigų. Tik įėjusi į kabinetą sušuko, kad ir ji rašys pareiškimą. Kiek matė, tai vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjo teisme, yra ne visas. Jo apklausos metu J. R. įėjo į kabinetą ir sakė, kad ir ji rašys pareiškimą. Ji siūlė P. pinigus. Visų aplinkybių per apklausą neišsakė, nes buvo išsigandęs. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad viskas vyko kovo 3 d., apie 20-21 val., buvo tamsu. Jis savo automobilį buvo palikęs prie (duomenys neskelbtini) banko mažesnėje aikštelėje. Jis atsisėdo į automobilio vairuotojo pusę, po 10-15 sekundžių jis pamatė kaip privažiuoja (duomenys neskelbtini) automobilis, prie jo prišoko D. R., griebė už krūtinės dalies ištempė jį iš automobilio, skausmas buvo momentinis. D. R. jį laikė ir vedė į automobilio galą, o pats atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir apsisukęs kaire ranka laikė jį už peties. Jis tuo metu buvo labai išsigandęs. A. bandė V. išsitempti iš automobilio, jam kelis kartus spyrė, bet V. greitai iššoko per vairuotojo pusę ir pabėgo. Jį įsisodinus į automobilį D. R. garsiai šaukė, buvo keiksmažodžiai, tiksliai nepamena, ką sakė. Rankose laikė teleskopą, su juo nesudavė. Nepamena tiksliai, kada iš jo paėmė telefoną. Jis pats atidavė, nes neturėjo kito pasirinkimo, jie buvo neprognozuojami, jis manė, kad nedavus telefono bandys atimti per prievartą, gal bandys sužeisti. Važiuojant A. sakė D., kad žino, koks asmuo buvo su juo, kuris pabėgo iš automobilio. Nuvažiavus į mišką atidarė duris ir išlaipino jį iš automobilio, atidarė bagažinę ir liepė pasiimti kastuvą. Kasant duobę A. R. apžiūrinėjo jo telefoną. Ar jis stovėjo, ar buvo automobilyje, jis neatkreipė dėmesio. Kaip tiksliai šaukė ir gąsdino jis neprisimena. Po įvykio nuvyko į policijos komisariatą ir tuo metu į galvą ėjo daug minčių, jis nežinojo, ką daugiau daryti, norėjo pasitarti su šeimos nariais, teisininku. Pareiškimą iš jo paėmė tik po dviejų savaičių, nes iš pradžių jam sakė, kad nereikia, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jiems būnant policijoje atvyko J. R. ir ji sakė, kad ir ji rašys pareiškimą. Ji siūlė pinigų P., nes automobilis buvo jo mamos. R. į kabinetą įėjo per jo apklausą, pareigūnė, kuri jį apklausinėjo susinervinusi paprašė, kad R. išeitų iš kabineto. Prašo priteisti turtinę žalą, nes buvo įplėšta jo striukė, su kuria jis tą naktį buvo, žalą vertina 50 eurų. Prašo neturtinės žalos, nes jis lankėsi pas gydytojus ir jam pasakė, kad tai potrauminis sindromas, jis daug po tos nakties nemiegojo. Jis vartojo vaistus nuo širdies, nusipirko pats. Iš A. R. irgi prašo neturtinės žalos, nes miške paėmė jo telefoną, bendradarbiavo su D. R., jį vežė, nes neteisėtai peržiūrėjo jo žinutes, nuotraukas. Jo atžvilgiu A. R. bendradarbiavo su D. R. kaip vairuotojas. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Jis jokių Ū. R. nuotraukų neviešino. Yra įsitikinęs, kad D. R. turėjo teleskopinę lazdą. Kūno sužalojimai nebuvo jokie padaryti, pas teismo medicinos ekspertą nesilankė. Jo neatsiprašė nei D. R., nei A. R.. Mano, kad A. R. matė, kaip jį ištempė iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad važiuojant iki miško D. R. buvo paėmęs telefoną, jis jo neapžiūrinėjo, paėmė, kad jis niekam neskambintų. Važiuojant iki miško jam niekas neskambino. Telefoną atrakino A. R., nes jis pasakė slaptažodį. Į jo telefoną paskambino K. ir atsiliepė D. R., bet jie jau buvo miške, klausė, kur jis yra, buvo įjungtas garsiakalbis ir jis sakė, kad yra miške. A. telefoną perdavė D. R. ir jis atsiliepė. Jo veiksmų ikiteisminiame tyrime neįtakojo tai, kad jam buvo pareikšti įtarimai kitame ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas dėl informacijos paskleidimo buvo pripažintas viešosios tvarkos pažeidimu ir jam skirta bauda administracinio nusižengimo byloje. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs, jis baudos nesumokėjo. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis savo kaltės nepripažino, bet nutarimo neskundė. D. R. turėjo galimybę prieš jį smurtauti vežant ir nuvežus į mišką, bet nesmurtavo. Jis bijojo, nes Ū. jam buvo pasakojusi apie D. R. smurtą šeimoje. Iki įvykio buvo bendravęs tiek su D. R., tiek su A. R.. Kol bendravo su Ū. R. santykiai buvo geri.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R., jai išaiškinus teisę neliudyti prieš savo artimus giminaičius, liudyti atsisakė.

7. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad buvo pavasaris, kai į mokyklą atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė tris jų mokinius: D. A., V. V. ir K. S.. Po to įvykio jiems grįžus į mokyklą, neoficialioje aplinkoje pasiteiravo, kokia priežastis, gal jiems reikia pagalbos. A. tuo momentu užsiminė, kad Ū. tėtis jį pasigavo ir vežėsi į mišką, klausė, ar gali taip elgtis. Tuo momentu sureagavo ir klausė, ar žino policija ir ar nereikia įsikišti. Vaikai paaiškino, kad policija žino. Nežino, su kokiu draugu buvo išvežtas. Neprisimena, ar buvo užsiminta, kad buvo naudojamas smurtas. Nežino, ar buvo sugadintas koks nors turtas. Pas nukentėjusįjį sužalojimų nematė. A. visą laiką buvo pakankamai ramus, ramiai reagavo. Policijos pareigūnai išsivežė, nes kiek žino, buvo konfliktas tarp jo ir Ū. R., jie dėl kažko susipyko. A. pažįsta, nes kuravo mokinių klasę ketverius metus. Ū. R. taip pat pažįsta kaip mokinę, kurios klasę kuravo. V. V. yra mokinys. D. A. pasiekimai moksle, elgesys po įvykio nepasikeitė. Iš atgarsių žino, kad Ū. R. bandė nusižudyti. Ji su Ū. nebendravo, nesikreipė nei tėveliai į mokyklą, nei pati mokinė. Kažkas mokykloje kalbėjo, kad kažkas kažką dalinosi dėl nuotraukų, tuo metu jokių klausimų nesprendė, žino iš aplinkos. Žino iš vaikų atgarsių, kad buvo kažkokios nuotraukos, bet kokios neįvardins. Žino, kad buvo konfliktas dėl kažkokių nesutarimų, žinojo, kad susipyko, bet priežasties nežino. Niekas dėl šio konflikto nei į administraciją, nei į ją nesikreipė. Šiai dienai Ū. R. išsibraukė iš mokinių sąrašų, dėl kokių priežasčių nesiaiškino. D. bendraujant su Ū. nematė jokių pokyčių jų bendravime.

8. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje psichologe. Pažįsta Ū. R., D. A.. Ji labiau bendravo su Ū. R., nes ji pas ją lankėsi dėl asmeninių konsultacijų, dėl emocijų. Pasikeitus mokyklai vaikams dažnai kyla emocijų. Apie vaikų nesutarimus ji pati nežinojo, o išgirdo iš kitų vaikų, kurie atėję visai kitu klausimu pasakė. D. A. nekonsultavo. Ū. R. buvo atėjusi į asmenines konsultacijas, viskas vyko gal jos pirmoje gimnazijos klasėje, žymiai anksčiau iki įvykio. Nežino, ar po įvykio pasikeitė D. A. situacija, nes niekas nesikreipė. Nei Ū., nei D. A. po įvykio į ją nesikreipė, taip pat ir jų tėvai. Ū. buvo konsultuota dėl mokinių tarpusavio santykių, adaptacijos, kai vaikai pereina į kitą mokyklą. Čia gal dėl jos pačios negebėjimo valdyti emocijų. Jei gerai pamena, tai ji tuo metu buvo pirmokė. Šiek tiek turi informacijos, kad Ū. bandė prieš save pakelti ranką, bet tik iš kalbų lygio.

9. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate (toliau – ir PK). Tiksliai datos nepamena, bet ji tuomet dirbo PK Reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose, kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad yra persekiojamas automobilis, kuris šiuo metu važiuoja link (duomenys neskelbtini) miesto. Dirbo su dviem kitom pareigūnėm. Važiuojant gautas papildomas pranešimas, kad minėtas automobilis yra prie policijos komisariato. Privažiavus prie komisariato iš automobilio išlipo keturi jauno amžiaus vaikinai, kurie pradėjo pasakoti, kad juos persekiojo (duomenys neskelbtini) automobilis. Vaikinai buvo susijaudinę, kalbėjo, kad automobilis juos persekiojo (duomenys neskelbtini) rajone, keletą ratų (duomenys neskelbtini) mieste, kai automobilis privažiavo prie policijos komisariato, tai automobilis jų nebeseka. Vieni sakė, kad nepažįsta, kas persekiojo, kiti sakė, kad žino iš matymo. Sakė, kad į automobilį kažką metė, su pareigūne apžiūrėjo automobilį, bet jis nebuvo apgadintas. Vaikinus parsivedė į komisariato patalpas. Vienas iš vaikinų pasakė, kad jį anksčiau minėtas automobilis buvo nuvežęs į mišką netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Vaikinas pasakojo, kad draugavo su mergina Ū. R., tačiau šiuo metu nebedraugauja dėl kažkokių konfliktų. Minėjo, kad Ū. R. tėtis su broliu (duomenys neskelbtini) automobiliu privažiavo prie jo automobilio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje. Privažiavę tėtis ir brolis jėga įsisodino jį į automobilį ir nuvežę į mišką liepė kasti duobę. Vaikinas sakė, kad kasė duobę, o vėliau minėti asmenys jį paliko miške. Kažkokiu būdu netoli miško atvažiavo jo draugai ir jį pasiėmė, tada vėl iš kažkur atsirado (duomenys neskelbtini) automobilis ir jų automobilį persekiojo. Tuomet kažkuris iš jaunuolių paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) ir iškvietė pareigūnus. Vaikinai privažiavo prie policijos komisariato patalpų. Vaikinas, kuris buvo išvežtas į mišką, buvo D. A.. Jis minėjo, kad vyresnis vyras sugriebė jį už drabužių ir įsisodino į automobilį. Nepamena, ar sakė, jog turėjo kokių įrankių. Minėjo, kad nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Paklausus, kaip vaikinas suprato tokius veiksmus, tai vaikinas minėjo, kad jį norėjo pagąsdinti dėl visų nesutarimų. Kai ji bendravo su vaikinais, niekas nebuvo užėjęs. Buvo trys pareigūnai, bet gavo pranešimą dėl pavojaus gyvybei, tai liko viena kolegė ir ji bendravo su nukentėjusiu, su liudytojais. Ji apklausė vieną iš liudytojų, lyg automobilį vairavusį vaikiną. Automobilį vizualiai apžiūrėjo jos kolegė. Tą vakarą nebuvo susitikusi su J. R.. Vaikino, kuris buvo išvežtas į mišką, drabužiai buvo tvarkingi, išorėje suplėšymų nebuvo. Nesimatė, kad pats buvo sužalotas, nesiskundė. Kai rašė tarnybinį pranešimą „Body kameros“ įrašu nesinaudojo. Bendraujant žodžiu kelis kartus klausė vaikino, ar ketina rašyti pareiškimą. Asmuo elgėsi ramiai, tuo metu pareiškimą rašyti atsisakė, neišreiškė didelio išgąsčio. Nukentėjusysis nesakė, kodėl atsisako rašyti pareiškimą. Nežino, kodėl nėra kūno kameros įrašo iš lauko. Lauke kalbėjo visi vaikinai apie automobilį ir tik vėliau nukentėjusysis įsijungė į pokalbį ir sakė apie išvežimą. Jai nepasirodė, kad būtų didelis išgąstis, kad būtų labai susijaudinęs. Girdėjo, kad Ū. R. tėvai inicijavo kažkokią bylą. Įvykis buvo po darbo valandų, jau niekas nebedirbo, ji iš kitos pareigūnės girdėjo, kad J. R. buvo atvykusi į PK.

10. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. A. parodė, kad D. A. yra jo sūnus. Sūnus draugavo su Ū. R.. Iš D. pasakojimų buvo galimai išdavystė. Piktumai prasidėjo, kai Ū. R. mama atvyko į jo darbą sakydama, kad D. galimai turi kažkokias jos dukros nuotraukas ir jas galimai rodo mokykloje draugams. Jis tuo netikėjo ir ji paprašė atvykti į jos namus kartu su sūnumi. Atvykus jie gražiai šnekučiavosi, prašė vaikų susitaikyti, bet jo sūnus nenorėjo taikytis. Jis apie nuotraukas sužinojo iš mamos, sūnus griežtai neigė, kad turi kažkokias nuotraukas. Iš sūnaus pasakojimų žino, kad Ū. tėtis ir brolis jį vežė į (duomenys neskelbtini) mišką ir liepė kasti duobę. Matėsi, kai grįžo namo, kad buvo pasimetęs. Pasakojo kitos dienos ryte. Įvykis vyko naktį, tai iškart pasakojo. Apie smurtą neminėjo, kalbėjo detalėmis. Nežino iš kur, bet sakė, kad vežė, atėmė telefoną, o kaip atgavo telefoną jis nežino. Tada skambino draugams, kad atvažiuotų pasiimti. Kažką minėjo apie automobilio persekiojimą. Sūnus iki įvykio buvo ramus, ramus ir liko, mokslai nepasikeitė. Psichologiškai buvo palūžęs, nes vartojo vaistus. Jis buvo ramus ir iki tol, žino, kad pirko vaistus, kuriuos galima įsigyti be recepto, valerijonus. Prieš įvykį jokių ikiteisminių tyrimų sūnaus atžvilgiu nebuvo pradėta. Žino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Ū. R., kiek pamena, tai pradėtas po šio įvykio. Kiek žino, policijos pareigūnai po įvykio buvo išsivežę sūnų iš mokyklos. Su Ū. R. mama buvo susitikęs jos namuose, po įvykio nebebendravo. Su juo nebuvo susisiekę Ū. R. tėvai. Su J. R. bendravo prieš įvykį. Minėjo, kad ketina rašyti pareiškimą dėl nuotraukų D. atžvilgiu. Jis žino tiek, kiek papasakoja jo sūnus, į telefoną jis nelenda. Tiki tuo, ką pasako sūnus. Pas J. R. namuose D. rodė kažkokias žinutes Ū.. Po įvykio sužalojimų ant vaiko nematė. Sūnus tuo metu gyveno pas jį. Rūbus jis pirkdavo pats, apie striukę jokių aplinkybių nežino, pinigų naujai striukei įsigyti neprašė. Nesakė, ar turėjo asmenys kažkokių daiktų grasinimui. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad jį vežė, įsitempė į automobilį. Suprato, kad sūnus važiavo ne savo noru.

11. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad D. A. yra jo draugas. Viskas prasidėjo nuo to, kad D. A. išsiskyrė su Ū. R., nes D. A. sužinojo, kad Ū. R. išdavinėjo jį su kitais vaikinais. Ū. provokavo visus konfliktus, rašinėjo D. žinutes iš kitų anketų. D. buvo atsiųsta žinutė, kad jam blogai pasibaigs tuo laikotarpiu, kai jis pykosi su R.. Kas rašė šią žinutę jis nežino. Tai vyko gal kokia savaitė iki įvykio. Jo paprašė D., kad jis parašytų Ū., kad ji atstotų nuo D.. Buvo taip, kad Ū. ir toliau juos provokavo. Mano, kad Ū. R. primelavusi savo tėvui ir mamai. Žino, kad Ū. buvo atsiuntusi nuotrauką D., jis nieko su ta nuotrauka nedarė, žino, kad ištrynė. Jam tos nuotraukos nerodė, ar rodė kam nors kitam nežino. Įvykis buvo 3 dieną, galėjo būti kovo mėnesį. D. A. ir jį užpuolė A. R. ir D. R.. Jį bandė ištempti iš mašinos, jį mušė, nuo smūgių apsigynė. D. iš mašinos ištempė, jis išlipo pro vairuotojo pusę ir pabėgo. Nubėgo link namų, kad galėtų paskambinti draugams. Jie su D. buvo (duomenys neskelbtini) banko aikštelėje, jie lipo į mašiną. D. į vairuotojo pusę, jis į keleivio. Tada privažiavo D. R. ir A. R. ir užstatė jų automobilį. Jį puolė A. R., o D. puolė D. R.. Jis matė, kad D. buvo ištemptas iš automobilio, nematė kaip ištempė. D. pats savo noru neišlipo, nebuvo taip, kad jam pasiūlė važiuoti ir jis nuvažiavo. Jam sužalojimų nebuvo, gal pats užsigavo, kai lipo iš automobilio. Jis pabėgo, o D. įsisodinę į mašiną išvežė. Jis nežinojo, kur vežė. Jis bėgo link namų, sutiko P. P. ir pasakė jiems visą situaciją. Pradėjo rašyti D. ir jis parašė, kad miške yra. D. skambino, bet nepamena kas, gal K. N.. Skambino į D. telefoną, bet nežino su kuo kalbėjo. Jis telefono neturėjo, nes buvo palikęs pas D. mašinoje. Jis dėl to ir bėgo, kad galėtų kam nors paskambinti. Policijai iškart niekas neskambino. Suprato, kad jo draugui kilo pavojus. Jam atrodo, kad D. sutrenkė prieš ištraukiant iš mašinos, jis negali tiksliai pasakyti. D. tuo metu sėdėjo automobilyje. Prie vairuotojo durelių priėjo D. R., o prie jo priėjo A. R.. Mano, kad D. sudavė traukiant iš mašinos, bet tiksliai nebepamena. Jis su D. susisiekė kitą dieną. Žinutę gavo per „messenger“ programėlę, parašė dar būnant mašinoje. Buvo nuvažiavę iki aikštelės ir pasiėmė telefoną, parašė žinutę D., ir jam atrašė, kad yra miške. Jis nematė pas D. R. jokių įrankių rankose. Apie lazdą sužinojo iš D.. Aikštelėje nieko nebuvo išsitraukę. Su D. susitiko kitą dieną. Jis tą dieną jau važiavo namo. Kitą dieną jam pasakojo, kad D. R. turėjo teleskopą ir D. A. liepė kasti duobę. Buvo atėmęs telefoną, kažko ieškojo telefone. Pasakojo, kad dar lyg buvo kažkur numetęs telefoną. Sakė, kad J. R. jam siūlė pinigų policijos komisariate. Kiek žino, pareiškimo tą vakarą jis neparašė. Nežino, ar buvo išsigandęs. D. buvo sakęs, kad buvo sutrenkta į krūtinės sritį. Sakė, kad sutrenkė D. R., A. jo nepuolė. Žino, kad po įvykio D. stresavo, bijojo išeiti į miestą, atrodė nuo visko pavargęs, jautėsi nesavas, depresyvus. Žino, kad gėrė kažkokius vaistus. Nežino, kodėl A. R. puolė jį, gal dėl to, kad buvo kartu. Buvo (duomenys neskelbtini) automobilis, sidabrinės spalvos, kas vairavo nematė. Buvo du žmonės. D. nepasakojo apie striukės suplėšymą ar sugadinimą. Buvo užvesta kita byla dėl patyčių, gavo administracinę nuobaudą. Buvo taip, kad po išvežimo pačią pirmą dieną juos išsivežė iš mokyklos, darė kratas. Konfliktai su Ū. tęsėsi apie mėnesį laiko. Apie Ū. bandymą nusižudyti sužinojo iš kitų draugų lyg ir prieš įvykį. Sužinojo ir gal po kokios valandos juos užpuolė. Iki to laiko, kai jis nubėgo, tai žinutę iš D. gavo gal po kokios valandos.

12. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad D. A. draugavo su Ū., jie išsiskyrė, pykosi. Sėdėjo vieną vakarą visi kartu: jis, V. S., D. ir K.. Jis, K. ir S. išvažiavo namo ir paliko D. su V. dviese. Po kiek laiko paskambino V. ir pasakė, kad D. išvežė ar tai primušė. Nuvažiavo pas V. ir jis pasakojo, kad prie mašinos prišoko dviese, trenkė, išsitempė iš mašinos ir išvažiavo. Jie skambinėjo D. ir jis po kiek laiko jiems paskambino. Važiavo pasiimti D. ir prisimena, kad sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir galvojo, ką daryti. Tada, kiek pamena, R. penktos serijos (duomenys neskelbtini) pradėjo juos gaudyti. Jis „dėjo gazo“ ir pradėjo važiuoti toliau link (duomenys neskelbtini), pamatė einantį D., sustojo. Tada juos aplenkė R., išlipo ir pribėgo prie jo ir davė į langą ar metė akmenį. Jis tada greitai apsisuko ir važiuodamas atgal privažiavo prie D. ir jį pasiėmė, važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Paskambino policijai ir jiems liepė palaukti, tai jie suko ratus po (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į policijos komisariatą ir viskas taip baigėsi, R. paskui jų nebegaudė. Patikslino, kad paleidus V. su D. prie (duomenys neskelbtini) banko aikštelės jie išvažiavo. Nepamena, ar V. jiems paskambino. V. pabėgo, kur susitiko nebepamena. Dabar nebepamena, kaip atsirado V.. D. ieškoti važiavo trise. D. jiems paskambino ir pasakė, kur jis yra, nežino po kiek laiko paskambino. Susitikus sakė, kad pradarius duris trenkė vienam ir kitam, o D. išsitempė. D. pasakojo, kad jis bijojo. Sakė, kad mašinoje kartojo, kad jį pakas, turėjo teleskopą. Mano, kad pavyko išgąsdinti. Apie drabužius nieko nežino. Jis buvo komisariate tą patį vakarą. Bendravo ir atvyko R., jie parodymų dar lyg ir nedavė. Ji pradėjo ginčytis, kad jie neadekvatūs, neblaivūs. Jie davė parodymus ir išsiskirstė. Nežino, ar tą vakarą D. rašė pareiškimą. Kai atvyko J. R., tai jie pradėjo ginčytis. Nežino, kaip D. jautėsi po įvykio, kažką sakė, kad ėjo pas gydytojus. Jis vairavo (duomenys neskelbtini). Mano, kad jį persekiojo dėl to, kad jis važiavo pasiimti draugo. Kiek matė, tai automobilio jam neapgadino. Policijoje viskas buvo gerai, tik atvykusi R. sukėlė įtampą, policininkės viską užrašė teisingai. Kiek pamena, tai D. lyg ir jam skambino. Pasakė, kad išvežė į mišką link (duomenys neskelbtini). Sakė, kad telefoną buvo atėmę, o paskui atidavė. D. jau buvo paleistas, jis laukė, kol jie atvažiuos jo pasiimti. Kai susitiko su V., jis tik pasakė, kad D. įsisodino į mašiną ir kažkur išsivežė. Gali būti taip, kad D. paskambino jam kai V. dar buvo mašinoje pas jį. Kiek suprato, tai D. sudavė tėvas, nežino į kurią vietą. Nežino, ar buvo suplėšyti drabužiai. Po įvykio jam jokių tyrimų nebuvo pradėta. Jis viršijo greitį tą dieną, kol kas baudos nesumokėjo. J. R. sakė, kad sumokės už viską, sumokės ir baudą. Jie nenorėjo iš pradžių kviesti policijos, iš pradžių nenorėjo rašyti pareiškimo, norėjo, kad viskas išsispręstų taikiai.

13. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad D. A. draugavo su Ū. R.. Daug apie jų santykius nežinojo. Tie santykiai nutrūko negražiai. Apie nuotraukas jis nieko nežino. Buvo užsiminta ar pagrasinta, kad jos bus išviešintos, nors tų nuotraukų nebuvo. Buvo su draugais V., P., K. ir D.. Išsiskirstė, nes turėjo du automobilius. Jis, P. ir K. nuvažiavo pas P. į kiemą. Po 15 minučių atbėgo V. ir papasakojo, kad D. kažkas kažkur išvežė. Po kažkiek laiko susiskambino su D. ir jis pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) miške. Nepamena, kas susiskambino, kalbėjo su pačiu D.. V. atbėgęs papasakojo, kad jį ir D. du vyrai bandė išsitempti iš mašinos, nepasakė, kas tiksliai. Po kiek laiko iš D. sužinojo, kad tai buvo D. R.. Važiavo link (duomenys neskelbtini) miško, sustojo ant kelkraščio už (duomenys neskelbtini) ženklo ir tada privažiavo pilkas (duomenys neskelbtini), išlipo D. R. ir pradėjo juos gaudyti, trenkė kelis kartus į mašiną, gal metė iš kažko. Pradėjo juos gaudyti. D. pamatė einantį kelkraščiu link (duomenys neskelbtini) pusės nuo (duomenys neskelbtini) miško. Jį vieną kartą pravažiavo, nes pilkas (duomenys neskelbtini) juos vijosi. Tada apsisuko, greitai sustojo prie D., jį pasiėmė ir bėgo. Paskambino BPC numeriu ir pranešė policijai. D. pasakojo, kad jį vežė į (duomenys neskelbtini) mišką, ten kasė sau duobę, nes liepė D. R.. Mano, kad jis buvo išsigandęs, nors sakė, kad nesvarbu. Prie draugų gal nenorėjo išsiduoti. Kai įsėdo D., jie bėgo nuo pilko (duomenys neskelbtini) automobilio. Vyko link (duomenys neskelbtini). Persekiojimas baigėsi prie policijos komisariato. Jie buvo nuvesti į komisariatą, davė tenai parodymus. Atrodo, kad tą vakarą pareiškimo nerašė. Mano, kad jam dėl pareiškimo kilo labai daug problemų. Buvo iškeltos bylos, iškeltos po įvykio. Kaltino dėl psichologinio smurto Ū. R.. Nežino, kas buvo iniciatorius tose bylose, jam jokia sankcija netaikyta, byla nutraukta. Ū. mamos jis nepažįsta, matė tą dieną, kai viskas įvyko, kai jie buvo komisariate. Ji atvyko į komisariatą, kur jie davė parodymus. Ji atvyko susinervinusi, grasino pareiškimais. Jis nežino, kaip D. jautėsi po viso įvykio. D. policijos pareigūnams minėjo, kad jį traukė už krūtinės srities, laikė ranka mašinoje. Dėl sugadintų drabužių neatsimena. Jis pats pretenzijų neturi, nukentėjusiuoju nelaiko. Policijos pareigūnės neliepė jam niekaip liudyti, spaudimo nejautė, darbą atliko profesionaliai. Mano, kad Ū. mama atvyko į policijos komisariatą gal kažką išsiaiškinti, jokio spaudimo iš jos nejautė. Mano, kad D. nebuvo jokios galimybės pabėgti. Jis žino, kas jam buvo pasakota, šiuo metu negali atsiminti detalių. Tik žino, kad buvo įvardintas šaltas ginklas. Jis asmeniškai apie tai, kad Ū. R. bandė nusižudyti, sužinojo vėliau. Dėl D. rūbų jis nieko nežino. Apie sužalojimus nieko nežinojo, žinojo, kad buvo paimta už krūtinės, nežino, ar buvo ištempta iš automobilio.

14. Iš 2023-03-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelės dešinėje pusėje stovi trys automobiliai, vienas iš jų pilkos spalvos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis stovi automobilio priekiu į pastatą, pažymėtą Nr. 1. Ant šalia esančių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šiek tiek toliau, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 29-36).

15. Iš 2023-03-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti miško plote. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, apie 1.02 km, dešinėje pusėje yra kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini) gatvė 1, namo. Pasisukus į kelią, paėjus apie 36,30 metrų ir pasukus į dešinę pusę, yra dalinai iškirstas miško plotas, kuriame auga krūmai, keli medžiai, yra nupjauta žolė. Nuo kelio kelkraščio apie 6,40 metrų, yra šviežiai kastas žemių plotas, kuris yra šiek tiek pamindžiotas bei dalinai pridengtas medžių lapais ir šakomis. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 37-44).

16. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos D. D.-A. 2023-03-04 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-03-03 apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, D. R., panaudodamas fizinę jėgą D. A. atžvilgiu, ištempė pastarąjį iš aikštelėje stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tokiu būdu neteisėtai atimdamas D. A. laisvę, jėga įsisodino į A. R. priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kur automobilį vairuojant A. R. nuvežė pastarąjį į (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką bei ten jį paleido. Nutekėjusiajam fizinis skausmas nesukeltas. Įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota. D. R. ir A. R. neapklausti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas patikslinus įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 8-11).

17. 2023-03-04 PK Reagavimo skyriaus tyrėjos G. K. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2023-03-03 dirbant maršrute „(duomenys neskelbtini) miestas“ kartu su PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja A. Č. bei vyresniąja tyrėja K. M., apie 22.57 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatve, kelias „(duomenys neskelbtini)“ iš paskos važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) e60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Trys pažįstami asmenys vejasi, prieš 3 minutes daužė su akmenimis ir rankomis pranešėjo transporto priemonę. Važiuoja link (duomenys neskelbtini). Laukia pareigūnų skambučio dėl tolimesnių veiksmų. Pokalbio metu transporto priemonės nebepersekiojo. 23.02 val. atvykus prie PK, pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo keturi vaikinai, kaip vėliau nustatyta: P. P., K. S., D. A. ir K. N.. Pranešėjas K. S. bei kiti vaikinai ėmė pasakoti, kad šiandien, t. y. 2023-03-03, prieš keletą minučių, P. P. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ėmė persekioti automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du jiems pažįstami vyrai. Asmenys teigė, kad minėtas automobilis juos persekiojo važiuodamas (duomenys neskelbtini) mieste bei (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu kažkur nuvažiavo ir daugiau nebeseka. Taip pat nurodė, kad iš minėto (duomenys neskelbtini) automobilio išlipęs vienas vyriškis kažką metė į P. P. vairuojamą automobilį, taip pat pribėgęs jį daužė rankomis, tačiau neapgadino. Pasakodami įvykio aplinkybes minėti vaikinai buvo susijaudinę, išsigandę, todėl sunkiai dėstė įvykio aplinkybes. Su minėtais asmenimis grįžus į PK patalpas ir detaliau aiškinantis įvykio aplinkybes, vienas iš vaikinų – D. A., ėmė pasakoti, kad prieš automobilio persekiojimą, 2023-03-03, apie 22 val., jam būnant adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jo privažiavo anksčiau minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du jam pažįstami vyrai – A. R. ir D. R.. Iš automobilio išlipęs D. R. sugriebęs D. A. už striukės per prievartą ir prieš jo valią įsodino į (duomenys neskelbtini) automobilio vidų, automobiliu nuvežė D. A. į netoliese (duomenys neskelbtini) miesto esantį mišką ir į rankas padavęs kastuvą liepė kasti duobę. D. A. teigė manantis, jog minėti asmenys prieš jo valią į automobilį įsodino ir į mišką jį nuvežė siekdami pagąsdinti, kadangi D. A. nutraukė santykius su D. R. dukra Ū. R.. Taip pat nurodė, kad įvykį, kai D. A. prievarta įsodino į (duomenys neskelbtini) automobilį, matė jo draugas V. V., kuris iš įvykio vietos pabėgo, nes išsigando. D. A. apklaustas surašant liudytojo apklausos protokolą, kuriame nurodytos detalios įvykio aplinkybės. Su V. V. nepabendrauta dėl vėlaus paros meto ir įvykių gausos. Aiškinantis įvykio aplinkybes taip pat bendrauta su automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusiu P. P., kuris taip pat apklaustas surašant liudytojo apklausos protokolą. Asmuo nurodė, kad nepažįsta automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusių asmenų. Taip pat nurodė, kad įvykio metu vienas iš jam nepažįstamų asmenų dėl neaiškios priežasties ėmė rankomis daužyti jo automobilį, kažką į jį metė, tačiau automobilio neapgadino, todėl P. P. jokių pretenzijų dėl įvykio neturi, pareiškimo nerašys. Įvykio metu kartu su P. P. buvęs K. S. nurodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir P. P., todėl asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Kartu įvykio vietoje buvęs K. N. teigė, kad nors įvykio metu buvo kartu su P. P. automobilyje, tačiau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes nieko nematė, tik girdėjo kažkokius trenksmo garsus. Dirbant įvykyje nuvykta į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje, pasak D. A., asmenys jį prieš jo valią įsodino į automobilį. Įvykio vieta nufotografuota, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog netoliese įvykio vietos yra įrengta miesto vaizdo stebėjimo kamera – (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuri galimai stebi įvykio vietą. Šalia įvykio vietos, ant (duomenys neskelbtini) banko pastato sienos, taip pat yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau pastaroji yra atsukta į pastato durų pusę ir automobilių stovėjimo aikštelės nestebi. Daugiau vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. D. A. taip pat nurodė, jog kai buvo automobiliu vežamas į mišką, įsidėmėjo tikslią vietą ir gali policijos pareigūnams ją nurodyti. Kartu su D. A. nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, D. A. nedvejodamas policijos pareigūnus nuvedė prie netoliese miško keliuko esančios vietos, kurioje jam liepė kasti duobę. Apžiūrint įvykio vietą pastebėtas šviežiai kastas apvalios formos juodas žemės plotas. D. A. teigė, kad iškasęs duobę iš įvykio vietos išėjo, o D. R. ir A. R. automobiliu taip pat iš karto išvyko. Duobę paliko iškastą, įvykio metu jos niekas neužkasė. D. A. teigė manantis, kad po įvykio, siekdami nuslėpti savo veiksmus, minėti asmenys grįžo į įvykio vietą ir duobę užkasė bei pridengė lapais. Įvykio vieta apžiūrėta surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, fotografuota. Dėl įvykio surinkta medžiaga. Filmuota bodycam Nr. 735828, 740730, 725770, tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įranga (1 t., b. l. 24-25).

