Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-14 · Civilinė byla Nr. e2-1068-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
e2-1068-157/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ardovite“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1068-157/2015Procesinio sprendimo kategorija 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ardovite“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1195-264/2015 pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „SET Trans“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ardovite“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi patenkino ieškovo RAB „SET Trans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo 321 000 Eur vertės atsakovui UAB „Ardovite“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas jį arba trečiuosius asmenis, dalį, o turto nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų, priklausančių jam ir esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, dalį. Teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius biudžetams, atsiskaityti su ieškovu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė – ją papildė nurodydamas, kad iš areštuotų piniginių lėšų UAB „Ardovite“ leidžiama vykdant ūkinę – komercinę veiklą kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimus 100 000 Eur ribose už įsigyjamas prekes, suteikiamas paslaugas, kreditus bankams, nuomos mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus, kurie turi būti atliekami pagal sudarytas ir vykdytinas sutartis.

Atsakovas UAB „Ardovite“ pateikė prašymą taikyti nuotolių atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovą RAB „SET TRANS“ per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 615 648,03 Eur, o to nepadarius – panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šios priemonės itin suvaržė jo veiklą, dėl ko prarandamos didelės pajamos, nuolat patiriami nuostoliai, kurių atlyginimas iš ieškovo nebus įmanomas dėl jo finansinės būklės arba galimai bus itin apsunkintas tokio sprendimo vykdymas dėl to, jog ieškovas yra užsienyje, trečiojoje valstybėje registruotas juridinis asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Ardovite“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaudamasis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pirmiausiai areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi papildydamas šią teismo nutartį, leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdant ūkinę – komercinę veiklą kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimus 100 000 Eur ribose už įsigyjamas prekes, suteikiamas paslaugas, kreditus bankams, nuomos mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus, kurie turi būti atliekami pagal sudarytas ir vykdytinas sutartis. Taigi jam leista kiekvieną mėnesį disponuoti didesne pinigų sumą, negu buvo prašęs (70 000 Eur).

Teismas taip pat nurodė, kad nebuvo žinoma, kokį konkretų turtą atsakovas turi, be to, nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog antstolis, sudarydamas turto aprašą, areštavo jo pinigines lėšas.

Teismas sprendė, kad atsakovas realiai nepagrindė savo reikalavimo, nes iš pateiktų duomenų apie jo sudarytas sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus negalima prognozuoti nuostolių atsiradimo bei dydžio, taip pat įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių poveikio, o taip pat tikimybės, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Konstatavo, kad atsakovas taip pat motyvuotai nepagrindė to, jog 100 000 Eur per mėnesį nepakanka vykdyti ūkinei – komercinei veiklai (CPK 146 str. 1 d., 12 str., 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-177-236/2015).

Teismas nurodė, kad atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios gali būti svarbios ir dar nebuvo vertinamos, atsakovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo. Kartu teismas nurodė, kad šis civilinio proceso teisės institutas yra skirtas užtikrinti galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimą, tačiau tai nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl nuostolių užtikrinimo institutas negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės; kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra vienintelė priemonė, be kurios nebūtų įmanomas atsiradusių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimas, nes CPK 146 straipsnio 3 dalis nustato atsakovui teisę, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas UAB „Ardovite“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį, nes nukrypta nuo formuojamos praktikos ir neatsižvelgta į faktinę bylos šalių situaciją. Prašo išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neišsiaiškino, ar areštuoto turto masto, t. y. ar atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pakanka užtikrinti 321 000 Eur vertės arešto mastui, todėl akivaizdu, kad atsakovo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, išskyrus lėšų naudojimą teismo leistinose ribose, yra visiškai apribotos, o teismo leidimas disponuoti tam tikra areštuotų lėšų suma tik sumažina tiesioginius nuostolius, bet nepanaikina bei nesumažina jo patiriamų praradimų, kurie susiję su negautomis pajamomis. Teismas be pagrindo nevertino to, kad pagal teismų formuojamą praktiką prognozuojami atsakovo nuostoliai yra ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir negautos pajamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-526/2006); kad pakanka įsitikinimo, jog tokie nuostoliai susidariusioje situacijoje gali atsirasti dėl minimų priemonių pritaikymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1017/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356/2008). Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad daugiau nei tris mėnesius atsakovo komercinė veikla buvo visiškai apribota, o jos atkūrimas net ir leidus disponuoti lėšomis nėra automatinis procesas ir grįžimas prie įprastos verslo praktikos nepanaikina jau patirtų nuostolių. Šiuo metu aktyviai deramasi dėl sutartinių netesybų, baudų netaikymo, tačiau nėra garantijos, jog nuostolių suma nepadidės būtent dėl atsakovo prašyme nurodytų sutarčių nevykdymo.Teismas, spręsdamas dėl to, ar įrodyta aplinkybė, kad ateityje gali būti apsunkintas atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas, be pagrindo neatsižvelgė į jo argumentus, jog ieškovas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, kuris teismui nėra pateikęs informacijos apie savo finansinę situaciją, turimo turto vertę ar prisiimtus įsipareigojimus. Teismas be pagrindo nevertino teismo proceso trukmės atsakovo veikiai, nes teismų praktikoje tai laikoma pakankamu pagrindu pareikalauti iš ieškovo galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-240/2008).Teismas, spręsdamas, kad atsakovas neįrodė prašomų nuostolių dydžio, nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, įpareigojimo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

Ieškovas RAB „SET Trans“ atsiliepime į atsakovo UAB „Ardovite“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia teigdamas, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas tinkamai įvertino aktualias bylos faktines aplinkybes, teisingai išaiškino bei taikė įstatymą, teisės principus ir teisingai sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, o pateiktas preliminarus jų paskaičiavimas neįrodo tokių nuostolių atsiradimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1561 2010: 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1432 2010 etc.). Priešingai nei teigia apeliantas, būtent siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą CPK yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Teismas teisingai nurodė, kad būtent atsakovui teko pareiga pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių tikėtinų nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį, atskleisti jų susidarymo mechanizmą, kuris turi būti a priori aiškus ir pagristas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.Atskirajame skunde atsakovas nepagristai savo finansines problemas, susijusias su veiklos nuostoliais ir žala sieja vien su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu (byla Nr. 1-5868-629/2014) atmetė kaip nepagrįstą atsakovo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-20 pritaikyto turto – 3 065 500,65 Lt bendrovės PVM permoka, arešto. Sprendime nustatyta, kad ši bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, todėl areštuota ši permoka; kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai atlieka UAB ,Ardovite“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-06-30 ir jo metu numatoma papildomai priskaičiuoti 8 000 000 Lt PVM, mokėtino į biudžetą; kad, VMI nuomone, rizika, jog bendrovė jai priklausanti turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, pasireiškia tuo, jog atliekant mokestinį patikrinimą, aptikta mokesčių teisės pažeidimų, kurių tikslas – apeiti mokesčių įstatymus ir išvengti mokesčių mokėjimo. Toks mokesčių mokėtojo UAB „Ardovite“ elgesys kelia abejones dėl jo sąžiningumo ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali paslėpti ar kitokiu būdu netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos. Atsakovo nesąžiningumą ir bandymą nuostolių atlyginimo institutą paversti gynimosi priemone nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtina faktas, kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas dėl pagrindinio tiekėjo UAB „TK&Partner“ PVM nepriemokos, nes kilo įtarimai, jog atsakovas turėjo galimybę žinoti, kad įformindamas ūkines operacijas su šia bendrove prisideda prie mokesčių nemokėjimo, be to, įtarimus sukėlė atsakovo abejotini sandoriai su Lenkijos mokesčių mokėtojais. Mokestinio patikrinimo metu VMI išankstiniais duomenimis numatoma priskaičiuoti 5 000 000 Lt. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas yra užsienio bendrovė, nėra žinoma jos finansinė padėtis, turimo turto vertė, prisiimti finansiniai įsipareigojimai, nėra pagrindas taikyti CPK 146 straipsnio 1 d numatytą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes šioje normoje toks pagrindas (ieškovas yra registruotas užsienyje) nėra nurodytas. Iš teismui pateiktų ieškovo 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ieškovas yra pelningai dirbanti įmonė, kuri 2014 metus užbaigė su 526S13 EUR pelnu. Ieškovo turimo ilgalaikio turto vertė sudaro daugiau nei 5 mln. Eurų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas bei taikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias užtikrinimą nuostolių, turėtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodęs, kad siekiant įgyvendinti ieškovo bei atsakovo interesų ir poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams, o taip pat siekiant įvertinti ieškovo galimybes padengti nuostolius, turėtus dėl jo prašymu pritaikytų minimų priemonių, teismas šalies prašymu bei vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl tokių priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų nurodytų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą; kad teismui pritaikius šias priemones, atsakovas paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė jo nuostoliams atsirasti; kad tokių nuostolių užtikrinimo nustatymui turi būti pateikti įrodymai, jog šie nuostoliai yra realiai prognozuojami, o jų atlyginimas gali būti apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-695/2008, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011 ir kt.).