18. 2023-03-10 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas liudytojo P. P. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio salone įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 49-62).

19. Iš 2023-03-10 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. R. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio salone įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 68-82).

20. Iš 2023-04-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš BPC. Matyti, kad 2023 m. kovo 23 d. 22.51 val. į BPC paskambinęs K. S. pranešė, kad juos vejasi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vaikinas operatorei nurodė, kad jų automobilį daužė rankomis, mėtė su akmenimis, susitaria laukti pareigūnų prie komisariato (1 t., b. l. 89-92).

21. 2023-06-05–2023-06-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros. Nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą PSS-20230303-230349UTC+0200 mp.4 užfiksuota, kaip policijos pareigūnės tarnybiniu automobiliu privažiuoja prie kito automobilio, kur stovi keletas vaikinų. Policijos pareigūnėms išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link vaikinų, du vaikinai rodo į kelią ir sako „Ką tik pravažiavo“. Viena iš policijos pareigūnių priėjo prie vaikino su akiniais, kuris stovi prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių, ir sako „Tai gerai ka nuvažiavo, ką Jum dabar padarė?“. Vaikinas nuo priekinės automobilio keleivio pusės pradėjo eiti link automobilio galo ir sako „Nežinom ar įlenkimų turim, nematėm dar. Bet bagažinę tai tikrai trankė“. Policijos pareigūnė klausia „Kas automobilio savininkas?“, kažkuris iš vaikinų sako „Aš. Mano mama“. Toliau policijos pareigūnė stovėdama prie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo, klausia vaikinų „Dabar sakykit, čia buvo tie apgadinimai?“, vienas iš vaikinų sako „Nebuvo, nebuvo. Ne“. Kitas vaikinas sako „Tai va čia nauji, va“. Policijos pareigūnė pasilenkusi prie automobilio bagažinės kažkur rodo (vaizdo įraše nesimato, kur tiksliai) ir sako „Šito įlenkimo nebuvo?“, vaikinas, kuris stovi prie policijos pareigūnės sako „Ne buvo, atsiprašau, buvo“. Policijos pareigūnė „Nu tai buvo ar nebuvo?“, vaikinas „Buvo“, policijos pareigūnė „Buvo“. Kažkuris vaikinas sako „Jis į langus tik daužė, manau“. Toliau stovinti policijos pareigūnė sako „Tai kokia situacija? Dabar nusiraminam, po vieną kalbam ir pasakojam“. Toliau du vaikinai kažką sako policijos pareigūnei, tačiau ką tiksliai jie sako nesigirdi, kalba neaiški. Vėliau girdisi kaip policijos pareigūnė klausia „Tai gerai. Kas tokie? Iš Kur?“, vaikinas su akiniais sako „Nežinau. Nežinom mes nieko. Kas vairavo, kaip, kas, neįsivaizduoju“. Policijos pareigūnė sako „O tai pranešime nurodėt, kad pažįstamas“. Vaikinas su akiniais sako „Ne su manim reik kalbėt, aš tai nepažįstu jų“. Tada vaikinas nuėjo prie automobilio galinės kairės pusės keleivio pusės. Policijos pareigūnė sako „Nu tai sakau, pasakokit po vieną“. Tada minėtas vaikinas su akiniais atidarė keleivio pusės duris ir sako „Išlipk, D.“. Tada iš automobilio išlipo šviesių plaukų vaikinas, kuris vilki šviesios (smėlio ar rusvos) spalvos striukę. Policijos pareigūnė priėjo netoli išlipančio iš automobilio vaikino ir klausia „Kas dabar išvis nutiko? Dėl ko Jūs ten su kažkuo sukonfliktavot? Ir dėl ko Jus persekiojo ir dėl ko vijos?“. Policijos pareigūnei kalbant, vienas iš vaikinų išlipančiam vaikinui sako „Papasakok dabar normalią istoriją, pasakyk“. Išlipęs iš automobilio vaikinas sako „Tai žodžiu. Čia sena tokia drama buvo, kad išsiskyriau su mergina ir išsiaiškinau, kad jinai, ta prasme išdavė mane ir aš tiesiog parašiau, tiesiog užblokavau aš ten viską. Ir tarp draugų grupių gavos drama, kad jie visada ten pykos, pykos, pykos. Tiesiog kėlė labai didelį burbulą ir gavos taip, kad draugai nu ten labai žiauriai susirašinėjimuose rašė nu ir daba aš su ta mergina draugavau, ten buvo Ū. R.. Žinot?“, policijos pareigūnė sako „Mhm“. Toliau vaikinas sako „Ir mane daba, kaip čia pasakyt, tiesiog mieste iš mašinos ištraukė, įsimetė į mašiną ir į mišką išvežė duobę sau kast“. Policijos pareigūnė klausia „Ta prasme kas čia taip padarė?“. Tuo metu kažkas eina netoliese ir girdisi kaip garsiai vyriškas balsas sako (pradžia neaiški) nelakstyt?“. Tada kiti vaikinai pasisveikina. Vaikinas šviesia striuke toliau stovi prieš policijos pareigūnę ir tyliai kažką pasako. Ką vaikinas pasakė nesigirdi, nes kalba labai tyli. Policijos pareigūnė klausia „Kas toks? R.?“, vaikinas „Jo“. Policijos pareigūnė „Ta prasme kurie?“, vaikinas sako „A. ir A. tėtis“. Kita policijos pareigūnė klausia „Čia kada taip buvo?“, vaikinas sako „Prieš 30 minučių. Aš paskambinau, va, draugam, kad mane parsivežtų“. Policijos pareigūnė klausia „Ta prasme išvežė tave prieš 30 minučių?“, vaikinas sako „Nu gal prieš 30. Bet aš ėjau ir va draugai mane parsivežė dabar ir pradėjo jie vytis mumis, kad gal pagautų kitus“. Policijos pareigūnė klausia „O į kurį čia mišką išvežė tave?“, vaikinas „Už (duomenys neskelbtini)“. Toliau policijos pareigūnė kolegei pasiūlė eiti į komisariato kiemą aiškintis. Policijos pareigūnės liepė vaikinams užrakinti automobilį. Tamsia striuke vilkintis vaikinas su akiniais, eidamas prie policijos pareigūnės sako „(iš pradžių kalba neaiški) mašinoj dar buvo teleskopas“. Toliau dar kažką eidamas sako policijos pareigūnei, tačiau nesigirdi, ką tiksliai kalba. Jiems paėjus kita policijos pareigūnė liepė automobilį varyti į policijos kiemą. Laike 02:52 min. eina dvi policijos pareigūnės ir kalba. Viena sako „Tėvs R.“, kita sako „Eik to nachui“. Pirmoji sako „Sako mašinoj teleskops būva“, kita „Nu ir dar sako tipo vežės į mišką duobę kast“, pirmoji sako „Duobę kast. Karoče čia (toliau kalba baigiasi). Vaizdo ir garso įrašo trukmė 03:04 min. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas PSS-20230303-230936UTC+0200 mp4. iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Vaizdo įraše matyti kaip vaikinai lipa laiptais ir nueina į kabinetą, kur sėdi dvi policijos pareigūnės. Vaikinams atsisėdus, viena iš policijos pareigūnių sako „Gerai. Tai pradėkim nuo to, nuo tavęs. Iš naujo papasakok kaip čia viskas vyko. Draugavai su Ū., ane?“. Vaikinas šviesia striuke sako „Tai (kalba neaiški) sužinojau, kad jinai savo draugėms ir draugams šneka, kad aš esu jos geriausias draugas, kad mes nedraugaujam ir aš jai tą pasakau. Po to, ateina jos draugė, man papasakojo, kad jinai permiegojo su vienu, su kitu, nu žodžiu, su kitais. Aš jai paaiškinau, kad aš nebenoriu būt su ja ir man jos draugė paaiškino visą situaciją, ką jin už manęs šneka, kaip šneka. Turiu balso įrašinėjimus kaip jinai sako...“. Policijos pareigūnė „Žodžiu, konfliktas su drauge kažkoks tai, išsiskyrę“. Po to vaikinas sako „Nu ir dabar toliau gavos taip, kad mano draugas su ja labai daug pykosi. Dėl tų pykčių įsikišo mama ir Ū. ten draugais“, policijos pareigūnė klausia „Kieno mama? Ū. mama?“, vaikinas „Taip. Buvau su savo tėčiu nuvažiavęs pas Ū. mamą pasišnekėt ir pasakiau, kad nu nebenoriu aš su ja būti ir dabar gavos taip, kad mane tiesiog va mieste įsitempė iš mašinos ir (nebaigia sakyti)“. Policijos pareigūnė klausia „O iš kurios vietos dabar paėmė tave?“, vaikinas sako „Prie (duomenys neskelbtini) banko“. Kita policijos pareigūnė klausia „Kada buvai pasikalbėt su mama su visais? Kada jau čia užbaigėt tuos santykius?“, vaikinas „Santykius užbaigėm gal prieš dvi savaites, tris“. Policijos pareigūnė „O kada buvai pasišnekėt, kad nebenori daugiau bendraut?“, vaikinas „Neatsimenu, pirmadienis ar penktadienis, bet užpraeitą savaitę, man atrodo“. Policijos pareigūnė „Nu prieš savaitę laiko?“, vaikinas „Jo (toliau kalba neaiški)“. Policijos pareigūnė toliau klausia „Nu ir per tą laiką, nuo paskutinio pasišnekėjimo, bendravot-nebendravot? Kažkokie konfliktai buvo-nebuvo?“, vaikinas „Tarp manęs ir jos nebuvo. Jinai man rašinėdavo, kad (kalba neaiški), ją užblokavau, nes aš žinau kad (nebaigia sakyti)“, policijos pareigūnė „Tai jinai norėjo su tavim bendraut, tu nebenorėjai bendraut, taip išeina“. Vaikinas „Jo“. Policijos pareigūnė „Gerai, kas šiandien buvo?“, vaikinas „Tai šiandien, va, tiesiog buvo pas P. mašinoj, jis mane atveža į mano mašiną, kad aš važiuočiau namo. Ir aš jau sėdu į savo mašiną ir tiesiog pribėga prie mašinos, mane pasiima už striukės (rankomis lyg rodo kaip paėmė), įsimeta pas save į mašiną“. Dvi policijos pareigūnės kartu klausia „Kas dabar pribėgo?“, vaikinas „R.“, policijos pareigūnės „Kuris?“, vaikinas „Čia Ū. tėvas“. Policijos pareigūnė „Sakė kažką, nesakė?“, vaikinas „Tiesiog pasiėmė, įsimetė į galą mane, uždarė duris. Nu kai įsimetė mane, pamatė, kad mašina (toliau nesigirdi ką sako), sėdau vėl, mane vežė, atėmė telefoną, išvežė į mišką, davė kastuvą į rankas kasti duobę ir šalia stovėjęs tas tėvas buvo su teleskopu“. Policijos pareigūnė „Ar kalbėjo? Kažką sakė?“, vaikinas „Sakė žinai dėl ko? sakė išgaudys visus ir tą Ū. draugę K., kuri man viską papasakojo kaip jinai elgiasi. Tas draugas, kuris susipyko su Ū. labai, tai jis tiesiog man sakė, kad mano tipo, kai jie išvažiavo, su mano telefonu išvažiavo, aš tiesiog ėjau ir sakė, kad čia mane tik pagąsdino, o mano draugui tipo atsieis tikrai, kad tipo užkas (toliau kalba neaiški). Aš jam bandžiau paaiškint, kad aš nieko Ū. neberašiau ir kad nieko nebėra tarp mūsų“. Policijos pareigūnė klausia „Tu pats vietinis esi?“, vaikinas „Ką?“, policijos pareigūnė dar kartą pakartoja, o vaikinas pasako kažkokį pavadinimą, tačiau kalba nesuprantama. Toliau vaikinas su akiniais išeina kalbėti telefonu, o kitas vaikinas pasiprašo į tualetą. Policijos pareigūnė klausia „Jie kai tave grūdo į mašiną dviese buvo? Daugiau mašinoj nieko nebuvo? Tai buvo R., ane, Ū. tėvs ir brolis?“, vaikinas palinksi galva, nes tuo metu pareigūnei kažkas paskambino telefonu. Vaikinas sako „Prie (duomenys neskelbtini) banko gal kokios kameros yra, nes ten (toliau kalba neaiški)“. Policijos pareigūnė „Dabar pats kažkokių pretenzijų turėsi? Rašysi pareiškimą dėl tokio elgesio?“, vaikinas „Nežinau“. Toliau kolegės tarpusavyje kalba pagal kokį straipsnį. Policijos pareigūnė „Nu nėra straipsnio. Nu žiūrėk, dabar ta prasme kai tave va taip per prievartą, per prievartą?“, vaikinas „Nu taip. Jie tiesiog pasiėmė mane už (ranka rodo už striukės ir nebaigia sakyti)“. Policijos pareigūnė „Tu jiems sakei kažką?“, vaikinas „Nu ne, aš nieko nesakiau“. Policijos pareigūnė „Tu tylėjai?“, vaikinas linksi galva. Policijos pareigūnė „Kur įmetė? Į galą ar į bagažinę?“, vaikinas „Į galą, bet kai važiavo sakė, kad turėjau gulėt bagažinėj“. Policijos pareigūnė „O dar kažką kalbėjo kada tave įmetė?“, vaikinas „Per priekinę sėdynę persikreipęs su kaire ranka (rodo kaip) tiesiog taip laikė, kad (nebaigia sakyti)“. Policijos pareigūnė „Kas laikė?“, vaikinas „R. tėvas“. Policijos pareigūnės viena po kitos klausia „Surišo - nesurišo? Trenkė - netrenkė?“, vaikinas „Ne. Tiesiog stovėjo su teleskopu kai kasiau“. Policijos pareigūnė klausia „Tėvas laikė su teleskopu? Ar kas nors matė tą situaciją kaip turėjo arba kaip tave įmetė į mašiną?“, vaikinas „Draugas“. Toliau aiškinasi, koks draugas matė ir ar jis turės draugo duomenis. Toliau policijos pareigūnė klausia „O tai dabar tave jisai parvežė automobiliu?“, vaikinas rodo į kitą vaikiną. Policijos pareigūnė klausia „Ir jūs išvažiavot?“. Kitas vaikinas, kuris vairavo automobilį, sako „Mes atvažiuodami sustojom, nu nes nežinojom kur jisai ir jis privažiavo prie mūsų, pradėjo daužyti langą“. Policijos pareigūnė „ranka daužė?“, vaikinas „Jo. Nu nežinau, ar su ranka“. Toliau į pokalbį įsiterpia kitas vaikinas su akiniais, kuris sako „Pradžiai iš akmenų mėtė, kaip supratau, o tada kai buvo šalia priėjęs, tai trenkė tikrai iš rankos“. Toliau vaikinai kalba dviese ir jų kalba neaiški. Vienas vaikinas tęsia „Toliau apsisukom, paėmėm D. ir (kalba neaiški)“. Kabinete, kuriame apklausinėjami vaikinai, vyksta bruzdesys, ką ir kas kalba neaišku. Vienu metu girdisi kaip vaikinas šviesia striuke sako „Jo. Jį, jisai sėdėjo priekyje šalia manęs, kai mane ištempė, aš stovėjau gale, ne, stovėjau lauke ir mane laikė, tai draugas gavo iš kojos, nuo A.. Kai trenkė jam iš kojos, jis šoko per kitą pusę ir nežinau, dingo, pabėgo. Nes mane į mašiną įmetė, aš jo nemačiau“. Policijos pareigūnė „Kai tave, nu sakykim, per prievartą įmetė į mašiną, sakei išvežė į mišką, ką ten toliau darė? Ką sakė? Ką kalbėjo?“, vaikinas „Nu tai miške tiesiog sustojom, tada atrakinau telefoną, norėjo peržiūrėti visas žinutes, viską, pasiėmė telefoną patikrinti, bet tai nieko nebebuvo nu ir baigiau kast duobę, įdėjau kastuvą į bagažinę...“. Policijos pareigūnė „O sakė dėl ko kast duobę?“, vaikinas „Ne“. Policijos pareigūnė „Klausei?“, vaikinas „Ne, aš nenorėjau nieko sakyt“. Policijos pareigūnė „O ką pagalvojai? Dėl ko? Nu ką tu galvojai?“, vaikinas „Aš jam bandžiau paaiškint, kad aš Ū. nieko neberašiau, kad aš čia beveik ne prie ko. O čia kad draugas pykos su ja, pykos, pykos, bet ten daug, labai daug žinučių buvo. Bet pagal viską ne aš turėjau... (kalba neaiški). „Jo, bet ką tu galvojai, kodėl tau pavyzdžiui sako „kask duobę?“. Kitas vaikinas, kuris iki tol visą laiką tylėjo, kažką pasakė. Tada policijos pareigūnė „Ne, ne Jūsų klausiu. Aš jo klausiu“. Kaip tu galvoji? Sakyk, kokiu tikslu dabar tave išvežė? Ką darys? Nu dėl ko viskas, kaip tau atrodo?“, vaikinas „Nežinau, gal kad ta Ū. kaip ir ligoninėj dabar yra, kiek girdėjau, bet nežinau dėl ko. Tai gal tie tėvai galvoj, kad aš ten jai kažką blogą padariau, kad aš prirašinėjau jai, nors jinai, nes aš žinau, kad ji yra labai didelė manipuliantė ir jinai meluoja, labai daug meluoja (toliau kažką kalba, bet dėl pašalinio triukšmo kalba nesuprantama), nes ir draugei rašo melagingas žinutes, nes aš turiu garso įrašinėjimus kaip jinai šneka, prisipažįsta kaip (nebaigia sakyti)“. Toliau į vaikino pasakojimą įsiterpia vaikinas su akiniais ir sako „Tam tikrus dalykus tiesiog prisipažyst, kur D. išgirda iš draugės, kad ten pavyzdžiui miegojo su vienu žmogum. Tą gali girdėt per tą žinutę“. Policijos pareigūnė pasiteirauja nukentėjusio vaikino vardo ir jam atsakius, kad yra D., policijos pareigūnė kreipiasi į jį ir klausia „Tai ką tu galvojai, kokiu tikslu tave veža į mišką?“, D. „Nu tai pagąsdint, turbūt“. Policijos pareigūnė „Kad pagąsdint nori, ane?“, D. „taip“. Policijos pareigūnė „Ir kad duoda kast, kad tave pagąsdint, kad ką nors tau blogą padarys ar dėl ko, kaip tau atrodo?“, D. „Nu tai, kad pasimokyčiau gal“. Policijos pareigūnė „Kas dabar kitiem, visi trys. Kokie dalyviai šitos situacijos?“, vaikinai pradeda kalbėti vienu metu „Nu va tik atvažiavom, pasiėmėm, žodžiu kieme sėdėjom“. Toliau tęsia vaikinas su akiniais „Vienu žodžiu, buvom kieme, pas jį kieme buvom (rodo į kairėje pusėje sėdintį vaikiną), tiesiog stovėjom, laukėm, kol atvažiuos D.. Nu turėjom susitikt, vienu žodžiu“. Policijos pareigūnė klausia „Trise buvot?“, vaikinas su akiniais „Jo, trise stovėjom ir tada atbėgo tas kits žmogus, kuris sėdėjo mašinoj su D., atbėgo nuo centro. Atbėgo, sako D. išvežė, kažką tokio. Kaip, mes visi šoke iš karto, galvojam kas čia daros ir bandėm ieškot. Po to, po kažkiek laiko, po kokių 20 minučių, ne, po 10 gal labiau, D. paskambina, kol mes ieškojom jo, sako aš esu prie (duomenys neskelbtini), nu tam kely, mane į mišką išvežė. Tada važiavom pasiimt. Kai važiavom prie (duomenys neskelbtini), tada sustojom (toliau dėl pašalinio triukšmo nesigirdi ką sako), privažiavo ir sako, nu nesakė nieko, tiesiog užkirto kelią, iššoko tas viens vyriškis, kuris sėdėjo keleivio sėdynėj“. Policijos pareigūnė „Tas vyresnis? Tėvuks gaunas?“, vaikinas „Jo. Pasiėmė kaip supratau akmenį, nes jau atstums tarp jo ir mūsų tikrai buvo ir metė iš akmens. Nu, tada pavažiavo gal dar kokius 500 metrų, pravažiavom pro jį, nu bėgom jau, bėgom“. Policijos pareigūnė „Tai jis pėsčiom buvo?“, vaikinas „Jis pėsčiom buvo. Jį nuvežė, paleido, tipo kažką ten padarė ir va, ėjo pėsčiom. 500 maždaug nuvažiavom, jie už mūsų važiavo, jie vėl mus mašiną statė. Važiuodami (ranka rodo) jie bandė taip mūsų mašiną užstatyti. Jų mašina čia, mūsų čia (ranka viską rodo). Nu ir sustojom. Tada išlipo vyriškis, mes jungėm atbulinį, turėjom apsisukt ir tada vyriškis priėjo, pradėjo trankyti bagažinę, kaip supratau, iš rankų“. Policijos pareigūnė „Vienas?“, vaikinas su akiniais „Jis vienas išlipo, vienas trankė, jo. Bet ne vienas buvo“. Policijos pareigūnė „Nu kitas vairavo? Tas jaunesnis vairavo?“, vaikinas su akiniais „Nu jo, jaučiu“. Policijos pareigūnė „O jum jie pažįstami pavyzdžiui?“, vaikinas su akiniais „Nu aš žinau iš mokyklos laikų“. Policijos pareigūnė pasiteiravo, ar pažįstami iš matymo, o vaikinas tai patvirtino. Jis pasakė A. R. vardą ir pavardę. Po to policijos pareigūnė pasiteiravo, kas vairavo automobilį. Vaikinui pakėlus ranką, policijos pareigūnė pasiteiravo, kam priklauso automobilis. Jis atsakė, kad automobilis priklauso mamai. Tada policijos pareigūnė pasiteiravo, ar kokia žala padaryta, o vaikinas atsakė „Ne. Sakykim nėra nieko“. 10:19 min. į kabinetą, kuriame buvo apklausiami vaikinai, įėjo policijos pareigūnė. Ji sako „Dar vieną klausimą. Ką jis ten sakei rankoj laikė?“, keli vaikinai kartu atsakė „Teleskopą“. Tada policijos pareigūnė klausia „Su tuo teleskopu jis tau grasino? Sakė kažką padarys?“, D. „Nu ne“. Toliau pareigūnė klausia „O dabar sakei su tuo duobės kasimu. Jisai tau liepė?“, D. „Taip“. Tada į pokalbį įsikišo kolegė, kuri informavo, kad to jau klausė. Pasak jos „Jisai jam liepė kast ir davė kastuvą“. Toliau pareigūnė klausia „Tau pačiam netrenkė? Tu atgal nebandei trenkt? Jūs tikrai gražiuoju išsiskyrėt?, ta prasme, kai pas Ū. mamą nuvažiavot, pasakei, kad ten nebenori būt ir panašiai?“, D. „Nu taip. Aš su Ū. mama šnekėjau ir man tada sakė, nu aš Ū., ir prie Ū. mamos rodau garso žinutę, ji prisuka garsą, prideda sau prie ausies, paklausė dvi sekundes, numetė telefoną, nu sako – oi čia draugė įrašė ir jinai supranta, kad čia yra tiesa, išeina, palieka mane, Ū. mamą ir tėtį kalbėti. Aš sakau, kad einu į mašiną, nes aš čia nesėdėsiu ir Ū. mama man sako – eik su Ū. pašnekėk, aš pasakiau, kad nebenoriu su ja bendraut ir nešnekėsiu, ir išėjau“. Uždavusi klausimus policijos pareigūnė norėjo išeiti, tačiau kolegė paprašė palaukti ir pasakė, kad „Iš esmės, tai sakė kai davė kastuvą ir kai nuvedė į mišką, jam kažkokių tai grasinimų neišsakė. Nesakė užkasiu ar dar ką nors“, D. „ne“. Kita policijos pareigūnė sako „Tai tau tiesiog davė kastuvą ir tiesiog sakė kast? Nieko nesakė?“, kolegė sako „Nieko nesakė ir jisai nieko neklausė dėl ko. Davė kastuvą – kasė“. Toliau policijos pareigūnė klausia „O kai įsodino į mašiną, sakė, kad tau tipo „pizdą bus“, dabar aš čia tave pakasiu, kažką sakė?“, D. „Nu va taip va ir sakė, ta prasme gąsdino, grasino“. Policijos pareigūnė „Kaip grasino? Kokiais žodžiais? Tiesiai šviesiai sakyk, kad ir su keiksmažodžiais“, D. „Aaa, nenoriu pameluot dabar...“, policijos pareigūnės vienu metu klausia, kaip pasakė, ar sakė „Pakasiu tave?“. D. „Sakė, taip sakė, kad išgaudys visus, ateis mano draugo eilė, K. eilė. Visus, visus (ką sako nesigirdi, nes prie vaizdo kameros kilnojami popieriai)“. Toliau kažką policijos pareigūnės kalbėjo su šalia sėdėjusiais vaikinas, tačiau dėl kilusio triukšmo kalba nesuprantama. Po to policijos pareigūnė paprašė visų asmenų dokumentus, užsirašė gyvenamąsias vietas ir kitus asmens duomenis. Užsirašius visų asmenų duomenis, policijos pareigūnės tarpusavyje tarėsi, ką reikia apklausti ir kokius kitus procesinius veiksmus reikia atlikti. Toliau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 20:10. Apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašą PSS-20230303-233113UTC+0200 mp4. iš policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuota, kad policijos pareigūnė klausia D. „Ar tikrai tu ta prasme nenori jokių pretenzijų?“, D. „Ta prasme man nieko nepadarė, o pagąsdint (toliau nesigirdi ką sako), visko būn, bet aš kaip ir supratau už ką“. Toliau pradeda kalbėti kartu su D. buvę vaikinai. Jie kalba, kad situacija neeilinė, neaišku ką toliau daryti. Toliau policijos pareigūnė klausia „O tu nebijai, kad jie tarkim matė, kad Jūs bendraujat su policija, kad gali daryt kažką dar papildomai?“, šalia sėdintis vaikinas su akiniais sako „Taip ir bus. Taip ir bus, čia kitaip nebus. Čia taip ir bus.“ D. „Nu jeigu antrą kartą darys, va tada ateisiu ir pats pareiškimą parašysiu.“ Policijos pareigūnė „Bet tai dabar irgi tave jau buvo išsivežę į mišką, ta prasme viską, ir tu jokių pretenzijų neturi?“, vaikinas su akiniais „Ne, ne. Daba kitaip i nedarytų kitą kart. Kitaip darytų. Aj...“. D. „Man tiesiog pasakė, kad ten tos visos kalbos apie tą Ū. mokykloj, tarkim, viskas pasibaigtų toj mokykloj, viskas atvirkščiai. Tos Ū. draugės pyksta visos ant tos K., kad jinai viską pasakė man. Ir dabar jin galvoja, kad ta K. nuviliojo nuo Ū. mane, nors mes su K. tiesiog (neaišku ką sako)“. Policijos pareigūnė „Mhm“. Laike 1.27 min. kažkas atidarė kabineto, kuriame sėdi vaikinai ir policijos pareigūnė, ir klausia „Ar tas žmogelis vietinis yra?“, kažkas atsakė „Jo“. Policijos pareigūnė sako „Sakė (duomenys neskelbtini). Daba jis aiškin, ka pretenzijų jokių nebetur“. Toliau kažkuris iš vaikinų sako „Čia klausimas kaip geriau daryt“. Toliau vaikinams paaiškina, kad tyrimas šiuo metu nebus pradedamas, tiesiog jis bus apklaustas. Eigoje su juo bus susisiekta ir pasiteirauta, ar jis turi pretenzijų. Toliau policijos pareigūnė pasiteirauja, ar nukentėjęs D., kur gimė, kokia tautybė ir kitų asmens duomenų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 05.11 min. (1 t., b. l. 97-102).

22. 2023-06-09 - 2023-06-14 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų. Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose iš (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, užfiksuota, kad laike 22:56:52 nuo vaizdo filmavimo kameros į žiedinę sankryžą įvažiuoja šviesios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), ant kurio galo dešinėje pusėje yra žalias klevo lapas. Automobilio valstybinių numerių dėl apšvietimo iš galo nesimato, tačiau matyti, kad valstybiniame numeryje yra raidės „(duomenys neskelbtini)“ ir skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Minėtam automobiliui iš galo važiuoja tamsios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilio valstybinių numerių dėl apšvietimo nesimato, tačiau matyti, kad valstybiniame numeryje yra raidė „(duomenys neskelbtini)“, o gale skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Minėti automobiliai sankryžoje išvažiuoja tiesiai. Automobiliui (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš žiedinės sankryžos matyti, kad jo valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Laike 22:57:52 į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtam automobiliui iš paskos važiuoja tamsios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobiliai žiedinėje sankryžoje išvažiuoja tiesiai. Laike 22:58:56 užfiksuota, kad iš vaizdo įrašo kairės pusės į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o jam iš paskos važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis žiedinėje sankryžoje išvažiuoja tiesiai link vaizdo filmavimo kamerų. Laike 22:59:59 užfiksuota, kad iš vaizdo įrašo kairės pusės į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam iš paskos į žiedinę sankryžą iš kito įvažiavimo įvažiuoja pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Laike 23:03:28 į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis žiedinėje sankryžoje išvažiuoja tiesiai. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 106-113).

23. 2023-03-09 AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateiktame atsakyme nurodyta, kad išnagrinėjus prašymą yra teikiama automatinių kamerų užfiksuota informacija, pridedant fotonuotraukas (1 t., b. l. 120-128).

24. 2023-06-13 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. A. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje sėdėjo savo automobilyje ir jėga buvo ištemptas bei persodintas į automobilį (duomenys neskelbtini), kuriuo atvažiavo A. ir D. R.. Po to D. A. parodė, kokiu keliu buvo vežamas į mišką (duomenys neskelbtini), ir vietą, kurioje D. R. jam liepė kasti duobę (1 t., b. l. 170-186).

25. 2023-06-07 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo D. A. striukės, kuri buvo paimta 2023-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu, apžiūra. Striukė rusvos spalvos su gobtuvu ir pilku medžiaginiu pašiltinimu. Per striukės vidurį iki pat galo yra juodos spalvos užtrauktukas. Užtrauktukas dviejų galvučių. Pirmos galvutės metalinis pakabukas dalinai nulūžęs, kita galvutė ir pakabukas sveiki. Apžiūros metu užfiksuota, kad striukės dešinės pusės peties srityje yra prairę apie 3 cm per siūles. Dešinėje rankovėje, ties petimi, susiūta dviem siūlių eilėmis, o pirma siūlė apie 2 cm prairusi. Striukės nugarinėje dalyje ties skeltuku užfiksuotas apie 2 cm ilgio įplyšimas. Daugiau prairimų ar įplyšimų striukėje neužfiksuota. Apžiūros metu matyti, kad striukė purvina. Įvairiose striukės vietose bei ant abiejų rankovių užfiksuotos tamsios spalvos dėmės. Daugiau striukės apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, fotografuota (2 t., b. l. 1-12).

26. 2023-04-27 (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte nurodyta, kad 2023-03-16 į gimnaziją atvyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai ir gimnazijoje sulaikė 4-os klasės gimnazistus: D. A., K. S., V. V., mokiniai buvo išvesti iš matematikos pamokos. Jiems grįžus, D. A. socialinei pedagogei R. B. užsiminė, kad jį Ū. R. tėtis vežėsi į mišką, liepė kasti duobę (2 t., b. l. 107).

27. 2023-03-31 kratos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata D. R. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad gyvenamojo namo kieme, prie ūkinio pastato durų, D. R. pateikė juodos spalvos metalinį kastuvą, kurio dalis rankenos yra geltonos spalvos. Daugiau nieko nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 177-181).

28. 2023-06-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas kastuvas, kuris paimtas 2023-03-31 kratos metu iš D. R. namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nurodyta, kad kastuvo kotas metalinis, juodos spalvos. Kastuvo rankena plastikinė, geltonos spalvos su oranžiniu atspalviu. Ant kastuvo matosi naudojimo žymės, t. y. įskilusi rankena, parūdijusi galinė darbinės plokštės dalis, įvairiose vietose pasitrynę juodi dažnai. Ant kastuvo darbinės plokštės matyti likę galimai sudžiūvusio cemento ir skaldos likučiai. Fotografuota (2 t., b. l. 182-187).

29. 2023-05-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š.-C. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad iš gautos išklotinės matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. R., 2023-03-03 23:21:21 skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nenustatyta. Skambutis išeinantis, praleistas. 2023-03-03 23:21:27 skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turimais duomenimis priklauso J. R.. Skambutis išeinantis, truko 14 s. 2023-03-03 23:21:27 skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turimais duomenimis priklauso J. R.. Skambutis išeinantis, truko 14 s. 2023-03-03 23:21:28 skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turimais duomenimis priklauso J. R.. Skambutis išeinantis, truko 13 s. Kitų išeinančių ar įeinančių skambučių tiriamu laikotarpiu nebuvo. Iš gautų duomenų matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. R., laike nuo 2023-03-03 19:49:53 iki 2023-03-03 21:04:56 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Laike nuo 2023-03-03 21:29:54 iki 2023-03-03 21:29:54 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių Maironio g. 101E, (duomenys neskelbtini). Laike nuo 2023-03-03 22:04:53 iki 2023-03-03 22:04:53 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Laike nuo 2023-03-03 23:10:24 iki 2023-03-03 23:21:28 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Laike nuo 2023-03 04 00:04:53 iki 2023-03-04 00:04:53 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Laike 2023-03-04 00:14:39 jungėsi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš išklotinės matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2023-03-03 20:41:02 skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Skambutis atliktas būnant prisijungus prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Kitų priimtų ar praleistų skambučių tiriamu laikotarpiu nebuvo (3 t., b. l. 19-21).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje

30. BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį esant bent vienam iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau nei 4 valandas. Smurto apibrėžtis inter alia apima tiek psichinį, tiek ir fizinį smurtą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-318/2018). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare (II) nurodyta, kad smurto panaudojimas reiškia, jog neteisėtai atimant laisvę ar laikant nelaisvėje prieš nukentėjusįjį <...> buvo panaudotas fizinis arba psichinis smurtas, t. y. grasinta tuoj panaudoti fizinį smurtą. Psichiniu smurtu laikomas ir grasinimas šaunamuoju ar nešaunamuoju ginklu.

31. Kaltinamieji D. R. ir A. R. kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, t. y. pripažino neteisėtai atėmę laisvę nukentėjusiajam D. A., tačiau neigė vartoję smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl to, gynybos nuomone, nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 146 straipsnio 2 dalies į BK 146 straipsnio 1 dalį.

32. Teismas, įvertinęs posėdyje apklaustų asmenų parodymų, rašytinės byloje esančios medžiagos visumą, sprendžia, kad D. A. laisvė buvo neteisėtai atimta panaudojant smurtą. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. R. iš pradžių parodė, jog jis prie D. A., sėdinčio automobilyje, priėjo ir pasiūlė važiuoti pasikalbėti, o šis sutiko tai daryti savo noru. Vėliau, teismui pagarsinus jo pateiktus rašytinius paaiškinimus, D. R. pripažino, kad buvo sugriebęs D. A. už striukės, griebdamas abejomis rankomis krumpliais iš inercijos stumtelėjo į krūtinę, tačiau smūgio nebuvo, D. A. iš automobilio išlipo savo noru. Paaiškinti, kodėl prireikė D. A. suimti už striukės, jei jis sutiko išlipti savo noru, negalėjo. Nukentėjusysis D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. R., priėjęs prie automobilio, kuriame jis sėdėjo, griebė už striukės, trinktelėjo į krūtinę ir ištempė iš automobilio, dėl sudavimo į krūtinę teigė pajutęs momentinį skausmą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad kaip D. R. ištempė D. A. iš automobilio tiksliai nematė, kadangi pats buvo užpultas A. R., tačiau teigė, kad jam atrodo, jog D. A. pirmiausiai sutrenkė į krūtinę, o paskui ištraukė iš mašinos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. parodė, kad spėjo pamatyti, jog D. Ū. tėtis sudavė į krūtinės sritį (2 t., b. l. 101). Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. V. įvykio vakarą sakė, jog prie jų su D. A. prišoko dviese, trenkė vienam ir kitam, išsitempė D. iš mašinos. Be to nukentėjusysis nurodė, kad D. R. turėjo teleskopinę lazdą, kuria, nors smūgių nesudavė, baugino nukentėjusįjį, skleidė keistą metalo garsą. Apie D. R. turėtą įrankį nukentėjusysis nuosekliai nurodė viso tyrimo metu nuo pat pirmosios jo apklausos 2023 m. kovo 3 d., vėliau patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Be to apie tai, kad D. R. įvykio metu turėjo daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, patvirtino ir po įvykio su nukentėjusiuoju susitikę P. P., K. S., V. V.. Nors šie asmenys patys teleskopinės lazdos nematė, jiems apie tai pasakojo nukentėjusysis iš karto po įvykio, o tai, teismo įsitikinimu, patvirtina nukentėjusiojo parodymų, duotų policijos pareigūnams ir teismui, tikrumą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. R., griebdamas už D. A. striukės ir suduodamas jam smūgį į krūtinę bei turėdamas ir demonstruodamas daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, atimdamas nukentėjusiajam D. A. laisvę panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

33. Byloje nustatyta, kad A. R. smurto nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu nepanaudojo, tačiau D. R. ir A. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kaip bendrininkai. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neigė turėję išankstinį susitarimą dėl neteisėto D. A. laisvės atėmimo, nurodė, kad veikė spontaniškai, bendrininkai nebuvo.

34. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-37-942/2015, 2K-247-719/2019, 2K-6-1073/2020 ir kt.). Kita vertus, susitarimas kaip bendrininkavimo būtinas elementas gali būti konstatuotas tik remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2020). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, apibrėžiantį bendrai padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (išėjimas už bendro susitarimo ribų). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-186-303/2017, 2K-269-648/2017, 2K-247-719/2019, 2K-273-788/2020 ir kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje A. R. dalyvavimas bendroje su D. R. nusikalstamoje veikoje pasireiškė tuo, kad jie kartu A. R. vairuojamu automobiliu privažiavo ir pastatė automobilį prie D. A. automobilio, užkirsdami galimybę nukentėjusiajam išvažiuoti, D. R. priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, kur sėdėjo D. A., A. R. priėjo prie automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo V. V., ir jie abu nurodytų asmenų atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus. Anksčiau aptarta, kokius smurtinius veiksmus panaudojo D. R. nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu. Nors kaltinamasis A. R. neigė smurtavęs V. V. atžvilgiu, o šis pretenzijų neturėjo, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo panaudoti. Ši aplinkybė patvirtinta ne tik nukentėjusiojo D. A. parodymais, V. V. parodymais, bet ir liudytojo P. P. parodymais, kuris, nors pats tiesiogiai įvykio nematė, aiškiai ir detaliai nurodė, kad atbėgęs prie jų iškart po įvykio tai papasakojo V. V.. Be to, pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad D. R. pasakius A. R. važiuoti į mišką, šis neklausė, į kokį būtent, važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) mišką, vykdė D. R. nurodymus, nors turėjo matyti, kad D. A. į automobilį įsodintas ir jame prilaikomas prievarta. Asmens, kurio laisvė suvaržyta smurtiniais veiksmais, gabenimas transporto priemone prieš šio asmens valią atitinka kvalifikuoto neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalis) objektyviuosius požymius. A. R., nors pats tiesiogiai nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, turėjo galimybę atsisakyti vykdyti D. R. nurodymus, nevežti automobiliu į mišką D. A., pranešti apie daromą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, tačiau to nepadarė, o netgi priešingai – nukentėjusiajam miške kasant duobę, jis peržiūrinėjo jo mobiliojo ryšio telefone esančią medžiagą. Nurodytų aplinkybių visuma įrodo buvus išankstinį kaltinamųjų susitarimą ir jų veikimą kartu, kaip bendrininkų, atimant nukentėjusiajam laisvę panaudojus smurtą.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. R. ir A. R. bendrininkaujant padaryta nusikalstama veika dėl neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

37. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais.

38. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

39. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014).

40. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

41. Kaltinamasis D. R. dėl šios nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, teigė, kad negrasino nukentėjusiajam, kad nukentėjusysis važiavo su kaltinamaisiais savo noru, neigė turėjęs daiktą, panašų į teleskopinę lazdą. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia kita byloje ištirta medžiaga.

42. Nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. R. jėga, sudavęs smūgį į krūtinę, suėmęs už striukės ištempė jį iš automobilio, vežant jį į mišką D. R. buvo agresyviai nusiteikęs, liejo ant jo savo pyktį, sakė, kas jam dabar bus, skleidė keistą garsą su teleskopu per metalą, miške sustojus išvilko jį iš automobilio ir nuvedė prie bagažinės, kur buvo jau paruoštas kastuvas, liepė jam jį pasiimti ir išsirinkti vietą, išsikasti duobę, kur jis kas ir atsiguls, o jam kasant duobę, D. R. ant jo liejo pyktį, grasino, kad visiems draugams bus tas pats. Liudytojas P. P. parodė, kad D. A. jam sakė, jog važiuojant mašinoje jam kartojo „pakasim“, gąsdino. Tiek P. P., tiek K. S., kurie pasiėmė nukentėjusįjį iš miško, nurodė, kad D. A. buvo išsigandęs.

43. Aplinkybė, kad įvykio vakarą nukentėjusysis policijoje nerašė pareiškimo, neįrodo, kad jam nebuvo grasinta. Pažymėtina, kad ištyrus bylos medžiagą yra nustatyta, jog įvykio vakarą tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę liudytojai buvo išsigandę, pasimetę. Tai patvirtina apklaustos policijos pareigūnės G. K. parodymai, kad vaikinai buvo susijaudinę, kalbėjo visi, vienas per kitą. Iš policijos pareigūnių kūno kamerų apžiūros protokolo galima spręsti, kad vaikinai bijojo, kad parašius pareiškimą jiems gali kilti nemalonumai. Policijos pareigūnei paklausus nukentėjusiojo, ar jis nebijo, kad pamatę, jog jie bendrauja su policija, gali vėl kažką daryti, šalia sėdintis vaikinas su akiniais sako „taip ir bus, taip ir bus, čia kitaip nebus. Čia taip ir bus“. Vėliau policijos pareigūnei pasakius kitai pareigūnei, kad D. A. neturi pretenzijų, vienas iš vaikinų dvejoja, sakydamas, kad „čia dar klausimas, kaip geriau daryt“. D. A. parodė, kad nežinojo, kaip elgtis, norėjo pasitarti su artimaisiais, bijojo, kad gali kilti nemalonumų, visų aplinkybių įvykio vakarą neišsakė, nes buvo išsigandęs. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. R. mama ir kaltinamojo D. R. buvusi sutuoktinė J. R. dirba PK. Tiek nukentėjusysis, tiek P. P., tiek K. S. nurodė, kad J. R. įvykio vakarą buvo atvykusi į policijos komisariatą. P. P. teigė, kad atvykusi ji pradėjo ginčytis, gąsdinti, sakė, kad jie neadekvatūs, siūlė sumokėti. Tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. K. S. nurodė, kad D. A. pareiškimo įvykio vakarą nerašė, nes norėjo viską apsvarstyti, nenorėjo problemų, kurios jiems dabar yra iškilusios, t. y. iškeltos bylos, sukeltas stresas abiturientams. Kad J. R. buvo atvykusi į PK, nors tuo metu jau nedirbo, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta pareigūnė G. K., kuri nurodė, kad pati jos nematė, bet apie jos atvykimą girdėjo iš kolegės. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškimo įvykio vakarą nukentėjusysis nerašė ne dėl to, kad nusikalstami veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atlikti, kad jam nebuvo grasinta ir jis neišsigando, bet dėl to, kad jis nerimavo dėl galimų pasekmių, buvo pasimetęs, norėjo pasitarti su artimaisiais.

44. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad neteisėtai, panaudojus smurtą tamsiu paros metu D. A. buvo prieš jo valią nuvežtas į mišką, kad kaltinamasis D. R. turėjo rankose daiktą, panašų į teleskopinę lazdą, kurio skleidžiamas garsas baugino nukentėjusįjį, kad laikydamas šį daiktą D. R. miške liepė nukentėjusiajam išsitrinkti vietą, kur minkštesnė žemė ir išsikasti duobę, o nukentėjusysis vykdė nurodymus, kad iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas, teismas konstatuoja, kad tokiais veiksmais D. R. grasino nužudyti nukentėjusįjį, baugino jį, kėlė jam baimę, o nukentėjusysis D. A. pagal visas grasinimo aplinkybes turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas. Todėl kaltinamojo D. R. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

45. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

46. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

47. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

48. Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Vienas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams žmogaus laisvei, kitas – nusikaltimams, pavojingiems žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis yra teistas 3 kartus, anksčiau yra teistas ir už nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat už smurtinius nusikaltimus (3 t., b. l. 87-99, 100-104), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 84-86), dirbantis, ūkininkas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė teismo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad jis išlaiko save ir vaikus, dirba ūkyje, kur yra laikomi gyvuliai, taip pat yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų, turi atlikti sėjos, tręšimo, purškimo, kūlimo darbus. Nusikalstamas veikas kaltinamasis D. R. padarė manydamas, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus jo dukters atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį atliekant BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. R. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos griežtesnės, laisvės atėmimo bausmės. Už nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, o už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, įvertinus paskirtų bausmių dydžius, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį, t. y. minimalų įstatyme nustatytą laisvės atėmimo terminą (3 mėnesius), ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

49. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

50. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. R. yra dirbantis, ūkininkauja, nurodė, kad privalo rūpintis ūkyje esančiais gyvuliais, atlikti žemės ūkio darbus, išlaikyti save ir vaikus. Teismas mano, kad bausmės tikslai D. R. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, probacijos tarnybos darbuotojams kontroliuojant jo elgesį, kad kaltinamasis ateityje nebenusikals, todėl bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas, 8 punktas).

51. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas priskiriamas nusikaltimams žmogaus laisvei, padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamasis yra neteistas (3 t., b. l. 47), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 36-46), dirbantis. Nusikaltimą kaltinamasis A. R. padarė manydamas, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus jo sesers atžvilgiu. Jo vaidmuo atliekant nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. R. skirtina švelnesnė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant jo trukmę 40 parų.

52. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

53. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindas jam skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą arešto bausmės trukmę, A. R. asmenybę, bausmės tikslus galima pasiekti atidedant arešto bausmės vykdymą 4 mėnesių terminui ir skiriant įpareigojimus tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 8 punktas).

Dėl turto konfiskavimo

54. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

55. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat, kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-24/2011). Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas įstatymo uždraustos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo tokios veikos darymo procese aplinkybės, įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011).

56. Nagrinėjamu atveju įvykio metu kaltinamajam A. R. priklausęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nukentėjusysis buvo vežamas į mišką, nebuvo niekaip specialiai pritaikytas daryti nusikalstamai veikai, t. y. įvykdyti neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, tačiau pažymėtina, kad be automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymas būtų buvęs neįmanomas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju turtas privalo būti konfiskuotas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. R. nebėra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas (pranešimas apie atsisakymą įrašyti duomenis turto arešto aktų registre, 3 t., b. l. 35, VĮ „Regitra“ informacija), todėl konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju 3 330,00 Eur (3 t., b. l. 31).

Dėl civilinio ieškinio

57. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

58. Nukentėjusysis D. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos bei 7 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. R. ir dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. R.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad D. R., veikdamas bendrai su A. R., panaudodamas fizinį smurtą bei grasinimus, neteisėtais veiksmais atėmė iš jo laisvę, automobiliu, kurį vairavo A. R., nuvežė jį į mišką, liepė kasti sau duobę, grasino susidorojimu, D. R. įvykio metu sistemingai jį baugino, suplėšė jo striukę, kurios vertė 50 Eur. Jis patyrė fizinį skausmą, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, negalėjo ruoštis egzaminams mokykloje, turėjo lankytis pas psichologą, ilgą laiką pergyveno, įvykis palietė ir mokyklos bendruomenę, jo ugdymo procesą, užkirto kelią dalyvauti visuomeninėje veikloje, jis bijojo keršto, buvo paveiktas morališkai, kaltininkai suformavo jo neigiamą požiūrį į policiją, nepasitikėjimą policijos pareigūnais, jis negalėjo ramiai miegoti, vartojo raminančius vaistus. Kaltinamųjų veiksmų intensyvumas ir pavojingumo laipsnis skyrėsi, D. R. buvo ir organizatorius ir vykdytojas, o A. R. – tik vykdytojas, todėl neturtinę žalą, jam padarytą D. R., vertina 7 000 Eur, o padarytą A. R. – 3 000 Eur. Taip pat dėl suplėšytos striukės iš D. R. prašo priteisti 50 Eur turtinę žalą.

59. Kaltinamieji D. R. ir A. R. su civiliniu ieškiniu nesutiko. D. R. nurodė, kad nukentėjusiajam striukės suplėšyti negalėjo, nukentėjusysis striukę nešioja, todėl turtinės 50 Eur žalos nepripažįsta. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad nurodyta suma yra neadekvati, nes nukentėjusysis įtampos nejautė, visą kelią šypsojosi, kalbėjosi, nebuvo išsigandęs, jam jokio skausmo nesukėlė. Kaltinamasis A. R. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat nesutiko, paaiškino, kad nukentėjusiojo nelietė, jo daiktų nesugadino, su juo nebendravo, vežė jį į mišką, tačiau nukentėjusysis savo noru sėdo į automobilį, nemano, kad padarė žalą.

60. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. A. policijos pareigūnei pareikalavus pateikti striukę, kurią vilkėjo įvykio metu, pateikė rusvos spalvos pusilgę striukę. Striukė 2023 m. birželio 7 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta, nustatyti jos įplyšimai: dešinės pusės peties srityje prairusi apie 3 cm per siūles, dešinėje rankovėje, ties petimi, susiūta dviem siūlių eilėmis, o pirma siūlė apie 2 cm prairusi, nugarinėje dalyje ties skeltuku užfiksuotas apie 2 cm ilgio įplyšimas.

61. Teismas, vertindamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, kad striukė iš nukentėjusiojo buvo paimta apžiūrai praėjus dviem su puse mėnesio nuo įvykio. Nei vienas iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų pastebėję, jog po įvykio D. A. striukė būtų sugadinta, suplėšyta ir t. t., apie tai nukentėjusysis nesakė nei kartu buvusiems draugams, nei savo tėčiui K. A.. Apklausta policijos pareigūnė G. K. nurodė, kad nukentėjusiojo drabužiai buvo tvarkingi, jokių įplyšimų nesimatė. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių įrodymų, kodėl patirta turtinė žala vertinama būtent tokia suma, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas, todėl netenkintinas.

62. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

63. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

64. Nukentėjusysis D. A. teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl įvykio jis lankėsi pas gydytojus ir jam pasakė, kad jis patiria potrauminį sindromą, negalėjo miegoti, vartojo vaistus, jautė įtampą. Nukentėjusiojo tėtis K. A. nurodė, kad sūnus po įvykio atrodė pasimetęs, buvo psichologiškai palūžęs, vartojo vaistus, tačiau jo būdas nepasikeitė – buvo ramus iki tol, toks ir išliko. Liudytojas V. V. parodė, kad po įvykio D. jautė stresą, bijojo išeiti į miestą, atrodė nuo visko pavargęs, jautėsi nesavas, depresyvus, jam žinoma, kad gėrė kažkokius vaistus. Liudytojas P. P. nurodė, kad D. pasakojo jam, kad bijojo, kad jam kartojo, jog pakas, mano, kad išgąsdinti pavyko. K. S. nurodė, kad nors po įvykio D. A. draugams neparodė, mano, kad jį pavyko išgąsdinti.

65. Kaip jau minėta, vertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą teismas privalo atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia, neteisėtai atėmė laisvę veikdami bendrininkų grupėje. Abu kaltinamieji yra dirbantys ir gaunantys pastovias pajamas, D. R. taip pat ūkininkauja, turi nekilnojamojo turto. Šiuos duomenis teismas vertina kartu su duomenimis apie nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus.

66. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nukentėjusysis tamsiu paros metu panaudojus smurtą buvo prievarta nugabentas į mišką, kur jam liepta išsikasti duobę, kad jam buvo grasinta, neabejoja, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė baimę, išgąstį, nerimą, kas vertintina kaip pagrindas priteisti jam iš kaltinamųjų neturtinę žalą. Tačiau teismas mano, kad byloje nesant konkrečių įrodymų apie ilgalaikes po įvykio nukentėjusiajam likusias neigiamas emocines pasekmes, įrodymų, kad jis lankėsi pas medikus, psichologą, kad jam prireikė gydymo, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies. Atsižvelgiant į kaltinamųjų skirtingą veiksmų intensyvumą ir pavojingumą, įvertinus tai, kad D. R. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė dvi nusikalstamas veikas, o neteisėtai nukentėjusiajam atimant laisvę jo veiksmai buvo kur kas pavojingesni ir intensyvesni, A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kurioje jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, iš D. R. nukentėjusiajam priteistina 2 000 Eur neturtinė žala, o iš kaltinamojo A. R. – 700 Eur neturtinė žala. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

67. Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

68. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kastuvas, paimtas iš kaltinamojo D. R. 2023 m. kovo 31 d. atliktos krato metu, perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis ir perduotinas valstybės nuosavybei; nukentėjusiojo D. A. striukė, perduota saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, grąžintina nukentėjusiajam.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuoto laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę;

- 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti terminuoto laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, skiriant įpareigojimus:

- dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 330,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų 00 ct), konfiskavimą, išaiškinant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Civilinio ieškovo D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti D. A. iš D. R. 2 000,00 (dviejų tūkstančių erų) neturtinę žalą, iš A. R. – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinę žalą, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kastuvą, paimtą iš kaltinamojo D. R. 2023 m. kovo 31 d. atliktos kratos metu, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybei;

- nukentėjusiojo D. A. striukę, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.