Vadovaudamasis pirmiau paminėtomis nuostatomis bei remdamasis nagrinėjamos bylos medžiaga teismas sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino šio klausimo išsprendimui teisinę reikšmę turinčias bylos aplinkybes teisingai aiškino bei taikė aktualias civilinio proceso normas ir, atmetęs atsakovo UAB „Ardovite“ prašymą taikyti 615 648,03 Eur dydžio minėtos kategorijos nuostolių užtikrinimo priemones, – priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 146 str., 263 str. 1 d.).

Visų pirma bylos medžiaga patvirtina teismo išvadą, kad atsakovas, turėdamas procesinę prievolę (CPK 178 str.), realiai nepagrindė savo reikalavimo, nes, iš tiesų, jo pateikti duomenys apie sudarytas sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus patys savaime nesuteikia jokio pagrindo prognozuoti nei jo nuostolių atsiradimo, nei jų dydžio, nei priežastinio ryšio tarp nurodomų nuostolių bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada darytina ir todėl, kad, kaip jau minėta pirmiau, teismai yra leidę atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius biudžetams, atsiskaityti su ieškovu, o taip pat vykdant ūkinę – komercinę veiklą kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimus net 100 000 Eur ribose už įsigyjamas prekes, suteikiamas paslaugas, kreditus bankams, nuomos mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus, kurie turi būti atliekami pagal sudarytas ir vykdytinas sutartis.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ši teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl to, jog teismas neįvykdė pareigos nustatyti, ar atsakovui priklausančio areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pakanka užtikrinti 321 000 EUR vertės arešto mastui; jog be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad leidimas disponuoti tam tikra areštuotų lėšų suma tik sumažina tiesioginius nuostolius, bet nepanaikina bei nesumažina jo patiriamų praradimų, kurie susiję su negautomis pajamomis bei į tai, kad jo komercinė veikla daugiau nei tris mėnesius buvo visiškai apribota, o taip pat į šio teismo proceso trukmės įtaką jo veikiai (CPK 178 str.).

Antra, be to, kas yra paminėta pirmiau, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, todėl priimami bei vertinami ieškovo RAB „SET Trans“ su atsiliepimu į atsakovo UAB „Ardovite“ atskirąjį skundą pateikti šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, leidžiantys spręsti ar yra pagrįsti apelianto teiginiai, kad dėl to, jog ieškovas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo ir nėra pateikęs informacijos apie savo finansinę situaciją, turimo turto vertę ar prisiimtus įsipareigojimus, – ateityje gali būti apsunkintas jo patirtų nuostolių atlyginimas (CPK 314 str.). Teismas konstatuoja, kad duomenys, esantys minėtuose dokumentuose (2014-12-31 balansas, pelno (nuostolių) ataskaita), patvirtina šios bendrovės nurodomas aplinkybes, jog tai – pelningai dirbanti, didelės vertės nekilnojamąjį turtą turinti įmonė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuotolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Teismo vertinimu, ieškovas RAB „SET Trans“ atsiliepime taip pat teisingai nurodo, kad nagrinėjant šį klausimą ir vertinant paties atsakovo veiksmus, yra aktualios faktinės aplinkybės, nurodytos teismo sprendime, priimtame kitoje byloje – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-5868-629/2014, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas atsakovo skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-20 pritaikyto turto – 3 065 500,65 Lt bendrovės PVM permoka, arešto. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsigaliojęs. Taigi teismas yra nustatęs faktines aplinkybes, kad šioje bendrovėje aptiktų mokesčių teisės pažeidimų tikslas – apeiti mokesčių įstatymus ir išvengti jų mokėjimo; kas ši bendrovė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto ir būtent todėl buvo areštuota paminėta permoka; kad pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis šiai bendrovei už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-06-30 numatoma papildomai priskaičiuoti 8 000 000 Lt mokėtino į biudžetą PVM etc. Taigi toks apelianto elgesys, iš tiesų, kelia abejones dėl jo paties sąžiningumo (CPK 185 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl apelianto atsakovo UAB „Ardovite“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek ieškovo RAB „SET Trans“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.) Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė